- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-275-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00965-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. Z., G. Z.
- Atsakovas
- D. R., D. P., A. P., V. L., V. V., A. C., D. Ž., V. Z.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. Z. ir G. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų D. Z. ir G. Z. ieškinį atsakovams D. R., D. P., A. P., V. L., V. V., A. C., D. Ž., V. Z. dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai D. Z. ir G. Z. pateikė teisme ieškinį atsakovams D. R., D. P., A. P., V. L., V. V., A. C., D. Ž., V. Z. dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškiniu prašo: leisti be atsakovų sutikimo pagal UAB „Progresyvūs projektai“ 2024-08-27 parengtą Namo padalinimo į 2 nekilnojamojo turto kadastro vienetus (daugiabučius), neatliekant statybos darbų, schemą ir UAB „Geosmart“ 2024-09-25 parengtą daugiabučio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2A2/b, adresas (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre šį pastatą bei ieškovų nuosavybės teises (bendra jungtine nuosavybės teise) į jį; įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys, įsiteisėjimo, parengti savo butų/patalpų, esančių daugiabučiame gyvenamame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas ir pagal UAB „Progresyvūs projektai“ 2024-08-27 parengtą Namo padalinimo į 2 nekilnojamojo turto kadastro vienetus (daugiabučius), neatliekant statybos darbų, schemą bei UAB „Geosmart“ 2024-09-25 parengtą daugiabučio pastato, unikalus kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1/p, adresas J. Z. g. 5, kadastro duomenų bylą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre šį pastatą bei jame esančius butus/patalpas ir daiktines teises į šiuos butus/patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų D. Z. ir G. Z. ieškinį atsakovams D. R., D. P., A. P., V. L., V. V., A. C., D. Ž., V. Z. dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės; Pasiūlė ieškovams kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl daiktinės teisės bei juridinių faktų įregistravimo.
3. Teismas sprendė, kad ieškovų nurodomas ieškinio dalykas bei ieškiniu reiškiami reikalavimai nesutampa.
4. Teismas įvertino, kad iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovai siekia išspręsti ginčą ne dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet dėl namo pertvarkymo, jį padalijant ir suformuojant du naujus atskirus turtinius vienetus – du atskirus daugiabučius ir dėl nekilnojamo daikto kadastro bylų įregistravimo bei teigia, jog atsakovai jiems neduoda sutikimo.
5. Teismas vertino, jog šiuo atveju ieškovai pateikė duomenis, kad kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti naujai suformuotų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, tačiau ieškovų prašymas nebuvo patenkintas, nurodytos priežastys, kokius veiksmus ieškovai turi atlikti, jog jų pateiktas prašymas būtų patenkintas. Tačiau ieškovai VĮ Registrų centro nurodytų priežasčių nešalino, o su ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudami leisti be atsakovų sutikimo kadastro duomenų bylą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre šį pastatą bei ieškovų nuosavybės teises (bendra jungtine nuosavybės teise) į jį. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, jog atsakovai nesutinka, kad būtų įregistruoti kadastro duomenų pakeitimai.
6. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovus parengti kadastro bylas, šio reikalavimo teisinio pagrindo nenurodo ir reikalavimo nepagrindžia.
Šalies argumentai
7. Teismas atkreipė ieškovų dėmesį, jog teismas yra ginčus tarp šalių nagrinėjanti institucija. Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Teismas, kvalifikuodamas teisinius santykius ir spręsdamas iš jų kilusį ginčą, turi nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis šie santykiai susiformavo, kaip jie plėtojosi ir pan. Todėl šalis kreipiantis į teismą turi nurodyti asmenų procesinės padėtis, atsakovus, aiškiai atsakovams reiškiamus konkrečius reikalavimus, nurodyti ieškinio faktinės aplinkybės, kodėl šiam asmeniui keliami reikalavimai, išdėstyti teisinį ieškinio pagrindą, taip pat atitinkamai pridėti reikalavimus pagrindžiančius duomenis (CPK 111 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog jie šalino VĮ Registrų centro nurodytas prašymo netenkinimo priežastis ir vėl kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir jis atsisakė tenkinti jų prašymą.
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktų pagrindu, t. y. kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovai D. Z. ir G. Z. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti 2025 m. vasario 03 d. nutartį, priimtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą spręsti iš naujo ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo išvados rodo, jog teismas bylą išnagrinėjo iš esmės net neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo, neišklausęs proceso šalių, neištyręs faktinių aplinkybių ir tai akivaizdžiai matyti iš to, kad teismas nustatė klaidingas faktines aplinkybes, kad „ieškovai VĮ Registrų centro nurodytų priežasčių nešalino“. Būtent ieškinio 5 punkte nurodyta, jog „VĮ Registrų centrui atmetus kadastro duomenų bylas dėl klaidų, jos buvo ištaisytos ir 2024-11-12 suderintos su VĮ Registrų centru“, be to buvo pateiktas 3 priedas, iš kurio matyti, kad naujai formuojami du atskiri gyvenamieji daugiabučiai namai yra įrašyti į kadastrą, tačiau neįregistruoti, nes atsakovai nesutinka pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Jokio ginčo su VĮ Registrų centru nėra ir liko neaišku, kodėl teismas, išnagrinėjęs ieškinį, padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro veiksmai turėjo būti skundžiami privalomojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.
10.2. Nesutiktina su teismo išvada, kad „ieškovai nepateikė jokių duomenų, jog atsakovai nesutinka, jog būtų įregistruoti kadastro duomenų pakeitimai“, nes ieškovai į bylą pateikė (ieškinio 8 priedas) įrodymus, jog bendraturčiams buvo išsiųsti registruoti laiškai dėl įgaliojimų ieškovams suteikimo, o ieškinio pagrinde nurodyta, kad nei vienas iš atsakovų per nustatytą terminą niekaip nereagavo, todėl ieškovai ir negali į bylą pateikti jų atsakymų; jų tiesiog nėra. Be to, teismų formuojama praktika yra tokia, kad jei ieškinys yra paduotas teismui, tai įrodinėti ginčo buvimo fakto nebereikia.
10.3. Nesutiktina su teismo išvada, jog ieškinio dalykas nesutampa su ieškinio reikalavimais, nes neva ieškinys reiškiamas dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškinio reikalavimai formuluojami dėl kadastro bylų įregistravimo be atsakovų sutikimo Nekilnojamojo turto registre bei dėl įpareigojimo atsakovus parengti savo butų/patalpų kadastro duomenų bylas bei jas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškinyje nurodyti reikalavimai atitinka tuos būtinus bendro pastato (daugiabučio gyvenamo namo) padalijimo veiksmus, reikalingus jiems įregistruoti, t. y. nagrinėjamu atveju teismo sprendimas prilygtų bendro naudojimo namo konstrukcijų, inžinerinių mazgų ir izoliuotų namo patalpų bendraturčių sutikimui, leisiančiam ieškovams įsiregistruoti naujai formuojamo (padalijimo būdu) (duomenys neskelbtini) namą asmenine nuosavybe.
10.4. Teismas pažeidė ieškovų konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kuri yra absoliuti, nebent asmuo nebūtų pripažintas suinteresuotu asmeniu Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies prasme, o nagrinėjamu atveju taip neatsitiko. Be to, teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Jei teismui kilo neaiškumų dėl to, ar yra ginčas tarp daugiabučio gyvenamo namo bendrų konstrukcijų, inžinerinių mazgų ir izoliuotų patalpų savininkų, ar tarp ieškovų ir VĮ Registrų centro, ar ieškinio dalykas atitinka ieškinio pagrindą, privalėjo pateikti siūlymą ieškovams pašalinti ieškinio trūkumus, pateikiant papildomą informaciją, o ne iškart atsisakyti priimti ieškinį, tuo labiau nurodant, kad ieškovai nepateikė „šio reikalavimo teisinio pagrindo“. Ginčo materialinį teisinį santykį tinkamai kvalifikuoti ir jam pritaikyti teisinį pagrindą privalo teismas, o ne ieškovai.
10.5. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinio priėmimo klausimo stadijoje nuspręsti dėl ieškinio nagrinėjimo negalimumo. Teismas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų argumentų pagrindu padarė nepagrįstas išvadas, kad ieškinys yra nenagrinėtinas teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 punkto pagrindu, todėl, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinės teisės normas. Teismas nepagrįstai vertino pateiktus įrodymus, faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nepagrįstai iš ieškovų reikalavo tų ieškinio įrodymų, kurie būtų pakankami ieškinį patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys galėjo būti atmestas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka ir kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstumo ir teisėtumo.
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
14. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovų nurodomas ieškinio dalykas bei ieškiniu reiškiami reikalavimai nesutampa. Teismas įvertino, kad iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių matyti, jog ieškovai siekia išspręsti ginčą ne dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet dėl namo pertvarkymo, jį padalijant ir suformuojant du naujus atskirus turtinius vienetus – du atskirus daugiabučius ir dėl nekilnojamo daikto kadastro bylų įregistravimo bei teigia, jog atsakovai jiems neduoda sutikimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų, jog atsakovai nesutinka, kad būtų įregistruoti kadastro duomenų pakeitimai. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškiniu reikalauja įpareigoti atsakovus parengti kadastro bylas, šio reikalavimo teisinio pagrindo nenurodo ir reikalavimo nepagrindžia. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog jie šalino VĮ Registrų centro nurodytas prašymo netenkinimo priežastis ir vėl kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir jis atsisakė tenkinti jų prašymą.
16. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje vertino įrodymus bei ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo stadijoje, vertino tokias aplinkybes ir įrodymus. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018).
17. Civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie klausimai turi būti sprendžiami ir įrodymai vertinami tik bylą nagrinėjant iš esmės ir dėl pareikštų reikalavimų priimant byloje sprendimą. Pažymėtina, kad ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustačius, kad byloje trūksta tam tikrų įrodymų, ar yra ieškinio turinio netikslumų (kurie nesudaro esminių kliūčių proceso eigai), teismas turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Primintina ir tai, kad teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CK 141 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 225 straipsnio 6 punktas, 230 straipsnio 1 dalis).
20. Taip pat pažymėtina, jog neaiškumams išspręsti yra skirtas trūkumų šalinimo institutas, kuris sudaro galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl ieškinio pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismas pirma turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), tai skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.