Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams V. J. V., V. K., A. V., L. I., K. V. dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 28 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintinu jį padavusiam asmeniui.

5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas negalėjo teismui pateikti patvirtinančių įrodymų, kad iki ieškinio pareiškimo teisme momento (iki 2025 m. kovo 3 d.) jis raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti sutikimą įregistruoti gyvenamojo namo rekonstravimo projekto korektūrą, Laida A Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, tačiau atsakovai tokį pasiūlymą raštu atmetė, arba per protingą terminą nepateikė jokio atsakymo, teismas darė išvadą, kad ieškovas realiai privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nepasinaudojo. Teismas vertino, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Ieškovas atskiruoju skundu (2025-04-04 DOK-24648) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1 Pateiktame ieškinyje yra aiškiai nurodytas pareiškimo dalykas ir pagrindas, todėl reikalauti pašalinti trūkumus, kurie nėra numatyti įstatymu, nėra pagrindo. Jokiame įstatyme nėra numatyta, kad ieškovas privalo pateikti rašytinį atsakymą į rašytinį ieškovo siūlymą dėl konkretaus ieškinio dalyke nurodyto reikalavimo. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, kad jis raštu kreipėsi į bendraturčius. Šalindamas ieškinio trūkumus ieškovas nurodė, kad į atsakovus ne kartą kreipėsi žodžiu, bendravo telefonu. Papildomų raštiškų įrodymų pateikimo iki bylos nagrinėjimo įstatymas nenumato.

6.2 Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje ieškovas pateikė aiškius reikalavimus, nurodė pareiškimo pagrindą ir dalyką. Vertinti pateiktus įrodymus teismas turi priimdamas sprendimą, o ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, nustačius, kad ieškovas kreipdamasis į teismą nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Iš apelianto atskirojo skundo argumentų visumos matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nepasinaudojo, nes nepateikė teismui patvirtinančių įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui (iki 2025 m. kovo 3 d.) jis raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti sutikimą įregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto korektūrą, Laida A Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, tačiau atsakovai jo pasiūlymą raštu atmetė arba per protingą terminą nepateikė jokio atsakymo. Apelianto vertinimu, įstatymas nenumato papildomų raštiškų įrodymų pateikimo iki bylos nagrinėjimo. Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas gali sukelti procesinius teisinius padarinius – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

11. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 135 straipsnyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, t. y. ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 1 dalies 5 punktas); aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

12. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliantas ieškiniu prašė leisti ieškovui įregistruoti gyvenamojo namo rekonstravimo projekto korektūrą, Laida A Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ be bendraturčių sutikimo.

14. Teismas 2025 m. kovo 13 d. nutartimi be kita ko nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas į bendraturčius (atsakovus) kreipėsi raštu su prašymu dėl (ne)sutikimo davimo, o bendraturčiai (atsakovai) pateiktų atsakymą į ieškovo prašymą.

15. Ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus paaiškino, kad į bendraturčius dėl sutikimo davimo ne kartą kreipėsi žodžiu, telefonu; kilus ginčui, ieškovas pateiks papildomus įrodymus. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas realiai privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nepasinaudojo, nes nepateikė teismui įrodymų, kad iki ieškinio pareiškimo teisme momento (iki 2025 m. kovo 3 d.) jis raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu duoti sutikimą įregistruoti gyvenamojo namo rekonstravimo projekto korektūrą, Laida A Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, tačiau atsakovai tokį pasiūlymą raštu atmetė, arba per protingą terminą nepateikė jokio atsakymo. To pasėkoje, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu.

16. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).

18. Šiuo atveju ieškovė ieškinį reiškė pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Šioje normoje nėra nustatyta, kad, prieš kreipdamasis į teismą, vienas iš bendraturčių turėtų kreiptis į tam tikrą neteisminę instituciją. Pripažintina, kad kreipimuisi į teismą pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį pakanka bendraturčių nesutarimo fakto, kuris įrodinėjamas bylos nagrinėjimo metu visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. žr. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-275-569/2025; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2249-803/2023).

19. Ieškovas šalindamas ieškinio trūkumus nurodė, kad į atsakovus ne kartą kreipėsi žodžiu, bendravo telefonu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje pažymėta, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos sisteminis aiškinimas reikštų, jog ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Taigi ieškiniui pateikti pakanka asmens subjektyvaus įsitikinimo, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, numatančias ieškinio atsisakymo pagrindus, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šie trūkumai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartis panaikinama, ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 28 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo A. M. ieškinio atsakovams V. J. V., V. K., A. V., L. I., K. V. dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.