Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2013-12-20 · Byla Nr. ATP-1393-312/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.9.-9092-754/2013Nutarimas · 2013-11-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ATP-1393-312/2013Nutarimas · 2013-12-20Vilniaus apygardos teismas
  3. A2.9.-755-497/2014Nutarimas · 2014-06-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. A2.13.-329-818/2017Nutarimas · 2017-01-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-20
Bylos Nr.
ATP-1393-312/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-08376-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1393/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-08376-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.;79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įgalioto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo (toliau tekste – institucijos įgaliotas atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. gegužės 20 d., 23.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpoje – koridoriuje, pareigūnams bei kitiems asmenims girdint, pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą R. K. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vilniaus apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad konflikto tarp kaimynų metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat rodė necenzūrinius gestus, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko panašius veiksmus bei vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus kaip nedidelį chuliganizmą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, jog 2013 m. gegužės 20 d., apie 23 val. 35 min., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpoje - koridoriuje, policijos pareigūnams bei kitiems asmenims girdint, pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį, R. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. Skundžiamas nutarimas grindžiamas R. K. parodymais, t. y. jo pateikta versija, kad 2013 m. gegužės 20 d., tarp jo ir kaimynų kilo konfliktas dėl tvarkos bendro naudojimosi patalpoje - duše, kurio metu jis vartojo kaimyno D. L. atžvilgiu tokius žodžius, kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, tačiau daugiau jokių necenzūrinių žodžių nevartojo. Teisme apklaustas liudytojas D. L. patvirtino, kad jo atžvilgiu R. K. vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau kokius tiksliai neatsiminė. Apelianto vertinimu, kadangi nuo incidento įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme praėjo daugiau kaip penki mėnesiai, natūralu, kad įvykio dalyviai ir policijos pareigūnai, reagavę į iškvietimą, negalėjo prisiminti konkrečių įvykio detalių, t. y. negalėjo įvardyti kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius vartojo R. K..

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš karto po incidento D. L. rašytame pareiškime nurodė ir tiksliai aprašė, kokiais konkrečiai neteisėtais veiksmais pasireiškė R. K. veika. D. L. pažymėjo konkretų konflikto priežastinį ryšį, kad jam pamiršus uždaryti dušo langą, atėjęs kaimynas R. K. vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tokius kaip: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, įžeidžiamai kibo prie pareiškėjo, grasindamas problemomis su teisėtvarka, nes turi pažinčių Seime ir policijoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokie R. K. chuliganiški veiksmai kartojasi ne pirmą kartą, dėl ko buvo priverstas kreiptis pagalbos į policiją, siekiant apginti savo teises ir teisėtus interesus. Be to, policijos pareigūno V. P. tarnybiniame pranešime (b. l. 4), nurodoma, kad 2013 m. gegužės 20 d., apie 23 val. 35 min., jam atvykus į iškvietimą, įvykio vietoje su pareiškimu kreipėsi D. L., kuris paaiškino, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto R. K. bendro naudojimosi patalpoje - koridoriuje užsipuolė keiksmažodžiais, grasino. R. K. policijos pareigūno akivaizdoje garsiai šaukė, įžeidinėjo pranešėją D. L. necenzūriniais žodžiais, o paprašius nusiraminti ir atnešti asmens dokumentą, pastarasis užėjo į butą ir užsirakino jame, tokias savo veiksmais akivaizdžiai rodydamas nepagarbą ne tik pareiškėjui, bet ir policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu apklaustas pareiškėjas D. L. (b. l. 8) paaiškino, kad R. K. vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tokius kaip: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kažkas iškvietė policiją, tačiau atvykus policijos pareigūnams, ir jų akivaizdoje tęsė savo neteisėtus veiksmus, matant kaimynui S. J. iš (duomenys neskelbtini) kambario. Papildomai apklaustas liudytojas S. J. (b. l. 10) paaiškino, kad R. K. vartojo necenzūrinius žodžius D. L. atžvilgiu. Visas incidentas įvykio bendro naudojimosi patalpoje - koridoriuje. Apklaustas kaimynas S. J. patvirtino, kad panašūs konfliktai su R. K. įvyksta dažnai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. K. prašo institucijos atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą.

