- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-08
- Bylos Nr.
- 1-3-630/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Civilinis ieškovas
- A. E., R. E.
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, kaltinamajam R. T., nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams A. E., R. E., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Lekėčių kaime, Šakių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, 2007-05-30 ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas BK 38 str. pagrindu kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra 2008 m. sausio 23 d. apie 8.05 val. Kauno gatvėje, Lekėčiuose, Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, vairuodamas tarnsporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, moteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. J. ir buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė.
Kaltinamasis R. T. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. sausio 23 d. apie 7.40 val. jis paprašė brolio automobilio, nes jo draugas M. E. turėjo vairuotojo teises ir pažadėjo jį nuvežti iki Šakių. Automobilio raktus jo motina padavė M., tačiau jam paprašius nuvažiuoti iki degalinės, M. leido jam vairuoti transporto priemonę. Jis sėdo už automobilio vairo, o M. sėdo į keleivio sėdynę priekyje. Tuo metu buvo žiemos metas, buvo prietema, matomumas blogas, buvo pasnigta, pustė. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu, automobilis buvo stabilus ant kelio, kelio danga buvo slidi. 7.45 val. bevažiuojant Kauno gatve jis pamatė šviesas, kurios atrodė kaip iš priešais atvažiuojančios transporto priemonės šviesos. Atrodė, kad automobilis yra dar toli, nes šviesos buvo aukštai. Jis nematęs, kad tai jo kelio pusėje važiuojanti transporto priemonė, nors mato pakankamai gerai ir tuo metu žiūrėjo į kelią, su M. nesikalbėjo. Jis visiškai nestabdė ir nebandė lenkti, o atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio medvežio galą, kadangi medvežio nematė. Medvežio gale nebuvo atšvaitų, todėl jis nepastebėjo šios transporto priemonės, abejose kelio pusėse tuo metu buvo krūmai, kelias buvo tiesus, bet į kalniuką. Jei medvežis būtų važiavęs su šviesomis, jis būtų jį pamatęs ir sustabdęs. Neturėjo įtakos eismo įvykiui tai, jog jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jau buvo išsilaikęs mokyklinius egzaminus, be to prieš tai buvo dirbęs su traktoriumi, turėjo traktoriaus vairuotojo teises ir patirties. Po eismo įvykio jis išlipęs iš mašinos liepė kviesti greitąją, nes matė, kad M. prispaustas, tuo metu sustojo dar viena mašina. Tuo metu, kai 2010-01-22 buvo atliktas eksperimentas, buvo visiškai kitokios eismo sąlygos, negu įvykio dieną, kadangi eksperimento dieną buvo daug šviesiau ir nesnigo, be to jis jau žinojo, kad ten stovi medvežis, be to eksperimento ir įvykio laikas skyrėsi 6-7 minutėmis. Motinai jis skambino praėjus 5 minutėm po įvykio, apie 8 val., specialios tarnybos atvyko dar vėliau, tada jau nepustė. Nesutinka su nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu, kadangi dėl eismo įvykio kaltas medvežio vairuotojas, jis nebūtų atsitrenkęs, jei būtų matęs kliūtį. Jis neturi pastovaus darbo ir santaupų (b.l. 86-87, 153, t.2). Iš pagarsinto 2008-04-08 įtariamojo apklausos protokolo matyti, jog įtariamasis nurodė matęs priekyje šviečiančias šviesas, tačiau negalintis pasakyti, kurioje eismo pusėje buvo tos šviesos, kelio danga neatrodė slidi (b.l. 31, t.1). Iš pagarsinto 2008-02-14 liudytojo apklausos protokolo matyti, jog įtariamasis nurodė matęs du didelius žibintus, į kuriuos pasižiūrėjus atrodė, kad toli važiuoja automobilis jo važiuojamojoje dalyje (b.l. 67-68, t.1), apklausoje dalyvavo advokatė S.Kupčiūnienė.
Nukentėjusiųjų A. E. ir R. E. atstovė advokatė I.T.Balsienė parodė, jog M. E. – nukentėjusiųjų sūnus, dėl jo žūties jie patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 tūkstančių Lt. Nukentėjusieji taip pat patyrė turtinę žalą, kurią sudaro gydymo, slaugymo ir laidojimo išlaidos, masažai, vaistai, kelionės išlaidos, paminklo pastatymo išlaidos. Nukentėjusieji reiškia 23783 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė nėra atlyginusi žalos, kadangi neaiškus avarijos kaltininkas (b.l. 88, t.2).
Liudytojas R. V. parodė, jog 2008 m. sausio 23 d. apie 8.00 val. važiavo link Kauno. Žmona pasakė, kad kažkas įvyko kelyje, paties susidūrimo nematė, ten buvo lygus kelias, toliau kalniukas. Maždaug už 400 metrų pamatė pakilusį šviežią sniegą. Jis važiavo apie 60 km/ha greičiu. Privažiavus arčiau pamatė, kad susidūrė traktorius ir automobilis, mašinos salone grojo muzika. Žmona pamatė sužalotą keleivį, jis iš karto po 8.00 val. keletas minučių iškvietė greitąją ir policiją, kurios atvažiavo po pusvalandžio. Ant traktoriaus kabinos degė švyturėlis ir šviesos. VW Passat vairuotojas buvo pasimetęs. Įvykio metu buvo ramus oras, pūgos nebuvo, buvo šviežiai iškritusio sniego, todėl nebuvo tamsu (b.l. 87-88, t.2).
Liudytojas A. R. parodė, jog 2008 m. sausio mėn. dirbo Šakių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Pagal žurnalą 8.10 val. gavo pranešimą apie eismo įvykį Lekėčiuose ir važiavo į vietą. Kelias buvo slidus, oro sąlygų neprisimena. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14-15, t.2), jog apie 8.00 val. buvo gautas pranešimas, į įvykio vietą nuvyko pirmi, kelias buvo slidus, padengtas privažinėtu sniegu, nesnigo, buvo prieblanda, švito (b.l. 126, t.2).
Liudytoja R. V. parodė, jog 2008 m. sausio 23 d. laikotarpyje tarp 7.50 ir 8.10 val. nuvežė vaikus į mokyklą ir važiavo Kauno gatve, ji sėdėje priekinėje keleivio sėdynėje, vairavo jos vyras R. V.. Ji nestebėjo kelio, bet staiga pamatė priekyje pakilusį sniego debesį. Privažiavus įvykio vietą, sniegas jau buvo nusileidęs, traktoriaus gale degė kažkokie žibintai. Kaltinamasis jau buvo išlipęs iš mašinos, prašė nekviesti policijos, kitas vaikinas buvo prispaustas automobilyje, automobilyje labai garsiai grojo muzika. Jos vyras R. V. paskambino tarnyboms, o ji paprašė kitos mašinos vairuotojo, kad atvežtų gydytoją. Įvykio metu buvo pakankamai šviesu, nes buvo sausio mėn. apie 8 val. ryto, buvo šiek tiek pasnigta, bet šlapdribos nebuvo (b.l. 127, t.2).
Liudytoja A. M. parodė, jog 2010-01-22 dalyvavo eksperimente ir fotografavo. Rytas buvo šaltas, buvo šiek tiek pasnigę, nebuvo visiškai šviesu, bet matėsi traktorius, žmonės. Fotografavo be „blico“, nuotraukos nei šviesintos, nei tamsintos, tokios, koks buvo vaizdas (b.l. 127, t.2).
Liudytoja A. V. parodė, jog 2008-01-23 atvyko kaip tyrėja apžiūrėti įvykio vietos. Tuo metu buvo pakankamai geras oras, nesnigo, kelio danga buvo slidi. Apžiūrą pradėjo 8.30 val., taip prašyta įvykio vietos apžiūros protokole. Gaisrininkai jau buvo atvykę anksčiau, sužalotas keleivis jau buvo išvežtas. Nuotraukas darė iš karto, ekspertams išsiuntė nuotraukų kompaktinį diską. Dalyvavo eksperimente 2010-01-22, eksperimento nuotraukas ji spausdino nešviesindama ir neryškindama. Apie įvykį atsimena, nes pati atliko įvykio vietos apžiūrą ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, be to buvo papildomai tirta, daromas eksperimentas. Per metus į teismą atiduoda 5-6 avarijų bylas, todėl aplinkybes įsimena (b.l. 127-128, t.2).
