Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-327-725/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-09Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-09
Bylos Nr.
1-327-725/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38817-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Nukentėjusysis
E. D., S. D., S. G.
Kaltinamasis
G. D.
Advokatai
Arvydas Montrimas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-327-725/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38817-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.6.2; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gretai Sakalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,nukentėjusiosioms E. D., S. D. ir S. G.,kaltinamajam G. D., jo gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs Kauno miesto savivaldybėje, teistas:

1. 2011 m. kovo 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų, paleistas iš pataisos namų 2019 m. rugpjūčio 5 d.;

2. 2020 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktais, G. D. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius ir automobilio „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. 2022 m. liepos 18 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų registro,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2022 m. spalio 11 d., apie 19 val., adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudodamas savo sutuoktinės E. D. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia peiliu durdamas į dešinį šoną ir padarydamas žaizdą liemens dešinėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų ir daugiau nieko nekomentuos. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bet nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena apie du metus, gal daugiau. Butas yra nuomojamas, jame gyvena su savo sutuoktine E. D.. Jie yra susituokę apie 2,5 metų. Su E. sutaria gerai, konfliktų pas juos jokių nebūna. 2022 m. spalio 11 d. jie buvo namuose. Apie pietus sugalvojo nueiti į parduotuvę, į „Maximą“, esančią (duomenys neskelbtini), norėjo nusipirkti maisto ir taip pat nusipirko 0,7 l degtinės, sulčių. Kai grįžo namo, E. ant dujinės uždėjo virti mėsos kauliukus. Jis tuo metu padarė kokteilius. Jie vartojo tuos kokteilius, gaminosi valgyti. Paskui kambaryje žiūrėjo filmą. Žiūrėdami išgėrė tą visą butelį. Po kurio laiko, jau vakare, nežino tiksliai kiek buvo valandų, E. pasiūlė pasigaminti kotletų, o jam sakė nuskusti bulves ir jas sutarkuoti. Jis nuėjo į virtuvę, sėdėjo ant kėdutės ir skuto bulves. E., pasidėjusi pjaustymo lentelę ant skalbimo mašinos, virtuvėje su peiliu pjaustė lašinukus. Jis jai dar sakė, kad atsargiai, nes čia aštrus peilis. Ji pjaustė su tokiu peiliu, kuris yra iš peilių rinkinio, kurį jis pats pirko, ir žino, kad peiliai yra labai aštrūs. Ji supjaustė tuos lašinukus, sudėjo juos į keptuvę ir jis jos paprašė, kad ji nueitų į kambarį ir atneštų jiems cigarečių, kad galėtų parūkyti. Ji nuėjo į kambarį ir po kiek laiko grįžo. Ji į kambarį nuėjo nešina peiliu. Kai grįžo, ji vis dar rankose laikė peilį. Kodėl ji laikė tą peilį, jis nežino. Sakė jai, ar atnešė rūkyti, o ji pradėjo priekaištauti jam ir sakyti, kad „užknisai mane su tuo savo dročinimu“. Taip sakė, nes pas juos jau du mėnesiai nėra lytinių santykių. Tai sakydama ji jį pradėjo baksnoti tuo rankose laikytu peiliu. Ji tuo metu stovėjo jam už nugaros, o jis sėdėjo ant kėdutės ir skuto bulves, o ji kelis kartus baksnojo jam į nugarą, į sprandą. Jis nematė, bet suprato, kad ji baksnoja su peiliu, nes jau buvo matęs, kad turi rankose peilį. Tada dar pasakė, kad įdurs jam. Tada jis jau atsistojo nuo kėdės, nusiplovė rankas, priėjo prie jos, ji tuo metu stovėjo prie lango, ir sakė jai, kad arba durk, arba jeigu nesugebi, tai nekelk prieš mane peilio, nes liūdnai gali baigtis. Tada jis jai griebė už dešinės rankos riešo, kur ji laikė peilį, ir pakėlė tą ranką į viršų. Ji bandė dar su savo kaire ranka paimti tą peilį, dar lyg įsipjovė į kairės rankos pirštą. Jis tą peilį iš jos atėmė ir prirėmė prie E. dešinės pusės šono, nes norėjo jai įvaryti baimės, parodyti, kad negalima taip žaisti su peiliu. Jis nenorėjo jai įdurti, bet tada ji sujudėjo ir turbūt tuo metu ji įsidūrė su tuo peiliu. Jis kaip ir laikė ją kažkiek prirėmęs, tiksliai nepamena. Bet po to dūrio jis ją paleido. Ji nubėgo į kambarį. Jis peilį įmetė į kriauklę, paleido vandenį, nes nenorėjo, kad išsikruvintų bulvės. Tada nuėjo į kambarį. Jame ant lovos sėdėjo E.. Kai jis atėjo, E. paklausė, ar mato, ką jis padarė. Ji pakėlė marškinėlius ir parodė jam, kad jai bėga kraujas. Jis tada nuėjo į virtuvę, paėmė servetėlių, šiek tiek sau ant rankos užsipylė degtinės, pavalė jai tą žaizdą, pavalė dar ir su servetėlėmis sausomis. Kadangi žaizdelė buvo visai mažytė, jis negalvojo kviesti greitosios, be to, namuose buvo pleistrų, bintų, tai jam atrodė nėra poreikio kažkokios pagalbos kviesti. Jis dar jai užklijavo pleistrą. Kraujas bėgo stiprokai, gal dėl to, kad ji buvo pavartojusi alkoholio. Klausė jos, ar skauda, ji sakė, kad šiek tiek skaudena. Tada sakė jai, palaukti, nieko čia nedaryti, jis eina iki parduotuvės ir tuoj grįš. Sakė jai, kad paims sulčių ir dar butelį alkoholio, kad dezinfekuos žaizdą ir viskas bus gerai. Tada jis apsirengė ir išėjo į „Maxima“ parduotuvę. Ten nupirko sulčių, degtinės ir grįžo namo. Kieme pamatė, kad stovi policijos mašinos ir greitoji. Jis užlipo į ketvirtą aukštą, paskambino į duris, bet niekas neatidarė. Raktas buvo įkištas iš vidaus. Jis pabaladojo dar į duris ir pradėjo lipti laiptais žemyn. Belipdamas sutiko pareigūnus, kurie jo paklausinėjo apie įvykį ir sulaikė, uždėjo antrankius bei uždarė į areštinę. Jis sutinka, kad tai jis E. dūrė peiliu į šoną, bet taip neplanavo daryti, taip nutiko netyčia. Gailisi, kad taip įvyko. Dėl grasinimo jis nesutinka visiškai, nes jis jokių grasinimų neišsakė, nei sutuoktinės E. atžvilgiu, nei jos šeimos ar dukros. Jis gerai sutaria ir su uošviene ir su E. dukra, todėl jokių neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu neplanavo ir neplanuoja imtis. Sutinka dėl to, kad buvo pats įvykis, kad jis sužalojo, bet nesutinka dėl tyčios, nes tai įvyko netyčia (2 t., b. l. 15–18, 56–59).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su G. D. yra susituokę nuo 2020 metų. Jis grižo iš po kalėjimo, bendravo, pradėjo gyventi kartu. Mama išnuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini). G. D. mokėsi, o ji dirbo (duomenys neskelbtini). Viskas buvo gerai, tačiau jam su darbais nesisekė, rasdavo darbus tik trumpam, pinigų sumažėjo. Spalio 11 d. grįžo namo po darbo, nėjo į jokią parduotuvę, kadangi namuose buvo vyno, džino ir sulčių. Ji pasiūlė G. D. eiti į virtuvę pasigaminti vakarienės ir pasikalbėti apie santykius. Buvo 17-18 val., pradėjo kalbėti apie darbą, kodėl jis sėdi namuose, kad jai tai atsibodo, kad jos kantrybė baigėsi ir, kad galbūt jis turi kitą. G. D. tuo metu skuto bulves. E. D. staiga pajuto, kad jai pasidarė šilta ir pamatė, kad yra padurta. Po dūrio G. D. pasiėmė 20 Eur iš jos piniginės ir išbėgo pro duris. Būdamas tarpduryje pasakė: ,,su tavim dar nebaigiau, kai grįšiu, galvą nusuksiu tau ir tavo šeimai bei dukrai“. Ji labai išsigando ir paskambino policijai. Rado kitus raktus nuo namų durų ir įsileido policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą. Ji buvo labai išsigandusi. Medikai ją išvežė į klinikas ir ją operavo. Tarp jos ir G. D. vyko konfliktas, prieš tai ji išgėrė alkoholio, kad galėtų su juo kalbėti, turėtų drąsos. Įvykio metu ji pjaustė mėsą, jis sukuto bulves, ji net nepajuto, kaip jis jai įdūrė. Dūrį pajuto tada, kai jau buvo įdurta. Vėliau pamatė, kad ir kairės rankos antras pirštas buvo įpjautas. Kai medikai pradėjo stabdyti kraujavimą, jie pamatė, kad pirštas kraujuoja. Ji pati negalėjo įsipjauti, nes nepjaustė mėsos tuo metu. Išgėrusi buvo gana nemažai, apie 150 gramų kokteilio, buvo apsvaigusi, tačiau viską pamena. Ji nekibino G. D. su peiliu. Kai jis išėjo, kraujas jai bėgo vis stipriau ir ji pati sau išsikvietė greitąją. Bandė stabdyti kraujavimą su bintu, skausmą pradėjo jausti kai gydytojai norėjo apžiūrėti. Medikas jai suleido vaistų, jai buvo labai silpna, kraujo buvo daug. G. D. nepadėjo jai sutvarstyti žaizdos. Ji pajuto, kad jis gali ją nužudyti, matė tai iš jo akių. Jis pasakė bendrai, kad „padės visus į vietą“, minėjo, kad S. nupjaus galvą. Dukra sakė, kad prieš šį įvykį G. D. griebė ją už kaklo, kėlė suėmęs už gerklės, ji anksčiau bijojo tai pasakyti mamai. E. D. po įvykio labai verkė, jai buvo didelis šokas, visą naktį nemiegojo. Tikėjo, kad jis gali ją nužudyti ir dabar jeigu jis būtų laisvėje, ji jo bijotų. Nusprendė nutraukti santuoką su G. D..

