Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo OU Aktiva Finants ieškinį atsakovui M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Init“ ir atsakovo buvo sudaryta telekomunikacijų ir/ar įrangos įsigijimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo suteikti telekomunikacijų ir/ar įrangos įsigijimo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Paskutinė neapmokėta atsakovo sąskaita išrašyta 2010 m. gegužės 11 d., sąskaitos Serija S Nr. (duomenys neskelbtini), skolos 22,07 Eur (76,20 Lt) susidarymo laikotarpis byloje fiksuojamas nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. Ieškovas nurodė, jog atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl 2010 m. balandžio 30 d. sutartis nutraukta. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas šį įsiskolinimą ieškovui, ar pradinei kreditorei būtų padengęs nėra (CPK 178 straipsnis).

2019 m. liepos 12 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Init“ reikalavimo teisę į atsakovo M. L. įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovui.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus ieškovui įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas nėra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 22,07 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir 40 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 48,84 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo OU Aktiva Finants, juridinio asmens kodas 10746479, naudai 22,07 Eur (dvidešimt dviejų eurų ir 7 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (22,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,84 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų ir 84 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali preliminaraus sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo atsakovas turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.