Liudytojas A. J. parodė, jog 2008-01-23 važiavo medvežiu iki darbo vietos miške. Medvežio kabinos viršuje degė signalizacinis apšvietimas, o kabinos gale - technologinės šviesos, jos apšviečia visą traktoriaus priekabą. Buvo rytas, apie 8.00 val., matomumas buvo neblogas, buvo šviežiai po nakties pasnigta, šlapdriba nekrito. Jis važiavo 15-18 km/ha greičiu, matė iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris nerodė jokių lenkimo ženklų ir atsitrenkė į medvežio galą. Po įvykio jis išlipo, dar vienos mašinos vairuotojas taip pat sustojo, išlipo ir išjungė VW Passat akumuliatorių, kad neužsidegtų, muzika negrojo. Kaltinamasis buvo pasimetęs, sakė, kad nereikia kviesti policijos. Ugniagesiai atvažiavo po 10-15 min. Jis turi traktorininko teises, nežino, kad negalima važiuoti medvežiu kelyje, policija jį nubaudė tik už tai, jog važiavo be atšvaitų. Jis dalyvavo 2010-01-22 eksperimenete, kurio sąlygos buvo panašios kaip įvykio dieną, jis nematęs jokio skirtumo (b.l. 152-153, t.2).
Civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, sutiko su ieškiniu dalinai, tai yra sutiko dėl 1726,40 Lt (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje civilinį ieškinį prašė atmesti, kadangi civiliniai ieškovai nepateikė turtinę žalą pagrindžiančių dokumentų (b.l. 148, t.2), taip pat nurodė, jog už M. E. gydymą Kauno teritorinei ligonių kasai sumokėjo 25481,50 Lt (b.l. 116-128, t.1).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2008-01-23 8.05 val. Šakių rajono PK budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Kauno gatvėje, Lekėčių gyvenvietėje, Šakių r. (b.l. 1, t.1).
2008-01-23 eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu ir fotolentelėmis prie jo nurodyta, jog įvykio vietos apžiūra pradėta 8.30 val., baigta 9.35 val., eismo įvykis įvyko Kauno gatvėje, Lekėčių gyvenvietėje, Šakių rajone, dešinėje gatvės važiuojamojoje dalyje. Gatvės važiuojamoji dalis asfaltuota, padengta nuvažinėtu sniegu, slidi, gatvės plotis 6,20 m, dešinio kelkraščio plotis 1,16 m, kairio – 1,20 m. Žiūrint Kauno kryptimi ant dešinio kelkraščio sustojęs medvežis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo medvežio priekinio kairio rato iki kairio kelkraščio 4,90 m atstumas, nuo galinio kairio rato – 4,80 m atstumas, dešinės pusės ratai ant kelkraščio, ties žole. Už medvežio sustojęs automobilis VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinis dešinys ratas 9,30 m atstumu nuo medvežio kairio galinio rato, priekinis dešinys ratas nuo dešinio kelkraščio nutolęs 2,20 m atstumu. Galinis dešinys ratas ties kelio asfaltuotos dalies briauna, nuo kurio 9,30 m atstumas Kauno kryptimi iki galinio kairio medvežio rato. Medvežio dešinės pusės ratai ant žvyruoto kelkraščio, ties apaugusia žole, priekinis ratas 0,45 m atstumu nuo asfaltuotos gatvės biaunos, galinis ratas 0,30 m atstumu nuo asfaltuotos gatvės briaunos. Ties automobilio VW Passat priekiu 1,20 m x1,10 m skersmenu susidariusi šukių koncentracija (b.l.3-10).
2008-01-23 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad lengvojo automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sulankstytas ir sulūžęs priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, abu priekiniai sparnai, variklio dangtis, išdužę abu priekiniai šviesų žibintai, išdužęs priekinis stiklas, sulankstytas stogas ir stogo atramos iš priekio, išdužę dešinės pusės visi šoniniai stiklai (b.l. 12-13, t. 1).
2008-01-23 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad savos gamybos traktoriaus, skirto miškui vežti, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), išorinių sugadinimo požymių nėra, transporto priemonėje nėra šviesą atspindinčių atšvaitų ant rėmo, nėra raudonos spalvos žibintų iš galo ir geltonos spalvos posūkių žibintų iš galo, iš priekio šviesų žibintai tvarkingi, iš galo šviečia tik baltos spalvos šviesų žibintai kabinos viršuje ( b.l. 14-15, t.1).
Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2008-01-23 M. E. diagnozuota galvos trauma, koma, priekinės kaukolės daubos lūžimas ( b.l. 16, t.1).
Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad 2008-01-23 R. T. diagnozuota galvos smegenų trauma lengvo laipsnio, mušta galvos žaizda, daugybiniai kūno sumušimai ir nubrozdinimai ( b.l. 17, t.1).
Alkotesterio parodymuose nurodyta, kad 2008-01-23, 09:14 val. A. J. nustatytas 0,00 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, 10:11 val. R. T. nustatytas 0,00 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis ( b.l. 18-19, t.1).
A. J. 1983 m. birželio 22 d. buvo išduotas traktoristo-mašinisto trečios klasės vairuotojo pažymėjimas (b.l. 25, t.1), pagal Traktorių registro registravimo duomenis nustatyta, jog A. J. vairavo V. M. įmonės vardu įregistruotą medvežį, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 24, t.1), R. T. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, jis vairavo V. T. vardu registruotą VW Passat markės automobilį, transporto priemonės techninė apžiūra galiojo iki 2009-08-04, transporto priemonė apdrausta ASS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (b.l. 21-22, 120 t.1).
2009-03-12 mirties liudijime, įrašo Nr. 5, nurodyta, kad M. E. mirė 2009-03-11 ( b.l. 96, t.1).
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. E. ir R. E. pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ ir kaltinamajam R. T. dėl 17242 Lt turtinės žalos, 500 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo (b.l. 97-103, t.1). 2010-05-21 teismo posėdžio metu padidino savo reikalavimus ir prašė priteisti 23783 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Iš VšĮ KMUK medicinos dokumentų išrašų (b.l. 110-114, t.1) ir 2008-08-25 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog po eismo įvykio M. E. nustatyta odos nubrozdinimai veide, poodinės kraujosruvos akių vokuose, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinėje ausyje, stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio suspaustinis lūžimas, įspaustinis kaktikaulio lūžimas, kaukolės pamato kaulų lūžimas dešinėje vidurinėje duobėje su kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju bei po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu bei įstrigimu, potraumine hidrocefalija (vandene), plaučių uždegimu lėtine kraujosruva virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų kietojo dangalo uždegimu, galvos smegenų suminkštėjimu sumušimų zonose, epileptine būkle, visų galūnių paralyžiumi, vegetacine būkle, kairės akies regos nervo atrofija, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nurodyti sužalojimai bei išsivysčiusios komplikacijos sukėlė M. E. mirtį (b.l. 140-142, t.1).