Nukentėjusioji S. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad su G. D. kurį laiką gyveno trise viename kambaryje. Jis jai buvo svetimas žmogus, tik kaip mamos vyras. Įvykio metu ji buvo pas močiutę, mama jai nieko nesakė, bet buvo atvažiavusi į svečius po įvykio, buvo labai pasimetusi ir viską papasakojo. Jai buvo šokas, kai sužinojo kas įvyko. G. D. smaugdavo S. D., buvo suėmęs rankomis už gerklės, tai nutiko 2019 m. Jis atėjo į kambarį, pasakė, ką ji turės daryti, kaip turi elgtis, o ji jam pasakė, kad jis jai ne tėvas. Tada jis suėmė jos gerklę rankomis, vėliau paleido. Bijojo mamai apie tai pasakyti, visus tuos metus gyveno baimėje. Po to mama su vyru išsikraustė gyventi atskirai. Antras atvejis buvo, kai jis prieš ją smurtavo, tai jis gulėjo ant lovos, ji atėjusi atsisėdo ant krašto. Jam tai nepatiko ir jis vėl ją suėmė už gerklės. Apie tai papasakojo močiutei. Mamai pasakė viską iki šio įvykio. Apie šį įvykį mama jai papasakojo spalio mėnesį. Atvažiavo, kai pagerėjo jai sveikata, buvo išbalusi. Ji pasakojo, kad spalio 11 d. truputį išgėrė, ji nematė to peilio, ji sakė, kad į šoną jai dūrė. G. D. išbėgdamas iš namų tarpduryje pasakė, kad nupjaus galvą, išžudys šeimą. Kai jis išėjo, mama skambino greitajai ir policijai. Ji gulėjo virtuvėje ant grindų, matyt dėl šoko, jai buvo silpna. Mano, kad mama į grasinimus sureagavo rimtai, bijojo, kad nieko jai ir močiutei nenutiktų. Kai mama pasakojo apie įvykį, S. D. buvo labai išsigandusi, nuolatos bijojo, kad mamai nieko nenutiktų.

Nukentėjusioji S. G., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad G. D. yra jos žentas. Su jos dukra jie pažįstami 20 metų, tačiau susituokė kai jis grįžo iš kalėjimo. Priešiškumo jam neturėjo, prašė dukros, kad netekėtų, tačiau turėjo vilties, kad po vestuvių jis suims save į rankas. Kai susituokė, ji išnuomojo jiems butą ir jie išsikraustė gyventi atskirai. Jie atvažiuodavo į svečius, elgdavosi gražiai. Dukra pasakojo, kad jis mokinasi, dirba. Iš pradžių viskas gražiai atrodė, tačiau pastebėjo, kad alkoholį pradėjo dažniau vartoti. Vėliau pradėjo ji pasakoti, kad jis pasikeitė į neigiamą pusę, nesiruošia ieškoti darbo, greit praranda darbus ir pasakė, kad jis tingi, ji dirba ir to užtenka. Ji nesiskundė, tačiau ji pati viską suprasdavo. Ji pasakė, kad jei jis nedirbs, ji skirsis su juo, tai pasakė prieš tą įvykį. Apie įvykį dukra pasakojo, kad jam kažkas užėjo tą vakarą, išgėrė, valgyti darė, kalbėjosi, ji sakė, kad nežino iš kur peilis atsirado.

Kadangi nukentėjusioji nurodė, kad yra vyresnio amžiaus, gali visko neatsiminti, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad ji yra E. D. mama. Dukra šiuo metu gyvena ne kartu su ja, o (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu G. D.. G. ji pažįsta jau daug metų, kokį 20, nes jis gyveno netoli, buvo jų kaimynas. Taip jie susipažino su E., bet nebuvo pora. Maždaug prieš 2,5 metų E. pradėjo vėl bendrauti su G.. Jis buvo neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos. E. su G. sutarė gerai, todėl nusprendė susituokti. Po vestuvių, kiek ji žino, jie sutarė irgi gerai. E. nėra sakiusi, kad ją skriaustų ar naudotų prieš ją fizinį smurtą. Kartais E. tik sakydavo, kad G. yra piktas, nes jam nepatinka joks darbas, kurį bando dirbti, tačiau daugiau niekuo nesiskundė. E. ne viską jai pasakodavo, nenorėdavo, kad žinotų, kad nedirba, kad keičia darbus, gal jai buvo gėda pasakyti. Kiek žino, jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), bet ir iš ten grįžo. Grįžo sumuštas. Kai pradžioje atvykdavo pas ją į svečius, jis elgėsi gražiai, jai nieko blogo nėra pasakęs. Tačiau paskutiniu metu E. jai pradėjo skųstis, kad G. pasidarė kažkoks keistas, nieko nedirba, namuose tyli ir nieko nekalba, visą dieną namuose tik rūko, visi namai prirūkyti. 2022 m. spalio 11 d. jai vėlai vakare paskambino dukra E. ir pasakė, kad turi pasakyti jai blogą naujieną, sako G. ją padūrė, bet telefonu ji daugiau nenorėjo nieko pasakoti, tik prašė pas ją atvažiuoti, nes ji buvo šoko būsenos. Ji nuvykti negalėjo, nes jau buvo vėlus metus, o ji prižiūri neįgalią dukrą. 2022 m. spalio 12 d. ji ryte atvažiavo pas ją ir papasakojo, kad su G. vakare kalbėjo dėl darbo, prašė jo susirasti darbą, o kai užsiminė kažką, kad gal tada reikia skirtis, G. tiesiog dūrė jai peiliu. Dukra sakė, kad po dūrio jis apsirengė iš kart, pasiėmė 20 eurų ir pasakė, kad eina nusipirkti alkoholio, o grįžęs „dabaigs“ su ja, o tada ją ir E. dukrą papjaus. Kai 2022 m. spalio 12 d. E. pas ją atvyko, ji buvo labai įsibaiminusi, nuolatos verkė. Sakė, kad labai bijo G., kad jis grįš, nes to įvykio metu tarp jų net nebuvo kažkokio konflikto, ji kalbėjo ramiai, o jis nei iš šio, nei iš to dūrė. Kai E. jai pasakė apie tuos grasinimus, ji išsigando, nes maždaug prieš 15-20 metų, G. jau buvo ją užpuolęs. Ji gyveno ten kur ir šiuo metu gyvena, o G. buvo jos kaimynas. Jis buvo ją sumušęs ir koją subadęs peiliu, buvo ligoninėje, jai siuvo koją. Ji kreipėsi tada į policiją, bet vėliau jam atleido, nes jis atsiprašinėjo, sakė nesupranta, kas jam užėjo. Kadangi jis yra jau anksčiau ją puolęs peiliu, dėl to ji jo bijo, nes jis neprognozuojamas. E. apie šitą įvykį nieko nežinojo, jai papasakojo tik dabar. Anksčiau nepasakojo, nes nenorėjo kištis į vaikų santykius ir jų pykdyti (1 t., b. l. 172–175). Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas E. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, prisimena jį iš įvykio, kadangi yra policijos pareigūnas. Įvykis buvo 2022 m. spalio mėnesį, (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, su kolege atvyko į įvykį, kaltinamąjį rado laiptinėje. Kolegė su moterimi kalbėjo, o jis su kaltinamuoju. Jis paaiškino, kad virtuvėje moteris įsidūrė su peiliu, o jis buvo išėjęs pirkti degtinės, kad dezinfekuoti žaizdą. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes, apklausos metu sakė tiesą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. jis dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-o skyriaus vyr. patrulio pareigose kartu su patrule D. Š.. Apie 19 val. gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur sutuoktinis dūrė peiliu ir pasišalino link parduotuvės pirkti alkoholio, asmuo galimai su peiliu. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matė, kad atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Kartu su medikais jie įėjo į laiptinę ir lipant į viršų link (duomenys neskelbtini) buto pamatė požymius atitinkantį vyriškį, kuriam davė komandas. Jis nesipriešino, vykdė nurodymus. Patikrino jo kišenes, jis jokių draudžiamų daiktų neturėjo. Su savimi turėjo kuprinę, kurioje buvo alkoholis, sultys. Jokių draudžiamų daiktų kuprinėje taip pat nebuvo. Apžiūrėjus tą vyriškį, po keleto minučių iš (duomenys neskelbtini) buto išėjo moteris, kaip suprato, pranešėja. Ji iš karto pradėjo kažką sakyti to vyro atžvilgiu, kažką piktai, bet tiksliai nepamena ką. Tada jo kolegė kartu su medikais įėjo į butą. Jis su vyru buvo laiptinėje. Ką kalbėjo kolegė su pranešėja, jis negirdėjo. Vyras, kuris kaip paaiškėjo yra G. D., paaiškino, kad jis su žmona gamino vakarienę, skuto bulves, žmona priėjo jam iš už nugaros ir pradėjo baksnoti peiliu. Jis neištvėręs atsisuko, atėmė iš jos peilį, ir dūrė jai į šoną, bet nesitikėjo, kad peilis toks aštrus ir jai įdurs. Žodžių tiksliai nepamena, bet pokalbis buvo maždaug toks. Tada paklausė jo, kur tas peilis, su kuriuo dūrė. Vyras pasakė, kad gali parodyti. Kartu su juo nuėjo į butą ir jis virtuvėje parodė vietą, kur buvo peilis. Tas peilis buvo spintelės viršutiniame kairiame stalčiuje. Jei gerai pamena, jis buvo oranžinės spalvos. Jis peilio neėmė, jį paėmė tyrėjai. Medikai apžiūrėjo pranešėją ir gana greitai ją išsivežė į Kauno klinikas apžiūrai. Jis su pranešėja visiškai nebendravo, nežino, kokias aplinkybes ji pasakojo. (1 t., b. l. 184–187).