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl neva padaryto administracinio pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., surašytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūno. Šis poskyris priklauso Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato institucijai. Tačiau apeliacinį skundą surašęs vyriausiasis tyrėjas nurodė, jog jis yra tik Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas, t. y. vyriausiasis tyrėjas V. P., surašydamas apeliacinį skundą, pats nurodė, jog jis dirba kitoje institucijoje ir nėra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojas, todėl teisės surašyti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo neturi. R. K. taip pat teigia, kad į bylą nepateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įgaliojimas, išduotas minėtam pareigūnui, todėl apeliacinis skundas neturėjo būti priimtas. Be to, apeliacinis skundas nepasirašytas, nes vietoje vyriausiojo tyrėjo V. P. parašo apeliaciniame skunde yra uždėtas tik dešinės pusės pasviręs brūkšnys.

Atsiliepime į apeliacinį skundą R. K. nurodo, kad buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, todėl jo parodymai nėra versija. Teismo posėdyje apklausti asmenys nepasisakė, jog jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Asmeninis konfliktas tarp jo ir D. L. įvyko dėl kitų priežasčių, konflikto metu viešoji tvarka ir rimtis nepažeisti, tačiau apeliantas teigia priešingai. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo nutarimu, prašo paneigti teismui suteiktą teisę įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą tuo pačiu neigdamas teismo nepriklausomumo principą, vykdant teisingumą, taigi, apeliacinis skundas neturi būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo medžiaga konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šiuos įstatymo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš minėtos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nuostatas.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – V. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpoje – koridoriuje. Pažymėtina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010 ir kt.)

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytų duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, kad konflikto tarp kaimynų metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat rodė necenzūrinius gestus, įžeidžiamai kibo prie žmonių ar atliko panašius veiksmus. Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. inkriminuotas pažeidimas pasireiškė keikimusi viešoje vietoje pareigūnams ir kitiems asmenims girdint. Taigi, teismas turėjo gilintis tik į šias aplinkybes ir nustatyti, ar asmuo, girdint pareigūnams ir pašaliniams asmenims, iš tiesų kekėsi ir taip pažeidė viešąją tvarką.

Pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N1-1280/2007, N62-2800/2010 ir kt.). Byloje esantys rašytiniai liudytojų paaiškinimai (b. l. 3, 8, 10), Policijos registruojamų įvykių registro išrašas (b. l. 4), tarnybinis pranešimas (b. l. 5), liudytojų ir pareigūno V. P. parodymai teisme (b. l. 67-70, 85-88), be to, iš dalies ir paties R. K. parodymai patvirtina, kad kilusio konflikto metu policininkų akivaizdoje administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo naudojo necenzūrinius žodžius. Tai, kad liudytojai negalėjo tiksliai atkartoti, kokie keiksmažodžiai buvo vartojami konflikto dieną, negali būti pagrindu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes liudytojai teisme apklausti praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po paties įvykio. Be to, jie visi nurodė, kad necenzūriniai žodžiai buvo vartojami ir juos vartojo būtent R. K., sutapo liudytojų nurodytos konflikto aplinkybės. Nors konfliktas tarp R. K. ir D. L. buvo dėl pastarojo veiksmų (neuždarė dušo lango), iššauktų administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pasipiktinimą, tačiau jis įvyko viešoje vietoje (koridoriuje) ir jį girdėjo pašaliniai asmenys. Toks R. K. pasirinktas santykių aiškinimosi būdas nėra priimtinas visuomenei ir pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. 2013 m. gegužės 20 d., viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir iš esmės nepagrįstai nutraukė R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą, nurodydamas, kad jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, neva apeliacinį skundą pasirašė ne tos institucijos atstovas, jo parašas ne toks, koks turėtų būti laikytini deklaratyviais, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde, nurodant instituciją, padaryta techninė klaida, tačiau prie apeliacinio skundo pridėtame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 11 d. įgaliojime (b. l. 102) apeliacinį skundą surašyti įgaliotas būtent V. P..

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus mieto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įgalioto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiojo tyrėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus mieto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė