- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-2249-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12430-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- komanditinės ūkinės bendrijos „Smilgos“
- Atsakovas
- S. U., M. D., G. D., N. G., V. K., A. M., O. B., K. T., A. R., G. R., A. P., V. Z., N. S., E. F., I. M., P. R., R. R., A. S., T. K., D. N., Ą. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės komanditinės ūkinės bendrijos „Smilgos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17635-1125/2023 pagal ieškovės komanditinės ūkinės bendrijos „Smilgos“ ieškinį atsakovams S. U., M. D., G. D., N. G., V. K., A. M., O. B., K. T., A. R., G. R., A. P., V. Z., N. S., E. F., I. M., P. R., R. R., A. S., T. K., D. N., Ą. G. ir kitiems dėl leidimo įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus be žemės sklypo bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybės įmonė „Registrų centras“, J. S., J. L., P. S., Ž. M., J. M., V. S. ir kiti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo leisti jai atlikti teisės aktuose numatytus privalomus MB „Margai“ matininko S. R. 2023 m. kovo 30 d. parengtos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kadastro duomenų bylos suderinimus institucijose, tikrinimo ir suderinimo procedūras VĮ „Registrų centras“ be šio žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus be šio žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo. Likusią žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo apie 1 600 asmenų. Ieškovė savo žemės sklypo dalyje pasistatė daugiabutį gyvenamąjį namą, dvi automobilių stovėjimo aikšteles, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklus, stogines ir vandentiekio tinklus. Kad galėtų įregistruoti užbaigtus statyti statinius ir savo nuosavybės teises į juos, ieškovė turi atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenis. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos dokumentus – žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir žemės sklypo planą – turi pasirašyti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
3. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko MB „Margai“ matininkas S. R., kuris registruotais laiškais kvietė visus žemės sklypo ir gretimų sklypų bendrasavininkus dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrose, taip pat informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbė laikraščiuose, socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbtini) bendruomenės ir vykdytojo paskyrose ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje. Didžioji dalis bendraturčių į ribų ženklinimo procedūrą neatvyko, su matininku nesusisiekė ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose bei žemės sklypo plane. Dėl to ieškovė negali įregistruoti užbaigtų statinių ir nuosavybės teisės į juos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės KŪB „Smilgos“ ieškinį atsakovams S. U., M. D., N. G., V. K., A. M. ir kitiems dėl veiksmų atlikimo be bendraturčių sutikimo.
5. Teismas nustatė, kad byloje yra 1600 atsakovų. Ieškovė nurodo, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas registruotais laiškais kvietė visus žemės sklypo savininkus ir gretimų žemės sklypų savininkus dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrose, taip pat informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus paskelbė laikraščiuose, socialiniame tinkle „Facebook“ ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius ir savo kontaktus. Tačiau didžioji dalis žemės sklypo savininkų (bendraturčių) į ribų ženklinimo procedūras neatvyko, su matininku nesusisiekė ir nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose bei žemės sklypo plane M 1:1000.
6. CK 4.75 straipsnis, taip pat specialūs teisės aktai įpareigoja bendrą nuosavybę valdyti bendraturčių sutikimu, o kilus bendraturčių ginčams, teisės ginamos teisme. Teismas konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių informuoti sklypo bendraturčius dėl dokumentų pasirašymo, o paskelbimas „Facebook“ grupėje ir informavimas bendrai skelbimu, nėra pakankamos priemonės bendraturčiams informuoti. Tik esant asmeniškai informuotiems asmenims (tokią pareigą turėtų ir teismas, siųsdamas dokumentus registruotu paštu) ir negavus jų parašų, gali būti vertinama, kad bendraturčiai atsisakė duoti sutikimus ir yra kilęs ginčas. Dėl to teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kuria ieškovė dar gali pasinaudoti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė KŪB „Smilgos“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo argumentai yra prieštaringi ir neatitinkantys faktinės situacijos. Teismas konstatavo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių informuoti sklypo bendraturčius dėl dokumentų pasirašymo, o paskelbimas „Facebook“ grupėje ir informavimas bendrai skelbimu nėra pakankamos priemonės bendraturčiams informuoti. Tačiau ieškinyje buvo nurodyta, kad žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikęs matininkas registruotais laiškais kvietė visus žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų savininkus dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrose, prie ieškinio buvo pridėta siutimo istorija, patvirtinanti, kad žemės sklypo bendrasavininkiai buvo kviečiami dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinimo procedūrose. Taigi ieškovė buvo įgyvendinusi teismo nustatytą ieškinio priėmimo sąlygą – žemės sklypo bendrasavininkiai buvo informuoti registruotais laiškais apie ketinimą atlikti ginčo procedūras.
7.2. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarka negali būti laikoma įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokia tvarka nenustatyta jokiame kitame teisės akte. Teismo pateiktas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir CK 4.75 straipsnio 1 dalies aiškinimas iš esmės prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismas negali reikalauti įrodyti bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.
7.3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai.
7.4. Teismo nurodytoje CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kreipiantis į neteismines ginčo sprendimo institucijas. Kito įstatymo, kuriame aptariama tvarka būtų įtvirtinama, teismas nenurodė. Privalomas pretenzijos pateikimas šioje nuostatoje expressis verbis nėra įtvirtintas. Teismas jį greičiausiai išveda, plačiai aiškindamas aptariamoje teisės normoje įtvirtintą įpareigojimą bendrosios nuosavybės teisės objekto bendraturčiams jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti tarpusavio sutarimu. Toks teisės normos aiškinimas yra klaidingas bei prieštarauja suformuotai teismų praktikai.
7.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje pažymėta, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos sisteminis aiškinimas reikštų, jog ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą. Taigi ieškiniui pateikti pakanka asmens subjektyvaus įsitikinimo, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir kiti bendrosios kompetencijos teismai.
7.6. Teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą. Teismas iš esmės reikalauja iš ieškovės neįmanomo, taip šiurkščiai pažeisdamas vieną esminių bendrųjų teisės principų – lex non cogit ad impossibilia (liet. įstatymas negali reikalauti neįmanomų dalykų). Ieškovė bandė įgyvendinti savo teises neteisminiu būdu, tačiau to padaryti nepavyko. Ieškovė, neturėdama kitų būdų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti jos teises ir teisėtus interesus įregistruoti teisėtai pastatytus statinius ir savo nuosavybės teisę į juos Nekilnojamojo turto registre, kreipėsi į teismą. Tačiau teismas iš ieškovės be jokio teisinio pagrindo reikalauja imtis veiksmų, kurie yra neproporcingi ir neprotingi. Ieškovė jau siuntė registruotus laiškus žemės sklypo bendrasavininkams (atsakovams). Nėra pagrindo manyti, kad dar vienas pakartotinis registruotų laiškų siuntimas tiems patiems adresatams yra reikalingas. Priešingai, tai lemtų dar didesnes ieškovės išlaidas, taip pat su tuo pačiu ieškiniu ieškovė turėtų kreiptis į teismą dar kartą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio priėmimą bei teisę pareikšti ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir juo disponavimo, aiškinimo ir taikymo.
9. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išankstinė neteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilinius ginčus, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020).
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinį reiškė pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Minėtoje normoje nėra nustatyta, kad, prieš kreipdamasis į teismą, vienas iš bendraturčių turėtų kreiptis į tam tikrą neteisminę instituciją. Pripažintina, kad kreipimuisi į teismą pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį pakanka bendraturčių nesutarimo fakto, kuris įrodinėjamas bylos nagrinėjimo metu visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
12. Ieškovė ieškiniu prašė teismo leisti jai atlikti teisės aktuose numatytus privalomus MB „Margai“ matininko 2023 m. kovo 30 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos suderinimus institucijose, tikrinimo ir suderinimo procedūras VĮ „Registrų centras“ be šio žemės sklypo bendraturčių sutikimo ir leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre šio žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimus be šio žemės sklypo bendraturčių sutikimo.
13. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos kopiją (11 ieškinio priedas), kurioje yra pateikti MB „Margai“ matininkų kvietimai žemės sklypo bendrasavininkams dalyvauti žemės sklypo ribų ženklinime, taip pat šių kvietimų siuntimo istorija iš AB „Lietuvos paštas“ internetinio registruotų siuntų sekimo tinklapio (el. b., failas 4, l. 3-136; 141-175; failas 6, l. 105-248). Ieškovė pateikė ir duomenis, kad apie žemės sklypo ribų ženklinimą bendrasavininkams pranešė skelbimais laikraštyje „Lietuvos rytas“ (el.b., failas 4, l. 137; 232; 236) ir socialinio tinklapio „Facebook“ (duomenys neskelbtini) bendruomenės paskyroje (el.b., failas 4, l. 234-235). Ieškovė pateikė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktus, kuriuose dalis bendrasavininkų yra pasirašę (el.b., failas 6, l. 6-21; 27-102). Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad atsakovais yra nurodyti tie bendrasavininkai, kurie nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktuose ir žemės sklypo plane, o trečiaisiais asmenimis nurodyti bendraturčiai, kurie pasirašė minėtuose dokumentuose.
14. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neišnaudojo visų galimybių informuoti žemės sklypo bendraturčius apie dokumentų pasirašymą, t. y. asmeniškai jų neinformavo, išsiųsdama pranešimus registruotu paštu. Byloje yra duomenys apie bendraturčiams registruotu paštu siųstus ieškovės matininkų pranešimus. Aplinkybė, kad dalis bendrasavininkų nedalyvavo sklypų ženklinimo procedūroje ir nepasirašė matininkų parengtuose dokumentuose, yra pakankamas pagrindas ieškovei kreiptis į teismą ir pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas prašyti leisti jai atlikti žemės sklypo kadastrinių matavimų suderinimus ir registruoti kadastro duomenų pakeitimus be bendraturčių sutikimų.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso antrame skirsnyje numatytas išimtis. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Aplinkybių, dėl kurių reikėtų ginti viešąjį interesą ir peržengti skundo ribas, byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina 5 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalies atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti ieškovės KŪB „Smilgos“ atskirąjį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti ieškovės ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.