Šakių rajono apylinkės teismo 2009-05-04 nutartimi paskyrus eismo įvykio autotechninę ekspertizę ir ekspertams uždavus klausimus, koks yra 2008-01-23 eismo įvykio transporto priemonių susidūrimo mechanizmas (1 klausimas), kokiu greičiu važiavo automobilio VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T. prieš susiduriant su medvežiu (2 klausimas), kokiu greičiu važiavo medvežio, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J. prieš susiduriant su automobiliu VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 klausimas), kurioje kelio vietoje skersinių ir išilginių kelio matmenų atžvilgiu įvyko susidūrimas (4 klausimas), kurio vairuotojo veiksmai šiuo atveju techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su šiuo eismo įvykiu ir kurio veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis (5 klausimas), ar automobilio vairuotojas R. T., važiuojant tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, turėjo galimybę laiku pastebėti lėtai važiuojantį medvežį, neturintį galinių gabaritinių šviesų, avarinės šviesos signalizacijos arba šviesą atspindinčių atšvaitų, įvertinti atstumą ir išvengti susidūrimo su juo (6 klausimas), ar medvežio įjungti baltos spalvos žibintai, esantys ant kabinos, trukdė automobilio vairuotojui įvertinti atstumą tarp automobilio ir medvežio galinės dalies be gabaritinių šviesų ir šviesą atspindinčių atšvaitų (7 klausimas), 2009-08-25 pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau I -oji ekspertizė), kuriame nurodyta, jog negalima apskaičiuoti (nustatyti), kokiu greičiu važiavo automobilis VW Passat ir medvežis prieš eismo įvykį; Automobilio VW Passat ir medvežio susidūrimas įvyko kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje iki užfiksuotų šukių pradžios, žiūrint Kauno link; Tikėtina, kad susidūrimo eiga buvo tokia (žr. kelio kryptimi nuo Jančių link Kauno, kuria prieš šį eismo įvykį važiavo abi transporto priemonės): R. T. vairuojamas automobilis VW Passat važiavo Kauno g. kryptimi nuo Jančių link Kauno apie 50 km/ha greičiu ir susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi lėčiau, apie 15 km/ha greičiu, važiavusiu medvežiu, vairuojamu A. J., susidūrimo metu automobilis priekinės dalies kaire puse, arčiau kairiojo šono, trenkėsi į medvežio galinį kairės pusės ratą, o stogo priekine dalimi, arčiau dešinio šono – į medvežio rėmo galinę kairės pusės dalį, po smūgio automobilis VW Passat pasisuko apie savo vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę, o medvežis judėjo Kauno link, abi transporto priemonės sustojo padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane; Jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T., važiuodamas leistinu 50 km/ha greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 34,7 m atstumu, tuomet vairuotojas R. T., laiku stabdydamas transporto priemonę, turėjo techninę galimybę sustoti iki medvežio ir taip išvengti susidūrimo su juo; Buvusioje kelio eismo situacijoje medvežio vairuotojo A. J. veiksmai – tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi vairuodamas medvežį, kurio rėmo gale nebuvo jokių šviesos žibintų, šviesą atspindinčių atšvaitų, avarinio sustojimo ženklo, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš galo greičiau važiuojančiam automobilio VW Passat vairuotojui R. T. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; Automobilio VW Passat vairuotojo R. T. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės – turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje vairuotojas R. T. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 34,7 m atstumu; ekspertas negali atsakyti į 7 klausimą (b.l. 144-148, t.1).
Teismo posėdyje apklausus ekspertą V. V., jis papildomai nurodė, jog pagal ekspertizės 5 p. A. J. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, kadangi jis tamsiu paros metu važiavo be šviesos žibintų ir atšvaitų. Ekspertas įvertino tamsų paros metą pagal KET reikalavimus – nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo, kadangi tą dieną saulė tekėjo vėliau negu įvyko eismo įvykis, todėl buvo laikoma, kad jis įvyko tamsiu paros metu, ekspertui nebuvo pateikta kitų duomenų apie matomumą. Tamsus paros metas, tai kai visiškai tamsu ir nieko nesimato, tačiau jeigu tuo metu buvo prieblanda, buvo pasnigta, tada reikia vertinti objektyvią galimybę pamatyti kliūtį tam tikru atstumu. Objektyvi galimybė – tai bent vieno asmens galimybė pamatyti kliūtį, jeigu nėra jokios užtvaros. Jeigu vienas asmuo mato, o kitas ne, tai jau yra objektyvi galimybė pamatyti. Paprastai eksperimentą atlieka pareigūnai, eismo įvykio dalyviai jame nedalyvauja. Jeigu kaltinamasis R. T. matė šviesas, kaip jam atrodė, iš tolo atvažiuojančios transporto priemonės priešpiešinėje eismo pusėje, tai neatleidžia jį nuo pareigos stebėti kelio eismo situaciją savo pusėje. Tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių lenkimo požymių, kadangi darant lenkimo manevrą būna pasisukimas, o tokių duomenų nenustatyta. Ekspertui pateikus papildomus duomenis apie matomumą, galima apskaičiuoti galimybę sustabdyti transporto priemonę iki kliūties (b.l. 88-89, t.1).
Iš pažymų apie meteorologines sąlygas matyti, jog Kauno meteorologijos stoties duomenimis 2008-01-23 8.00 val. meteorologinio matomumo nuotolis buvo 10 km, nuo 5.30 val. iki 8.00 val. krito šlapdriba, oro temperatūra buvo apie 0,2, sniego danga mažesnė negu 0,5 cm, debesuotumas 10 balų, Raseinių MS duomenimis, matomumas 9 balai, oro temperatūra minus 0,4, sniego danga mažesnė negu 0,5 cm, kritulių nebuvo, Kybartų MS duomenimis, matomumas 10 balų, oro temperatūra minus 0,3, sniego ir kritulių nebuvo (b.l. 6-7, t.2).
Šakių rajono apylinkės teismo 2010-08-02 nutartimi paskyrus pakartotinę ekspertizę ir ekspertams pateikus klausimus : kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir kurio veiksmai buvo pagrindinė šio eismo įvykio priežastis, jeigu medvežį buvo galima pastebėti iš 400 m, iš 100 m, iš 60 m, iš 44 m, iš 23 m atstumo; Ar medvežis (traktorius su specialia technologine įranga ir specialiais riedmenimis, skirtas medienai vežti iš biržės į medienos pakrovos punktus), neturintis galinių gabaritinių šviesų, avarinės šviesos signalizacijos arba šviesą atspindinčių atšvaitų, galėjo dalyvauti viešajame eisme ir ar tai yra pagrindinė eismo įvykio priežastis; Ar VW Passat vairuotojo R. T. veiksmai ir tai, jog jis neturi teisės vairuoti tarnsporto priemonės, patys savaime būtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu medvežio vairuotojas nebūtų pažeidęs KET; Ar techniniu požiūriu VW Passat vairuotojo R. T. veiksmai buvo teisingi, jeigu jis, kaip pats nurodo, iš toli matydamas kliūtį priešpriešinėje eismo juostoje, toliau važiavo nekeisdamas krypties ir greičio; Kokiu greičio skirtumu galėjo važiuoti automobilio VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. T. prieš susiduriant su medvežiu ir medvežio, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. J. prieš susiduriant su automobiliu VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), iš 2010-12-28 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau II-oji ekspertizė), matyti, jog ekspertas negali atsakyti į 1 klausimą; R. T. privalėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį pamatęs priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį, vairuojamą A. J.; Jeigu R. T., iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio A. J. vairuojamo medvežio, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, turėjo objektyvią galimybę pastebėti jį ne mažesniu kaip 50 m atstumu, tačiau laiku nemažino savo vairuojamo automobilio VW Passat greičio, jo (R. T.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga; Jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T. turėjo objektyvią galimybę pastebėti priekyje jo lėčiau važiavusį medvežį didesniu kaip 35 m, bet mažesniu kaip 50 m atstumu, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų įvykio dalyvių veiksmai: medvežio vairuotojo A. J., kuris tamsiu paros metu vairuodamas medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio VW Passat vairuotojui R. T., o pastarasis, turėdamas techninę galimybę sulėtinti savo vairuojamą transporto priemonę iki priekyje lėčiau važiavusio medvežio, laiku jos nestabdė; Transporto priemone draudžiama važiuoti tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui sugedus bent vienai gabaritinei šviesai neveikia avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo; Medvežio vairuotojo A. J. veiksmai – tamsiu paros metu vairuodamas medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio VW Passat vairuotojui R. T. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti priekyje jo lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 50 m atstumu; Atsakymas į 4 ir 5 klausimus pateiktas išvados antrame ir trečiame punktuose (b.l. 105-110, t.2).
Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2008-04-28 nutarimo matyti, jog kaltinamasis R. T. praėjus dviems mėnesiams po eismo įvykio vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, už ką nubaustas pagal ATPK 129 str. 4500 Lt bauda (b.l. 120, t.2).
Iš 2010-01-22 eksperimento protokolo matyti, jog eksperimentas (toliau - I eksperimentas) pradėtas 7.50 val., baigtas 10.20 val., esant prieblandai, 19 laipsnių šalčio, kelio danga padengta suvažinėtu sniegu, kelio ruožas lygus, arti nėra šviesos šaltinių. Eksperimento atlikimui buvo panaudotas tas pats eismo įvykyje dalyvavęs medvežis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Passat, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pakeitė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dėl techninės būklės negalima naudoti. Eksperimento tikslas - nustatyti iš kokio atstumo galima pamatyti, esant prieblandai, neapšviestame tiesiame kelio ruože stovintį traktorių-medvežį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniame kelio krašte, važiuojant automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 km/h greičiu, kai yra įjungtos artimosios automobilio šviesos. Ekpermento metu nustatyta, jog iš 100 metrų atstumo nuo medvežio įtariamasis R. T. nurodė matantis kažką ant kelio, dvi šviečiančias lempas, įtariamojo gynėja advokatė R.Malinauskienė nurodė matanti atvažiuojančią transporto priemonę jos važiuojamojoje eismo juostoje, tyrėja A.Vegienė teigia matanti važiuojančią transporto priemonę, jos degančias šviesas, iš 60 metrų atstumo nuo medvežio įtariamasis R. T. nurodė matantis atvažiuojančią transporto priemonę, jos degančias šviesas, gabaritų nemato, įtariamojo gynėja advokatė R.Malinauskienė nurodė matanti atvažiuojančią transporto priemonę, gabaritų nemato, prokuroras L.Frančiakas nurodė aiškiai matantis traktoriaus-medvežio gabaritus, matantis galinių ratų protektorių, įtariamojo A. J. gynėjas advokatas Gv.Byčius nurodė matantis traktoriaus-medvežio konstrukciją, jo padangas, grandinę, šviečiančias lempas, iš 44 metrų atstumo nuo medvežio įtariamojo gynėja advokatė R.Malinauskienė nurodė matanti traktoriaus – medvežio ratus, kažkokius gelžgalius, degančias šviesas, įtariamasis R. T. nurodė matantis traktoriaus - medvežio ratus, degančias šviesas, tyrėja A.Vegienė nurodė matanti viso traktoriaus – medvežio gabaritus, konstrukcijas, šviesas, iš 36 metrų atstumo nuo medvežio įtariamasis R. T. teigia, kad nemato, įtariamojo A. J. gynėjas advokatas Gv.Byčius nurodė matantis traktoriaus gale atsikišusias šakes, atsikišusius ratus, gale esančias metalines konstrukcijas, tyrėja A.Vegienė mato viso traktoriaus – medvežio gabaritus, jo degančias šviesas, metalines konstrukcijas. Duodama komanda važiuoti tol, kol įtariamasis R. T. pilnumoje pamato traktorių – medvežį. Iš 23 metrų atstumo įtariamasis R. T. nurodė matantis viską, ant traktoriaus stogo esančią geltoną lempą. Įtariamojo gynėja advokatė R.Malinauskienė pateikia pastabas dėl eksperimento protokolo, kuriose nurodo, jog eksperimento atlikimo dieną esančios oro sąlygos visiškai neatitiko eismo įvykio metu buvusias oro sąlygas, kadangi įvykio dieną buvo apsiniaukę, snigo, pustė, o eksperimento atlikimo dieną buvo giedra, labai geras matomumas, patikslina, kad tik privažiavus prie medvežio 23 metrų atstumu, pamatė, kad medvežis važiuoja ta pačia eismo juosta, iš tolimesnių atstumų visuomet teigė, kad matosi priešpriešais atvažiuojanti transporto priemonė, įtariamasis R. T. palaikė gynėjos pastabas (b.l. 19-25, t.2).
Iš 2011-02-11 eksperimento protokolų (toliau – II eksperimentas) matyti, jog atliktas vienas eksperimentas, surašant du protokolus, eksperimentas padėtas 7.14 val., baigtas 8.14 val., esant prieblandai, pradėjus matuoti atstumus bei statyti transporto priemones, dangus buvo apsiniaukęs, lengvai pustė, 4 laipsniai šalčio, vėjuota, kelio danga padengta suvažinėtu sniegu, kelio ruožas lygus, arti nėra šviesos šaltinių. Eksperimento atlikimui buvo panaudotas tas pats eismo įvykyje dalyvavęs medvežis, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis VW Jetta, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pakeitė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dėl techninės būklės negalima naudoti. Eksperimento tikslas - nustatyti iš kokio atstumo galima pamatyti, esant prieblandai, neapšviestame, tiesiame kelio ruože, stovintį traktorių-medvežį valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniame kelio krašte, važiuojant automobiliu VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 km/h greičiu, kai yra įjungtos artimosios automobilio šviesos. Pirmajame eksperimento protokole užfiksuotas eksperimento atlikimo būdas, iš kurio matyti, jog medvežis pastatytas toje pačioje vietoje, kurioje buvo rastas įvykio vietos apžiūros metu, atvykus po eismo įvykio, automobilis stovi Lekėčių gyvenvietėje, nuo medvežio jo nesimato. 7 val. 26 min. mobilaus ryšio telefonu duodama komanda pasitraukti nuo kelio, pranešama, kad pradedama važiuoti link traktoriaus, keletą kartų duodamos komandos įjungti ir išjungti traktoriaus-medvežio šviesas. 7 val. 33 min. automobilis VW Jetta valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja prie pat traktoriaus-medvežio. Išmatuojami atstumai nuo traktoriaus labiausiai atsikišusios detalės gale iki maišelio Nr. 1 yra 125 metrai, iki maišelio Nr. 2 yra 58 metrai. Dėl blogų oro sąlygų atstumai yra surašomi juodraštyje ir išvykstama į Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatą rašyti protokolo (b.l. 139-140, t.2). Iš antrojo protokolo matyti, jog Šakių rajono apylinkės prokuroras L.Frančiakas nurodė Marijampolės apskrities Vyriausiojo komisariato Šakių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio tyrėjai A. V., kad ji 7 val. 15 min. Lekėčių kaime, Šakių rajone, toje pačioje vietoje, kur buvo rastas po autoįvykio 2008-01-23, pastatytų tą patį traktorių-medvežį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šakių rajono apylinkės prokuratūros tarnybiniame automobilyje VW Jetta valst Nr. (duomenys neskelbtini) už vairo sėdi Šakių rajono apylinkės prokuratūros vairuotojas I. Kurčenkovas, Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras L. Frančiakas sėdi ant galinės sėdynės, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono komisariato viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio specialistas G. V. sėdi priekinėje keleivio sėdynėje. Į Lekėčių gyvenvietę atvažiuojama 7 val. 14 min. Iš duomenų apie saulės patekėjimą nustatyta, kad sausio 23 d. saulė teka 8 val. 25 min, įvykis buvo apie 8 val. 5 min. tai yra 20 minučių iki saulės patekėjimo. Eksperimentas daromas vasario 11 d., saulė teka 7 val. 52 min. 20 minučių iki saulės patekėjimo būtų 7 val. 32 minutės. Todėl siekiant atkartoti kuo panašesnes sąlygas, kurios buvo įvykio metu, tikslinga, kad automobilis VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie traktoriaus-medvežio priartėtų apie 7 val. 32 min. Automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prietaisų skydelyje spidometro rodmenys nustatomi ties žyma 000,0. 7 val. 23 min. automobilis VW Jetta, valst. Nr (duomenys neskelbtini), stovi ties namu Nr. 1 Kauno gatvėje, Lekėčiuose, įjungtos artimos automobilio šviesos. G. V. paklausiama, ką jis mato kelyje. G. V. atsako, kad be važiuojančių transporto priemonių jis mato tolumoje nejudančias šviesas, kurios šviečia link mūsų, taip pat mato mirksinčią šviesą, kurios spalvos neatskiria dėl didelio atstumo (Privažiavus artyn nustatyta, kad tai buvo traktoriaus-medvežio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesos, nukreiptos atgal). Paskambinus mobiliuoju telefonu tyrėjai A.Vegienei, liepiama išjungti mirksinčią lempą, ją išjungus A. Vedegys mato tik šviesas, šviečiančias atgal. 7 val. 27 min. vairuotojui liepiama saugiu greičiu važiuoti į priekį. Važiuojant tiek vairuotojas, tiek G. V. nurodo, kad toliau nei apšviečia įjungtos artimosios žibintų šviesos matosi neapšviestame kelio ruože, einantys keliu pėstieji, kurie neturi jokių šviesą atspindinčių daiktų ar šviesos šaltinių. Kai spidometras rodo 000,5 km, tai yra pravažiavus 500 metrų Kauno gatve, laikrodis rodo 7 val. 29 min., G. V. pasako, kad matosi dvi lempos aukščiau nuo kelio, po jomis yra kažkokia kliūtis bei matosi, kad šalia vaikščioja 4 tamsiai apsirengę žmonės. Važiuojama toliau, kai spidometras rodo 000,7 km, tai yra pravažiavus 700 metrų Kauno gatve, sustojama ties namu Nr. 25. Įjungtos automobilio šviesos dar neapšviečia esamos kliūties, G. V. pasako, kad matosi uždegtos šviesos, matosi, kad tai yra didelė transporto priemonė, matosi jos siluetas, aiškiai matosi, kad ji yra dešinėje kelio pusėje, prie pat kelkraščio, tai yra toje pačioje pusėje, kuria važiuojama. Paskambinus mobiliuoju telefonu tyrėjai, liepiama išjungti traktoriaus šviesas, atsuktas link automobilio. Išjungus šviesas, G. V. ir vairuotojo I.Kurčenkovo teigimu aiškiai matosi, kad ant kelio stovi didelė transporto priemonė, matosi, kad ji stovi toje pačioje eismo juostoje, kuria patys važiuoja. A.Vegienei liepiama įjungti traktoriaus šviesas ir važiuojama toliau. Pavažiavus dar apie 100 metrų, tai yra apie 800 metrų (pagal automobilio spidometro parodymus) nuo pirmutinio taško (Kauno gatvėje namo Nr.1 ) sustojama. G. V. nurodo, jog mato ant kelio traktorių su dideliais ratais, jo viršuje dega dvi lempos, atsuktos link automobilio, apačioje nėra jokių kitų šviesą atspindinčių daiktų ar kitų šviesos šaltinių. Matosi, kad traktoriaus priekyje, tai yra už traktoriaus nuo automobilio, vaikščioja žmonės. Matosi, kurioje vietoje, įsivaizduojamos kelio ašinės linijos atžvilgiu stovi traktorius, tai yra arti dešiniojo kelio krašto, o kairėje kelio pusėje yra laisva vieta. Šioje vietoje atsidarius priekinį keleivio pusės langą, kelkraštyje prie pat lango numetamas maišelis su smėliu, ant kurio užrašyta 1, kad paskui būtų galima pamatuoti tikslų atstumą iki traktoriaus. Važiuojama toliau, dar pavažiavus sustojama. Šioje vietoje atsidarius priekinį keleivio pusės langą, kelkraštyje, prie pat lango numetamas maišelis su smėliu, ant kurio užrašyta 2, kad paskui būtų galima pamatuoti tikslų atstumą iki traktoriaus. G. V. nurodo, kad aiškiai mato jo važiuojamoje juostoje stovintį didelį traktorių, matosi priekabos detalės, matosi priekabos padangų protektoriaus raštas. Tada paskambinama mobiliuoju A.Vegienei ir liepiama išjungti traktoriaus šviesas. Tada aiškiai matos, kad ateina žmogus iki traktoriaus, įlipa į kabiną, užgęsta traktoriaus šviesos, kurios buvo nukreiptos link automobilio. G. V. teigimu tada matosi viskas dar geriau. Įjungtos automobilio VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artimosios šviesios traktoriaus dar neapšvietė, tai yra jis stovėjo toliau nei siekia artimosios šviesos. Vairuotojas I.Kurčenkovas paaiškina, kad jau visiškai prašvito, matosi horizonte esantys daiktai. Išlipama iš automobilio, stovint šalia automobilio su skaitmeniniu foto aparatu PENTAX N 73, priklausančiu Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK VST kelių policijos poskyriui, fotografuojamas vaizdas, kuris matosi iš automobilio. Fotografuojama be papildomos šviesos šaltinio, užstačius automatinį išlaikymo ir diafragmos pasirinkimą. Vėliau nuotraukos atspausdinamos spausdintuvu „Canon isensys LBP 2900“ nekeičiant nei kontrasto, nei šviesumo ant rašomojo popieriaus lapo. Važiuojama toliau Kauno gatve ir sustojama prie traktoriaus. Laikrodis sustojus rodo 7 val. 34 min. Kai G. V. nurodydavo, ką jis mato, tai tuo metu gatve nei priešpriešais, nei aplenkę nevažiavo jokia transporto priemonė ir stovinčio traktoriaus niekas neapšvietė. Tada lipama iš mašinos ir matuojami atstumai iki maišelio Nr. 2 ir iki Nr. 1. Pamatavus rulete atstumus, nustatyta, kad nuo traktoriaus labiausiai atsikišusios detalės gale iki maišelio Nr. 2 yra 58 metrai, iki maišelio Nr. 1 yra 125 metrai. Prie protokolo pridedama foto lentelė su dvejomis fotonuotraukomis, automobilio VW Jetta techninės apžiūros rezultatų lentelės kopija, duomenys apie saulės tekėjimą (b.l. 142-146, t.2).
Gelbėjimo darbų valdymo pulto žurnalo lapo kopijoje nurodyta, kad 2008-01-23 08:10 pranešta apie eismo įvykį Kauno g., Lekėčių mstl., Šakių r. kelyje, 8:20 į įvykio vietą atvyko Lekėčių ugniagesių komanda, 8:34 val atvyko Šakių PGT (b.l. 28-32, t.2).
Kaltinamojo R. T. sveikatos pažymėjime nėra duomenų apie regėjimo sutrikimą (b.l. 40-41, t.2).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, būdamas blaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir tokiu būdu sukelia eismo įvykį, kurio metu atsiranda tam tikros pasekmės - nesunkiai ar sunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveika, arba atimama kito žmogaus gyvybė.
Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamame kelių eismo įvykyje dalyvavo du kelių eismo dalyviai – R. T. ir A. J., vairavę transporto priemones – automobilį ir traktorių-medvežį. Taip pat nustatyta, kad įvykio metu buvo sukeltos BK 281 str. 5 d. dispozicijoje numatytos pasekmės – eismo įvykyje žuvo R. T. vairuojamo automobilio VW Passat keleivis M. E.. Tai, jog M. E. mirė nuo eismo įvykyje patirtų sužalojimų įrodo VšĮ KMUK medicininių dokumentų išrašai (b.l. 110-114, t.1) ir jų pagrindu pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2009-05-04 nutartį paskirta ir 2008-08-25 atlikta ekspertizė, be to pats kaltinamasis neginčijo M. E. mirties priežasties. Taigi padaryti išvadą, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. atitinkamos dalies sudėtis, galima tik nustačius, kad šis asmuo pažeidė kelių eismo saugumą ar transporto priemonės eksploatavimą reglamentuojančias taisykles, kad kitam asmeniui buvo sukeltos atitinkamos pasekmės ir, kad tarp taisyklių pažeidimo bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. R. T. šioje byloje kaltinamas tuo, kad 2008 m. sausio 23 d. apie 8.05 val. Kauno gatvėje, Lekėčiuose, Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, moteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. J. ir buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Kaltinamasis, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, nurodė argumentus, jog medvežis tamsiu paros metu važiavo be gabaritinių šviesų, šviesos atšvaitų, avarinės šviesos signalizacijos ar pritvirtino avarinio sustojimo ženklo, todėl jis neturėjo galimybės jį pamatyti ir išvengti susidūrimo, be to medvežiui, kaip traktoriui su specialia technologine įranga ir specialiais riedmenimis, skirtam medienai vežti iš biržės į medienos pakrovos punktus, apskritai draudžiama dalyvauti viešajame eisme.
I-oje ekspertizės išvadoje nustatyta, jog buvusioje kelio eismo situacijoje medvežio vairuotojo A. J. veiksmai – tamsiu paros metu kelio važiuojamąja dalimi vairuodamas medvežį, kurio rėmo gale nebuvo jokių šviesos žibintų, šviesą atspindinčių atšvaitų, avarinio sustojimo ženklo, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš galo greičiau važiuojančiam automobilio VW Passat vairuotojui R. T. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui; Automobilio VW Passat vairuotojo R. T. veiksmai – laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės – turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje vairuotojas R. T. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 34,7 m atstumu. Teismo posėdyje apklausus ekspertą V. V., jis nurodė, jog ekspertas įvertino tamsų paros metą pagal KET reikalavimus – nuo saulės nusileidimo iki patekėjimo, kadangi tą dieną saulė tekėjo vėliau negu įvyko eismo įvykis, todėl buvo laikoma, kad jis įvyko tamsiu paros metu, ekspertui nebuvo pateikta kitų duomenų apie matomumą, tamsus paros metas, tai kai visiškai tamsu ir nieko nesimato, tačiau jeigu tuo metu buvo prieblanda, buvo pasnigta, tada reikia vertinti objektyvią galimybę pamatyti kliūtį tam tikru atstumu.
Tuo pagrindu buvo atliktas I-asis eksperimentas, iš kurio protokolo matyti, jog objektyvi galimybė pamatyti medvežį buvo nustatinėjama iš tyrėjos A.Vegienės, prokuroro L.Frančiako, įtariamojo R. T., jo gynėjos advokatės R.Malinauskienės, kito įtariamojo A. J. gynėjo advokato Gv.Byčiaus parodymų. Pagal eksperto V. V. parodymus, objektyvi galimybė – tai bent vieno asmens galimybė pamatyti kliūtį, jeigu nėra jokios užtvaros, jeigu vienas asmuo mato, o kitas ne, tai jau yra objektyvi galimybė pamatyti, paprastai eksperimentą atlieka pareigūnai, eismo įvykio dalyviai jame nedalyvauja. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog I- ojo epksperimento metu nebuvo nustatyta objektyvi galimybė pamatyti kliūtį iš tam tikro atstumo, kadangi jame dalyvavę asmenys – įtariamasis R. T., jo gynėja advokatė R.Malinauskienė, įtariamojo A. J. gynėjas advokatas Gv.Byčius yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, jie iš anksto žinojo atkartojamo eismo įvykio aplinkybes. Be to teismas negali remtis tyrėjos A.Vegienės ir prokuroro L.Frančiako parodymais I –ojo eksperimento metu, kadangi eksperimentas buvo atliktas nevisiškai panašiomis meteorologinėmis sąlygomis, kurios buvo eismo įvykio metu. Kaltinamasis R. T. nurodė, jog 2008-01-23 apie 8.00 val. krito šlapdirba, tačiau liudytojai R. V., R. V., A. J. nurodė priešingai, jog eismo įvykio metu nesnigo ir šlapdriba nekrito, ant kelio buvo šviežiai pasnigto sniego. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų R. V. ir R. V. parodymais, kurie yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, be to šie parodymai neprieštarauja liudytojo A. R. parodymams, kuris vyko į eismo įvykio vietą kaip gelbėtojas. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, jog tuo metu nesnigo, kelio danga buvo slidi, ant jos buvo privažinėto sniego. Iš įvykio vietos apžiūros metu padarytų fotonuotraukų taip pat matyti, jog transporto priemonės neapsnigtos, tuo metu nesninga. Šiuos duomenis patvirtina ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, jog Kauno MS duomenimis nuo 5.30 val. iki 8 val. krito šlapdirba, Raseinių ir Kybartų MS duomenimis 8 val. kritulių nebuvo. Remiantis šias įrodymais atmestini kaltinamojo R. T. parodymai apie eismo įvykio metu kritusią šlapdirbą. Eismo įvykio metu pagal Leituvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą galimai buvo 9-10 balų debesuotumas, oro temperatūra apie 0. I –ojo eksperimento metu buvo apie 19 laipsnių šalčio, giedra. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, jog I-ojo eksperimento metu nebuvo atkurta įvykio situacija ir aplinka, be to eksperimento metu nebuvo nustatyta objektyvi galimybė pamatyti kliūtį iš tam tikro atstumo, kadangi eksperimente dalyvavo suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kurie iš anksto žinojo atkuriamo įvykio aplinkybes.
II-ajame ekspertizės akte nurodyta, jeigu R. T., iš paskos artėdamas prie lėčiau važiavusio A. J. vairuojamo medvežio, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, turėjo objektyvią galimybę pastebėti jį ne mažesniu kaip 50 m atstumu, tačiau laiku nemažino savo vairuojamo automobilio VW Passat greičio, jo (R. T.) veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga; Jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T. turėjo objektyvią galimybę pastebėti priekyje jo lėčiau važiavusį medvežį didesniu kaip 35 m, bet mažesniu kaip 50 m atstumu, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų įvykio dalyvių veiksmai; Medvežio vairuotojo A. J. veiksmai – tamsiu paros metu vairuodamas medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį iš paskos prie jo artėjusio automobilio VW Passat vairuotojui R. T. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga, jeigu automobilio VW Passat vairuotojas R. T. neturėjo objektyvios galimybės pastebėti priekyje jo lėčiau važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 50 m atstumu. Ekspertizės akto tiriamoje dalyje nurodyta, jog sprendžiant iš automobilio VW Passat išorinių sugadinimų pobūdžio ir apimties, darytina išvada, jog šis automobilis priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į priekyje lėčiau važiavusio medvežio užpakalinį kairį ratą, nuo smūgio automobilis VW Passat pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir stogo dešine puse atsitrenkė į medvežio užpakalinę dalį. Įvykio vietoje nebuvo užfiksuota transporto priemonių ratų stabdymo ar šoninio slydimo pėdsakų, todėl nėra galimybės apskaičiuoti transporto priemonių greičio prieš susidūrimą. Automobilio VW Passat greičio sumažinimui iki priekyje važiavusio medvežio greičio reikalingas atstumas yra mažesnis negu atstumas, reikalingas persirikiavimo manevrui atlikti, lenkiant medvežį, todėl greičio mažinimas tikslu išvengti susidūrimo yra priimtinesnis šioje situacijoje. Iš šio ekspertizės akto matyti, jog nustatant eismo įvykio kaltininką ir pagrindinę eismo įvykio kilimo sąlygą, svarbu nustatyti objektyvią galimybę pamatyti medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, iš tam tikro atstumo. Tuo pagrindu buvo atliktas II- asis eksperimentas, kuriame dalyvavo ir parodymus davė Šakių rajono apylinkės prokuratūros vairuotojas I.Kurčenkovas ir specialistas Marijampolės apskirties VPK Šakių rajono PK VTS kelių policijos poskyrio specialistas G. V.. Iš bylos medžiagos nematyti, jog šie asmenys iš anksto žinojo apie atkuriamo įvykio aplinkybes, taip pat nėra kitų duomenų apie jų suinteresuotumą bylos baigtimi. Eksperimento atlikimo būdas, tai yra nuvykimas į įvykio vietą atskirais ekipažais, tyrėjai A.Vegienei telefonu duodant komandas pastatyti traktorių tam tikroje vietoje, uždegti šviesas ir jas užgesinti, maksimaliai pašalina abejones dėl eksperimento duomenų neobjektyvumo. II - asis eksperimentas buvo atliktas kiek įmanoma panašiomis meteorologinėmis sąlygomis, kurios buvo eismo įvykio metu. Iš gelbėjimo darbų valdymo pulto žurnalo matyti, jog apie įvykį pranešta 2008-01-23 08:10, iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2008-01-23 8.05 val. Šakių rajono PK budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Kauno gatvėje, Lekėčių gyvenvietėje, Šakių r., iš liudytojų R. V., R. V. parodymų nustatyta, jog apie įvykį telefonu pranešė praėjus maždaug 3 minutėms, todėl laikytina nustatyta aplinkybė dėl nusikaltimo padarymo laiko – 2008-01-23 apie 8.05 val. Iš duomenų apie saulės patekėjimą matyti, jog įvykio dieną saulė tekėjo 8.25 val, tai yra praėjus maždaug 20 min. po eismo įvykio. Atliekant II-ąjį eksperimentą 2011-02-11 buvo išlaikytas 20 min. laiko tarpas tarp eksperimento atlikimo ir saulės patekėjimo tą dieną. Be to iš fotonuotraukų ir eksperimento protokolo matyti, jog 2011 m. vasario 11 d. 7.14-8.14 val. dangus buvo apsiniaukęs, lengvai pustė, buvo 4 laipsniai šalčio, dėl blogų oro sąlygų protokolas buvo rašomas Šakių rajono policijos komisariato patalpose.
Iš II-ojo eksperimento protokolo nustatyta, jog R. T. turėjo objektyvią galimybę pamatyti medvežį didesniu kaip 50 m atstumu, kadangi eksperimente dalyvavęs specialistas G. V. iš 125 m atstumo nuo labiausiai atsikišusios medvežio dalies matė ant kelio stovintį traktorių dideliais ratais, jo viršuje degančias dvi lempas, kurios atsuktos link jo, matė, kad traktorius stovi arti prie dešinio kelio krašto, o kairėje kelio pusėje yra laisva vieta, iš 58 m atstumo specialistas G. V. nurodė aiškiai matantis jo važiuojamojoje kelio dalyje stovintį didelį traktorių, matantis priekabos detales, padangų protektoriaus raštą, išjungus traktoriaus šviesas viskas matosi dar geriau. Taigi nors ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, jog medvežio užpakalinės dalies paženklinimas technologiniais žibintais, pritvirtintais prie medienos pakrovimo įtaiso ir nukreiptais link transporto priemonės užpakalinės dalies, yra nepriimtinas, kadangi tokiu atveju medvežio užpakalinė dalis neapšviečiama, be to gali būti klaidinami iš paskos prie medvežio artėjančių transporto priemonių vairuotojai, tačiau II - ojo eksperimento metu nebuvo nustatyta, jog technologinės šviesos būtų trukdžiusios nustatyti atstumą iki medvežio. II-ajame eksperimente dalyvavęs specialistas, tiek iš 125 m atstumo, tiek iš 58 m atstumo objektyviai matė jo važiuojamojoje dalyje stovintį traktorių – medvežį, o iš tokio atstumo pamačius kliūtį, remiantis eksperto paskaičiavimu, yra techninė galimybė išvengti susidūrimo, važiuojant 50 km/ha greičiu, o traktoriui – medvežiui judant 15 km/ha greičiu.
Visi kiti gynybos nurodyti argumentai, jog medvežiui kaip traktoriui su specialia technologine įranga ir specialiais riedmenimis, skirtam medienai vežti iš biržės į medienos pakrovos punktus, apskritai draudžiama dalyvauti viešajame eisme, jog medvežio vairuotojas A. J. neturėjo teisės vairuoti trasnporto priemonę, kadangi jo traktorininko teisės yra seno pavyzdžio ir negaliojančios, atmestini, kadangi šios aplinkybės, nepriklausomai nuo to, ar jos pasitvirtino ar ne, nėra pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga ir jos priežastiniame ryšyje nesusijusios su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis. A. J. veiksmai, nors ir neatitikę KET reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs R. T., pagrindinė autoavarijos priežastis yra kaltinamojo padaryti KET pažeidimai. Jei R. T. būtų laikęsis visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra pasirinkdamas važiavimo greitį, būtų atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, moteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinęs greitį ir prireikus sustojęs, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, būtų galėjęs išvengti eismo įvykio, nepriklausomai nuo medvežio vairuotojo padarytų KET pažeidimų, už kuriuos jis nubaustas administracine tvarka. Įpareigojimas laikytis kelių eismo taisyklių, taip pat visų būtinų atsargumo priemonių, nustatytas nepriklausomai nuo to, ar kiti eismo dalyviai jas pažeidė ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tai, jog kaltinamasis R. T. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, nebuvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga. Byloje nėra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis neturėjo reikiamų vairavimo įgūdžių ir kad būtent dėl to kilo eismo įvykis, priešingai, kaltinamasis teigia turėjęs traktorininko teises, buvo išlaikęs mokyklinius vairavimo egzaminus, iki įvykio dirbęs traktoriumi Norvegijoje, todėl kaltinime nurodytas KET 59 p. reikalavimo pažeidimas šalintinas iš kaltinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau teismo nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti, kad kaltinamasis R. T. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiavusį medvežį, ant kurio užpakalinės dalies nebuvo įrengtų nei gabaritinių šviesų, nei šviesos atšvaitų, nei avarinės šviesos signalizacijos, nei pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo, ne mažesniu kaip 50 m atstumu, tačiau laiku nemažino savo vairuojamo automobilio VW Passat greičio, dėl ko įvyko susidūrimas. Tuo pagrindu atmestini kaltinamojo R. T. parodymai, jog jis matęs priešingoje važiuojamojoje kelio dalyje iš toli atvažiuojančios transporto priemonės šviesas ir net nesuprato į ką atsitrenkė.
Taigi byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad būtent kaltinamasis R. T. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kadangi B. T., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, tai yra jis, vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, tai yra pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, moteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, dėl ko susidūrė su priekyje ta pačia kryptimi važiavusiu medvežiu, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. J. ir buvo sunkiai sužalotas automobilio keleivis M. E., kuris nuo patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) mirė. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pažeidė KET 172 p. (2006-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1950 redakcija, galiojusi nuo 2006-10-05 iki 2008-04-08) reikalavimus, pagal kuriuos vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Byloje nustatyta, jog įvykio metu kelio danga buvo slidi, padengta privažinėtu sniegu, eismo įvykis įvyko dar iki saulės patekėjimo, esant prieblandai, todėl pagrįstai kaltinime nurodytos aplinkybės dėl blogų meterologinių sąlygų ir blogo matomumo. Iš II - ojo ekspertizės akto ir II - ojo eksperimento protokolų nustatyta, jog R. T. turėjo objektyvią galimybę pamatyti priekyje važiavusį medvežį ne mažesniu kaip 50 m atstumu, todėl jis privalėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki šios ne mažesniu kaip 50 m atstumu pamatytos kliūties, todėl laikytina, kad ši kliūtis buvo iš anksto numatyta.
Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio metu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, nes ji išplaukia tiek iš šios teisės turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis konkrečioje situacijoje turėjo objektyvias galimybes numatyti galinčius kilti padarinius ir nebuvo tokias galimybes apribojančių sąlygų. Kaltinamasis galėjo teisingai vertinti situaciją ir pagal savo asmenines savybes (yra anksčiau vairavęs transporto priemonę, turi traktorininko vairavimo teises, neturi regėjimo sutrikimų), nėra duomenų apie kitas aplinkybes, objektyviai sutrukdžiusias numatyti veiksmų pasekmes, nėra nustatyta, kad jis tokių pasekmių siekė, todėl galima pripažinti, kad nusikalstama veika įvykdyta dėl neatsargumo – nusikalstamo nerūpestingumo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. T. nėra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje, gyvena su mama Z. T. (duomenys neskelbtini), mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyriuje, vasarą padeda dirbti ūkyje, neturi įregistruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, mokymosi įstaigos charakterizuojamas gerai kaip ramaus būdo, nekonfliktiškas, neturintis akademinių įsiskolinimų, tik dėl sveikatos būklės dažnai praleidinėjantis pamokas, dėl ko nuo 2008-04-22 iki 2009-01-31 suteiktos akademinės atostogos (b.l. 51-55, t.1). Tai, jog 2007-05-30 Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, tai, jog 2008-04-28 Šakių rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas už tai, jog praėjus dviems mėnesiams po eismo įvykio vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, neigiamai charakterizuoja jį, kaip asmenį, linkusį pažeidinėti įstatymo reikalavimus. BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (žuvo vienas žmogus), į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltininko asmenybę (baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą, niekur nedirba, neturi jokio turto), į tai, kad kaltininkas nesiėmė jokių pastangų atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą. Tai, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, yra jo gynybinė pozicija, todėl teismas negali sunkinti jo padėties, tuo labiau, kad nusikaltimas yra neatsargus. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis R. T. po eismo įvykio prašė liudytojų nekviesti policijos, paaiškintina tuo, jog po eismo įvykio jam nustatyta galvos smegenų trauma lengvo laipsnio, mušta galvos žaizda, daugybiniai kūno sumušimai, todėl reikšmės skiriant bausmę neturi. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Kadangi kaltinamasis nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, todėl jo atžvilgiu netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju įvertinus kaltinamojo asmenybę, pripažintina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo terminas paskirtinas maksimalus, kadangi kaltinamasis po nusikaltimo padarė administracinį teisės pažeidimą, susijusį su kelių eismo taisyklių pažeidimu.
Byloje pareikštas nuketėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. E. ir R. E. civilinis ieškinys, kuriame nukentėjusieji prašo priteisti iš kaltinamojo R. T. ir civilinio atsakovo AAS “Gjensidige Baltic” Lietuvos filialo 17242 Lt turtinės žalos, 500 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 800 Lt atstovavimo išlaidų. 2010-05-21 teismo posėdžio metu padidino savo reikalavimus ir prašė priteisti 23783 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civiliniai ieškovai nurodo, jog jų sūnus po eismo įvykio visą laiką buvo komoje, jam buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, M. E. gydymas ir slaugymas KMUK nuo 2008-01-23 iki 2008-05-11 (105 dienos) kainavo po 40 Lt dienai, tai yra 4200 Lt, nuo 2008-09-26 iki 2008-11-02 (46 dienos) – 1840 Lt, nuo 2008-12-01 (20 dienų) po 30 Lt – 600 Lt, masažai nuo 2008-05-07 60 dienų po 15 Lt, iš viso 900 Lt, pervežimas ir nuvežimas 2400 Lt, vaistai 3900 Lt, tinkleliai po operacijos ant galvos 3000 Lt, vaistai po paskutinės operacijos 825 Lt, laidojimo išlaidas sudaro neatlyginta 402 Lt suma, kadangi visos laidojimo išlaidos yra 6122 Lt (Šakių laidotuvių namų paslaugos 3301 Lt, žvakės, puokštė – 161 Lt, giesmininkams 550 Lt, duobės iškasimas 300 Lt, maistas šermenims ir gedulingi pietūs 1750 Lt, žvakės 60 Lt), o atlyginta dalis 5720 Lt. Civiliniai ieškovai pateikė ieškinio priedus – 7 vaistinių čekius už 303,03 Lt, UAB „Šakių laidotuvių namai“ 3 čekius už 3301,50 Lt, VšĮ KMUK kvitą už ligonio pervežimą 53,20 Lt sumai, 2008-11-27 sutartį su VšĮ KMUK dėl impalantų pirkimo už 784,35 Lt, 2008-05-15 800 Lt pinigų priėmimo kvitą už atstovavimą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintinama pinigais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-25/2005, 2K–805/2007).
Taigi neabejotinai pripažintina, kad nukentėjusieji dėl savo sūnaus, su kuriuo kartu gyveno ir palaikė glaudžius ir emociškai tvirtus ryšius, netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą. Iš minėtų nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta neatsargiais nusikalstamais R. T. veiksmais, kuriais buvo mirtinai sužalotas jaunas ir sveikas 20 metų žmogus. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lūkesčių, tai yra neatitiks CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis R. T. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, šiuo metu niekur nedirba, tačiau yra įgijęs specialybę. Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose (tame tarpe ir padarytų neblaivių asmenų), sukeliančiose analogiškus padarinius, pažymėtina, jog iš nuteistųjų priteisiamos įvairios sumos neturtinei žalai atlyginti: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-151/2008 (priteista neturtinės žalos 100000 Lt); Nr. 2K-431/2007 (priteista neturtinės žalos 50000 Lt); 2K-564/2006 (priteista neturtinės žalos 45 000 Lt; Nr. 2K-380/2008 (priteista neturtinės žalos 70 000 Lt); Nr. 2K-268/2007 (priteista neturtinės žalos, šiuo atveju iš UAB, 200000 Lt). Kartu pažymėtina ir tai, kad analogiškose bylose buvo priteisti ir žymiai mažesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-503/2008 ir kitos). Teismas mano, jog yra pagrindų mažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant ir į nukentėjusiojo didelį neatsargumą (CK 6.282 str.), kadangi kaltinamasis R. T. nurodė, jog jie buvo neprisisegę saugos diržais, be to M. E., žinodamas, kad kaltinamasis R. T. neturi teisės vairuoti transporto priemonę, perdavė jam vairuoti automobilį.
Atlyginant neturtinę žalą visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis išdėstytais argumentais yra pagrindas civiliniams ieškovams A. E. ir R. E. prašomą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti, priteisiant 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri būtų labiau atitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir žmonių gyvenimo lygį. Teismas atsižvelgia į tai, jog draudimo bendrovė pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 1 p. (draudimo sutartis buvo sudaryta galiojant nurodyto įstatymo Nr. IX-2041 2004-03-05 redakcijai) privalo atlyginti 500 eurų (1726,40 Lt) dydžio neturtinę žalą, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų. Kadangi iš civilinio atsakovo informacijos, suteiktos teismui matyti, kad žala yra neatlyginta, ši suma lygiomis dalimis priteistina abiems nukentėjusiesiems, o atitinkama suma mažintina priteistina iš kaltinamojo neturtinė žala. Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl 23783 Lt turtinės žalos atlyginimo perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pripažįstant ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, kadangi teismui nepateikti visi reikalingi dokumentai dėl ieškovų patirtų išlaidų vaistams ir kitoms gydymo procedūroms, kelionės išlaidų dokumentai, kapavietės tvarkymo ir paminklo pastatymo dokumentai, be to nepateikti duomenys apie gautas socialinio draudimo išmokas bei laidojimo pašalpas, todėl teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti turtinės žalos dydžio neatidėjus teismo posėdžio.
Proceso išlaidos šioje byloje yra advokatės I.T.Balsienės teisinės pagalbos išlaidos - 800 Lt, kurias patyrė nukentėjusieji, šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintų rekomendacijų dydžio, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla pakankamai sudėtinga, procesas byloje užtruko daugiau kaip vienerius metus, šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. E. ir A. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 24136,80 Lt (dvidešimt keturis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis litus 80 ct), iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas A.Goštauto g. 40 A, Vilnius, po 863,20 Lt (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris litus 20 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų R. E. ir A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)
Nukentusiesiems ir civiliniams ieškovams R. E. ir A. E. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš kaltinamojo R. T. 800 (aštuonis šimtus) Lt proceso išlaidų už advokato darbo apmokėjimą lygiomis dalimis R. E. ir A. E..
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.