Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.e2-2353-657/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos dėl dalies viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, viešojo pirkimo nutraukimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Roche Lietuva“ (toliau – ieškovė arba UAB „Roche Lietuva“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos (toliau – atsakovė arba VšĮ Kauno klinikos arba perkančioji organizacija), kuriame prašė:pripažinti neteisėtomis perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma“, pirkimo Nr. 175829 (toliau – viešasis pirkimas) sąlygas:pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.10 punkto reikalavimą: „Biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams sistema turi naudoti ne mažiau kaip 13 (trylika) skirtingų bangų ilgių”;pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.3.4 punkto reikalavimą: „100 (vienas šimtas) - automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos per valandą”;pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies „Tyrimai ir planuojamos orientacinės jų apimtys“ 30 ir 32 punktų reikalavimus, kurie įtvirtina: a) labai aukštas imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo ribas, t. y. abiem atvejais ne mažesnes kaip 80 g/l koncentracijos ribas; ir b) reikalavimą, kad mėginio praskiedimas turi būti atliekamas automatiniu būdu, t. y. be atskiro pareikalavimo;pirkimo sąlygų 2 priedo “Sutarties projektas” 2.5. punkte numatytą sąlygą, kurioje įtvirtinta, kad techninėje specifikacijoje nurodyti tyrimų kiekiai yra orientaciniai, nes nuomininkas tiksliai nežino būsimo šių tyrimų poreikio laikotarpiui į priekį; nuomininkas neįsipareigoja atlikti viso techninėje specifikacijoje nurodyto tyrimų kiekio arba gali atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio;pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 2.1 punkte numatytą reikalavimą, kad siūloma sistema ir jos programinė įranga turi būti suderinama ir integruojama į Kauno klinikų laboratorijos informacinę sistemą ELAB; nuomotojas sistemos programinės įrangos suderinimą ir integraciją atlieka savo jėgomis ir lėšomis.panaikinti perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimą atmesti UAB „Roche Lietuva“ pretenziją;nutraukti perkančiosios organizacijos vykdomą viešąjį pirkimą „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma“, pirkimo Nr. 175829;priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nepagrįstai riboja konkurenciją, numato pernelyg aukštus, neadekvačius viešojo pirkimo pobūdžiui ir neproporcingus viešojo pirkimo tikslams reikalavimus.Ginčijamos pirkimo sąlygos, įtvirtinančios nuomos pirkimo modelį, yra neracionalios ir verčia tiekėjus didinti siūlomas kainas, tuo pačiu — ir perkančiosios organizacijos išlaidas. Ieškovės įsitikinimu, viešajame pirkime turėtų būti aiškiai išskirtos šios dalys: 1) įrangos nuoma arba panauda; 2) reagentų ir kitų priemonių pirkimas; 3) kitų paslaugų, pvz., techninės priežiūros, pirkimas. Tokiu būdu tiekėjams būtų sudarytos galimybės tiksliai įvertinti konkrečių viešojo pirkimo dalių apimtis ir kainas. Be to, pirkimo sąlygose numatyta, kad perkančiosios organizacijos siekiamas už fiksuotą nuomos kainą įsigyti priemonių kiekis gali svyruoti ir būti net 30 proc. didesnis, nei planuojama pagal viešojo pirkimo sąlygas. Tai reiškia, kad potencialūs tiekėjai, siekdami dalyvauti viešajame pirkime, negali iš anksto planuoti, kiek tyrimų atliks perkančioji organizacija ir dėl to negali objektyviai įvertinti siūlytinos kainos.Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematolginius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.10 punkte numatytas reikalavimas neteisėtas, nes atskirų tyrimų kokybė nepriklauso nuo bangos ilgių skaičiaus analizatoriuose, o jų kokybę galima palyginti ir įvertinti pagal tyrimų metodikas (reagentų naudojimo instrukcijas). Tyrimų kokybei visiškai nėra svarbu konkretaus analizatoriaus naudojamas biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams naudojamų bangų skaičius. Tyrimams ir jų kokybei esminę reikšmę turi kiti kriterijai, tokie kaip, neapsiribojant, analizatoriaus tyrimų spektras, reagentų galiojimas, tyrimų kokybiniai parametrai (tokie kaip apatinės matavimo ribos, funkcinis jautrumas, tyrimo intervalas, tyrimų glaudumas) ir pan. Tuo tarpu šie rodikliai visiškai nepriklauso nuo konkretaus analizatoriaus naudojamų bangų ilgio skaičiaus.Perkančioji organizacija tinkamai nepagrindė pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 1.3.4 punkte įtvirtinto reikalavimo ,,100 (vienas šimtas) - automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos per valandą“. Perkančioji organizacija nepagrindė, kad netgi atsižvelgiant į kintančius tyrimų kiekius ir techninio pajėgumo poreikius, viena vertus, automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos poreikis bent potencialiai gali siekti 100 (viena šimtą) per valandą, ir antra vertus, kad, netgi turėdama tokius pajėgumus, perkančioji organizacija (su sistema dirbantis specialistas) pajėgtų jais naudotis. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 3 punkte „hematologiniai tyrimai“ 1 pozicijoje „bendras kraujo vaizdas (BKV)“ nurodyta, kad perkančioji organizacija planuoja atlikti 180 480 bendro kraujo vaizdo tyrimų. 1 pozicijoje prie specialių reikalavimų nurodyta, kad į kaina turi būti įskaičiuota ir tepinėlių paruošimo ir dažymo išlaidos (apie 10 proc. visų BKV tyrimų). Tai reiškia, kad perkančioji organizacija per vieną mėnesį planuoja atlikti apie 15 040 (180 480/12) bendro kraujo vaizdo tyrimų, o per vieną dieną apie 495 (180480/365) bendro kraujo vaizdo tyrimų. Kadangi remiantis perkančiosios organizacijos skaičiavimu, tepinėlių paruošimas ir dažymas sudarys apie 10 proc. bendro krauto vaizdo tyrimų, reiškia faktiškai perkančioji organizacija planuoja atlikti tik apie 50 tepinėlių ir dažymo bei mikroskopijos tyrimų per dieną. Taigi, pirkimo sąlygose nurodomas automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos reikalavimas - 100 per valandą - du kartus viršija planuojamą poreikį (50) per dieną. Netgi įsigijusi tokio pajėgumo sistemą, kaip yra apribota pirkimo sąlygų techninėje specifikacijos aptariamu reikalavimu, perkančioji organizacija (su sistema dirbantis specialistas) fiziškai nepajėgtų tokių pajėgumų išnaudoti. Remiantis aptariamu reikalavimu, analizatoriaus vartotojas privalėtu peržiūrėti 100 tepinėlių per 1 valandą. Tai yra neįmanoma, kadangi tai reiškia, kad vartotojui būtų nustatytas reikalavimas peržiūrėti 1 tepinėlį per 36 sekundes. Praktikoje yra nustatyta, kad vidutiniškai vieno tepinėlio peržiūrai yra būtinas laikas nuo 2 iki 3 minučių. Be to, peržiūra gali užtrukti ir dar ilgiau dėl nenumatytų aplinkybių, todėl sieti reikalavimą su tokiu aukštu ir praktiškai neįgyvendinamu konkrečiu tyrimų skaičiumi, yra nepagrįsta.Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies subdalies „1. Biocheminiai tyrimai“ 30 ir 32 punktuose įtvirtintos išskirtinai specifinės ir nepagrįstos nuostatos dėl: 1) labai aukštų imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo ribų, t. y. abiem atvejais ne mažesnių kaip 80 g/l koncentracijos ribos; 2) reikalavimo, kad mėginio praskiedimas turi būti atliekamas automatiniu būdu, t. y. be atskiro pareikalavimo. Imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų praktikoje išskirtinai reti atvejai, kuomet tyrimo objektas yra aptinkamas aukštesnėje nei maždaug 60 g/l koncentracijos riboje. Tokia pozicija grindžiama aktualiu oficialiu Tartu (Estija) universitetinės ligoninės laboratorijos patvirtinimu, kad per 2014-2016 m. laikotarpį Tartu universitetinės ligoninės laboratorija su atvejais, kuomet imunoglobulino A tyrimas aptiko tiriamąją medžiagą virš 64 g/l koncentracijos ribos, susidūrė tik 3 kartus, t. y. iš esmės tik vieną kartą per metus; imunoglobulino M atveju didesnė nei 58,5 g/l koncentracija buvo nustatyta tik 88 arba maždaug 0,34 proc. (88/25756) atvejų - mažiau nei 30 kartų per metus. Vertinant tai, kad perkančioji organizacija ir Tartu universitetinė ligoninė iš esmės yra analogiško dydžio ir specifikos subjektai, veikiantys tame pačiame regione panašiomis sąlygomis, tyrimų skaičius ir rezultatai Tartu universitetinės ligoninės laboratorijoje ir perkančiosios organizacijos laboratorijoje neturėtų ženkliai skirtis, o esami skirtumai nėra ir negali būti esminiai. Šioje dalyje aptariamus pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus rinkoje gali tenkinti tik vienas tiekėjas. Rinkoje egzistuoja didelė pasiūla analizatorių, kurie tyrimus gali atlikti mažesnėse tyrimų ribose automatiniu būdu ir užtikrina galimybę pratęsti tyrimą rankiniu būdu nustačius, kad tiriamosios medžiagos koncentracija yra lygi arba aukštesnė už maksimalią ribą, kuria tyrimas yra atliekamas automatiniu būdu. Net ir tuo atveju, jeigu būtų tenkinama sąlyga imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo ne mažesnių kaip 80 g/l koncentracijos ribos, praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai ši koncentracija bus viršijama ir mėginį teks praskiesti rankiniu būdu. Todėl nėra pagrįsta nustatyti aukštą 80 g/l ribą ir tokiu būdu, iš esmės neišvengiant darbo rankiniu būdu, apriboti potencialių tiekėjų konkurencijos galimybes ir siekti įsigyti galimai ženkliai brangesnę įrangą. Praktiniu požiūriu, analizatoriai, kurie neatitinka imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų ribų 80 g/l (tačiau atitinka, pvz.. 50 g/l) su automatiniu praskiedimų reikalavimu ir dėl to pareikalautų perkančiosios organizacijos laboratorijoje praskiesti keliasdešimt imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginių, galėtų leisti perkančiajai organizacijai išvengti kelių šimtų ar tūkstančių mėginių rankinių skiedimų dėl kitų tyrimų ribų viršijimo, kadangi esant mažesniam imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų praskiedimo ribos reikalavimui potencialūs tiekėjai galėtų siūlyti analizatorius, efektyviau atliekančius kitus tyrimus.Vertinant pirkimo sąlygų visumą, visus pirkimo sąlygose numatytus tyrimo ribų specifikacijos reikalavimus tenkina tik vienas potencialus tiekėjas - B. C., nepaisant to, kad bendras tyrimų efektyvumas galėtų būti geriau užtikrinamas dirbant su kitais analizatoriais. Tai rodo, kad specifikacija buvo paruošta konkrečiam gamintojui.Perkančiosios organizacijos pasirinktu būdu racionalus pirkimui skirtų lėšų panaudojimo tikslas nėra įgyvendinamas. Priešingai, perkančiosios organizacijos pasirinktos pirkimo sąlygos nepagrįstai didina tiek pačios perkančiosios organizacijos išlaidas, tiek įpareigoja didesnes išlaidas planuoti potencialius tiekėjus. Tokiu būdu nėra užtikrinamas ir viešas interesas.Pirkimo sąlygų 2 priede - pirkimo sutarties projekto - 2.5. punkte numatyta, kad techninėje specifikacijoje nurodyti tyrimų kiekiai yra orientaciniai, nes nuomininkas tiksliai nežino būsimo šių tyrimų poreikio laikotarpiui į priekį. Nuomininkas neįsipareigoja atlikti viso techninėje specifikacijoje nurodyto tyrimų kiekio arba gali atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio. Tai reiškia, kad potencialūs tiekėjai, siekdami dalyvauti viešajame pirkime, negali iš anksto planuoti, kiek tyrimų atliks perkančioji organizacija ir dėl to negali objektyviai įvertinti siūlytinos kainos. Toks viešojo pirkimo modelis nėra optimalus, nėra pagristas ypatingais perkančiosios organizacijos poreikiais, sąlygoja nepagrįstas išlaidas perkančiajai organizacijai, apsunkina potencialių tiekėjų galimybes įvertinti teikiamų pasiūlymų pagristą kainą. Teigia, kad viešajame pirkime turėtų būti aiškiai išskirtos šios dalys: 1) įrangos nuoma arba panauda; 2) reagentų ir kitų priemonių pirkimas; 3) kitų paslaugų, pvz., techninės priežiūros, pirkimas. Toks viešojo pirkimo modelis leistų užtikrinti pirkimo skaidrumą ir sudarytų galimybes tiekėjams siūlyti geriausius pasiūlymus. Nustačius aptariamą pirkimo modelį, pirkimo sąlygos lemia viešojo pirkimo neskaidrumą ir potencialių tiekėjų diskriminaciją. Pagal tokį modelį tiekėjas privalo įsivertinti sistemos gedimą, remontą, galimus trikdžius, pavyzdžiui, pajungiant sistemą į perkančiosios organizacijos ELAB sistemą ir pan. Vertinant tokias rizikas ekonomine, verslo prasme, jos sąlygoja būtinumą didele apimtimi didinti pasiūlymo kainą. Pirkimo modelis, kai perkančiajai organizacijai yra suteikiamas aprūpinimas (fiksuoto mokesčio nuomos forma) visomis reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis, tačiau faktinis tyrimų skaičius gali itin ženkliai svyruoti, kaip tai numatyta pirkimo sąlygų 2 priedo - pirkimo sutarties projekto 2.5 punkte, taip pat nesudaro galimybių potencialiems tiekėjams apskaičiuoti objektyvios pasiūlymo kainos. Siekdamas nepatirti nuostolių, tiekėjas turi apskaičiuodamas kainą numatyti, kad visų priemonių ir medžiagų, kurių gali prireikti perkančiajai organizacijai, gali būti prašoma pateikti net 30 proc. daugiau, nei planuota. Dėl pasirinkto pirkimo modelio perkančioji organizacija pirkimo dalyje, susijusioje su reagentų ir jų priedų pirkimu, patiria 16 proc. didesnes išlaidas mokėtinų mokesčių forma.Nepagrįsta ir pažeidžianti viešųjų pirkimų proporcingumo principą pirkimo sąlyga, numatanti, kad viešojo pirkimo laimėtojas privalo atlikti sistemos integracijos į perkančiosios organizacijos laboratorijos informacinę sistemą ELAB darbus ir užtikrinti nenutrūkstamą, kokybišką sistemos sąveikavimą su ELAB sistema. Perkančiosios organizacijos laboratorijos informacinė sistema ELAB yra perkančiosios organizacijos nuosavybė, pritaikyta išskirtinai perkančiosios organizacijos poreikiams. Paskelbusi viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija viešai neatskleidė ir nesuteikė potencialiems pirkimo dalyviams prisijungimo prie ELAB sistemos, kuris užtikrintų bent jau galimybę įsivertinti sistemą, jos integralumą su siūlytina perkančiajai organizacijai sistema. Kadangi ELAB sistema yra perkančiosios organizacijos nuosavybė, todėl pati perkančioji organizacija privalo atlikti ir užtikrinti sistemos integracijos į ELAB sistemą veiksmus. Tuo tarpu potencialūs tiekėjai privalo užtikrinti tik tai, kad jų siūlytina sistema galėtų būti integruota su ELAB sistema ir kad dėl to nekiltų jokių trikdžių, klaidų ar pan. Atitinkamai, prievolės atlikti sistemos integracijos veiksmus sukūrimas tiekėjui sąlygoja neproporcingos naštos sukūrimą tiekėjui, kuriam perkančiosios organizacijos ELAB sistema ir individuali jos specifika nėra žinoma, kadangi nebuvo atskleista.

Atsakovė VšĮ Kauno klinikos atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos ir jose numatyti reikalavimai nepažeidžia jokių viešųjų pirkimų nuostatų, technine specifikacija nei vienam iš tiekėjų nesuteikta išskirtinių sąlygų dalyvauti viešajame pirkime. Perkančiajai organizacijai nustatant ginčijamus minimalius techninius reikalavimus, nebuvo pažeista teisės aktais perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė tokius reikalavimus nustatyti. Ginčo technine specifikacija nei vienam iš tiekėjų nesuteikta išskirtinių sąlygų dalyvauti viešajame pirkime. Perkančioji organizacija, organizuodama viešąjį pirkimą, atliko rinkos tyrimą, kurio metu ir ieškovė pateikė pasiūlymą apie galimą tiekti įrangą, analogiškus pasiūlymus pateikė ir kiti laboratorinės įrangos tiekėjai. Įvertinus rinkoje esamus įrangos pasiūlymus perkančioji organizacija dar 2015 metais pradėjo rengti viešojo pirkimo dokumentaciją ir techninę specifikaciją. Dėl viešojo pirkimo sąlygų tam tikrų nuostatų perkančioji organizacija konsultavosi ir su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri pateikė tam tikrus pastebėjimus dėl perkamos sistemos nuomos.Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 1.10 punkte nustatytas reikalavimas numato tik vidutinišką analizatorių charakteristikų parametrą. Techninių specifikacijų 1 priede nurodytam biocheminių tyrimų spektrui (virš 50 skirtingų tyrimų) tirti klinikinės chemijos analizatoriai turi turėti galimybę matuoti bangos ilgius 340-800 nm diapazone. Nors vienam tyrimui išmatuoti naudojami tik 2 bangos ilgiai, tačiau skirtingiems tyrimams reikalingi bangų ilgiai gali skirtis. Perkančiajai organizacijai atlikus rinkos tyrimą išsiaiškinta, kad šiuolaikiniuose analizatoriuose bangos ilgių skaičius svyruoja nuo 8 iki 18. Esant didesniam bangos ilgių pasirinkimui, galima pasirinkti geriau sugerties spektrą atitinkantį bangos ilgį konkrečiam tyrimu, t. y. didesnis bangos ilgių skaičius yra susijęs su galimybe rinktis bangos ilgį, artimesnį idealiam. Perkančiosios organizacijos poreikiui reikalingas labai platus tyrimų sąrašas, todėl ir platus bangų spektro diapazonas yra būtinas. Siekiant įsigyti pažangesnius analizatorius, perkančioji organizacija nesiorientuoja į maksimalius brangiausius variantus ir neprašo analizatorių su 18 bangų spektru, o orientuojasi į optimalius, šiuo metu reikalingus ir, užtikrinant 5 metų poreikį, būtinus klinikinės chemijos analizatorius - tik su vidutiniu 13 bangų spektru. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytas duomuo - automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos sistemos našumas 100 tepinėlių per valandą reiškia, kad turi būti tokia sistemos užkrovimo ir tepinėlių paruošimo ir nudažymo mikroskopijai galimybė. Pirkimo sąlygose perkančiosios organizacijos atliekami bendro kraujo vaizdo (BKV) tyrimai nurodyti bendrai per 1 metus, tačiau šių tyrimų kiekis svyruoja darbo dienomis priklausomai nuo paros laiko, bei sezoniškai priklausomai nuo pacientų srautų. Dėl rytinių piko valandų, kai laboratorija gauna mėginius, o gydytojai laukia rezultatų, kad galėtų imtis veiksmų, yra nustatytas 100 tepinėlių paruošimo pralaidumo reikalavimas ir būtent todėl lyginant su vidurkiu jis atrodo toks didelis. Jau šiuo metu piko metu rytinėmis valandomis (9-12 val.) BKV tyrimai atliekami pacientams, gydomiems įvairiuose stacionaro skyriuose, todėl tuo metu ženkliai dažniau nustatomi patologiniai rezultatai, reikalaujantys mikroskopijos (apie 70 tepinėlių per 1 valandą, tačiau gali būti ir daugiau). Perkančioji organizacija piko valandomis naudos ne tik automatinę mikroskopiją, bet ir automatiškai paruoštų ir nudažytų tepinėlių rankinius mikroskopijos variantus. Nuo rezultato pateikimo laiko priklauso ir pacientų srautai ambulatorinėje grandyje, priėmimo - skubios pagalbos skyriuje. Taigi ginčo atveju egzistuoja viešasis interesas, susijęs su racionaliu lėšų naudojimu, tiek ir su esminėmis Konstitucijoje įtvirtintomis nuostatomis, susijusiomis su pareiga užtikrinti tinkamą asmenų sveikatos apsaugą, t.y. teikti ne tik minimalius reikalavimus atitinkančias paslaugas, bet įmanomai geriausias pagal įstaigos turimus finansinius išteklius.Nepagrįsti ieškinio argumentai, susiję su pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 30 ir 32 punktuose nustatytais reikalavimais. Ieškovė nepagrįstai perkančiosios organizacijos poreikius grindžia Tartu universitetinės ligoninės duomenimis, nes ši gydymo įstaiga trigubai mažesnė, nei perkančiosios organizacijos įstaiga. Techninėje specifikacijoje nustatytas IgA ir IgM automatinis mėginio praskiedimas iki ne žemesnes kaip 80 g/l yra svarbus tretinio lygio ligoninėje gydomiems pacientams diagnozuojant ir stebint monokloninės kilmės ligas – mielomą, lėtinę limfoleukemiją, monokloninę gamapatiją, limfomą. Kauno klinikose yra Onkologijos ir hematologijos klinika, kur gydomi šioms ligomis sergantys pacientai, bei 2016 metais pradėtos kaulų čiulpų transplantacijos. IgA ir IgM reikšmės, didesnės nei 50 g/l, yra nustatomos jau šiuo metu ir ateityje (sistemingai atliekant kaulų čiulpų transplantacijas) jos bus nustatinėjamos vis dažniau. Šiuo metu perkančiojoje organizacijoje dirbama su biocheminiais analizatoriais, kurie turi galimybę nustatyti šias dideles reikšmes be papildomo technologo įsikišimo ir pareikalavimo, todėl analogiškas atsakovės poreikis įsigyti klinikinės chemijos sistemą ne blogesnę, nei turima dabar, yra realus ir pagrįstas. Ieškovės pateiktos kai kurių gamintojų analizatorių matavimo ribos yra tiktai orientacinės, šiuos analizatorius galima perprogramuoti ir nustatyti tokias matavimo ribas, kokios yra reikalingos užsakovui.Ieškovė nepagrįstai teigia, kad viešojo pirkimo išskaidymas leistų racionaliau naudoti įstaigos lėšas. Kaip jau buvo minėta, perkančioji organizacija dėl pirkimo būdo – sistemos nuomos – kreipėsi konsultacijos į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri, atlikusi tyrimą, nenurodė, jog toks pirkimo būdas yra netinkamas. Perkančioji organizacija savo nuolatinėje veikloje naudoja įvairios komplektacijos, modifikacijų medicininės paskirties įrangą (įrengimus), tačiau pastaruosius metus pastebima tendencija, jog dėl mokslo ir technologijų spartaus vystymosi įrangos gamintojai dažnai keičia technologijas ir nebegamina nusidėvinčių įrengimų. Perkančioji organizacija, kaip iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojama įstaiga, nėra finansiškai pajėgi nuosavybės teise įsigytą įrangą pakeisti nauja kas kelis metus (optimaliausias įrangos atnaujinimo terminas universiteto ligoninėje yra 5 - 7 metai). Tradiciniai tyrimus atliekančios įrangos pirkimai, kai vienu pirkimu perkama įranga, kitais – šiai įrangai reikalingi reagentai bei remonto paslaugos, neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių, nes dėl mokslo pažangos tempų įranga pasensta, be to, įrangos tiekėjas dažniausiai būna vienintelis tiekėjas, galinti tiekti reagentus, būtinus įrangos veikimui.Nepagrįsti ieškinio argumentai, jog perkančiosios organizacijos nustatyta sąlyga, kad atliekamų tyrimų skaičius gali skirtis nuo numatomų iki 30 proc. reikalauja didinti pasiūlymų kainas. Perkančioji organizacija nurodė preliminarius atliekamų tyrimų skaičius, nes akivaizdu, kad perkančioji organizacija negali nurodyti tikslaus reikalingų tyrimų kiekio. Tačiau šios sąlygos yra vienodos visiems tiekėjams, todėl, norėdami laimėti konkursą, tiekėjai taip pat turi įvertinti ir tam tikrą galimą riziką, susijusią su didesniais tyrimų skaičiais, taip pat įvertinti sistemos gedimą, remontą bei galimus trikdžius. Visa perkančiosios organizacijos laboratorijos informacinė sistema veikia WitabLIMS licencijų pagrindu. Europos Sąjungos lėšomis finansuoto projekto „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės informacinių sistemų plėtra“ metu buvo modernizuota Kauno klinikų ligoninės informacinė sistema, kurios tikslas - pagerinti Kauno klinikų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, pasiekiamumą ir prieinamumą. Atnaujintai informacinei sistemai taip pat buvo atlikta integracija su ELAB informacine sistema, kurioje visi padaliniai tyrimų užsakymus atlieka per sukurtą integraciją su ELAB. Todėl integracijos reikalavimas yra būtinas Kauno klinikoms, siekiant turėti vieningą informacinę sistemą pagal įvykdyto projekto įsipareigojimus naudoti jau sukurtas informacines sistemas ir jų integracijas. Informacinė sistema ELAB centralizuotai valdo skirtingų gamintojų laboratorinius įrenginius bei jų programinę įrangą. Sistema nėra pritaikyta konkrečiam gamintojui ir gali būti integruota su bet kurio gamintojo laboratorine ranga ir (ar) kartu pateikiama programine įranga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijos ir ieškinio turinį, sprendė, kad ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (VPĮ 93 straipsnis, 94 straipsnis, CPK 423² straipsnio 1 dalis).Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialiųjų teisinių padarinių tiekėjui nesukelia, užtikrina jo teisę perkelti ginčą dėl perkančiosios organizacijos sprendimų ir kitų veiksmų teisėtumo į teismą, t. y. ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą atmesti ieškovo pretenziją negali būti savarankišku nagrinėjimo dalyku, todėl reikalavimas panaikinti atsakovės Viešojo pirkimo komisija 2016 m. liepos 15 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Roche Lietuva“ pretenziją netenkintinas.Teismas nurodė, kad perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, turi nepažeisti VPĮ nuostatų, t. y. diskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad privalomoji pirkimo dokumentų informacija turi apimti bendruosius pirkimo objekto reikalavimus (prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai) ir specialiuosius (techninė specifikacija). Pagal VPĮ 25 straipsnio 1 dalį techninėje specifikacijoje nurodomos prekių, paslaugų ar darbų savybės, juos apibūdinantys kriterijai, kurie perkančiajai organizacijai yra būtini objektyviems poreikiams patenkinti. Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę pasirinkti perkamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama jas apibūdinančius kriterijus, turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintoje Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programoje (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d., adresu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=TAR.7818BA1F295D) nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami laboratoriniai tyrimai, jų atlikimo kokybė, rezultatų tikslumas, patikimumas daro tiesioginę įtaką pacientų sveikatos priežiūrai, t. y. lemia tinkamos diagnozės ir tolesnio gydymo nustatymo eigą, ligų kontrolę ir pan. Apie 70 proc. objektyvios informacijos apie paciento būklę gaunama vadovaujantis laboratorinių tyrimų duomenimis. Pagrindinis asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų uždavinys – teikti tokias medicinos laboratorijos paslaugas, įskaitant tinkamą interpretavimą ir konsultavimo paslaugas, kurios tenkintų pacientų ir darbuotojų, atsakingų už pacientų sveikatos priežiūrą, reikmes (1 ir 2 punktai). Asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorinei veiklai vykdyti dažniausiai įsigyja tik klinikiniams tyrimams reikalingus reagentus, o analizatorius naudoja panaudos pagrindais. Kadangi technologijos labai greitai keičiasi, o analizatoriaus veikimas tiesiogiai susijęs su konkrečiais naudojamais reagentais, jį įsigyti netikslinga (20 p.). Iš programos 19 punkto matyti, jog Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos atlieka daugiau kaip 1,7 mln. tyrimų per metus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,06 mln., 340 skirtingų pavadinimų tyrimų.Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad reikalavimas atlikti 100 tepinėlių per valandą, 800 tepinėlių per dieną, yra nepagrįstas, nes jis viršija ieškovės planuojamus poreikius (50 tepinėlių) per dieną, be to, fiziškai nėra įmanoma peržiūrėti 100 tepinėlių per valandą, gamintojai paprastai tokios įrangos negamina. Teismas, remdamasis viešai skelbiama informacija, konstatavo, kad atsakovė per metus atlieka gerokai daugiau įvairių tyrimų, nei savo skaičiavimuose pateikė ieškovė. Be to, remiantis atsakovės triplike pateikta lentele “Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje atliktų tyrimų pokytis 2012 – 2015 m.”, atliekamų tyrimų skaičius kasmet didėja, o perkančioji organizacija, rengdama techninės specifikacijos specialiuosius reikalavimus, atlikusi analizę įvertino, kad per dieną gali būti atliekama virš 800 tyrimų, kaip jau ne kartą yra įvykę 2016 m. I pusmetį, pvz. 2016 metų sausio 4 d. atlikta 828, sausio 11 d. – 842, sausio 18 d. - 810, kovo 21 d. atlikta 834 bendrojo kraujo vaizdo tyrimai, kas gerokai viršija ieškovės nurodytą matematinį vidurkį.Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad pirkimo sąlygų 1.10 punkte nustatytas specialusis reikalavimas dėl skirtingų bangų skaičiaus nepagrįstas, nes tyrimų kokybė nepriklauso nuo bangos ilgių skaičiaus analizatoriuose. Teismas, remdamasis ieškovės pateiktomis 2016 liepos 22 d., 2016 m. liepos 25 d. specialistų išvadomis, nustatė, kad Roche in vitro tyrimai yra sukurti dvylikos bangų ilgių, spektras nuo 340 iki 800 nm, analizatoriams, tačiau, specialistų nuomone, nėra problemų diapazoną papildyti naujais bangos ilgiais. Teismas sprendė, kad tai, jog specialistų nuomone, diapazono papildymas iki 13 bangų, nesuteikia papildomų pranašumų, nenulemia tyrimų kokybės ir darbinių charakteristikų, dar nereiškia, jog perkančiosios organizacijos nustatytas specialusis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Juolab, kad atsakovė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad rinkoje yra siūloma ir kitokių klinikinės chemijos analizatorių, atitinkančių nustatytą specialųjį reikalavimą: pvz. S. A. 1800, Advia 2400, B. C. AU 680, AU 5800, A. A. ci8200, c8000, Ortho C. V. 5600).Teismas nustatė, kad ieškovė, remdamasi Tartu (Estija) universitetinės ligoninės laboratorijos patvirtinimu, iš esmės ginčija atliekamų tyrimų koncentracijos ribas, ir teigia, kad imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų praktikoje atvejai, kuomet tyrimo objektas yra aptinkamas aukštesnėje nei maždaug 60 g/l koncentracijos riboje, yra išskirtinai maža; be to, rinkoje egzistuoja didelė pasiūla analizatorių, kurie tyrimus gali atlikti mažesnėse tyrimų ribose automatiniu būdu ir užtikrina galimybę pratęsti tyrimą rankiniu būdu, todėl perkančiosios organizacijos reikalavimas, kad tyrimas būtų atliekamas tik automatiniu būdu ir ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos nustatymas yra nebūtini, siekiant tinkamai atlikti tyrimus. Atsakovės teigimu, Tartu universitetinė ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos nėra analogiško dydžio ir pobūdžio gydymo įstaiga, ką patvirtina ir viešai skelbiami duomenys tinklalapiuose: http://www.kliinikum.ee/ena/basic-facts ir http://www. kaunoklinikos.lt/kk/veikla2-3/veiklos-ataskaitos/metines-ataskaitos, todėl negali būti lyginami ir atliekamų tyrimų skaičiai. Perkančiosios organizacijos nuomone, automatinis mėginio praskiedimo parinkimas iki ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos, be atskiro pareikalavimo, buvo nustatytas taupant tyrimo trukmei sugaištamą laiką, be papildomo darbuotojo įsikišimo. Teismas taip pat nustatė, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą, konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri yra pateikusi nuomonę vykdomo sistemos nuomos paslaugos pirkimo klausimais. 2015 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 4S-3162, pateiktame atsakant į atsakovės 2015 m. rugpjūčio 14 d. paklausimą Nr. S-(1.19)-11136, Tarnyba nurodė, kad perkančioji organizacija pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos pirkimo sutarčiai įvykdyti. VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kiekvieno konkretaus pirkimo atveju reikalavimus pirkimo objektui ar tiekėjų kvalifikacijai nustato pati perkančioji organizacija, įvertinant kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą, nes tik perkančiajai organizacijai geriausiai žinomos su tuo pirkimu susijusios aplinkybės. Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje IV dalies „Tyrimai ir planuojamos orientacinės jų apimtys“ nustatytuose specialiuosiuose reikalavimuose tyrimams (30 ir 32 punktai) nėra įvardytas nei sistemos pavadinimas, nei modelis, be to visos sąlygos visiems konkurse dalyvaujantiems asmenims vienodos. Nors ieškovė teigia, kad perkamo objekto techninė specifikacija neužtikrina konkurencijos ir diskriminuoja tiekėjus, tačiau iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, teismas nustatė, kad nurodytų techninių charakteristikų prekes gali pateikti ir kiti tiekėjai, ne tik ieškovė. Perkančioji organizacija ginčijamą reikalavimą pirkimo objektui grindžia tuo, kad techniniai reikalavimai perkamoms prekėms yra keliami įvertinant tai, kad tuo siekiama teikti tokias medicinos laboratorijos paslaugas, įskaitant tinkamą interpretavimą ir konsultavimo paslaugas, kurios tenkintų pacientų ir darbuotojų, atsakingų už pacientų sveikatos priežiūrą, reikmes, sudarytų prielaidas asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorinių tyrimų kokybei, o kartu ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei pagerinti. Teismas, įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog perkančioji organizacija, nurodydama techninius reikalavimus pirkimo objektui, neperžengė savo diskrecijos ribų šiuo klausimu, nepažeidė diskriminavimo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principų. Teismas, pasisakydamas dėl viešojo pirkimo modelio, kuris ieškovės teigimu turi būti suskaidytas į atskiras dalis, pažymėjo, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nėra nustatyta pareigos išskaidyti pirkimo objektą į kelias dalis, tačiau tai nereiškia, kad ji šioje srityje turi visišką diskreciją. Nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – vienas iš svarbiausių viešųjų pirkimų reglamentavimo tikslų, o viešųjų pirkimų objektų sujungimas riboja konkurenciją, todėl teisėtas tik tais atvejais, kai pagrįstas svarbiomis priežastimis; būtinas pirkimo tikslui pasiekti, o išskaidžius pirkimo objektus šio tikslo pasiekti neįmanoma.Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pasirinko tokį pirkimo modelį, nes dėl mokslo ir technologijų spartaus vystymosi įrangos gamintojai dažnai keičia technologijas ir nebegamina nusidėvinčių įrengimų (įrenginių) dalių, dėl ko ypatingai pabrangsta įrangos remontas ir (ar) padidėja rizika, kad įranga iš viso taps nebegalima naudoti dėl nebegaminamų detalių. Perkančioji organizacija nėra finansiškai pajėgi nuosavybės teise įsigytą įrangą pakeisti nauja kas kelis metus, be to nuomos santykiai užtikrina, jog nuomininkas (Kauno klinikos) atlygintinai naudojasi įranga, neįgydamas nuosavybės teisės į įrangą, taip pat neinvestuoja jokių savo lėšų į įrangos veikimo palaikymą, užtikrinimą, remontą. Tokie pirkimai, kai vienu pirkimu perkama įranga, kitais – šiai įrangai reikalingi reagentai bei remonto paslaugos, nebeatitinka universiteto ligoninės poreikių. Be to, norėdamas laimėti konkursą, tiekėjas privalo atsižvelgti į visas rizikas ir siūlyti įmanomai mažesnę sistemos kainą, kas paneigia ieškovės prielaidas, kad toks modelis bus žymiai brangesnis nei pirkimai atskiromis dalimis.Teismas iš esmės sutiko su atsakovės nurodytais argumentais ir pažymėjo, kad patvirtintoje Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programoje Nr. V-17 yra numatyta, jog technologijos labai greitai keičiasi, o analizatoriaus veikimas tiesiogiai susijęs su konkrečiais naudojamais reagentais, todėl įsigyti sistemą yra netikslinga (20 punktas). Tai, kad kitos perkančiosios organizacijos pirkimą skaido į kelias dalis, nereiškia, kad atsakovė turi elgtis taip pat ar įsigis reikiamas prekes ir paslaugas už didesnę kainą, nei vykdant atskirus pirkimus, ir dėl to neracionaliai panaudos pirkimui skirtas lėšas. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad tai, jog viešojo pirkimo laimėtojas privalės atlikti sistemos integracijos į perkančiosios organizacijos laboratorijos informacinę sistemą ELAB darbus ir užtikrinti nenutrūkstamą, kokybišką sistemos sąveikavimą su ELAB sistema, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, nes tokie kvalifikaciniai reikalavimai nėra keliami tiekėjams pagal pirkimo sąlygų 12 punktą. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad sistema ELAB centralizuotai valdo skirtingų gamintojų laboratorinius įrenginius bei jų programinę įrangą (middleware), ji nėra pritaikyta konkrečiam gamintojui ir gali būti integruota su bet kurio gamintojo laboratorine įranga ir (ar) kartu pateikiama programine įranga. Juolab, kad sistemos veikimo testavimas bus laikomas sėkmingu, jei rezultatai atitiks pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos III ir IV dalyse nurodytas sistemos funkcines galimybes (Techninė specifikacija I dalis Bendrosios nuostatos 6 b punktas). Teismas, įvertinus bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovės nustatyti pirkimo objekto specialieji reikalavimai yra objektyviai pagrįsti, ieškovė neįrodė, jog šių reikalavimų nustatymas ribotų konkurenciją, pažeistų lygiateisiškumo, proporcingumo principus, ar perkančioji organizacija neracionaliai naudotų pirkimui skirtas lėšas, todėl ieškinys atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Roche Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės rašytinių paaiškinimų, pateiktų iki bylos nagrinėjimo iš esmės, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Šiuos rašytinius paaiškinimus ieškovė pakartotinai pateikia apeliacinės instancijos teismui ir prašo juos įvertinti nagrinėjant apeliacinį skundą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai įvertino pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 1.10 punkto reikalavimą „Biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams sistema turi naudoti ne mažiau kaip 13 (trylika) skirtingų bangų ilgių“. Sprendime net nepasisakyta, kuo remiantis ieškovės pateikti įrodymai (tiek vietos, tiek užsienio specialistų išvados bei paaiškinimai) ir argumentai buvo atmesti, taip pat kokiais kitais argumentais ir / ar įrodymais buvo paremtas teismo sprendimas. Pati perkančioji organizacija nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kokį objektyvų pranašumą analizatoriai, naudojantys 13 bangų ilgių, turi ar gali turėti lyginant su analizatoriais, naudojančiais, pavyzdžiui 12 bangų ilgių, ir, juo labiau, kokį pranašumą tokie analizatoriai suteiks darbui būtent konkrečioje atsakovės laboratorijoje. Atsakovės vien samprotavimai nėra pagrįsti ir dėl to, kad apskaičiuotas tik dviejų dydžių - minimalaus ir maksimalaus - vidurkis, nors skaičiuojant vidurkį turi būti skaičiuojama iš visos imties. Toks aritmetinis vidurkis nėra geriausiai vidutinius ar dažniausius dydžius atspindinti statistika. Ieškovės žiniomis, 18 bangų ilgių naudoja vienintelio tipo automatiniai biocheminiai analizatoriai - A. A. c4000, c8000 ir cl6000. Todėl pasirinkta statistinė charakteristika - vidurkis, apimantis ženkliai nuo absoliučios daugumos analizatorių naudojamo 8 - 14 bangų ilgių skaičiaus nukrypstantį maksimalų skaičių 18, neatspindi nei dažniausio, nei vidutinio rinkoje esančiuose analizatoriuose naudojamo bangos ilgių skaičiaus.Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose akcentavo ir įrodymais (specialistų išvadomis) pagrindė, kad bangų ilgių kiekis neturi nieko bendro su tyrimų tikslumu. Tyrimų bangų ilgis yra techninis konkretaus analizatoriaus gamintojo sprendimas, t. y. gamintojas, priklausomai nuo jo techninių sprendimų, pasirenka, koks bangos ilgis bus naudojamas konkrečiam tyrimui atlikti, pvz., geležies tyrimui vienas gamintojas pasirenka vieną bangos ilgį, magnio - kitą. Toks pasirinkimas yra sąlygotas naudojamos technikos galimybių ir techninių sprendimų. Tyrimų kokybei visiškai nėra svarbu konkretaus analizatoriaus naudojamas biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams naudojamų bangų skaičius. Tyrimams ir jų kokybei esminę reikšmę turi kiti kriterijai, tokie kaip, neapsiribojant, analizatoriaus tyrimų spektras, reagentų galiojimas, tyrimų kokybiniai parametrai (tokie kaip apatinės matavimo ribos, funkcinis jautrumas, tyrimo intervalas, tyrimų glaudumas) ir pan. Tuo tarpu šie rodikliai visiškai nepriklauso nuo konkretaus analizatoriaus naudojamų bangų ilgio skaičiaus. Tai patvirtina ieškovės atliktas analizatorių, kuriuos gamina Siemens, Roche, Abbot ir O. D. gamintojai, ir tyrimų, kuriuos ginčo konkurso pagrindu perka atsakovė, palyginimas, kurio pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino.Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat neteisingai įvertintas pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 1.3.4 punkte numatytas reikalavimas „100 (vienas šimtas) - automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos per valandą“. Vertindamas šį pirkimo sąlygų reikalavimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tik dalį ieškovės argumentų, išimtinai palankiai vertino atsakovės poziciją šiuo klausimu. Perkančioji organizacija nepagrindė, kad atsižvelgiant į kintančius tyrimų kiekius ir techninio pajėgumo poreikius, viena vertus, automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos poreikis bent potencialiai gali siekti 100 per valandą, ir antra vertus, kad, netgi turėdama tokius pajėgumus, perkančioji organizacija (su sistema dirbantis specialistas) pajėgtų jais naudotis. Sprendime šie objektyvūs veiksniai, kuriuos perkančioji organizacija turėjo įrodyti, siekdama pagrįsti šio techniškai specifinio reikalavimo nustatymą pirkimo sąlygose, taip pat liko neįvertinti. Teismo sprendimas yra paremtas ne objektyviais skaičiavimais, o atsakovės svarstymais, jog atskiromis dienomis aptariamų tyrimų skaičius gali skirtis ir padidėti. Tačiau net ir tokiu atveju aptariamas pirkimo sąlygų reikalavimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir nepagrįstas, nes pirkimo sąlygose nurodomas automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos reikalavimas - 100 per valandą - du kartus viršija planuojamą poreikį (501 per dieną).Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad netgi įsigijus 36.4. punkte nurodyto pajėgumo sistemą, perkančioji organizacija (su sistema dirbantis specialistas) fiziškai nepajėgtų tokių pajėgumų išnaudoti. Remiantis aptariamu reikalavimu, analizatoriaus vartotojas privalėtų peržiūrėti 100 tepinėlių per 1 valandą. Tai yra fiziškai neįmanoma, kadangi tai reiškia, kad vartotojui būtų nustatytas reikalavimas peržiūrėti 1 tepinėlį per 36 sekundes. Standartiškai vieną tepinėlį sudaro apie 100 elementų. Tokiu intensyvumu (100 elementų per 36 sekundes) peržiūrint tepinėlius ne tik neįmanoma užtikrinti kokybiško darbo, tačiau netgi skubotai dirbant toks intensyvumas žmogui nėra įmanomas. Perkančioji organizacija neįrodė, kad rinkoje egzistuoja bent keli gamintojai, kurie gali atitikti šį pirkimo sąlygų reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei, nors akivaizdu, kad atsakovei yra kur kas paprasčiau pateikti kelis analizatorių pavyzdžius, jeigu tokių pavyzdžių yra, nei ieškovei ištirti absoliučiai visą rinką ir pagrįsti, kad rinkoje nurodomo analizatoriaus nėra.Skundžiamame teismo sprendime neteisingai įvertinti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 1 subdalies 30 ir 32 punktuose numatyti reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir neįvertino, kad ieškovė, remdamasi Tartu universitetinės ligoninės laboratorijos patvirtinimu, iš esmės ginčijo koncentracijos ribas, ir laikosi pozicijos, kad imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų praktikoje atvejai, kuomet tyrimo objektas yra aptinkamas aukštesnėje nei maždaug 60 g/l koncentracijos riboje, yra išskirtinai reti. Tai, kad atsakovė ir Tartu universitetinė ligoninė iš esmės nėra analogiško dydžio ir specifikos subjektai, veikiantys tame pačiame regione panašiomis sąlygomis, neturi jokios reikšmės sprendžiamo klausimo pagrįstumui. Konkrečiu atveju turėtų būti vertinamas ne gydymo įstaigos dydis ar bendras teikiamų paslaugų spektras, o būtent atliekamų konkrečių tyrimų skaičius. Ši pozicija yra pagrįsta tuo, kad ginčo kontekste svarbiausia yra ginčo tyrimų skaičius ir tai, kokia dalis yra susijusi su Imunoglobulino A ir Imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo ribomis, kurios pagal pirkimo sąlygų reikalavimus abiem atvejais yra ne mažesnės kaip 80 g/I koncentracijos ribos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ši pirkimo sąlyga iš esmės pritaikyta vieninteliam gamintojo B. C. analizatoriui, kuris ir atlieka tyrimus 80 arba didesnėse koncentracijos ribose.Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nenustatytas pirkimo sąlygų, įtvirtinančių nuomos pirkimo modelį, neteisėtumas neracionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad viešasis pirkimas pasižymi ypatinga specifika, nebūdinga panašaus pobūdžio pirkimams, taip pat neanalizavo, kokią reikšmę ši specifika turi ar gali turėti tiek pačiai perkančiajai organizacijai, tiek potencialiems tiekėjams. Sprendime neatsižvelgta į tai, kad neišskyrus aiškių pirkimo dalių, potencialiems tiekėjams tampa nebeįmanoma planuoti sąnaudų ir kaštų atskiroms pirkimo dalims viešojo pirkimo laimėjimo atveju, o tai lemia ir nepagrįstus apsunkinimus apskaičiuojant teikiamo pasiūlymo kainą.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl objektyvių mokestinių aspektų. Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu už analizatorių, t. y. sistemos nuomą, perkančioji organizacija turėtų mokėti 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestį. Toks pat mokestis būtų mokamas ir už techninio aptarnavimo paslaugas. Kitu atveju, už reagentų ir jo priedų pardavimą būtų mokamas 5 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis, t. y. 16 proc. mažesnis mokestis, nei mokėtinas nuomos atveju. Dėl pasirinkto pirkimo modelio perkančioji organizacija viešojo pirkimo dalyje, susijusioje su reagentų ir jų priedų pirkimu, patiria 16 proc. didesnes išlaidas mokėtinų mokesčių forma. Skundžiamame teismo sprendime liko neįvertintas itin tiekėjams nepalankus ir faktiškai konkurenciją apribojantis reikalavimas, numatytas pirkimo sąlygų 2 priede - Konkurso sutarties projekto - 2.5. punkte, numatantis, kad techninėje specifikacijoje nurodyti tyrimų kiekiai yra orientaciniai, nes nuomininkas tiksliai nežino būsimo šių tyrimų poreikio laikotarpiui į priekį; nuomininkas neįsipareigoja atlikti viso techninėje specifikacijoje nurodyto tyrimų kiekio arba gali atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio.Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatytos tiekėjų pareigos atlikti sistemos integracijos į laboratorijos informacinę sistemą ELAB darbus. Perkančioji organizacija nustatydama tiekėjams tokią pareigą, viešai neatskleidė ir nesuteikė potencialiems viešojo pirkimo dalyviams prisijungimo prie ELAB sistemos, kuris užtikrintų bent jau galimybę įsivertinti sistemą, jos integralumą su siūlytina perkančiajai organizacijai sistema.

