Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo ir įpareigojimo vykdyti sutartį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Compensa Life Vienna Insurance Group SE 9 702 Eur (33 500 Lt) draudimo išmoką už draudiminį įvykį, pripažinti, kad gyvybės draudimo sutartis Nr. 000005088624102, draudimo liudijimo Nr. 610006, nutraukta neteisėtai, ir įpareigoti atsakovą vykdyti minėtą sutartį nuo jos neteisėto nutraukimo, t. y. nuo 2013-11-04.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2012-02-14 pasirašė gyvybės draudimo sutartį. Ieškovas 2012-05-25 patyrė traumą, po kurios nustatytas prarastas 55 proc. darbingumas bei kiti pasikartojantys sveikatos sutrikimai. Atsakovas pripažino įvykį draudiminiu, tačiau visos sumos neišmokėjo, motyvuodamas tuo, jog ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, nenurodė visų draudimo rizikai įvertinti reikšmingų aplinkybių. Be to, atsakovas 2013-11-04 informavo ieškovą, jog gyvybės draudimo sutartis nutraukiama nuo 2013-11-04 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.993 straipsnio 5 dalies pagrindu, kadangi ieškovas nesuteikė informacijos apie savo sveikatos būklę. Ieškovo įsitikinimu, gyvybės draudimo sutartyje informacija nepateikta dėl atsakovo darbuotojos veiksmų, kadangi atvykęs sudaryti sutarties, ieškovas turėjo akivaizdžiai matomas tam tikras kūno traumas, apie jas informavo ir atsakovo darbuotoją, be to, atsakovo nurodyta informacija neturėjo priežastinio ryšio su 2012-05-25 autoįvykyje patirta trauma ir pasekmėmis. Ieškovui nustatytas koordinacijos sutrikimas ir vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliai, todėl atsakovas turėjo sumokėti 36 000 Lt draudimo išmoką, tačiau išmokėjo tik 7 500 Lt, taip pat ieškovui nustatyti daugiau nei 5 epilepsijos priepuoliai, dėl ko atsakovas turėjo išmokėti 15 000 Lt dydžio draudimo išmoką, bet išmokėjo tik 10 000 Lt, todėl iš viso atsakovas neišmokėjo ieškovui ir liko skolingas 9 702 Eur (33 500 Lt).

Atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas kartu su prašymu sudaryti draudimo sutartį užpildė apdraustojo sveikatos anketą, kurioje nenurodė reikšmingų draudimo rizikos vertinimui aplinkybių, todėl buvo apdraustas standartine rizika. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu gauti draudimo išmoką dėl 2012-05-25 patirtos traumos, ieškovo trauma buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu ir ieškovui 2012-07-27 išmokėta 25 000 Lt draudimo išmoka. Ieškovui 2013-05-16 kreipusis į atsakovą su prašymu gauti papildomą draudimo išmoką dėl traumos padarinių ir prarasto darbingumo, jam buvo išmokėta 17 500 Lt dydžio draudimo išmoka. Atsakovas 2013-07-10 ieškovui pateikė raštą dėl draudimo išmokos ir pasiūlymą pakeisti draudimo sutartį, tačiau ieškovui nepateikus atsakymo dėl gyvybės draudimo sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovas 2013-11-04 nutraukė gyvybės draudimo sutartį CK 6.993 straipsnio 5 dalies bei garantuotų palūkanų gyvybės draudimo taisyklių Nr. 011 18.3 punkto pagrindu. Ieškovas klaidingai interpretuoja draudimo taisyklių nuostatas. Ieškovui buvo nustatyti tik 2 epilepsijos priepuoliai, todėl ieškovui išmokėta draudimo išmoka sumažinta proporcingai 5 procentais ir išmokėta 10 procentų nuo traumų draudimo sumos, kas sudaro 10 000 Lt. Ieškovui specialiųjų poreikių lygis nustatytas terminuotai, buvo tik du epilepsijos priepuoliai, todėl atsakovas priėmė geranorišką sprendimą išmokėti draudimo išmoką, sumažindamas ją ½ ir išmokėjo ieškovui 7 500 Lt.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir ieškovui buvo priteista 33 500 Lt išmoka, likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas, pats vertindamas medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, galimai neteisingai išsprendė bylą ir atkreipė dėmesį, jog atsakovas pateikė naujus įrodymus į bylą, kas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės naujais aspektais, kurie nebuvo nustatyti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. sprendimu priėmė ieškovo A. A. ieškinio atsisakymą dalyje dėl pripažinimo, kad gyvybės draudimo sutartis Nr. 000005088624102 nutraukta neteisėtai, įpareigojant atsakovą vykdyti minėtą sutartį nuo jos neteisėto nutraukimo, ir bylą šioje dalyje nutraukė, taip pat ieškinį atmetė.

Spręsdamas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė prievolę išmokėti draudimo išmoką pagal Papildomo draudimo nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo taisyklių Nr. 005 1 priedo 65.1 punktą, teismas darė išvadą, kad nebuvo šiame punkte numatytų būtinų sąlygų (pirma, trauminė epilepsija, pagrįsta klinika ir EEG ir, antra, daugiau kaip 3 priepuoliai per metus) ieškovo reikalaujamo dydžio draudimo išmokai išmokėti, kadangi ieškovo epilepsijos priepuoliai nėra pagrįsti objektyviais klinikiniais duomenimis ir EEG tyrimais, be to, nėra konstatuota, jog tai 2012-05-25 galvos traumos pasekmė, t. y. neaiški epilepsijos priepuolių kilmė: ar alkoholio vartojimo įtaka, ar buvusių iki įvykio traumų įtaka. Teismas konstatavo, kad jog atsakovas pagrindė aplinkybes, suteikiančias teisę mažinti draudimo išmoką.

Spręsdamas dėl to, ar atsakovas tinkamai įvykdė draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo sutartį, teismas darė išvadą, kad atsakovo sprendimas draudžiamąjį įvykį kvalifikuoti pagal draudimo taisyklių 1 priedo 62 punktą, kuris numato nežymų koordinacijos sutrikimą ir pavienius (1-2 per metus) epilepsijos priepuolius, yra pagrįstas. Nors ieškovui galėjo būti įvykę daugiau nei 3 epilepsijos priepuoliai, tačiau epilepsija, kaip liga, nustatytu laiku ieškovui nebuvo diagnozuota, nes 2013-10-31 darbingumo lygio pažymoje diagnozė pagal TLK-10 – G40.21 įrašyta praėjus 17 mėnesių nuo įvykio (o turėjo būti diagnozuota iki 2013-05-25, t. y. praėjus daugiausiai 12 mėnesių). Be to, Papildomo draudimo nuo invalidumo taisyklių Nr. 006 1 priedo 4 str. 62 punktas numato 25 proc. draudimo išmoką už pastovų invalidumą, o pagal minėto priedo 1 str. 3 punktą invalidumo medicininį sunkumo laipsnį nustato draudiko gydytojas-ekspertas. Tuo tarpu ieškovui invalidumas (arba neįgalumas) nustatytas terminuotai metams laiko, o byloje duomenų apie tai, kad invalidumo medicininį sunkumo laipsnį nustatė draudiko (atsakovo) gydytojas-ekspertas, nėra. Taip pat ieškovui nebuvo nustatytas koordinacijos sutrikimas ir koordinacijos sutrikimo laipsnis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo sprendimą pakeisti ir jo ieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo motyvai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1376-781/2015, motyvams. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas ginčą, privalėjo atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismo nuomonę ir įvertinti tai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl darbingumo lygio nustatymo, koordinacijos sutrikimų, trauminės epilepsijos skaičių pagrįsti elektroencefalogramomis, laikė teisiškai nereikšmingais ir nepagristais argumentais, todėl teismas negalėjo būti kitokios nuomonės bei vertinti byloje esančius įrodymus kitaip, nei aukštesnės instancijos teismas.