Liudytoja D. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį iš įvykio, dėl darbinių santykių. Su piliečiu yra buvusi tik viename įvykyje. Įvykis buvo 2022 m. spalio mėnesį, vakare, neatsimena adreso. Gavo pranešimą, kad moteris yra sužeista ir vyras pasišalinęs iš įvykio vietos su peiliu. Atvykę iš pradžių apžiūrėjo įvykio vietą, buvo daugiabutis 5 aukštų, atvyko kartu ir medikai. Lipo laiptais, nes galvojo, kad nuvyks iki buto pažiūrėti, ar nereikia pagalbos. Laiptinėje pamatė kaltinamąjį, jis buvo su kuprine, paklausė iš kokio jis buto ir jis nurodė butą, kuriame buvo rasta sužalota moteris. Jis vykdė pareigūnų reikalavimus, kolega atliko apžiūrą, draudžiamų daiktų nerado. Kartu su medikais užėjo į butą, rado moterį sėdinčią kambaryje, ji sėdėjo ant lovos ir bandant aiškintis, kas įvyko, medikai pasakė, kad neleis bendrauti su ja, nes ji yra sužeista, ji tik jai pasakė, kad ją padūrė kaltinamasis ir jis išėjo į parduotuvę. Padūrė į pilvo sritį, pati žaizdos nematė, tik atsimena, kad ji sakė, kad skuto bulves, kaltinamasis paėmė peilį ir jai įdūrė, peilio nerado. Ji nurodė, kur yra stalčius su peiliais, tačiau nei vienas peilis nebuvo kruvinas. Moteris įvykio metu buvo neblaivi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja atsiminė daugiau aplinkybių ir sakė tiesą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad ji 2022 m. spalio 11 d. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-o skyriaus patrulio pareigose kartu su vyr. patruliu E. M.. Apie 19 val. jie gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur sutuoktinis dūrė peiliu ir pasišalino. Atvyko maždaug tuo pačiu metu su medikais ir kartu su jais kilo link (duomenys neskelbtini) buto, į 4 aukštą. 4 aukšto aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) buto durų pastebėjo stovintį vyrą. Pamena, kad jis buvo su kepure, su savimi turėjo kuprinę. Davė jam nurodymus, kad matytų rankas, jis nurodymų klausė. Kolega jį apžiūrėjo, taip pat išsiaiškino, kad tai G. D. ir kad tai tas asmuo, dėl kurio ir buvo gautas pranešimas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė moteris, kuri eidama link jų, matėsi, kad yra supykusi ant to vyro, kurį sulaikė. Medikai kartu su moterimi nuėjo į kambarį, pradėjo ją apžiūrinėti. Tada ji taip pat atėjo prie moters, kurios bandė klausti, kas nutiko, tačiau buvo sunku su moterimi susikalbėti, nes ją apžiūrinėjo medikai ir negalėjo jiems trukdyti. Taip pat, kol medikai apžiūrinėjo moterį, ji buvo nuėjusi pas kolegą į laiptinę, kur jis stovėjo su sulaikytu vyriškiu. Klausė to vyro, kur yra peilis. Jis nurodė, kad peilis yra virtuvėje, stalčiuje. Tada vėl grįžo pas moterį, vėl bandė klausti. Ji buvo išsigandusi, prašė neprileisti prie jos vyro. Taip pat matėsi, kad moteris yra neblaivi. Kažkuriuo metu moteriai pavyko šiek tiek papasakoti apie įvykį ir ji tada nurodė, kad jie su vyru gaminosi vakarienę ir ji vyro paklausė kažkokio klausimo apie jaunesnes moteris, kodėl jam patinka jaunesnės, ar kažkaip panašiai, ir nurodė, kad vyras jai tada dūrė. Dar aiškino kažką, kad dingo peilis. Daugiau su moterimi pabendrauti nepavyko, nes medikai ją išvežė į klinikas, kadangi įtarė, kad jai gali būti pradurtas plautis. Moteris dar norėjo parodyti, kur yra peilis, ėjo link virtuvės, bet medikai jai neleido, pasakė, kad reikia skubiai vykti į ligoninę. Kambaryje, kur medikai apžiūrinėjo moterį, ant lovos matė kruvinas servetėles, jos jau buvo kai atvyko, jas paliko ne medikai. Taip pat virtuvėje, tikslios vietos nepamena, matė prilašėjusio kraujo, keletą lašų. Kadangi moterį medikai išsivežė, daugiau su ja pabendrauti ir išgirsti apie situaciją, nepavyko. Apie grasinimus moteris nieko nesakė. Kai kalbėjo su vyru, jis nurodė, kad virtuvėje ant kėdės skuto bulves ir prie jo priėjo sugyventinė, ji priėjo iš nugaros ir jam su kažkuo baksnojo į nugarą. Vyrui nepatiko, kad jam iš nugaros priėjo, todėl jis pagriebė peilį ir bakstelėjo jai, bet negalvojo, kad bus toks aštrus peilis ir sužeis moterį. Tada pasakojo, kad užklijavo žaizdą ir nuėjo pirkti į parduotuvę alkoholio, su kuriuo norėjo dezinfekuoti žaizdą (1 t., b. l. 190–193). Liudytoja nurodė, kad viskas surašyta teisingai, iš kaltinamojo pusės jokių grasinančių žodžių nebuvo.

Liudytoja G. K.-Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo spalio mėnesis, reagavo į patrulių panešimą, kad smurtas pasitvirtino ir buvo sužalota moteris. Vyko į (duomenys neskelbtini). Atvykus kaltinamasis sėdėjo pas patrulius automobilyje. Kartu su juo nuėjo į butą, jis parodė kur yra peilis. Peilis buvo rastas ir dirbo toliau savo darbą. Tikrai neatsimena, kas ten buvo daugiau.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. ji dirbo radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ kartu su tyrėja I. K.. Apie 21.40 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras pranešėjai perpjovė šoną ir išėjo iš namų pirkti alkoholio. Pranešėja laukė namuose. Kai atvyko nurodytu adresu, jas pasitiko radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ dirbę patruliai, kurie nurodė, kad E. D., kuri buvo sužalota savo sutuoktinio G. D., yra išvežta į Kauno klinikas detalesniems tyrimams dėl sveikatos būklės, o G. D. yra kartu su jais tarnybiniame automobilyje. Jie kartu su G. D. nuėjo iki buto ir jis parodė vietą, kur įdėtas peilis. Peilis buvo stalčiuje, jie jį paėmė įvykio vietos apžiūros metu. G. D. nurodė, kad jie sukonfliktavo ir E. jam pati baksnojo peiliu, o tada jis tą peilį paėmė iš jos ir įdūrė jai. Negalvojo, kad toks aštrus ir įdurs. Kai nuvyko į Kauno klinikas, kur buvo apžiūrima E. D., su ja bendravo. Ji nurodė, kad įvyko konfliktas su sutuoktiniu dėl to, kad jis neieško darbo, o ji turi jį išlaikyti. Tada konflikto metu G. D. jai dūrė peiliu. Kad ji bijotų savo sutuoktinio, nieko neminėjo. Tik klausė, ar jis šiandien grįš, ji pasakė, kad negrįš, tai ji sakė, kad tada gerai. Apie grasinimus jai ar jos šeimai nieko neminėjo. E. D. buvo neblaivi, tai akivaizdžiai matėsi. Ji apie įvykį nieko daug nepasakojo, su ja trumpai pabendravo, paėmė jos marškinėlius (1 t., b. l. 196–199). Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Liudytojas A. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną dirbo Greitosios medicinos pagalbos stotyje. Neatsimena moters, kuriai buvo įdurta su peiliu, nes tokių iškvietimų turi labai daug. Į iškvietimus vyksta 4 žmonių ekipaže, jis yra vairuotojas – paramedikas. Liudytojui parodžius medicininę pažymą, esančią 1 t., b. l. 69–70, liudytojas nurodė, kad tokio įvykio nepamena, nors visada eina į įvykį kartu su gydytoju ir kitais darbuotojais.

Liudytojas N. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. spalio mėnesį dirbo Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje vairuotoju. Liudytojui parodžius medicininę pažymą, esančią 1 t., b. l. 69–70, liudytojas nurodė, kad tokio įvykio nepamena.

Liudytoja Z. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nieko apie byloje nagrinėjamą įvykį nepamena. Liudytojai parodžius medicininę pažymą, esančią 1 t., b. l. 69–70, liudytoja nurodė, kad tokio įvykio nepamena, mažai bendrauja su pacientais apie įvykį, daugiau gydytojai kalbasi.

Liudytojas M. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. dirbo Kauno klinikose, Kauno ligoninėje ir Kauno miesto greitosios pagalbos stotyje. Įvykį prisimena, buvo durtinė žaizda šone, su paciente susikalbėti galėjo, atliko visus reikiamus pirminius veiksmus. Nukentėjusioji aiškino, kad jai skauda. Liudytojui buvo aktualu jos būklė, todėl neužfiksavo, kad ji sakytų, kad kažko bijo.

2022 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 19 val. 20 min. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie buto durų pažymėtomis skaičiumi (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, G. D.. Paskambinus į minėto buto duris, jas atidarė E. D., kuri sunkiai dėstydama mintis paaiškino, kad būdama virtuvėje su savo vyru gaminosi vakarienę ir moteris vyrui uždavė klausimą (tiksliai negalėjo įvardinti kokį), po kurio G. D. pasiėmė peilį bei vieną kartą tyčia dūrė peiliu jai į dešinę pusę ties šonkauliais, taip E. D. sukėlė fizinį skausmą. Daugiau moteris apie įvykio aplinkybes negalėjo paaiškinti, nes buvo šoko būsenoje, sunkiai dėstė savo mintis dėl sužalojimų, taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus G. D. kaip viskas įvyko, šis paaiškino, kad skutant bulves iš nugaros priėjo E. D. ir pradėjo baksnoti peiliu į jį, o šis atėmė peilį ir įrėmė į ją, bet nepagalvojo, kad bus toks aštrus ir įpjaus, daugiau apie įvykio aplinkybes negalėjo paaiškinti. Atvykusi greitoji medicinos pagalba E. D. dėl sužalojimų nusprendė vežtis į Kauno klinikas tolimesnei apžiūrai. Patikrinus G. D. alkotesteriu „Drager Nr. ARBH-0017“, patikros Nr. 1680169, nustatytas 0,69 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 49–56).

2022 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu matomas penkių aukštų mūrinis pastatas. Ketvirtame aukšte užėjus pro duris į (duomenys neskelbtini) butą, virtuvėje ant dujinės viryklės stiklo matomos dvejos raudonos spalvos dėmės. Dešiniau stovi skalbimo mašina, ant kurios paviršiaus matomos raudonos spalvos dėmės, o šalia jos, ant grindų, matomi raudonos spalvos lašai. Dešinėje pusėje matoma spintelė, ant kurios padėtas augalas bei buities daiktai, o šalia pastatytas stalas su paliktais indais bei pritraukta kėdė. Atsidarius dešiniau esančios spintelės stalčių, matyti sudėti įvairūs buities įrankiai bei raudonos spalvos peilis, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. (1 t., b. l. 17–30).

2022 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis, kuris paimtas 2022 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu. Ant peilio kraujo žymių ar kraujo likučių nesimato. (1 t., b. l. 76–83).

2022 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38817-22 gauti „Body“ kameros vaizdo įrašai. Iš viso gauti 5 vaizdo įrašai. Pirmasis įrašas, pavadinimu „2022_1011_192157_019“. Jis yra 5 min. 2 sek. trukmės. Įrašo pradžioje matyti, kaip pareigūnai atvyksta prie daugiabučio, kiemuose ieško galimo įtariamojo, ieško laiptinės. Įrašo apačioje nurodytu laiku – „2022/10/11 19:23:28“, pareigūnai įeina į laiptinę. Kartu su jais eina medikai. Užlipus iki ketvirto aukšto, pareigūnai pamato prie buto durų stovintį vyrą (G. D.). Tuo metu medikai nueina pas nukentėjusiąją į butą. Pareigūnė klausia G. D.: „kas čia buvo dabar?“, šis tyli, po to paaiškina: „aš ką tik tai va iš parduotuvės čia. Šoko žmona su peiliu virtuvėje, atėmiau peilį“. Pareigūnė klausia: „žmona šoko?“. G. D.: „ir netyčia bakstelėjau į šoną, nu. Biški čia va“ (rodo su rankomis ant savo dešinio šono). Pareigūnas: „o kur tas peilis?“. G. D.: „virtuvėj“. Pareigūnė: „tai dabar žmona šoko, ar jūs šokot ?“. G. D.: „žmona šoko su peiliu iš nugaros, aš skutau bulves“. Pareigūnė: „o tai kaip tas peilis pas jus atsidūrė?“. G. D.: „aš iš jos atėmiau“. Pareigūnė: „o dėl ko čia įvyko tas, dėl ko ji šoko ant jūsų ?“. G. D.: „aš net nieko nesupratau. Konfliktas čia kažkoks įvyko toks, kad nu, ji prieštaravo, kad aš esu tipo bedarbis, nedirbu, ir taip toliau. Nes aš išėjau iš darbo, kadangi nu man buvo per sunku tas darbas. Nu man neatitiko tas darbas. Nu ji prieštaravo dėl to, mes gaminomės valgyt ir vat nu taip gavosi, kad ji iš nugaros, nu aš nemėgstu kada man iš nugaros šoka“. Pareigūnė: „supratau, alkoholį vartojot?“. G. D.: „taip“. Pareigūnė: „prieš kiek laiko?“. G. D.: „aš ir dabar alkoholio va atsinešiau, jūsų „naparnikas“ va gali pasakyt. O peilį galiu parodyt“. Pareigūnė nueina į butą, kur medikai apžiūri nukentėjusiąją. Įrašas baigiasi. Kitame įraše pavadinimu „2022_1011_192657_020“ matyti, kaip medikai apžiūri moterį, matuoja jai spaudimą. Pareigūnė kelis kartus bando klausti moters, kas nutiko, bet medikai vis pertraukia. Moteris tik pasako, kad čia jos vyras, o ne sugyventinis ir kad jie susituokę beveik 3 metus. Tada pareigūnė nueina į virtuvę. Virtuvėje įėjus dešinėje pusėje prie sienos matosi stalas ir šalia jo kėdė su ratukais. Tiesiai yra langas, kuris yra uždengtas roletais. Kairėje virtuvės pusėje yra kriauklė, kurioje matosi nuskustos bulvės, virš kriauklės yra sukabinti peiliai. Šalia kriauklės yra viryklė, ant kurios matosi keptuvė su maistu, stovi didelis puodas. Toliau yra skalbimo mašina, ant kurios sukrauti puodai. Pareigūnė grįžta pas moterį, kurią vis dar apžiūri medikai. Pareigūnė prašo moters (E. D.) papasakoti, kaip viskas įvyko. E. D. graudindamasi sako, kad jie gaminosi valgyt, paskui tyli. Medikas klausia: „ponia, jus tik dūrė, ar trankė, daužė irgi? Nebuvot kritus? Per galvą negavot?“. E. D. atsako: „tik dūrė. Greitai labai“. Pareigūnė: „gerai, kur viskas buvo?“. E. D.: „virtuvėje“. Pareigūnė: „kur dabar yra įrankis, su kuriuo jums dūrė?“. Tada pareigūnė nueina į virtuvę, kur stovi pareigūnas kartu su antrankiais surakintu G. D., kuris koją pakėlęs rodo į stalčių, pareigūnas tą stalčių atidaro. Vyras koja parodo ir sako: „va šitas“. Pareigūnas su pirštu dar parodo į konkretų peilį ir paklausia, ar šitas? Vyras atsako, kad šitas. G. D. aiškina: „ji su šituo pjaustė lašinius. Aš čia va skutau bulves (rodo į kriauklę). Ji atėjo su tuo peiliu man iš nugaros“. Pareigūnė: „o kur jūs buvot, čia?“. G. D.: „taip, čia. Mes abudu buvom“.

Toliau pareigūnai kalba su vyru, aiškinasi, kur yra padėtas jo asmens dokumentas. Pareigūnė grįžta pas moterį, medikai nurodo, kad vešis ją į klinikas. E. D. sako pareigūnei: „neprileiskit prašau jį prie manęs“. Pareigūnė: „gerai. Gerai, neprileisim“.

Trečiame įraše pavadinimu „2022_1011_193156_021“ matyti, kaip pareigūnas su G. D. išeina, o pareigūnė lieka bute, prašo E. D. papasakoti visą situaciją kaip čia šiandien buvo. E. D. sako: „gaminom valgyt ir aš jam uždaviau klausimą, ar jis ant merginų turi akį negerą. Yra nusiskundimų tarp kitko iš jaunesnių merginų. Jis žiūri į aštuoniolikos, šešiolikos, septyniolikos metų, sakau mūsų dukra gali būt. Mano dukrai (duomenys neskelbtini). Aš jį įžeidžiau, o jisai paėmė peilį ir man įdūrė“. Pareigūnė klausia iš kur paėmė peilį. E. D. atsako: „virtuvėj. Taigi mes valgyt gaminom ir vienas peilis dingo. Nesupratau dėl ko“. Medikai ragina moterį skubiau eiti į automobilį, nes gali plautis būti perdurtas.

Ketvirtame įraše pavadinimu „2022_1011_194615_022“ matyti, kaip pareigūnė automobilyje ima alkotesterį, kalba su kolega, nueina su alkotesteriu prie tarnybinio automobilio galo, kur sėdi sulaikytas G. D., kuris sako: „galiu pūst, man tai koks skirtumas. Žmona išgėrus kaip ir aš išgėręs“.

Penktame įraše pavadinimu „2022_1011_194701_023“ G. D. sako: „tyrėja, aš ne iš tų žmonių, kad pulčiau. Mušt, jo, tu teisi iš tikrųjų“, po to jis pučia į alkotesterį kelis kartus, nes nepavyksta pūtimas. Pareigūnė: „nulis šeši devyni“ (1 t., b. l. 40–48).

2022 m. spalio 19 d. garso įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. spalio 19 d. iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas 2022 m. spalio 11 d., 19.08 val. pranešimo garso įrašas. Skambinanti moteris sako: „mane vyras papjovė, šoną“, po to patikslina „papjovė mane iš šono“, nurodo adresą „(duomenys neskelbtini)“. Operatorei paklausus: „kur vyras dabar yra šiuo metu?“, skambinančioji atsako: „pabėgo, nu tai yra nuėjo alkoholio pirkt“ (1 t., b. l. 60–64).

2022 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Skubios pagalbos skyriuje bendrauta su E. D. apie jos esamą sveikatos būklę bei alkotesteriu nustatytas jos girtumas. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0363“, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1710550, nustatytas 1,27 promilių neblaivumas. E. D. savanoriškai pateikė su savimi turėtus marškinius (1 t., b. l. 105–108).

2022 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti E. D. pateikti marškinėliai, kuriuos ji vilkėjo įvykio metu. Dešinėje marškinėlių pusėje, apačioje matosi tamsiai rudos spalvos, sudžiūvusi, galimai kraujo dėmė. Šalia dėmės matomas maždaug 2 cm pločio marškinėlių įplyšimas arba įpjovimas. Apvertus marškinėlius vidine-kūnine puse, matoma, kad šalia tamsios spalvos dėmės yra prilipęs pleistras su tamsiai raudonos spalvos dėme. Kituose marškinėlių vietose matyti daugiau mažesnių tamsių dėmių (1 t., b. l. 122–124).

2022 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. G 2245/2022 nurodyta, kad E. D. nustatyta: žaizda liemens dešinėje, odos pažeidimas kairės rankos antrame piršte. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti aštriu daiktu. Žaizdos liemens dešinėje vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad žaizda padaryta daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu, negalėjo būti padaryta kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Odos pažeidimo kairės plaštakos antrame piršte vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad odos pažeidimas padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 115–117).

2022 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 23 d. 11.45 val. telefonu buvo susisiekta su nukentėjusiąja E. D. bei paaiškinta jai, kad įtariamasis G. D. susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikė prašymą skirti akistatą su nukentėjusiąja. E. D. pokalbio metu nurodė, kad dalyvauti akistatoje su G. D. nesutinka, nes jo bijo, po įvykio jo nematė ir nenori matyti, su juo bendrauti nenori ir prašo jo tokio prašymo netenkinti (2 t., b. l. 90–91).

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis G. D. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusioji E. D. patvirtino, kad jai būnant virtuvėje su G. D., staiga pajuto šilumą ir pamatė, kad jai įdurta į šoną su peiliu.

Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino netiesioginės įvykio liudytojos – S. G. ir S. D., kurioms E. D. papasakojo, kad G. D. dūrė jai peiliu į šoną. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų E. D., S. D. ir S. G. parodymais, kadangi jų parodymai vienodi tarpusavyje, logiški. Taip pat nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų E. M. ir D. Š. parodymai apie tai, kad atvykę į įvykio vietą matė peiliu sužalotą moterį, kuri prašė prie jos neprileisti kaltinamojo.

Nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir jos skambutis Bendrajam pagalbos centrui (2022 m. spalio 19 d. garso įrašo apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 60–64), iš kurio matyti, kad pagalbos iškvietimui nukentėjusioji skambino 2022 m. spalio 11 d. 19.08 val., tai yra iš karto po smurtinių G. D. veiksmų, kas rodo, kad toks G. D. elgesys turėjo neabejotinai stiprų poveikį nukentėjusiosios psichikai, kad ji tokio E. D. elgesio nesitikėjo, todėl, būdama šokiruota tokių veiksmų, iš karto skambino pagalbos telefonu bei nupasakojo tikrąją įvykio versiją, tai yra, kad vyras jai dūrė peiliu į šoną. Akivaizdu, kad skambindama nedelsiant po įvykio nukentėjusioji, dar įtakojama buvusio įvykio emocijų, neturėjo laiko apmastyti ir susigalvoti nebūtas įvykio aplinkybes, kad taip apkalbėtų kaltinamąjį.

Taip pat peržiūrėjus pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuotus vaizdo įrašus matyti, kad E. D. po įvykio verkė, buvo šoko būsenoje. Kaip minėta, analogiškai vykusio įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (2022 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 1 t., b. l. 40–48).

Sužalojimo faktą patvirtina ir 2022 m. spalio 17 d. specialisto išvada Nr. G 2245/2022, kurioje nurodyta, kad E. D. nustatyta: žaizda liemens dešinėje, odos pažeidimas kairės rankos antrame piršte. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis.

Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios E. D. parodymus, kitų nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, teismas remiasi nukentėjusiosios E. D. ir netiesioginių įvykio liudytojų parodymais, o paties kaltinamojo G. D. pateiktą įvykio versiją teismas laiko jo gynybos priemone, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir jo parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas konstatuoja, kad G. D. suprato savo veiksmus – durdamas nukentėjusiajai E. D. peiliu į šoną, suvokė, kad tokiais veiksmais sužeis žmogų, taigi ir numatė galimybę atsirasti įvairiems tokios veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo. Kadangi tarp kaltinamojo G. D. atlikto smurtinio veiksmo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų E. D. sveikatos sutrikdymą.

G. D. taip pat buvo kaltinamas ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, tai yra, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 19.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), po konflikto su nukentėjusiąja E. D., išeidamas iš namų ir pasakydamas jai „kai grįšiu, „dabaigsiu“ su tavim, papjausiu visą tavo šeimą ir tavo dukrai nupjausiu galvą“, tokiais savo veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų E. D., S. G. ir S. D. sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.

Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016 ir kt.).

Nukentėjusioji E. D. nurodė, kad po smurtinių jos atžvilgiu panaudotų veiksmų, G. D. pasiėmė iš jos piniginės 20 Eur ir išeidamas pasakė, kad kai grįš, išsiaiškins su ja, tada pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, pasakė, kad papjaus visą jos šeimą ir dukrai nupjaus galvą. Ji iš karto tai suprato kaip grasinimą nužudyti, nes jis jau buvo ją padūręs ir nori pabaigti ką pradėjęs. Nukentėjusioji S. D., kuris įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, nurodė, kad jos mama E. D. jai pasakojo, jog kaltinamasis grasino visai šeimai. S. D. labai išsigando, nes kaltinamasis yra anksčiau ją smaugęs, jis yra neprognozuojamas žmogus. Tas pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji S. G., kuri taip pat tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, apie įvykį ir grasinimus sužinojo iš savo dukros E. D..

Neabejotina, kad tokio pobūdžio bylose, kai asmeniui yra grasinam jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, reikšmingi yra nukentėjusiojo parodymai. Tačiau vertinant nukentėjusiojo parodymus, kaip ir kitus bylos duomenis, turi būti paisoma reikalavimo, kad nei vienam iš byloje esančių įrodymų, nepaisant iš kokio įrodymų šaltinio jie gauti, negali būti suteikiama išskirtinė, prioritetinė reikšmė. Visi duomenys, byloje pripažinti įrodymais, turi vienodą įrodomąją reikšmę ir visi jie vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Tik įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusiems asmenims, sukėlė jiems įtampą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai vis tik neteikia pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis G. D. grasino nužudyti nukentėjusiąją E. D., S. D. ir S. G., ir joms buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti. Dar daugiau, bylos duomenimis nustatyta, kad G. D. tiesiogiai negrasino S. D. ir S. G., grasinimus joms persakė E. D. ir nors S. D. yra nurodžiusi, kad G. D. praeityje yra ją smaugęs, dėl to ji jo bijo, tačiau šie nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po dūrio pasakė nukentėjusiajai, jog eina į parduotuvę nupirkti sulčių ir alkoholio žaizdai dezinfekuoti. Jo teigimu, jis neišsakė jokių grasinimų nei E. D., nei jos šeimai, kadangi jis gerai sutaria su uošviene ir E. D. dukra, todėl jokių neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu neplanavo ir neplanuoja imtis. Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji apie tai, kad sutuoktinis ketina ją ir jos šeimą nužudyti, neužsiminė nei skambindama bendruoju pagalbos numeriu, nei atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams. Teismo vertinimu, toks grasinimas taip pat turėjo ypatingai sukrėsti ir išgąsdinti nukentėjusiąją, ką ji turėjo paminėti ir policijos pareigūnams, ir Bendrojo pagalbos centro operatorei. Liudytoja G. K.-Š., kuri bendravo su E. D. po įvykio, kai ši buvo pristatyta į gydymo įstaigą, nurodė, kad E. D. neminėjo, kad bijotų savo sutuoktinio, apie grasinimus jai ar jos šeimai nieko neminėjo.

Pažymėtina, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių pašalinti bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014), o neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Būtent tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

Pakankamai patikimų įrodymų, leidžiančių daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių G. D. veiksmuose vertinamu atveju nėra. Baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad kaltinamasis G. D. grasino su nukentėjusiosiomis susidoroti, jas užmušti, o nukentėjusiosios turėjo pagrindo manyti, kad grasinimai bus įvykdyti realiai ir to bijojo. Atsižvelgiant į tai, G. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

II. Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 64–70), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 72), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 79), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 77).

Kaltinamasis G. D. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Praeityje kaltinamasis teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Kaip matyti, ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vėl pakartotinai nusikalto. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis savo šeimos narę sužalojo naudodamas įrankį, tai yra peilį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Atsižvelgiant į tai, G. D. skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kaltinamajam G. D. 2022 m. spalio 13 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi nuo 2022 m. spalio 11 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymas vėlesnėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimis buvo pratęstas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2022 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

III. Dėl civilinio ieškinio

Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 186,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė dėl nukentėjusiosios E. D. gydymo (1 t., b. l. 94–95). Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, nes žala Kauno teritorinei ligonių kasai buvo padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo G. D. veiksmais, įrodytas nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai – 186,86 Eur sumai ir priteistinas iš kaltinamojo G. D. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

IV. Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo gauta 2023 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. APD-2023-09334 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam G. D., jo interesus teisme atstovavo advokatas Arvydas Montrimas, dėl to valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma – 528,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kadangi kaltinamasis G. D. jokio registruoto turto neturi, nedirba, jau netrumpą laikotarpį jis yra suimtas, be to, kaltinamajam bus skiriama laisvės atėmimo bausmė, todėl nesant duomenų apie realią kaltinamojo galimybę atlyginti patirtas proceso išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo G. D. nepriteistinos.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Marškinėliai ir peilis, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikintini;

- Kompaktiniai diskai, esantys baudžiamosios bylos 1-ojo tomo priekinio viršelio vidinėje pusėje, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2022 m. spalio 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. birželio 9 d.

G. D. išteisinti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. D. 186,86 Eur (šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 86 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. D. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- Marškinėlius ir peilį, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;

- Kompaktinius diskus, esančius baudžiamosios bylos 1-ojo tomo priekinio viršelio vidinėje pusėje, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė