- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-19
- Bylos Nr.
- 2K-564/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Vytautas Masiokas, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- I. M., A. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžio bei nuteistojo A. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžio.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Pritaikius BK 68 straipsnį A. Z. uždrausta trejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. Z. šiuo nuosprendžiu buvo atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti. Šiuo nuosprendžiu, be kita ko, priteista iš A. Z. 15000 Lt A. M. ir 45000 Lt I. M. už padarytą neturtinę žalą.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį iš dalies pakeitė: A. Z. panaikino BK 75 straipsnio taikymą ir jam nuosprendžiu paskirtą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti atviroje kolonijoje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių patenkinti nuteistojo kasacinį skundą ir atmesti nukentėjusiųjų kasacinį skundą, nukentėjusiųjų, prašiusių patenkinti jų kasacinį skundą ir atmesti nuteistojo kasacinį skundą, prokurorės, prašiusios atmesti nuteistojo ir nukentėjusiųjų kasacinius skundus, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 12 d., apie 17.55 val., kelyje, (duomenys neskelbtini), 2,055 kilometre, vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio automobilį AUDI 100 ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51, 53, 54, 68, 164, 171, 172, 173, 175.1 punktų reikalavimus, viršijo leistiną greitį, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio važiavusiu A. M. vairuojamu automobiliu NISSAN SUNNY. Eismo įvykio metu žuvo automobilio NISSAN SUNNY vairuotojas A. M. ir buvo sužaloti šiuo automobiliu važiavę keleiviai E. M., E. L., kurioms padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, T. L. ir I. M., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Teismai padarė išvadą, kad eismo įvykiui turėjo įtakos ir NISSAN SUNNY vairuotojo A. M. padaryti Kelių eismo taisyklių 53, 164, 171 punktų pažeidimai.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusieji I. M. ir A. M. prašo pašalinti iš teismų sprendimų dalis, kuriomis pripažinta, kad žuvusysis A. M. yra kaltas dėl minėto eismo įvykio, nuteistajam A. Z. paskirti didesnę laisvės atėmimo bausmę, priteisti jiems didesnes sumas už padarytą neturtinę žalą ir grąžinti automobilio NISSAN SUNNY ratą. Kasatoriai, savaip interpretuodami eismo įvykio bei bylos aplinkybes, teigia, kad automobilį NISSAN SUNNY vairavusio žuvusiojo A. M. veiksmai neprieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir kad prieš automobilių susidūrimą į priešpriešinę eismo juostą buvo išvažiavęs tik A. Z., kuris prieš eismo įvykį vairuojamo automobilio nestabdė. Tai, nukentėjusiųjų nuomone, patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp jų – autoavarijos vietos apžiūros protokolas, planas, nuotraukos, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai. Tuo tarpu teismai, tirdami ir vertindami byloje esančius įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus. Teismai nepagrįstai atmetė nukentėjusiųjų bei liudytojų, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį, parodymus, įrodymus įvertino netinkamai, todėl padarė neteisingas išvadas, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ir žuvusysis. Specialisto bei komisijinės ekspertizės akto išvados, kuriais teismai grindė savo sprendimus, prieštarauja pirmiau paminėtiems įrodymams, todėl šioje byloje buvo būtina paskirti kompleksinę teismo medicinos ir eismo įvykio ekspertizę. Tačiau nukentėjusiųjų prašymą skirti tokią ekspertizę apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė ir tai sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą. Kasatoriai taip pat teigia, kad teismai, spręsdami bausmės klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai ir nemotyvuotai pripažinta aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes nuteistojo elgesys – nesidomėjimas nukentėjusiųjų sveikata, neatsiprašymas – nerodo, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes žuvusysis A. M., nukentėjusiųjų įsitikinimu, nėra kaltas dėl eismo įvykio, todėl jo elgesio negalima laikyti nei provokuojančiu, nei rizikingu. Teismai netinkamai pritaikė ir BK 61 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai A. Z. paskyrė žymiai mažesnę už straipsnio sankcijos vidurkį bausmę. Teismai neatsižvelgė į A. Z. šeiminę padėtį eismo įvykio metu, į tai, kad jis, būdamas policijos pareigūnu, tyčia vairavo automobilį visiškai girtas, ženkliai viršijo leistiną greitį, taip pat į tai, kad dėl eismo įvykio atsirado labai skaudūs padariniai. Todėl šioje byloje, nukentėjusiųjų nuomone, A. Z. turėjo būti paskirta griežtesnė bausmė. Kasatoriai taip pat nurodo, kad teismo priteistos sumos už jiems padarytą neturtinę žalą atsižvelgiant į eismo įvykio padarinius yra aiškiai per mažos. A. M. neteko sūnaus, I. M. – vyro, jos dukra E. M., kuri dėl eismo įvykio liko visiškai neįgali, – tėvo. Teismai taip pat privalėjo atskirai nurodyti I. M. ir E. M. už neturtinę žalą priteistinas sumas. Be to, teismai neišsprendė ikiteisminio tyrimo metu paimto automobilio NISSAN SUNNY rato, kuris turi būti grąžintas nukentėjusiesiems, likimo.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z., neginčydamas kaltės, veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį, netinkamai pritaikė BK 54 ir 75 straipsnių nuostatos. Kolegija, sutikdama su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, socialinę, šeiminę padėtį, į tai, kad jo veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, o girtumas tėra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, taip pat į tai, kad minėtą eismo įvykį bei įvykio padarinius nulėmė ir Kelių eismo taisyklių reikalavimams prieštaraujanti žuvusiojo veika. Kolegija neteisingai pasisakė ir dėl žalos, nes kasatorius dalį žalos yra atlyginęs, o spręsti likusios žalos dalies klausimą apsunkino nukentėjusiųjų elgesys. Kasatorius teigia, kad teisingas išvadas dėl bausmės vykdymo atidėjimo padarė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nukentėjusiųjų kasacinio skundo
A. Z. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pagrįstai, jo veika kvalifikuota teisingai, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė 2004 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykį, kurio metu žuvo NISSAN SUNNY vairuotojas A. M. ir buvo sužaloti šiuo automobiliu važiavę keleiviai. To neginčija nei nukentėjusieji, nei nuteistasis. Tačiau nukentėjusieji, nesutikdami su teismų išvada, kad šį eismo įvykį nulėmė ir žuvusiojo A. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, teigia, jog tokią išvadą teismai padarė netinkamai ištyrę ir įvertinę įrodymus. Kolegija laiko, kad teismai, tirdami ir vertindami šioje byloje esančius įrodymus, BPK pažeidimų nepadarė.
Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl minėto eismo įvykio ir jo kaltininkų grindė objektyviais duomenimis, tarp jų – eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, iš kurių matyti, kad šį eismo įvykį tiesiogiai sąlygojo tiek A. Z., tiek A. M. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Eismo įvykio metu jų vairuojami automobiliai važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bet važiuojamosios dalies viduriu (A. Z. vairuojamas automobilis į priešpriešinę eismo juostą buvo įvažiavęs 0,9 m, o A. M. – 0,4 m) ir susidūrė važiuojamosios kelio dalies viduryje. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kad A. M. vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, apylinkės teismas įvertino tinkamai, nurodydamas pagrįstus motyvus, kurie kolegijai abejonių nekelia. Įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino pagal BPK reikalavimus. Nukentėjusiųjų teiginius, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė prašymą skirti kompleksinę ekspertizę, paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolas, iš kurio matyti, kad minėtą prašymą teismas atmetė nurodydamas pagrįstus motyvus. Kiti nukentėjusiųjų kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų yra susiję su nauju bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teigti, kad šioje byloje tiriant ar vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.
A. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų. Nepažeidžiant BK reikalavimų nuteistajam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Apkaltinamajame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nustatęs A. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas jam paskyrė vieneriais metais ir šešiais mėnesiais mažesnę negu BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Laikyti tokią bausmę neteisinga ar prieštaraujančia BK 61 straipsnio nuostatoms nėra pagrindo. Kolegija laiko, kad teismų išvados dėl A. Z. nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra pagrįstos, nes iš bylos matyti, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo elgesį vertino kritiškai. Nukentėjusiųjų teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atmestini, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė nebuvo pripažinta A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų argumentai dėl apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų bei kitų aplinkybių, susijusių su bausmės dydžiu, yra analogiški jų apeliacinio skundo argumentams, į kuriuos apeliacinės instancijos teismas pateikė detalius atsakymus. Kolegija su jais sutinka ir jų nekartoja. Be to, bausmės dydžio klausimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą CK 6.250 nuostatų nepažeidė ir nuosprendyje nurodė išsamius motyvus dėl nustatytino neturtinės žalos dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė, be kita ko, ir į nusikalstamos veikos padarinius, ir į eismo įvykio priežastį, ir į aplinkybes, nurodytas nukentėjusiųjų kasaciniame skunde. Teigti, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. M. ir I. M. priteistinos neturtinės žalos dydžio nepagrįstos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu ar padarytos pažeidžiant įstatymą, nėra pagrindo. I. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos teismas išsprendė neperžengdamas jos civilinio ieškinio ribų.
Dėl daiktinių įrodymų, jeigu jų klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje, teismas turi teisę priimti sprendimą remiantis BPK 361 straipsniu. Klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.
Dėl nuteistojo A. Z. kasacinio skundo
A. Z., neginčydamas paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti jam BK 75 straipsnio taikymą. Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas dėl BK 75 straipsnio padarė pagrįstas išvadas, nes jos paremtos išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apygardos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir padarinius. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymo metu A. Z. buvo sunkiai girtas, ir konstatavo, kad tai rodo asmens padidintą pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo padarinius, kitas aplinkybes, išdėstė motyvuotas išvadas, apibūdinančias nuteistojo A. Z. asmenybę, ir pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. Z. palankūs bausmės skyrimo motyvai, tarp jų – ir tie, kuriuos nurodo kasatorius, yra tik pagrindas skirti jam bausmę, mažesnę kaip BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkis, tačiau nėra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą. A. Z. kasacinio skundo teiginiai minėtų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tiesiogiai nenurodė, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. Z. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Esant šioms aplinkybėms laikyti apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl BK 75 straipsnio neteisingu nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų I. M. ir A. M. bei nuteistojo A. Z. kasacinius skundus atmesti.