Teismas formaliai taikė draudimo taisyklių 1 priedo 65.1 punkto nuostatas bei taisyklių nuostatas, kurios nustato, kad epilepsijos priepuoliai turi būti pagrįsti klinikiniais duomenimis ir EEG tyrimais, ir visiškai neatsižvelgė ne tik į apeliacinės instancijos teismo nuomonę, bet ir į kasacinio teismo praktiką dėl draudimo sutarčių ir draudimų taisyklių nuostatų aiškinimo. Teismas turėjo spręsti, ar draudimo taisyklėse nurodyta draudimo išmokos sąlyga, t. y. epilepsija pagrįsta klinika ir EEG, laikytina sąžininga ir teisinga, ar tokia sąlyga gali būti taikoma šiam ginčui. Apeliacinės instancijos teismas atsakovų argumentus dėl būtinybės ieškovui pateikti kliniką ar EEG laikė teisiškai nereikšmingais ir nepagrįstais, todėl šių apeliacinio skundo argumentų net nenagrinėjo. Ieškovui teismui nurodžius, kad tokia sąlyga laikytina nesąžininga, atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius medicininių paslaugų ir ligų diagnozavimą, teismas privalėjo analizuoti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus ir vertinti, ar apeliantas turėjo galimybę gauti atsakovo prašomus dokumentus, taip pat turėjo atsižvelgti į teisės aktus reglamentuojančius ligų diagnozę. Teisės aktų dėl skubios medicininės pagalbos bei Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo kontekste darytina išvada, kad būtent gydymo įstaiga ir gydytojas parenka ligos diagnozės nustatymo metodiką ir gydymo metodus, o tai reiškia, kad pacientas (ieškovas) negalėjo reikalauti ir neturėjo teisės reikalauti, kad jo liga būtų diagnozuojama tam tikra medicinine metodika, tam tikrais medicininė diagnostikos prietaisais, jis net negalėjo suvokti, kokie ligos diagnozės metodai turėtų taikomi jam. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovui buvo netinkamai nustatyta bent viena ligos diagnozė.

Teismas neteisingai aiškino „invalidumo“ sąvoką. Nuo 2005 metų pasikeitus teisiniam reguliavimui, atsakovo taisyklės nebuvo suderintos pagal draudiminio įvykio metu galiojančius teisės aktus, todėl pačiose taisyklėse neapibrėžus „pastovaus invalidumo“ sąvokos, turėjo būti pripažinta, kad draudimo taisyklių 2.2 punkto nuostata, kad „draudimo išmoka mokama, jei per vienerius metus po nelaimingo atsitikimo nustatoma, kad invalidumas yra pastovus“, yra neaiški ir tinkamai neapibrėžta. Asmuo net negali įgyto teisinio statuso „pastovus neįgalumas per vienerius metus“. Todėl šiuo atveju nustatytas ieškovo neįgalumas per visą 12 mėnesių laikotarpį laikytina pakankama sąlyga draudimo išmokai gauti.

Teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkami paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, kadangi laikėsi nuomonės, kad būtent ieškovas turi įrodyti draudimo taisyklėse egzistavusius draudimo išmokos pagrindus. Priešingai, tokiuose ginčuose draudimo bendrovė turi pareigą įrodyti, kad ji neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmoką, kadangi egzistavo tokios aplinkybės, kurios atleido draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Teismas turėjo pareigą įvertinti teismo ekspertizės išvadas, kurios yra kategoriškos ir jose teigiama, kad A. A. serga epilepsija ir jais remiantis galima diagnozuoti epilepsiją. Teismas nepagrįstai neįvertino liudytojos G. J. parodymų, taip pat netinkamai įvertino darbingumo lygio pažymą, kurioje, be kita ko, įrašyti ligos diagnozės kodai pagal TLK 10, kurie patvirtina ligas ir reiškia, kad ieškovui nustatyti nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su sudėtingais daliniais priepuoliais, esant sunkiai gydymo epilessijai bei intrakranijinio sužalojimo padariniai. Diagnozė F07.8 reiškia, kad buvo nustatyta kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos. Tačiau šis apelianto sveikatos sutrikdymas liko neįvertintas, kas paneigia teismo išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovui nebuvo nustatytas koordinacijos sutrikimas ir koordinacijos sutrikimo laipsnis. Taip pat teismas neįvertino medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad ieškovas skundėsi dėl koordinacijos funkcijų sutrikimų. Medicininiuose dokumentuose esantys įrašai yra galiojantys ir nenuginčyti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto visas atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas klaidina teismą, kad Vilniaus apygardos teismas apylinkės teismo sprendimą panaikino, referuodamas tik į epilepsijos priepuolių skaičių, nes sistemiškai aiškinant Vilniaus apygardos teismo nutartį, akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas galimai negalėjo įvertinti visų medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, todėl konstatavo, kad sprendimas naikintinas ir todėl neanalizavo kitų apeliacinio skundo argumentų. Taip pat pažymėtina, kad teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 865-755/2016).

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes klausimas dėl draudimo sutarties nesąžiningumo pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, todėl šis klausimas negali būti apeliacinio teismo nagrinėjamu objektu. Teismas neturi pareigos šio klausimo nagrinėti ex officio. Draudimo sutartyje įtvirtinat draudimo išmokos sąlyga, kad epilepsija turi būti pagrįsta klinika ir encefalograma, laikytina sąžininga, teisinga, nėra dviprasmiška ir neaiški. Atsakovas draudimo taisyklėse expressis verbis įtvirtinęs draudimo išmokos gavimui reikalingą sąlygų visetą - nėra nei šių būtinųjų sąlygų paslėpęs ar neatkleidęs. Abi šalys pasirašė sutartį, patvirtino jos priedus, todėl jie šalims tapo privalomi. Apeliantui pačiam nėra privaloma suprasti specifinę medicininę terminiją, tačiau jis, prisiimdamas įsipareigojimus draudimo taisyklių pagrindu, būdamas rūpestingas ir atidus bei norėdamas gauti draudimo išmoką, privalėjo atsižvelgti į draudimo taisyklėse keliamus reikalavimus bei atitinkamai pateikti savo prašymus medicinos specialistams, kokiu būdu ir metodais turėtų būti atlikti tyrimai, siekiant atitikti draudimo taisyklėse įtvirtintą nuostatą.

Šalys sutartimi nustatė invalidumo sąvoką, invalidumo medicininio sunkumo laipsnio nustatymo tvarką ir nesiejo jos su jokiais papildomais teisės aktais. Sutartyje numatyta, kad invalidumo medicininio sunkumo laipsnį nustato draudiko gydytojas -ekspertas (Taisyklių Nr. 006 1.6 punktas). Byloje duomenų, kad draudiko gydytojas -ekspertas būtų nustatęs invalidumo medicininio sunkumo laipsnį, nėra. Apeliaciniame skunde nurodomos teisės normos, galiojusios dar 2005 metais, yra taikomos tais atvejais, kai neįgalumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, tačiau nėra taikomos šalių santykiams šiuo konkrečiu atveju reguliuoti.

Bylą nagrinėjęs teismas pilnai ir tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad ieškovas po draudžiamojo įvykio neįgijo teisės į draudimo išmoką, t. y. nebuvo išpildytos šalių pasirašytos sutarties sąlygos. Šalių pasirašytos sutarties sąlygos, leidžiančios ieškovui įgyti teisę į draudimo išmoką, yra galimos įrodyti rašytiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas po draudžiamojo įvykio neįgijo teisės į draudimo išmoką, t. y. nebuvo išpildytos šalių pasirašytos sutarties sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas ir byla grąžinta naujam nagrinėjimui, nebuvo padarytų išvadų dėl atsakovo argumentų, aiškinant apie darbingumo lygio nustatymą, koordinacijos sutrikimus, trauminės epilepsijos skaičių, grindžiamą elektroencefalogramomis, nebuvo įvertinta, kad atsakovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti. Teismas grąžino bylą naujam nagrinėjimui padaręs išvadą, kad teismas pats vertindamas medicininiuose dokumentuose esančius duomenis, galimai neteisingai išsprendė bylą. Šiuo teiginiu iš esmės buvo nurodyta apylinkės teismui, kad byloje turi būti paskirta ekspertizė ir medicininiais dokumentai įvertinti specialių žinių medicinos srityje turinčių specialistų. Dėl to 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi teismas paskyrė byloje ekspertizę, remiantis jos išvadomis bei medicininiais dokumentais, teismo medicinos specialisto išvada, atsakovo gydytojo eksperto išvada, bei teismo paskirtos teismo medicinos ir papildomos ekspertizės aktais padarė išvadą, kad ieškovui galėjo būti šeši epilepsijos priepuoliai, ieškovo diagnozė- potrauminė epilepsija – nėra pagrįsta objektyviais klinikiniais duomenimis ir EEG tyrimais, ieškovo medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad ieškovui būtų pastoviai stebimi ar nustatyti koordinacijos sutrikimai. Kadangi apylinkės teismas surinko papildomų įrodymų byloje, apygardos teismas nevertino šių įrodymų, grąžindamas bylą naujam nagrinėjimui, todėl atsakovo teigimas apeliaciniame skunde, jog apylinkės teismas turėjo vertinti įrodymus taip pat, kaip aukštesnės instancijos teismas, yra nepagrįstas. Ieškovas teigia, jog teismas turėjo įvertinti, ar Draudimo taisyklėse nurodyta draudimo išmokos sąlyga, t.y. kad epilepsija turi būti pagrįsta klinika ir EEG, laikytina sąžininga ir teisinga, ar tokia sąlyga taikytina šiam ginčui. Ieškovas byloje pateikė ieškinį 2014-03-17, jį patikslino 2014-04-17, pateikė dubliką byloje, tačiau nei viename procesiniame dokumente nenurodė, kad jo reikalavimai turi būti tenkinti įvertinus, kad Draudimo taisyklių I priedo 65.1 punkto sąlyga laikytina nesąžininga. Draudimo taisyklių Nr. 005 priede Nr. 1 „ Draudimo išmokų, mokamų traumų dėl nelaimingo atsitikimo atveju, apskaičiavimo lentelė“ numatyti nelaimingų atsitikimų padariniai, lentelės VI skyriuje „ Centrinė nervų sistema“ numatyta, kokia draudimo išmoka procentais nuo draudimo sumos mokama, esant trauminei epilepsijai, kuri pasireiškė daugiau kaip 3 priepuoliais per metus, ir kuri yra pagrįsta klinika ir elektroencefalograma. Daryti išvadą, kad nustatymas taisyklėse, jog diagnozė - trauminė epilepsija neturi būti patvirtinta klinika ir elektroencefalograma, kad šiai diagnozei patvirtinti turi pakakti kurio nors vieno pagrindimo, pvz. pakakti tik klinikos, teismas neturi pagrindo, nes išvada apie tam tikrą ligą turi būti paremta medicininiais tyrimais. Vertinti, kad tam tikrų traumos pasekmių neturi numatyti klinika ar encefalograma, nėra pagrindo, nes būtent šie duomenys ir yra objektyviais duomenimis apie traumos pasekmes, todėl šių sąlygų nustatymas taisyklėse nevertintinas nesąžiningu atsakovo veiksmu. Tai, kad teismas savo iniciatyva nenagrinėjo ir nevertino, ar šis taisyklių reikalavimas yra nesąžininga sąlyga, nėra teismo padarytu procesiniu pažeidimu, nes ieškovas nereiškė reikalavimo šiuo pagrindu.

Ieškovas nurodė, kad turėjo būti pripažinta, jog Draudimo taisyklių 2.2 punkto nuostata „ draudimo išmoka mokama, jei per vienerius metus po nelaimingo atsitikimo nustatoma, kad invalidumas yra pastovus“, yra neaiški ir tinkamai neapibrėžta, 2005 m. pasikeitus teisiniam reguliavimui, atsakovo taisyklės nebuvo suderintos pagal draudiminio įvykio metu galiojančius teisės aktus. Nagrinėdamas ieškovo reikalavimą padidinti draudimo išmoką nuo 7500 Lt iki 36 000 Lt, t.y. mokėti šią išmoką remiantis Draudimo taisyklių Nr. 006 I priedo 62 punktu, teismas padarė išvadą, kad šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas dėl to, kad atsakovo paskaičiuota draudimo išmoka pagal priedo Nr. 1 60 punktą, yra tinkamu draudimo išmokos apskaičiavimu. Papildomo draudimo nuo invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo taisyklių Nr. 006 2 dalyje numatyta, kokie įvykiai draudžiamieji – ...apdraustojo kūno sužalojimas, jei sužalojimo pasekmė - pastovus padraustojo nedarbingumas. Tai, kad atsakovas pagal šias taisykles išmokėjo ieškovui 7500 Lt draudimo išmoką, reiškia, kad jis pripažino, jog ieškovas turi pastovų invalidumą ir jam draudimo išmoka mokėtina. Dėl to sąvokios „ pastovus invalidumas“ aiškinimas nėra reikšmingas šioje byloje, nes tarp šalių kilo ginčas dėl kitų taisyklių nuostatų aiškinimo, t.y. draudimo išmokų apskaičiavimo lentelės nuostatų aiškinimo. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą šioje dalyje motyvuodamas tuo, kad ieškovui nebuvo nustatytas koordinacijos sutrikimas ir koordinacijos sutrikimo laipsnis. Papildomo draudimo nuo invalidumo taisyklių Nr. 006 Priedo Nr. 1 3 punktas numato, kad invalidumo medicininį sunkumo laipsnį nustato draudiko gydytojas-ekspertas, byloje nepateikti įrodymai, jog šis gydytojas-ekspertas nustatė sužalosimus ieškovui, atitinkančius nurodytus Priedo Nr. 1 62 punkte. Ieškovas nenurodė argumentų, jog šios teismo išvados būtų nepagrįstos. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ši Draudimo taisyklių Priedo Nr. 1 nuostatos yra negaliojančios ar niekinės, kad jose nurodyti reikalavimai nepagrįstai pažeidžia draudėjų teises. Ieškovas teigia, kad atsakovas turėjo išmokėti draudimo išmoką pagal Priedo Nr. 1 „Draudimo išmokų, mokamų invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo atveju, apskaičiavimo lentelės“ 62 punktą, t.y. 60 procentų nuo draudžiamos 60 000 Lt sumos, kurią mokėti numatyta esant centrinės nervų sistemos ir psichikos ligai, kai nustatytas koordinacijos sutrikimas ir vidutinio dažnumo ( 5-10 kartų per metus ) epilepsijos priepuoliai. Atsakovas išmokėjo draudimo išmoką pagal minėto priedo 60 punktą, kuri mokama nustačius lengvus galvos smegenų nervų organinius pažeidimus, nežymų koordinacijos sutrikimą ir pavienius ( 1-2 per metus ) epilepsijos priepuolius. Ieškovas nenurodė, kurie byloje esantys įrodymai patvirtino, jog jam buvo nustatyti ligos požymiai, nurodyti Priedo Nr. 1 62-ame punkte.

Ieškovas teigia, kad tokiuose ginčuose draudimo bendrovė turi pareigą įrodyti, kad ji neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmoką, kadangi egzistavo tokios aplinkybės, kurios atleido draudiką nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Tai, kad draudikas išmokėjo draudėjui išmoką - 17 500 Lt, tačiau draudėjas teigia, kad turėjo būti taikomas kitas draudimo taisyklių punktas ir išmokėta didesnė suma, reiškia, kad ieškovo pareiga įrodyti tai, ką jis teigia, t.y. jo nurodyto punkto, apskaičiuojant draudimo išmoką, taikymo pagrįstumą. Teismas įvertino ekspertizės išvadas byloje, nurodęs, kad jame minimi šeši epilepsijos priepuoliai, tačiau jie nėra pagrįsti objektyviais klinikiniais duomenimis ir EEG tyrimais, nėra konstatuota, jos tai 2012-05-25 galvos traumos pasekmė. Iš teismo ekspertizės 2016-02-02 -2016-03-02 akto matyti, kad padaryta išvada, jog ieškovas serga epilepsija, kad remiantis Kauno klinikų asmens sveikatos istorijos duomenimis, A. A. galėjo būti 6 epilepsijos priepuoliai. Į klausimą, ar pateiktų elektroencefalogramų pakanka epilepsijos diagnozei nustatyti, ekspertas atsakė, jog elektroencefalografiniai pokyčiai nestebimi tipiniai. Papildomos teismo medicininės ekspertizės akte ( b.l.112, t. III) , ekspertas nurodė, kad visi 6 ekspertizės akte minimi galimi įvykę epilepsijos priepuoliai nebuvo patvirtinti objektyviais klinikiniais duomenimis ir kartu EEG tyrimais, todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad Draudimo taisyklėse nurodytas epilepsijos priepuolių skaičiais nepatvirtino EEG tyrimai, todėl teismas darė išvadą, kad epilepsijos priepuolių skaičius nebuvo nustatytas tokai tvarka, kokia nurodyta Draudimo taisyklių Nr. 005 Priedo Nr. 65.1 punkte, todėl surinkti byloje įrodymai buvo įvertinti tinkamai. Papildomos ekspertizės išvadoje teigiama, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad ieškovui buvo stebimi ar nustatyti koordinacijos sutrikimai, todėl remiantis šiuo įrodymu, teismas padarė tinkamą išvadą, kad ligos požymiai, numatyti Draudimo taisyklių Nr. 005 Priedo Nr. 1 60 punkte nebuvo nustatyti.

Atsakovas pateikė prašymą priteisti 705 Eur bylinėjimosi išlaidų ( be PVM – 582,89 Eur ) , pateiktoje PVM, sąskaitoje - faktūroje nurodyta, kad ši suma buvo sumokėta už susipažinimą su teismo sprendimu, su ieškovo skundu, parengtas atsiliepimas, nurodyta, kad už skundo pateikimą teismui priskaičiuota 50,69 Eur be PVM suma, už įkėlimą į EPP sistemą- 25,34 Eur. Teismas daro išvadą, kad šios sumos neatitinka šiam darbui būtinų darbo laiko sąnaudų, todėl prašymas tenkinamas dalinai. Tai, kad atsakovo atsiliepimą pateikė tik viena advokatė V. Viešūnaitė, teisininkės G. S. atliktas darbas neturi būti apmokamas kaip atstovavimo išlaidos šioje byloje, todėl bendra priteistina suma iš ieškovo atsakovui – 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui Compensa Life Vienna Insurtance Group SE, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą ( jak 301135655) 300 Eur iš ieškovo A. A. ( a/k (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidų.