Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu G. D. iš nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. birželio 9 d.

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista iš G. D. 186,86 Eur (šimtas aštuoniasdešimt šeši eurai 86 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš G. D. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo G. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nors nuteistasis G. D. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę, tačiau skundo esmė teikia pagrindą manyti, jog apeliantas šiuo atveju ginčija ir pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog jis nukentėjusiąją sužalojo tyčia.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl G. D. kaltės bei skirdamas bausmę tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio nuostatomis. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ar paskirta bausme, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios ir motyvuotos, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o G. D. kaltė dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai įrodyta byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai materialioji teisės norma – baudžiamoji atsakomybė pagal ją kyla artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlus įstatyme numatytas pasekmes, t. y. arba jam sukėlus fizinį skausmą, arba jį nežymiai sužalojus, arba jį trumpam susargdinus. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai tokia nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

8. Esant neatsargiai kaltės formai kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas).

9. Ir nors nuteistasis G. D. viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusiajai E. D. į šoną peiliu įdurti nenorėjo, taip nutiko netyčia, jis neplanavo to daryti, tačiau tokią nuteistojo poziciją paneigia byloje surinktų ir apylinkės teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

10. Nukentėjusioji E. D. apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad tarp jos ir nuteistojo įvyko žodinis konfliktas, ji nejuto ir nematė, kaip nuteistasis jai įdūrė, tik jai pasidarė šilta ir ji pamatė, jog yra padurta (2 t., b. l. 157-159). Liudytoja apklausta nukentėjusiosios dukra S. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pagerėjus motinos sveikatai, ji pasakojo, kad peilio nematė, tik nuteistasis G. D. jai į šoną dūrė (2 t., b. l. 159-160). Liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina S. G. taip pat parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. vakare jai paskambino dukra ir pasakė, kad G. D. ją padūrė, o kitą dieną atvažiavusi pasakojo, kad jie kalbėjosi ir G. D. dukrai tiesiog dūrė peiliu (2 t., b. l. 160, 1 t., b. l. 172-175). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. M. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog sutuoktinis dūrė peiliu ir pasišalino. Laiptinėje sutiktas G. D. paaiškino, kad nukentėjusioji jam peiliu baksnojo į nugarą, jis neištvėręs atėmė iš jos peilį ir dūrė jai į šoną, bet nesitikėjo, jog peilis toks aštrus ir įdurs (2 t., b. l. 180-181; 1 t., b. l. 184-187). Liudytoja policijos pareigūnė D. Š. taip pat parodė, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji sakė, jog ji su G. D. kalbėjosi, jis skuto bulves, paėmė peilį ir jai įdūrė. Nuteistasis G. D. liudytojai nurodė, kad nukentėjusioji su kažkuo baksnojo jam į nugarą, jam tai nepatiko, todėl jis pagriebė peilį ir bakstelėjo jai, bet negalvojo, kad bus toks aštrus peilis ir sužeis (2 t., b. l. 181-182; 1 t., b. l. 190–193). Liudytoja apklausta policijos tyrėja G. K.-Š. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nuteistasis jai parodė, kad sukonfliktavo su E. D.. Nukentėjusioji jam pati baksnojo peiliu, o tada jis tą peilį paėmė iš jos ir įdūrė jai. Negalvojo, kad toks aštrus ir įdurs. Kauno klinikose bendraujant su E. D., pastaroji liudytojai nurodė, kad įvyko konfliktas su sutuoktiniu ir konflikto metu G. D. jai dūrė peiliu (2 t., b. l. 182; 1 t., b. l. 196-199).

11. Be nukentėjusiosios ir netiesioginių liudytojų parodymų, nusikalstamą tyčią G. D. veiksmuose atskleidžia ir 2022 m. spalio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje E. D. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiosios E. D. pranešimo bendrajam pagalbos centrui turinys (pranešė, kad ją vyras ją papjovė iš šono), įvykio vietoje pareigūnų vaizdo kameromis fiksuoti asmenų paaiškinimai ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu visetas aptartų aplinkybių sudaro pagrįstą pagrindą apelianto teiginius, kad jis nukentėjusiąją sužalojo netyčia, atmesti kaip nepagrįstus.

12. Pažymint, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Akivaizdu, kad G. D. paimdamas peilį ir durdamas juo nukentėjusiajai E. D. į šoną suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti padariniai, todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas nuteistąjį G. D. pripažindamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė surinktų ir ištirtų įrodymu visuma, nesuteikdamas nei vienam iš jų prioritetinės reikšmės. Aplinkybės, kad sutuoktiniai kurį laiką nesutarė, įvykio metu pykosi ar, kad nukentėjusioji su nuteistuoju ketino skirtis taip pat nesudaro pagrindo byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, todėl nuteistojo G. D. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nukentėjusiąją E. D. sužalojo netyčia teisėjų kolegija vertina tik kaip apelianto siekį sumenkinti savo atsakomybės mastą.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. D. taip pat nurodo, jog apylinkės teismas jam skyrė per griežtą bausmę. Pasak apelianto, bausmės tikslai nagrinėjamu atveju būtų pasiekti jam skyrus bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu arba paskyrus laisvės atėmimą mažesniam laikotarpiui nei straipsnio sankcijoje.

14. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

15. Visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam G. D. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) atsižvelgė į tai, kad G. D. teisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą. Anksčiau buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Taip pat įvertino, kad G. D. savo šeimos narę (žmoną) sužalojo naudodamas įrankį, t. y. peilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Apylinkės teismas G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau pažymėjo, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir vėl nusikalto. Atsižvelgęs į visa tai, pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. D. parinko laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Teisėjų kolegija su tuo sutikdama atkreipia dėmesį, kad apeliantas nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi nepraėjus nei trims mėnesiams nuo jo išregistravimo iš probuojamų asmenų registro vėl nusikalto, yra teisiamas trečiąjį kartą, todėl švelninti G. D. teisinės padėties neturi pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistajam tiek bausmės rūšies, tiek jos dydžio parinkimą lėmė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir pobūdis, taip pat jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas ir savo elgesio teigiame linkme nekoregavimas, todėl konstatuotina, kad tik G. D. skirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Vien nuteistojo G. D. noras, kad jam apylinkės teismo paskirta bausmė būtų švelninama, skunde nenurodant jokių aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo apelianto skundą tenkinti ir skundžiamą nuosprendį keisti, todėl G. D. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas ir skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

17. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. D., kurią sudaro 28,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo G. D. iniciatyva jo apeliacinį skundą atmetant, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis yra bedarbis, duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto byloje nėra, proceso išlaidos iš G. D. nebuvo priteistos ir pirmosios instancijos teisme, taip pat jis siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendį.

Nepriteisti iš nuteistojo G. D. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sudariusių dėl advokato teiktos teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.