Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs, nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. K. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent – jis, 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja J. S. metu, tyčia sudavė ne mažiau 9 kartus dešinės rankos kumščiu jai į galvos sritį bei įvairias kūno vietas, tokiu būdu savo veiksmais J. S. padarydamas poodines kraujosruvas veide, rankose ir kojose bei nosikaulių lūžį, tuo savo veiksmais nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą (remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Šiais savo veiksmais H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas H. K. dėl kaltės prisipažino visiškai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus parodė, kad viskas vyko kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, jog įvykio metu buvo neblaivus, dėl ko viso įvykio neatsimena, tačiau pripažįsta, kad nukentėjusiajai sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių, nes užstojo tetą. Su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Kaltinamasis po bylos nagrinėjimo teisme metu padarytos pertraukos nurodė, kad atlygino dalį žalos nukentėjusiajai J. S. Jis planuoja įsidarbinti, kad galėtų atlyginti žalą. Ligonių kasa nesuteikė galimybės atlyginti žalą dalimis, visą sumą galėtų atlyginti iki šių metų gegužės pabaigos (b. l. 136-139, 148-149).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, daugiabučiame name. Įėjimas iš vidinio namo kiemo. Užėjus, matomas kambarys, apie 12 m². Bute yra stalas, lova, kiti baldai. Butas tvarkingas. Praėjus toliau, matomas koridorius, kuriame matoma ir įrengta virtuvė. Praėjus toliau, patenkama į antrą kambarį. Butas yra dvejų kambarių (b. l. 10-14).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šio nusikaltimo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad H. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis H. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad nukentėjusiajai jis tik kartą trenkė ranka į veidą, daugiau jokių smurtinių veiksmų neatliko (b. l. 76-79, 85-86), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis patvirtino, kad nukentėjusiosios atžvilgiu atliko būtent tų veiksmų visumą, kuri yra nurodyta kaltinamajame akte. Paklaustas apie jo pateiktų parodymų kaitą, pastarasis patvirtino, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu visų įvykių aplinkybių tinkamai neprisiminė, tačiau neneigė, kad nukentėjusiajai sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių (b. l. 136-139, 148-149). Pirmiau aptartus ir kaltinamojo H. K. bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktus parodymus iš esmės patvirtina tiek pačios nukentėjusiosios viso baudžiamojo proceso metu nuosekliais išlikę parodymai, tiek į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusio ir liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto policijos pareigūno R. Ž. parodymai. Viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusioji J. S. nuosekliai teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. pas ją apsilankė kaltinamasis su pažįstamu ir jie kartu, taip pat ir jos motina J. A., vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kaltinamasis smarkiai prisigėrė ir pradėjo neadekvačiai elgtis – ne mažiau dviejų kartų smogė kumščiu į veidą, ji tuo metu sėdėjo ant lovos, o po to, kai jis jai trenkė, ji nugriuvo lovoje. Tada, jis abejomis rankomis pradėjo spausti jai gerklę, dėl ko ji, gindamasi, bandė atstumti jį nuo savęs rankomis ir kojomis, todėl gavosi abipusės grumtynės, dėl ko, ji mano, jai ant rankų ir ant kojų atsirado mėlynės. Jautė stiprų fizinį skausmą. Jos rankos ir kojos buvo mėlynėse, skaudėjo nosį, po akimis taip pat buvo mėlynės ir ištinęs veidas, labai skaudėjo visą galvą. Įvykio dieną apie įvykį pranešė greitajai medicinos pagalbai ir policijai (b. l. 21-24, 30-32, 33-34). Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas R. Ž. patvirtino, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji, kuri nurodė, kad jos atžvilgiu kaltinamasis H. K. naudojo fizinį smurtą. Ant nukentėjusiosios veido matėsi akivaizdūs sužalojimai – kraujosruvos ir nubrozdinimai (b. l. 48-50). Faktą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamajam inkriminuotu laiku ir vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas taip pat patvirtina pirmiau minėto policijos pareigūno įvykio vietoje užfiksuoto vaizdo įrašo turinys, aptartas 2022 m. gruodžio 15 d. apžiūros protokole (b. l. 17-18), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos veide, rankose ir kojose, nosikaulių lūžis. Šis procesinis dokumentas taip pat įrodo, kad nukentėjusiajai J. S. padaryti sužalojimai buvo nulemti būtent tokio skaičiaus trauminio poveikio, kurį nurodė ir pati nukentėjusioji. Juo labiau, remiantis ekspertinėmis žiniomis, minėtas trauminis poveikis nukentėjusiajai buvo padarytas būtent kaltinamajam inkriminuotu laiku. Taigi, pirmiau aptarti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kurie tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis H. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, taip pat jam inkriminuotu būdu nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.

Kaip matyti iš anksčiau atliktos baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizės, aptariamas ir neginčijamai nustatytas nukentėjusiajai sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas buvo nulemtas kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o būtent – fizinio smurto panaudojimo. Tai reiškia, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su anksčiau aptartais ir teismo įrodytais pripažintais nusikalstamais kaltinamojo H. K. veiksmais. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis konflikto metu atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, panaudoto smurto lokalizaciją, suvokė, kad jo veiksmai pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, kad dėl jų gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį turės jo veiksmai, nors ir bendrais bruožais numatė, kad nesunkiai sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad H. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. rugpjūčio 14 d., apie 18.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja J. S. metu, tyčia sudavė ne mažiau 9 kartus dešinės rankos kumščiu jai į galvos sritį bei įvairias kūno vietas, tokiu būdu savo veiksmais J. S. padarydamas poodines kraujosruvas veide, rankose ir kojose bei nosikaulių lūžį, tuo savo veiksmais nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad H. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

H. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis, administracine tvarka nebaustas, nukentėjusiosios J. S. atsiprašė, pastaroji jam atleido (b. l. 87-95). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį H. K. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais. Atsižvelgiant į tą faktą, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracinę tvarką nėra baustas, savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat iš dalies atlygino jos patirtą žalą – 100,00 Eur, pripažintina, kad kaltinamajam kartu su skirtina laisvės apribojimo bausme nėra tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą.

Teismo vertinimu, 1 metų ir 3 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 4) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas); atitinka kaltinamojo H. K. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

Kaltinamasis H. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 10 mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais bei draudimais: 1) įpareigojimu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigojimu tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 4) draudimu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 150,58 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota J. S., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (b. l. 58-61). Civilinis ieškovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau raštu informavo teismą, kad civilinį ieškinį palaiko (b. l. 118).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad dėl nukentėjusiosios J. S. patirtų ir kaltinamojo H. K. padarytų sužalojimų pastaroji kreipėsi į gydymą įstaigą, kurioje jai buvo suteiktos 150,58 Eur vertės medicininės paslaugos. Tokiu būdu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nukentėjusiajai suteikė 150,58 Eur vertės paslaugas, kurios civiliniam ieškovui nebuvo tinkamai atlygintos. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 150,58 Eur vertės turtinės žalos bei kaltinamojo H. K. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovas nedalyvavo, tačiau raštiškai informavo teismą, kad civilinį ieškinį palaiko, o kaltinamasis H. K. civilinį ieškinį pripažino. Anksčiau aptarto civiliniam ieškovui priklausiusio turto netekimo priežastį bei jo vertę patvirtina nukentėjusiosios J. S. viso proceso metu pateikti parodymai, taip pat 2022 m. rugsėjo 22 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad 150,58 Eur suma priteistina iš kaltinamojo H. K. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiline ieškove (b. l. 35-37). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji, detalizuodama jos patirtos žalos pobūdį, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų negalėjo išeiti į lauką, turėjo nešioti akinius nuo saulės ir ilgas kelnes, kadangi ant kojų buvo mėlynės. Ant veido taip pat matėsi sužalojimas. Skaudėjo galvą, buvo bloga, toks jausmas, lyg būtų buvęs galvos sutrenkimas (b. l. 136-139). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. K. patvirtino, kad nukentėjusiajai J. S. jau atlygino dalį padarytos žalos, o būtent – 100,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtino ir pati nukentėjusioji J. S. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis H. K. pateikė rašytinį pasižadėjimą dėl nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos atlyginimo per keturis mėnesius.

Pirmiau nuosprendyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad H. K. nukentėjusiosios J. S. atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kurios metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo padaryta žala – jai buvo padaryti sužalojimai įvairiuose kūno vietose, dėl kurių dar pakankamai ilgą laiką po patirto fizinio smurto matėsi žymės. Tiek dėl paties įvykio, tiek dėl jo sukeltų pasekmių – mėlynių įvairiuose kūno vietose, nukentėjusioji jautė diskomfortą, nerimą, vasaros metu buvo priversta nešioti rūbus, dengiančius visą kūną, bei vengė eiti į lauką. Visi anksčiau aptarti duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl H. K. nusikalstamų veiksmų tiek jų padarymo metu, tiek po jų patyrė neigiamas pasekmes, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš kaltinamojo H. K. nukentėjusiosios J. S. naudai yra priteistina likusi suma – 400,00 Eur.

Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis H. K. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad iš karto negali sumokėti visos nukentėjusiosios prašomos sumos, todėl pateikė raštišką pasižadėjimą likusią 400,00 Eur sumą sumokėti per 4 mėnesių laikotarpį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji J. S. buvo informuota apie kaltinamojo pateiktą raštišką pasižadėjimą dėl neturtinės žalos atlyginimo per 4 mėnesių laikotarpį. Pastaroji dėl tokios jos prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo tvarkos neprieštaravo. Kartu nurodė, kad kaltinamajam jau atleido, priėmė jo atsiprašymą ir patvirtino, kad dalį žalos kaltinamasis jau jai grąžino. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat tai, kad H. K. būdamas darbingo amžiaus, turi visas galimybes gauti pajamų neturtinės žalos atlyginimui, sprendžia, kad iš H. K. priteistinos 400,00 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (keturių mėnesių laikotarpiui), įpareigojant H. K. kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos nukentėjusiajai J. S. sumokėti po 100,00 Eur, pradedant mokėjimus ne vėliau kaip nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo H. K. prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat į pripažintą dėl kaltinamojo veiksmų civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei loginių kasai padarytos turtinės žalos faktą, iš kaltinamojo H. K. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško įvykdymo.

Kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo bei garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu H. K. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje; 4) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. K. skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vietoje intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu H. K. skirti: 1) įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra; 2) įpareigojimą tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio programoje; 4) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš H. K. 150,58 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų ir penkiasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už J. S. gydymą“.

Iš H. K. priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 150,58 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų ir penkiasdešimt aštuonių euro centų) sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki šios sumos visiško atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš H. K. nukentėjusiosios J. S. naudai priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš H. K. priteistos 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) žalos mokėjimą išdėstyti iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (keturių mėnesių laikotarpiui), įpareigojant H. K. kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, J. S. sumokėti po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėjimus ne vėliau kaip nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

H. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus - panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti H. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.