Atsakovė VšĮ Kauno klinikos atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktuose dokumentuose, ieškovė, būdama pelno siekiančiu juridiniu asmeniu, ir toliau nepagrįstai reiškia ypatingą rūpestį perkančiosios organizacijos racionalaus lėšų naudojimo aspektu. Perkančiosios organizacijos vertinimu, tokie tiekėjo teiginiai ir raginimai racionaliai naudoti lėšas vengiant PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą nuo reagentų pirkimo sumos ne tik kad neetiški, bet ir neturintys net objektyvaus pagrindimo - teorijoje pirkimų skaidymas į dalis, atsižvelgus į realią rinkoje esančią situaciją, garantuoja ne mažiausią kainą ir didelę konkurenciją, o vieno tiekėjo monopolį ir vienašališkai nustatomas kainas, kurių kainodara, įskaitant tiekėjo pelno maržą nė vienai perkančiajai organizacijai nėra ir negali tapti žinoma.Laboratorinės įrangos ir (ar) reagentų tiekimo srityje egzistuoja tendencija, jog reagentų sektoriuje tiekėjų konkurencija nėra reali, t. y. jei įranga įsigyjama nuosavybės teise (analogiška situacija ir su kitu teisiniu pagrindu įgyjama įranga), vėlesniuose reagentų pirkimuose dažniausiai dalyvauja vienintelis tiekėjas (tas pats, kuris anksčiau pateikė įrangą, kuriai perkami reagentai). Pavienės įrangos įsigijimo (nuosavybės, nuomos ar kt. pagrindu) ir reagentų pirkimai dėl palyginti nedidelių sumų nepritraukia naujų tiekėjų.Ieškovė, apeliaciniame skunde aprašydama pirkimų skaidymo ir pavienių pirkimų vykdymo privalumus, galimai sąmoningai nutylėjo, kad tokių išskaidytų pirkimų grandinėje klesti monopolija ir mažiausios kainos kriterijaus iškreipta versija. Nors Kauno klinikos ir iki šiol vykdytuose pirkimuose taikė mažiausios kainos kriterijų, tačiau susiklostydavo situacija, jog VPĮ nustatyta tvarka įsigijus įrangą nuosavybės, panaudos ar nuomos teise, tiekėjas, neturėdamas realios konkurencijos šiai įrangai tiekiamų reagentų ir kitų reikalingų eksploatacinių medžiagų srityje, įgydavo galimybę nusistatyti bet kokio dydžio norimą pelno maržą be rizikos pralaimėti pigesnį pasiūlymą pateikusiam tiekėjui. Be to, pirkdama įrangą ar jos nuomą, perkančioji organizacija neturi realių galimybių įsivertinti, kiek ir kaip keisis tokia įranga atliekamų tyrimų savikaina, kadangi tik nuo tiekėjo priklauso siūlomų reagentų ir kitų eksploatacinių medžiagų kaina - reagentų sutartys yra sudaromos 12-24 mėn. laikotarpiui, todėl neįmanoma apskaičiuoti, kiek kainuos šia įranga atliekamas tyrimas visą įrangos eksploatavimo laiką. Šių aplinkybių kontekste buvo priimtas sprendimas pirkti nuomos pagrindais automatizuotą sistemą, galinčią atlikti didžiąją dalį visų ligoninei reikalingų tyrimų. Pagal pasirinktą pirkimo modelį visi tiekėjai yra lygioje startinėje pozicijoje - pasiūlyme pateikta kaina yra ta kaina, kurią mokės perkančioji organizacija ir mokės tik tam teikėjui, kurio pasiūlyme pateikta kaina bus mažiausia.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad bangų ilgių kiekis neturi nieko bendro su tyrimų tikslumu. Priešingai nei teigia ieškovė, bangų ilgių gausa lemia tyrimo tikslumą. Analizatorius, skirtingoms analitėms nustatyti fotometriniams matavimams naudoja skirtingus bangų ilgius. Kuo daugiau bangų fotometriniams matavimams naudoja analizatorius, tuo yra tikslesni tyrimo rezultatai, nes išvengiama interferentinių veiksnių įtakos. Ieškovės apeliaciniame skunde pateiktoje lentelėje, kurioje bandoma įrodyti, kad ADVIA 1800, 2400, Architect c8000 ar Ortho analizatoriai šių tyrimų atlikimui naudoja tik atitinkamai 10, 13 ir 11 bangų ilgius, iš dalies yra klaidinanti, kadangi neatsižvelgta, kiek bangų ilgių papildomai naudoja analizatoriai įvairių endogeninių ir egzogeninių interferencinių veiksnių (hemolizės, lipemijos (drumstumo), bilirubinemijos ir kt.) įvertinimui.Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai neigia perkančiosios organizacijos poreikį dėl 100 automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos per valandą. Automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos sistemos našumas 100 tepinėlių per valandą reiškia, kad turi būti tokia sistemos užkrovimo ir tepinėlių paruošimo ir nudažymo mikroskopijai galimybė. Perkančiosios organizacijos atliekami bendro kraujo vaizdo (BKV) tyrimai nurodyti bendrai per 1 metus. Tačiau, kaip jau buvo minėta, šių tyrimų kiekis svyruoja darbo dienomis priklausomai nuo paros laiko, bei sezoniškai, priklausomai nuo pacientų srautų. Vertinant tyrimų skaičiaus nuolatinio didėjimo tendencijas ir atliekant būsimo poreikio vertinimą, buvo preziumuojama, kad per 5 metus atliekamų tyrimų skaičius gali išaugti apie 20 proc. ir per artimiausius 5 metus mikroskopijų skaičius pasieks 90-100 tepinėlių per 1 val. Siekiant neriboti konkurencijos galimiems tiekėjams, techninės specifikacijos specialiųjų reikalavimų skyriaus reikalavimuose sistemos komplektacijai ir techniniamas reikalavimams specialiai nurodytas ne aparato, bet sistemos bendras (suminis) našumas.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 30 ir 32 punktuose nustatyto reikalavimo. Ieškovė klaidingai nurodo, kad tokį reikalavimą atitinka tik B. C. UniCel DxC 600. Techninės specifikacijos reikalavimuose nėra nurodyti konkretūs maksimalios matavimo ribos reikalavimai. Nors universiteto ligoninei ir būtini analizatoriai, turintys kuo platesnes tyrimų rezultato nustatymo ribas neskiedžiant mėginio, tačiau siekiant neriboti konkurencijos prašoma automatinio mėginio praskiedimo parinkimo iki ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos. Automatinio praskiedimo funkcija Kauno klinikoms kaip universiteto ligoninei yra būtina tiek taupant žmogiškuosius resursus, tiek siekiant rezultato tikslumo (žmogiškasis faktorius visada didina klaidos riziką, ypač kai tai susiję su skaičiavimu ir pipete atliekamu praskiedimu). Šį reikalavimą gali atitikti visi gamintojai. Šis reikalavimas negali būti siejamas ir tapatinamas su analizatoriaus matavimo ribomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo ir prijungimo prie bylos

Ieškovė UAB „Roche Lietuva” kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2016 m. rugsėjo 16 d. rašytinius paaiškinimus su priedais, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei vertinti sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovė VšĮ Kauno klinikos, atsikirsdama į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2013 m. spalio 29 d. sutartį Nr. LBS-(13)-1857 ir 2016 m. kovo 18 d. sutartį Nr. SUT-16-0734, kurias prašo prijungti prie bylos.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad šalys yra susipažinusios su viena kitos naujai pateiktais rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais, sprendžia, jog ieškovės rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai, taip pat atsakovės nauji įrodymai priimami ir prijungiami prie bylos (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Atsakovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos vykdo atvirą konkursą „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuoma“, pirkimo Nr. 175829. Vykdomas viešasis pirkimas nėra skirstomas į atskiras pirkimo dalis (pirkimo sąlygų 9 punktas). Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti techninėje specifikacijoje, pateiktoje pirkimo sąlygų priede (pirkimo sąlygų 10 punktas). Paslaugų teikimo vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos: Eivenių g. 2, Kaunas (pirkimo sąlygų 11 punktas). Pirkimo procedūrose gali dalyvauti ūkio subjektų grupė; perkančioji organizacija nereikalauja, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgautų tam tikrą teisinę formą (pirkimo sąlygų 16-17 punktai). Tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdami į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai (pirkimo sąlygų 18¹ punktas). Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.3.4 punkte nustatytas reikalavimas, kad sistemos bendras (suminis) našumas turi būti ne mažiau kaip 100 automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos per valandą.Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.10 punkte nustatytas reikalavimas, kad biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams sistema turi naudoti ne mažiau kaip 13 skirtingų bangų ilgių.Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies „Tyrimai ir planuojamos orientacinės jų apimtys“ 30 ir 32 punktuose nustatytas reikalavimas, numatantis imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo ribas, t. y. abiem atvejais ne mažesnes kaip 80 g/l koncentracijos ribas; ir reikalavimas, kad mėginio praskiedimas būtų atliekamas automatiniu būdu, t. y. be atskiro pareikalavimo.Pirkimo sąlygų 2 priedo “Sutarties projektas” 2.5. punkte numatyta, kad techninėje specifikacijoje nurodyti tyrimų kiekiai yra orientaciniai, nes nuomininkas tiksliai nežino būsimo šių tyrimų poreikio laikotarpiui į priekį; nuomininkas neįsipareigoja atlikti viso techninėje specifikacijoje nurodyto tyrimų kiekio arba gali atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio.Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 2.1 punkte numatyta, kad siūloma sistema ir jos programinė įranga turi būti suderinama ir integruojama į Kauno klinikų laboratorijos informacinę sistemą ELAB; nuomotojas sistemos programinės įrangos suderinimą ir integraciją atlieka savo jėgomis ir lėšomis.Ieškovė, susipažinusi su viešojo pirkimo sąlygomis, 2016 m. birželio 30 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė: 1) pakeisti viešojo pirkimo sąlygas, nustatant, kad sistemos nuomos pirkimas, reagentų ir kitų sistemos funkcionavimui būtinų prekių pirkimas, sistemos techninio aptarnavimo paslaugų pirkimas yra išskirtas į atskiras viešojo pirkimo dalis; 2) panaikinti viešojo pirkimo sąlygas, įtvirtinančias nuostatas dėl tiekėjo pareigos integruoti sistemą į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų laboratorijos informacinę sistemą ELAB; 3) panaikinti viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 1.10 punkte numatytą reikalavimą; 4) pakeisti viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 30 ir 32 punktuose numatytą reikalavimą, nustatant, kad automatinis mėginio praskiedimo parinkimas iki ne žemesnės kaip 50 g/l koncentracijos ribos; analizatorius privalo užtikrinti rankinį mėginio praskiedimą koncentracijos ribai esant lygiai 50g/l arba aukštesnei, nei ši riba; žemutinė matavimo riba ne didesnė kaip 0,1 g/l.; 5) pakeisti viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 1.3.4 punkte numatytą reikalavimą, nustatant, kad analizatorius privalo užtikrinti ne didesnį kaip nuo 2 iki 3 minučių trukmės hematologinių tepinėlių tyrimų peržiūrų skaičių.Perkančioji organizacija, 2016 m. liepos 15 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdyje išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, nutarė ją atmesti.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar perkančiosios organizacijos ginčijamose viešojo pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai nėra per aukšti ir ribojantys konkurenciją, ar nustatydama tokias pirkimo aąlygas perkančioji organizacija nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, taip pat viešųjų pirkimų proporcingumo ir skaidrumo principų.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Tai, ar atitinkamas pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui ir perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo objekto techninėms specifikacijoms

Perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, pirma, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); antra, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; trečia, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; ketvirta, nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 8 dalis). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – tai pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka.Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015).Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pirkimo objekto, dėl kurio gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas pateikiamas pirkimo dokumentų 2 priede techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų 10 punktas). Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų parengtoje techninėje specifikacijoje nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas rengiant šią techninę specifikaciją. Įvertinus viešojo pirkimo objekto (biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos paslaugos) paskirtį – atlikti tikslinius kraujo biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus, akivaizdu, jog techninė specifikacija parengta apibūdinant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus bei norimą gauti rezultatą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pirkimo objekto paskirtis ir jam keliamas funkcinis reikalavimas yra kraujo laboratorinių biocheminių, imunocheminių ir hematologinių tyrimų atlikimas. Be bendrųjų ir įprastų automatizuotoms laboratorinėms sistemoms techninių parametrų atsakovės parengtoje techninėje specifikacijoje nurodyti kai kurie specialieji techniniai reikalavimai darbui su mėginiu, sistemos našumui, tyrimams (1.2-1.5, 1.7-1.12 punktai, IV dalis), sistemos programinei įrangai (1.6, 2.1-2.10 punktai), reikalavimai sistemos atliekamiems laboratoriniams tyrimams (3.1-3.6 punktai), reikalavimai sistemos aptarnavimui (4.1-4.4 punktai), kurie prietaisų funkcinės paskirties nekeičia. Šios aplinkybės patvirtina, kad perkančioji organizacija techninę specifikaciją parengė remdamasi dviejų būdų deriniu – apibūdindama konkrečius funkcinius reikalavimus pirkimo objektui ir atliekamiems juo tyrimams, taip pat nustatydama pirkimo objektu norimą pasiekti rezultatą (VPĮ 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl viešojo pirkimo modelio ir atskirų viešojo pirkimo dalių sujungimo į vieną pirkimą teisėtumo

Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos I dalyje „Bendrosios nuostatos“ numatyta, kad yra perkamos biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos paslaugos. Sistemos nuoma apima visos biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos sistemos, įskaitant, bet neapsiribojant, montavimą, diegimą, instaliavimą, integravimą, derinimą, paleidimą, priežiūrą, atnaujinimą ir aptarnavimą. Sistemos nuomos pirkimas apima:

sistemos, aprašytos šios techninės specifikacijos III dalyje, sukomplektavimą;sistemos atvežimą ir sumontavimą šios techninės specifikacijos II dalyje detalizuotose patalpose;sistemos veikimui reikalingų funkcinių sistemų įdiegimą;sistemos nenutrūkstamą aprūpinimą visomis tinkamai jos eksploatacijai ir naudojimui pagal tikslinę paskirtį reikalingomis medžiagomis, priedais (įskaitant, bet neapsiribojant, reagentais, kontrolinėmis medžiagomis, kalibratoriais, skiedimo ir plovimo tirpalais, specialiais antgaliais ir kt. priemonėmis);sistemos integraciją su Kauno klinikų laboratorijos informacine sistema ELAB;sistemos veikimo testavimą prieš faktiškai perduodant naudoti perkančiajai organizacijai;sistemos defektų, gedimo ir (ar) netinkamo (ne)veikimo šalinimą techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka ir terminais;sistemos remontą (tiek einamąjį, tiek kapitalinį) techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka ir terminais;sistemos atsarginių dalių sandėlio valdymą ir atsarginių detalių tiekimą, keitimą šioje techninėje specifikacijoje nustatyta tvarka ir terminais;perkančiosios organizacijos Laboratorinės medicinos klinikos personalo apmokymą dirbti su sistema;sistema turi būti techniškai pajėgi atlikti ne mažesnį kiekį tyrimų, kuris nurodytas šios techninės specifikacijos IV dalyje;apdraudimą sistemos turto draudimu nuo visų rizikų;kitų veiksmų atlikimą, kurie yra reikalingi siekiant užtikrinti perkančiosios organizacijos galimybę nepertraukiamai gauti biocheminių, imunocheminių ir hematologinių tyrimų rezultatus pagal faktinį perkančiosios organizacijos tyrimų poreikį, kuris detalizuotas specifikacijos IV dalyje (Tyrimai ir planuojamos orientacinės jų apimtys).

Viešojo pirkimo sąlygų techninės specifikacijos I dalyje „Bendrosios nuostatos“ taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija už sistemos nuomą nuomotojui mokės tik nuomos mokestį. Nuomos mokestis bus mokamas vienodo dydžio mokėjimais, atliekamais kiekvieną mėnesį visą 5 metų nuomos terminą. Sistemos nuomotojas turės 5 metus užtikrinti išnuomotos sistemos nepertraukiamą veikimą techninėje specifikacijoje numatytais terminais, tvarka ir pajėgumais pats dengdamas visas sistemos išlaikymo, naudojamų medžiagų ir kitas išlaidas. Planuojama, jog su sistema dirbs 50 perkančiosios organizacijos Laboratorinės medicinos klinikos darbuotojų.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliacinės instancijos teisme, kad viešajame pirkime turėtų būti aiškiai išskirtos šios dalys: 1) įrangos nuoma arba panauda; 2) reagentų ir kitų priemonių pirkimas; 3) kitų paslaugų, pvz., techninės priežiūros, pirkimas. Ieškovės teigimu, toks viešojo pirkimo modelis leistų užtikrinti pirkimo skaidrumą ir sudarytų galimybes tiekėjams siūlyti geriausius pasiūlymus. Tuo tarpu, kai viešajame pirkime nėra išskiriamos aiškios pirkimo dalys, potencialiems tiekėjams tampa nebeįmanoma planuoti sąnaudų ir kaštų atskiroms pirkimo dalims viešojo pirkimo laimėjimo atveju, o tai lemia ir nepagrįstus apsunkinimus apskaičiuojant teikiamo pasiūlymo kainą.Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytais argumentais, laikėsi nuomonės, kad dėl mokslo ir technologijų spartaus vystymosi, įrangos gamintojai dažnai keičia technologijas ir nebegamina nusidėvinčių įrengimų (įrenginių) dalių, dėl ko ypatingai pabrangsta įrangos remontas ir (ar) padidėja rizika, kad įranga iš viso taps nebegalima naudoti dėl nebegaminamų detalių. Atsakovės teigimu, perkančioji organizacija nėra finansiškai pajėgi nuosavybės teise įsigytą įrangą pakeisti nauja kas keli metai, be to nuomos santykiai užtikrina, jog nuomininkas atlygintinai naudojasi įranga, neįgydamas nuosavybės teisės į įrangą, taip pat neinvestuoja jokių savo lėšų į įrangos veikimo palaikymą, užtikrinimą, remontą. Tokie pirkimai, kai vienu pirkimu perkama įranga, kitais – šiai įrangai reikalingi reagentai bei remonto paslaugos, nebeatitinka perkančiosios organizacijos poreikių.Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės nurodytiems argumentams bei sprendė, kad vien tai, jog kitos perkančiosios organizacijos pirkimą skaido į kelias dalis, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija turi elgtis analogiškai, taip pat kad ji įsigis reikiamas prekes ir paslaugas už didesnę kainą, nei vykdant atskirus pirkimus ir dėl to neracionaliai panaudos pirkimui skirtas lėšas.Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo tokia išvada, teigia, kad skundžiamame teismo sprendime liko neįvertintos aplinkybės, kad tais atvejais, kai nėra išskiriamos aiškios pirkimo dalys, potencialiems tiekėjams tampa nebeįmanoma planuoti sąnaudų ir kaštų atskiroms pirkimo dalims, kas apsunkina pasiūlymo bendros kainos apskaičiavimą bei sąlygoja viešojo pirkimo neskaidrumą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, perkančioji organizacija, nuspręsdama įsigyti biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos nuomos paslaugas, tinkamai įvertino pirkimo objekto specifiškumą bei priėmė racionalų sprendimą, kuris, priešingai nei teigia ieškovė, užtikrins tinkamą tiekėjų konkurenciją bei tiekėjų lygiateisiškumo ir viešųjų pirkimų proporcingumo principų įgyvendinimą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintoje Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programoje (žr.: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActPrint?documentId=TAR.7818BA1F295D) nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami laboratoriniai tyrimai, jų atlikimo kokybė, rezultatų tikslumas, patikimumas daro tiesioginę įtaką pacientų sveikatos priežiūrai, t. y. lemia tinkamos diagnozės ir tolesnio gydymo nustatymo eigą, ligų kontrolę ir pan. Apie 70 proc. objektyvios informacijos apie paciento būklę gaunama vadovaujantis laboratorinių tyrimų duomenimis. Pagrindinis asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų uždavinys – teikti tokias medicinos laboratorijos paslaugas, įskaitant tinkamą interpretavimą ir konsultavimo paslaugas, kurios tenkintų pacientų ir darbuotojų, atsakingų už pacientų sveikatos priežiūrą, reikmes (1 - 2 punktai). Kadangi technologijos labai greitai keičiasi, o analizatoriaus veikimas tiesiogiai susijęs su konkrečiais naudojamais reagentais, jį įsigyti netikslinga (20 punktas). Programos 19 punkte numatyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos atlieka daugiau kaip 1,7 mln. tyrimų per metus, iš jų sudėtingų ir brangių 0,06 mln., 340 skirtingų pavadinimų tyrimų. Kadangi technologijos labai greitai keičiasi, o analizatoriaus veikimas tiesiogiai susijęs su konkrečiais naudojamais reagentais, jį įsigyti netikslinga (20 punktas). Todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorinei veiklai vykdyti dažniausiai įsigyja tik klinikiniams tyrimams reikalingus reagentus, o analizatorius naudoja panaudos arba nuomos pagrindais.Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl pirkimo objektų sujungimo į vieną, išsamiai ir nuosekliai pasisakoma, kad nors nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010, 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015).Pirkimo objektų sujungimo pagrįstumo vertinimui ypač svarbus ir vienas viešųjų pirkimų principų – proporcingumo principas. Net ir tais atvejais, kai pirkimo objektų sujungimas lems mažesnį dalyvių skaičių, t. y. neleis kai kuriems tiekėjams pateikti pasiūlymų, tai neturėtų būti laikoma neteisėta, jei toks sujungimas ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo nebūtų galima pasiekti. VPĮ įtvirtintas reikalavimas užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimas juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją negali būti suprantamas kaip visiškai absoliutus, tačiau bet koks perkančiosios organizacijos potencialus ar faktinis tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo konkurse varžymas turi atitikti tokio varžymo tikslingumo ir pagrįstumo kriterijus.Taigi kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, ar norimo rezultato negalima pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas).Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad sparčiai tobulėjant medicinos technologijoms įrangos gamintojai dažnai jas keičia ir nebegamina nusidėvinčių įrengimų (įrenginių) dalių, dėl ko pabrangsta tokios įrangos remontas ir (ar) padidėja rizika, kad įrangą nebegalima bus naudoti dėl nebegaminamų detalių. Taip pat reikšmingomis pripažįstamos atsakovės nurodomos aplinkybės, kad perkančiosioms organizacijoms įsigijus uždaro tipo analizatorius, reikalingus reagentus ir eksploatacines medžiagas paprastai gali pasiūlyti tik įrangos gamintojas ar jam atstovaujantis įgaliotas ūkio subjektas. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė 2013 m. spalio 29 d. ir 2016 m. kovo 18 d. viešųjų pirkimų sutartis, sudarytas su UAB „Roche Lietuva“ dėl hematologinių analizatorių Sysmex XE-5000 reagentų ir papildomų priemonių pirkimo. Nurodyti duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija 2011 m. balandžio 19 d. sudarė panaudos sutartį su ieškove UAB „Roche Lietuva“ dėl dviejų hematologinių analizatorių Sysmex XE-5000; paskutiniai du viešieji pirkimai dėl reagentų ir papildomų priemonių šiems analizatoriams pirkimo buvo skelbti 2013 m. birželio 4 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d.; abiejuose atviruose konkursuose dalyvavo vienintelis tiekėjas – UAB „Roche Lietuva“; su šiuo tiekėju atitinkamai buvo sudarytos viešųjų pirkimų sutartys – 2013 m. spalio 29 d. Nr. LBS-(13)-1857 (vertė 2 156 343,00 Lt su PVM) ir 2016 m. kovo 18 d. Nr. SUT-16-0734 (vertė 650 779,71 Eur su PVM). Apeliantė neginčija atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kad minėtų 2013 m. spalio 29 d. ir 2016 m. kovo 18 d. viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo metu kiekvieno reagento, tirpalo, skiediklio kaina galėjo padidėti beveik 20 proc. (žr. atsakovės atsiliepime pateiktą lentelę). Aplinkybę, kad ydinga yra perkančiųjų organizacijų praktika, kai uždaro tipo analizatoriams reikalingi reagentai ir eksploatacinės medžiagos įsigyjami atskiru pirkimu, patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija šiuo klausimu. Tokiais atvejais uždaro tipo įrangai reagentus ir eksploatacines medžiagas gali pasiūlyti tik įrangos gamintojas ar jam atstovaujantis įgaliotas ūkio subjektas, taigi techninė specifikacija dažniausiai parengiama vienam tiekėjui, kas prieštarauja pagrindiniams viešųjų pirkimų principams. Nuolat perkant tik iš tam tikro gamintojo reikiamas įrangai ar laboratoriniams tyrimams medžiagas, lėšos naudojamos neracionaliai, konkurencijos nebuvimas remiantis viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo duomenimis net iki 48 proc. padidina laboratoriniams tyrimams reikalingų reagentų ir eksploatacinių medžiagų kainą. Tuo remdamasi viešųjų pirkimų tarnyba yra išaiškinusi, jog siekiant laikytis VPĮ nuostatų ir racionaliai naudoti lėšas, perkančioji organizacija viešuoju pirkimu turėtų įsigyti įrangą ir reagentus bei eksploatacines medžiagas tyrimų atlikimui, neskaidant pirkimo objekto į atskiras dalis. Šiuo atveju tiekėjas, siūlydamas savo įrangą, turi nurodyti, kiek ir kokių reagentų bei eksploatacinių medžiagų reikia tinkamam perkančiosios organizacijos nurodytų tyrimų kiekio atlikimui. Perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje turi nustatyti pagrįstus reikalavimus įrangai, nurodyti tyrimų skaičių (jų kiekį) ir apibūdinti, kokie tyrimai bus atliekami nustatytu sutarties galiojimo laikotarpiu (Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. spalio 7 d. išaiškinimas – geroji praktika:http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/GEROJI%20PRAKTIKA_U%C5%BDDARO%20TIPO%20ANALIZATORIAUS%20IR%20JAM%20REIKALING%C5%B2%20REAGENT%C5%B2%20BEI%20EKSPLOATACINI%C5%B2%20MED%C5%BDIAG%C5%B2%20%C4%AESIGIJIMAS(2).pdf). Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti argumentai pagrindžia objektyvų poreikį į vieną pirkimą apjungti ir automatizuotos laboratorinės sistemos aptarnavimo paslaugų pirkimą, kadangi tik tiekėjo parengti specialistai gali užtikrinti operatyvų ir tinkamą pasiūlytos perkančiajai organizacijai įrangos aptarnavimą, kompetentingai atlikti sistemos priežiūros, atnaujinimo, remonto darbus (Techninės specifikacijos III dalies 4.1 punkto reikalavimas).Priešingai, nei teigia apeliantė, VPĮ nustatyta tvarka įsigijus įrangą nuosavybės, panaudos ar nuomos teise, tiekėjas, neturėdamas realios konkurencijos šiai įrangai tiekiamų reagentų ir kitų reikalingų eksploatacinių medžiagų srityje, taip pat sistemos techninio aptarnavimo srityje įgyja galimybę nusistatyti bet kokio dydžio norimą pelno maržą be rizikos pralaimėti pigesnį pasiūlymą pateikusiam tiekėjui. Tuo tarpu perkančioji organizacija tokiais atvejais neturi realių galimybių įvertinti, kiek ir kaip keisis tokia įranga atliekamų tyrimų savikaina, kadangi tik nuo tiekėjo priklauso siūlomų reagentų ir kitų eksploatacinių medžiagų kaina ir kiek kainuos šia įranga atliekamas tyrimas visą įrangos eksploatavimo laiką. Tokia situacija neatitinka racionalaus lėšų panaudojimo principo bei akivaizdžiai apriboja tiekėjų konkurenciją. Nurodytų argumentų pagrindu atmetami apeliantės argumentai, kad, neišskyrus pirkimo dalių, potencialiems tiekėjams tampa nebeįmanoma planuoti sąnaudų ir kaštų atskiroms pirkimo dalims, kas apsunkina pasiūlymo bendros kainos apskaičiavimą bei sąlygoja viešojo pirkimo neskaidrumą.Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 57-70 punktuose nurodytas aplinkybes (perkamo objekto svarbą, specifinę paskirtį, sudėtingų tyrimų – molekulinių, genetinių, imunohematologinių ir kt. – atlikimo poreikį ir kt.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo viešojo pirkimo objektų sujungimas į vieną užtikrina viešojo pirkimo pagrindinį tikslą – teikti tokias medicinos laboratorijos paslaugas, kurios tenkintų pacientų ir darbuotojų, atsakingų už pacientų sveikatos priežiūrą, reikmes. Nesujungus ginčo viešojo pirkimo objektų į vieną, nurodyta viešojo intereso siekiamybė liktų neįgyvendinta. Be to, pasirinktas viešojo pirkimo modelis užtikrina teisingą tiekėjų konkurenciją, nes visi tiekėjai yra lygioje startinėje pozicijoje - pasiūlyme pateikta kaina yra ta kaina, kurią perkančioji organizacija mokės tam teikėjui, kurio pasiūlyme pateikta kaina bus pripažinta mažiausia. Kaina apima visus sistemos išlaikymo kaštus, kurie būtini techninėje specifikacijoje nurodytos komplektacijos įrangai pateikti nuomai, nurodytiems tyrimams atlikti, integracijai su perkančiosios organizacijos turima laboratorine informacine sistema užtikrinti ir sistemos aptarnavimui per visą pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį. Tiekėjai, būdami šios srities profesionalai, turi galimybę tinkamai paskaičiuoti siūlomo pirkimo objekto atskirų sudėtinių dalių kaštus ir jo bendrą kainą visumoje.Be to, kaip jau buvo minėta, pirkimo sąlygose numatyta galimybė tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai. Šiuo atveju tiekėjai privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti tiekėjas turi pateikti pirkimo sutarčių ar kitų dokumentų nuorašus, kurie patvirtintų, kad tiekėjui kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais (pirkimo sąlygų 16-17 punktai, 18¹ punktas; VPĮ 5 straipsni, 24 straipsnio 5 dalis).Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo specifiškumą ir neabejotiną šio viešojo pirkimo naudą bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, nes pagrįstas svarbiomis priežastimis, yra būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų išskaidymu, šio tikslo pasiekti nebūtų galima.

Dėl pirkimo sąlygose numatytų orientacinių planuojamų atlikti tyrimų kiekių

Pirkimo sąlygų 2 priedo “Sutarties projektas” 2.5 punkte numatyta, kad techninėje specifikacijoje nurodyti tyrimų kiekiai yra orientaciniai, nes nuomininkas tiksliai nežino būsimo šių tyrimų poreikio laikotarpiui į priekį; nuomininkas neįsipareigoja atlikti viso techninėje specifikacijoje nurodyto tyrimų kiekio arba gali atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad pirkimo sąlygose numatyti orientaciniai planuojamų atlikti tyrimų kiekiai apsunkina potencialiems tiekėjams galimybę apskaičiuoti objektyviąją pasiūlymo kainą. Ieškovės teigimu, siekiant nepatirti nuostolių, apskaičiuojant kainą turi būti atsižvelgta į tai, kad visų priemonių ir medžiagų, kurių gali prireikti perkančiajai organizacijai, gali būti prašoma pateikti 30 proc. daugiau, nei planuojama. Tai reikštų itin didelius papildomus kaštus viešąjį pirkimą laimėjusiam tiekėjui. Tuo tarpu pirkimo sąlygose nėra numatyta, kad laimėjusiam viešąjį pirkimą tiekėjui bus kompensuojamos papildomos sąnaudos.Atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytais argumentais, paaiškino, kad pirkimo sąlygose nurodė preliminarius atliekamų tyrimų skaičius, nes negali apskaičiuoti tikslaus reikalingų tyrimų kiekio. Atsakovės teigimu, tiekėjai, norėdami dalyvauti viešajame pirkime, turi įvertinti tam tikrą galimą riziką, susijusią su didesniais tyrimų skaičiais, taip pat įsivertinti sistemos gedimus, remontą ir kitus galimus trikdžius.Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime liko neįvertintas pirkimo sąlygų reikalavimas, numatantis orientacinius planuojamų atlikti tyrimų kiekius. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų bylose vyraujantį viešąjį interesą bei trumpus tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo terminus, nustatytas pažeidimas nesudaro pagrindo grąžinti bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų padaryti išvadą dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo, numatančio orientacinius tyrimų kiekius, teisėtumo.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju byloje keliama ne tiek ir ne tik galimo perkamų tyrimų skaičiaus per visą pirkimo laikotarpį padidėjimo problema, kiek bendros kainos, į vieną pirkimą sujungus siūlomo pirkimo objekto sudėtines dalis, kainos apskaičiavimo problema, t. y. ar esant pirkimo sąlygose numatytiems orientaciniams tyrimų kiekiams tiekėjai sugebės tinkamai numatyti ir apskaičiuoti būtinas pirkimo objektui išlaidas ir dėl to laimėti konkurencinėje kovoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys, vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl pačių šalių, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis rizikomis. Svarbu, kad ši rizika teisingai būtų padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis). Tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas. Nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra protingai tarp šalių paskirstyta rizika. Kainodaros taisyklės viešuosiuose pirkimuose turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju techninės specifikacijos I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ bei pirkimo sąlygų 2 priedo “Sutarties projektas” 4.1. punkte numatyta, kad pirkimo sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara, tai reiškia, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį sutarties kaina nesikeičia; sutarties kaina yra (suma skaičiais) X Eur su PVM. Pirkimo sąlygų 2 priedo 4.2. punkte nustatyta, kad sutarties kaina nuomininko nuomotojui mokama kiekvieną mėnesį vienodo dydžio mokėjimais; mėnesio mokėjimas apskaičiuojamas sutarties 4.1. punkte nurodytą kainą padalinant į 60 lygių dalinių mokėjimų. Perkančioji organizacija už sistemos nuomą nuomotojui mokės tik nuomos mokestį, o sistemos nuomotojas turi užtikrinti visą sutarties galiojimo laikotarpį nepertraukiamą sistemos veikimą techninėje specifikacijoje numatytais terminais, tvarka ir pajėgumais pats dengdamas visas sistemos išlaikymo, naudojamų medžiagų ir kitas išlaidas. Tai reiškia, jog, viešojo pirkimo sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį patiektas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus.Fiksuota viešojo pirkimo sutarties kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir pateikdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio.Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama pirkimo sąlyga (nuomininkas neįsipareigoja atlikti viso techninėje specifikacijoje nurodyto tyrimų kiekio arba gali atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio) yra aiški, leidžianti tiekėjams tinkamai apskaičiuoti planuojamų tyrimų atlikimo kaštus ir jų dydį įtraukti į bendrą pasiūlymo kainą. Aplinkybė, kad nei tiekėjams, nei perkančiajai organizacijai nežinomos tikslios perkamų tyrimų apimtys nesudaro pagrindo ginčijamos pirkimo sąlygos vertinti kaip neaiškios ir ribojančios tiekėjų konkurencijos. Techninės specifikacijos III dalies 1 punkte išvardinti reikalavimai sistemos komplektacijai ir techniniai reikalavimai, 2 punkte detaliai atskleisti reikalavimai programinei įrangai ir sistemos integravimui į atsakovės valdomą laboratorijos informacinę sistemą, 3.1-3.6 punktai išvardija detalius reikalavimus atliekamiems laboratoriniams tyrimams. Pavyzdžiui, 3.1 punkte nurodoma, jog tyrimo atlikimui turi būti pateiktos ir įskaičiuotos į tyrimo kainą visos pagal gamintojo rekomendacijas tyrimo atlikimui reikalingos sudedamosios priemonės: reagentai, reagentų ir mėginių skiedikliai, kalibratoriai, kontrolinės medžiagos, mėgintuvėliai, plovikliai, specialūs valikliai, specialūs antgaliai ar bet kokios kitos gamintojo nurodytos priemonės. Techninės specifikacijos III dalies 4.1-44 punktuose nurodyti aiškūs reikalavimai sistemos aptarnavimui. Techninės specifikacijos IV dalyje tiksliai nurodyti tyrimų rūšys, skaičius ir reikalavimai tyrimams, kurie turės būti atlikti sutarties vykdymo metu. Taigi, techninėje specifikacijoje perkančioji organizacija nurodė konkrečius tyrimus, kuriuos perkančioji organizacija atliks sutarties vykdymo laikotarpiu, nurodė tų tyrimų maksimalų skaičių. Tuo tarpu pats tiekėjas privalo įvertinti ir numatyti visas reikiamas reagentų, kitų eksploatacinių medžiagų sudedamąsias dalis ir jų kiekį nurodytam tyrimų skaičiui kokybiškai atlikti per 60 mėnesių. Tiekėjams taip pat yra atskleista informacija apie perkančiosios organizacijos atliekamų tyrimų skaičių einamuoju laikotarpiu.Šioje nutartyje jau konstatuota (64 punktas), jog perkančioji organizacija yra labai daug tyrimų atliekanti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydymo įstaiga. Byloje nėra ginčo, kad pirkimo sutartis sudaroma penkerių metų laikotarpiui. Analizuojant ligoninėje atliekamų tyrimų dinamiką, stebima jų kiekio didėjimo tendencija, perkančioji organizacija objektyviai neturi galimybės tokiam laikotarpiui prognozuoti tikslų įvairių perkamų tyrimų poreikį. Todėl perkančioji organizacija turėjo pagrindą numatyti, jog perkamas tyrimų skaičius yra orientacinis, jų pirkimą laimėjęs tiekėjas turi įsipareigoti atlikti iki 30 proc. daugiau nurodytų tyrimų kiekio. Kita vertus, pirkimo sąlygose numatyta, jog jose numatyto kiekio tyrimų gali ir neprireikti, taigi rizika tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo yra paskirstyta proporcingai. Nepriklausomai nuo to, kad dalies tyrimų gali neprireikti, tiekėjui perkančioji organizacija mokėtų fiksuotą kainą už sistemos nuomą ir jos aptarnavimą. Ta pati sąlyga galioja visiems potencialiems pasiūlymus viešajame pirkime ketinantiems pateikti tiekėjams.Anksčiau minėta, kad viešųjų pirkimų principų nepažeidžia aplinkybė, jog į vieną pirkimą yra sujungtos kelios sudedamosios pirkimo dalys – automatizuotos laboratorinės įrangos nuoma, reagentų ir eksploatacinių medžiagų pirkimas, perkamos sistemos integravimas į perkančiosios organizacijos informacinę laboratorijos sistemą ELAB, perkamos sistemos aptarnavimas ir remontas. Tai reiškia, kad bendroje pirkimo kainoje reagentų ir eksploatacinių medžiagų, reikalingų tyrimams atlikti, kaštai sudaro tik dalį visos pirkimo kainos. Dar mažesnę kainą bendroje pirkimo kainoje sudarytų papildomų reagentų ir eksploatacinių medžiagų, kurios būtų būtinos papildomiems tyrimams, viršijantiems pirkimo sąlygose numatytą kiekį, atlikti. Tuo remiantis nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamame pirkime turėtų būti nustatyta ne tik fiksuota kaina atskiroms pirkimo dalims (pvz., įrangos nuomai, sistemos integravimui į perkančiosios organizacijos sistemą ELAB ar nuomojamos įrangos remontui ir aptarnavimui), bet ir taikytinas įkainis kitoms pirkimo dalims (pvz., įrangos atsarginėms dalims, reagentams, kalibravimo ir kitoms eksploatacinėms medžiagoms). Priklausomai nuo hipotetinio tyrimų kiekio padidėjimo galėtų pasikeisti tik vienos iš pirkimo sudėtinių dalių (reagentų ir eksploatacinių medžiagų) kaina. Atsižvelgiant į pirkimo mastą ir laikotarpį, nėra pagrindo spręsti, jog šios pirkimo dalies kaina bendroje pirkimo kainoje sudarytų esminę dalį, dėl ko būtų pagrindas tai pripažinti neproporcinga rizika tiekėjui. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo viešojo pirkimo atveju nėra pagrindo pripažinti nepagrįstu ir pažeidžiančiu tiekėjų interesus bendros fiksuotos kainos nustatymas už visą sudėtinį pirkimo objektą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į viešųjų pirkimų skaidrumo principą ir iš jo turinio išplaukiančias perkančiosios organizacijos pareigas nustatyti aiškias pirkimo sąlygas tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, šie būtų objektyviai įvertinti, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nustatydama techninėje specifikacijoje orientacinius tyrimų kiekius, nurodytų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tokius perkančiosios organizacijos veiksmus kvalifikuoti neteisėtais.

Dėl specialių pirkimo objektui nustatytų techninių reikalavimų pagrįstumo aiškinimo teismų praktikoje

Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis VPĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatas techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai (tiekėjų kvalifikacijai ar pirkimo objektui), kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje dėl viešojo intereso sudėtinių elementų (pirkimo objekto ir tiekėjų varžymosi) konkurencijos nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip, nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2015). Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008; 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Taigi, formuojama teismų praktika patvirtina, jog, nustatant reikalavimus pirkimo objektui, leidžiama nustatyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančius techninius pirkimo objekto parametrus, tačiau tokiu atveju draudžiama akivaizdžiai nukrypti nuo teisinio reguliavimo atitinkamų teisinių santykių srityje. Perkančios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, taip pat turi pateikti patikimą ir įtikinamą tokių reikalavimų nustatymo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-158/2011; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39/2015; 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015; 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2015).

Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.3.4. punkto reikalavimo

Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.3.4 punkte nustatytas reikalavimas, kad sistemos bendras (suminis) našumas turi būti ne mažiau kaip 100 automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos per valandą.Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliaciniame skunde, kad perkančioji organizacija, nustatydama tokį reikalavimą, nepagrindė, jog atsižvelgiant į kintančius tyrimų kiekius ir techninio pajėgumo poreikius, viena vertus, automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos poreikis bent potencialiai gali siekti 100 per valandą, ir antra vertus, kad, netgi turėdama tokius pajėgumus perkančioji organizacija (su sistema dirbantis specialistas) pajėgtų jais naudotis.Atsakovė, nesutikdama su tokia ieškovės pozicija, paaiškino, kad pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytas duomuo – automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos sistemos našumas 100 tepinėlių per valandą – reiškia, kad turi būti tokia sistemos užkrovimo ir tepinėlių paruošimo ir nudažymo mikroskopijai galimybė. Atsakovės teigimu, tokios galimybės turėjimas pateisinamas tiek egzistuojančiu viešuoju interesu, susijusiu su racionaliu lėšų panaudojimu, tiek perkančiosios organizacijos pareiga teikti ne tik minimalius reikalavimus atitinkančias paslaugas, bet įmanomai geriausias pagal įstaigos turimus išteklius.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs viešai prieinamą informaciją bei atsakovės triplike pateiktos lentelės „Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijoje atliktų tyrimų pokytis 2012 – 2015 m.“ duomenis, padarė išvadą, kad ginčijama pirkimo sąlyga yra pateisinama. Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien atsakovės argumentais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Ieškovės padarytais apskaičiavimais, perkančioji organizacija per vieną mėnesį planuoja atlikti apie 15 040 (180 480/12) bendro kraujo vaizdo tyrimų (toliau – BVK), o per vieną dieną apie 495 (180480/365). Kadangi pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 3 pozicijoje „Hematologiniai tyrimai“ numatyta, kad į bendrą kraujo vaizdo tyrimų kainą turi būti įskaičiuota ir tepinėlių paruošimo ir dažymo išlaidos (apie 10 proc. visų BKV tyrimų), todėl, ieškovės vertinimu, faktiškai perkančioji organizacija planuoja atlikti tik apie 50 tepinėlių ir dažymo bei mikroskopijos tyrimų per dieną.Byloje neginčijamos aplinkybės, kad automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos sistemos našumas 100 tepinėlių per valandą reiškia, kad turi būti tokia sistemos užkrovimo ir tepinėlių paruošimo ir nudažymo mikroskopijai galimybė. Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad pirkimo sąlygose bendro kraujo vaizdo tyrimai nurodyti bendrai per vienerius metus.Įrodytais pripažįstami atsakovės teiginiai byloje (atsiliepime į ieškinį, triplike ir atsiliepime į ieškinį), kad BKV tyrimų kiekis svyruoja darbo dienomis priklausomai nuo paros laiko bei sezoniškai priklausomai nuo pacientų srautų. Kaip matyti iš atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų duomenų, piko metu, rytinėmis valandomis 9-11 val., BKV tyrimai atliekami pacientams, gydomiems įvairiuose stacionaro, skubiosios pagalbos ir ambulatoriniuose skyriuose, todėl tuo metu ženkliai dažniau nustatomi patologiniai rezultatai, reikalaujantys mikroskopijos. Rengiant techninę specifikaciją, buvo analizuojami ir vertinami ne tik šiuo metu turimi perkančiosios organizacijos poreikiai, bet ir ateinančių 5 metų laikotarpiui. Atitinkama išvada dėl padidėjusių pacientų srautų piko metu buvo padaryta įvertinus 2016 m. pirmojo pusmečio perkančiosios organizacijos praktikoje buvusius atvejus, kai per 1 dieną buvo atlikta virš 800 tyrimų, iš kurių 80 proc. tyrimų buvo atlikti rytinio piko metu per 2 val. Vertinant tyrimų skaičiaus nuolatinio didėjimo tendencijas ir atliekant būsimo poreikio vertinimą, buvo preziumuojama, kad per 5 metus atliekamų tyrimų skaičius gali išaugti apie 20 proc. ir per artimiausius 5 metus mikroskopijų skaičius pasieks 90-100 tepinėlių per 1 val. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių perkančiosios organizacijos duomenis apie atitinkamu paros laiku padidėjusius pacientų srautus ir BKV tyrimų skaičiaus nuolatinio didėjimo tendencijas.Ieškovė, apskaičiuodama bendrą tepinėlių ir dažymo bei mikroskopijos tyrimų skaičių per dieną, neatsižvelgė į BKV tyrimų kiekių svyravimus darbo dienomis, taip pat į BKV tyrimų skaičiaus nuolatinio didėjimo tendencijas bei tokį skaičių siejo vien su pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 3 pozicijoje „Hematologiniai tyrimai“ numatyta informacija, kad tepinėlių ruošimo ir dažymo kiekis sudarys apie 10 proc. visų BKV tyrimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks BKV tyrimų apskaičiavimas negali būti laikomas išsamiu bei patvirtinančiu, kad perkančiosios organizacijos atliekamų BKV tyrimų kiekiai yra vienodi kiekvieną dieną bei jų dydžiui neturi įtakos pacientų srautai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais ieškovės paskaičiavimais nesivadovavo.Be to, perkančioji organizacija, siekdama neriboti konkurencijos galimiems tiekėjams, techninės specifikacijos specialiųjų reikalavimų skyriaus reikalavimuose sistemos komplektacijai nurodė ne aparato, bet sistemos bendrą (suminį) našumą. Todėl kiekvienas potencialus tiekėjas, norėdamas atitikti 100 tepinėlių pajėgumo reikalavimą, turi galimybę sistemoje komplektuoti pageidaujamas tepinėlių paruošimo ir dažymo sistemas ir tokiu būdu atitikti ginčijamą reikalavimą. Apeliacinio skundo argumentai, kad netgi turėdama tokius pajėgumus perkančioji organizacija (su sistema dirbantis specialistas) nepajėgtų jais naudotis, taip pat nepagrįsti bei nesudaro pagrindo ginčijamą pirkimo sąlygą laikyti neteisėta. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija pateikė duomenis, kad piko valandomis naudos ne tik automatinę mikroskopiją, bet ir automatiškai paruoštų ir nudažytų tepinėlių rankinius mikroskopijos variantus. Tam darbui piko valandomis pastoviai dirbs 3-4 specialistai, galintys mikroskopuoti tepinėlius atskirai nuo automatinės sistemos ir skubiai pateikti rezultatus gydytojams klinicistams. Tokiu būdu siekiama, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos savalaikiai, kad nereikėtų laukti paties paruošimo proceso užbaigimo, t. y. nebūtų prarandamas laikas, kuris gydymo procese kartais yra lemiantis veiksnys.Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 95-99 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytas duomuo - automatinių hematologinių tepinėlių ruošimo ir dažymo bei mikroskopijos sistemos našumas 100 tepinėlių per valandą, nėra nei diskriminacinis, nei perteklinis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje pirkimo sąlygoje neįžvelgė viešųjų pirkimų skaidrumo principo pažeidimo ar tiekėjų konkurencijos ribojimo.

Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.10 punkto reikalavimo.

Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 1.10 punkte nustatytas reikalavimas, kad biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams sistema turi naudoti ne mažiau kaip 13 skirtingų bangų ilgių.Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliaciniame skunde, kad didesnis analizatoriaus naudojamų bangų skaičius neturi jokios įtakos tyrimams ir jų kokybei. Todėl ginčijamas reikalavimas nepagrįstai riboja galimybę pateikti pasiūlymus tiekėjams, kurie gali pasiūlyti analizatorius, tenkinančius visas kitas pirkimo sąlygas ir užtikrinančius tokią pačią ar net aukštesnę tyrimų kokybę su mažesniu nei 13 tyrimų bangų ilgių skaičiumi. Tokią poziciją ieškovė grindė UAB „Roche Lietuva“ Diagnostikos padalinio specialistų pateiktais paaiškinimais ir Roche D. I. specialistų pasirašytu raštu.Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais dėl nurodyto pirkimo sąlygų reikalavimo, laikėsi priešingos pozicijos, kad sistemos bangų ilgių gausa lemia tyrimo tikslumą. Atsakovės teigimu, analizatorius skirtingoms analitėms nustatyti fotometriniams matavimams naudoja skirtingus bangų ilgius. Kuo daugiau bangų fotometriniams matavimams naudoja analizatorius, tuo yra tikslesni tyrimo rezultatai, nes išvengiama interferentinių veiksnių įtakos.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios pirkimo sąlygos teisėtumo, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija tinkamai pagrindė reikalavimo sistemai biocheminių tyrimų fotometriniams matavimams naudoti ne mažiau kaip 13 skirtingų bangų ilgių būtinumą, todėl šis reikalavimas nepažeidžia tiekėjų konkurencijos.Nagrinėjamu atveju šalys neginčija aplinkybių, kad šiuolaikiniuose analizatoriuose bangų ilgių skaičius svyruoja nuo 8 iki 18, kad perkančioji organizacija pasirinko tik vidutinio lygio techninį parametrą – 13 skirtingų bangų ilgių. Taip pat neginčijamos aplinkybės, kad ieškovės siūlomame analizatoriuje Roche in vitro diagnostiniai tyrimai yra sukurti dvylikos bangos ilgių, tačiau techniškai instrumentų diapazonas gali būti papildytas naujais bangos ilgiais. Taigi, esminis yra klausimas, ar perkančioji organizacija tinkamai pagrindė šio specialaus reikalavimo būtinumą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigų atliekami laboratoriniai tyrimai, jų atlikimo kokybė, rezultatų tikslumas, patikimumas daro tiesioginę įtaką pacientų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, perkančiosios organizacijos nustatytas ginčijamas reikalavimas yra pateisinamas bei nepažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, tiekėjų konkurencijos.Nagrinėjant ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo galimai netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija tinkamai pagrindė, kad ginčijamoje pirkimo sąlygoje nustatyti skirtingi bangų ilgiai naudojami skirtingų sąraše nurodytų tyrimų koncentracijoms išmatuoti, taip pat įvertinant interferentinių veiksnių įtaką rezultatams. Esant didesniam bangos ilgių pasirinkimui, galima pasirinkti geriau sugerties spektrą atitinkantį bangos ilgį konkrečiam tyrimui, t. y. didesnis bangos ilgių skaičius yra tiesiogiai susijęs su galimybe rinktis bangos ilgį, artimesnį idealiam, atliekant atskiros rūšies tyrimą. Nurodytas aplinkybes perkančioji organizacija pagrindė ne subjektyviais samprotavimais ir aiškinimais, kaip teigia apeliantė, bet oficialių medicininės literatūros šaltinių duomenimis, kuriuose aprašomi analizuojami ir vertinami tyrimų patikimumą lemiantys ir interferencijos įtaką mažinantys veiksniai, gamintojų techniniai sprendimai (Ultraviolet/ V. L. A. S. in C. C.. Stephen L. U. in Encyclopedia of A. C. R.A. M. (Ed.) pp. 1699-1714 O J. W. & S. L., Chichester, 2000; http:users2.unimi.it/cirme/pablic/UploadAttach/Pubblications%202014/5.pdf).Perkančioji organizacija pateiktais mokslinės literatūros šaltiniais tinkamai pagrindė aplinkybes, kad klinikinės chemijos tyrimams interferenciniai veiksniai gali sąlygoti ženklų rezultato nuokrypį nuo tikrosios vertės. Priklausomai nuo bangų ilgio, naudojamo interferencijai aptikti, pritaikymo ir jų kiekio parinkimo analizatoriuose tyrimo rezultatas gali skirtis. Naudojant papildomas bangas, apskaičiuojama interferencijos įtaka ir pakoreguojamas rezultatas. Analitinės sistemos, naudojančios daugiau nei vieną porą bangų interferencijos įtakai aptikti ir įvertinti, sumuoja gautus rezultatus ir taip pateikia tikslesnį rezultatą. Kauno klinikų pacientų, kuriems yra atliekami tyrimai, ypatumas ir išskirtinumas yra tas, kad dauguma jų serga ne viena liga, o turi ir gretutines, neretai sunkias patologijas, be to pacientai yra gydomi naudojant ne monoterapiją, o politerapiją, todėl interferencinių veiksnių poveikis matavimams yra daugiakomponentinis, labai tikslus bangos ilgio pritaikymas yra būtina sąlyga patikimai atlikti tyrimus ir gauti tikslius rezultatus. Pavyzdžiui, nepakankamai įvertinus ar visiškai neįvertinus hemolizės, galima pateikti neteisingą ir klaidinantį diagnozės nustatymui, paciento būklės įvertinimui ar gydymo parinkimui rezultatą, pvz., normalų kalio kiekį vietoj sumažinto (hipokalemijos) (http://users2.unimi.it/cirme/public/UploadAttach/Pubblications%202014/5.pdf). Taip pat būtinas lipemijos interferencijos įvertinimas. Lipoproteinai, esantys mėginyje, absorbuoja 300-700 nm bangos ilgio šviesą. Kuo mažesnė banga naudojama, tuo didesnė lipemijos įtaka rezultatui. Įvairūs gamintojai naudoja skirtingas bangas lipemijos nustatymui, dažnai jos kombinuojamos. Kai kurių gamintojų analizatoriai naudoja net keletą bangos ilgių kombinacijų, tai leidžia geriau nustatyti lipemijos indeksą bei tiksliau įvertinti tyrimo rezultato nuokrypį nuo tikrosios vertės (www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3936974/).Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno klinikų poreikiams reikalingas labai platus tiriamų analičių sąrašas, todėl ir platus bangų spektro diapazonas yra būtinas. Jei bangos ilgių diapazonas nėra platus, analizatoriuose gali būti parenkama ne idealiausia, bet tik idealiai artima banga. Tokiu atveju rezultatai nebus tokie tikslūs, kokiems yra poreikis konkrečiu atveju. (http://pharmaxchange.info/press/2012/05/ultraviolet-visible-uv-vis-spectroscopy- %E2%80%93-limitations-and-deviations-of-beer-lambert-law/).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutarties 108-110 punktuose padarytų išvadų nepaneigia ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje lentelėje esantys duomenys, kuriais ieškovė įrodinėja, kad ADVIA 1800, 2400, Architect c8000 ar Ortho analizatoriai šių tyrimų atlikimui naudoja tik atitinkamai 10, 13 ir 11 bangų ilgi. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į tai, kiek bangų ilgių papildomai naudoja analizatoriai įvairių endogeninių ir egzogeninių interferencinių veiksnių (hemolizės, lipemijos (drumstumo), bilirubinemijos ir kt.) įvertinimui. Pavyzdžiui, A. A. analizatoriai vien lipemijos aptikimui naudoja 510/524; 572/604; 628/660 ir 524/804 ilgių bangas, iš jų kai kurios nenurodytos minėtoje ieškovo pateiktoje lentelėje (http://wvvw.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articIes/PMC3936974/).Taip pat nėra pagrindo vadovautis apeliantės pateiktu prof. dr. S. T. paaiškinimu dėl biocheminių analizatorių bangų ilgių kiekio įtakos tyrimų kokybei, kadangi pateiktame paaiškinime nurodyta tik bendro pobūdžio informacija apie biocheminiuose analizatoriuose naudojamą spektrofotometrinės analizės metodą bei nepasisakyta dėl papildomai naudojamų bangų ilgių įvairių endogeninių ir egzogeninių interferencinių veiksnių tyrimo rezultatui įvertinti. Be to, pateiktame paaiškinime tik patvirtinamos aplinkybės, kad įvairių analičių nustatymui yra naudojami diagnostikos prietaisų gamintojų reagentai, turintys skirtingus sugertiems spektrus, todėl, kuriant tyrimų procesą, tinkamiausi reagentai parenkami pagal analizatoriuose naudojamo fotometro bangos ilgius.Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 105-111 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad siekiant užtikrinti techninės specifikacijos IV skyriuje nurodytų analičių, ypač baltyminių medžiagų, tikslius matavimus ir išvengti interferentinių veiksnių įtakos, perkančioji organizacija turėjo pagrindą pasirinkti ne mažesnį kaip 13 skirtingų bangų ilgių reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje pirkimo sąlygoje neįžvelgė viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų pažeidimo ar tiekėjų konkurencijos ribojimo.

Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies „Tyrimai ir planuojamos orientacinės jų apimtys“ 30 ir 32 punktuose nustatyto reikalavimo

Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies „Tyrimai ir planuojamos orientacinės jų apimtys“ nustatyti specialieji reikalavimai biocheminiams tyrimams: 30 punkte, kad tiriant imunoglobuliną A per metus preliminariai turi būti atliekama 1 400 tyrimų, ir nustatyti specialieji reikalavimai tyrimui – automatinis mėginio praskiedimo parinkimas iki ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos, be atskiro pareikalavimo žemutinė matavimo riba ne didesnė kaip 0,1 g/l; 32 punkte, kad tiriant imunoglobuliną M per metus preliminariai turi būti atliekama 1 400 tyrimų, ir nustatyti specialieji reikalavimai tyrimui – automatinis mėginio praskiedimo parinkimas iki ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos, be atskiro pareikalavimo.Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, remdamasi Tartu (Estija) universitetinės ligoninės laboratorijos patvirtinimu, iš esmės ginčijo nurodytose pirkimo sąlygose nustatytas koncentracijos ribas. Ieškovės teigimu, imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų praktikoje atvejai, kuomet tyrimo objektas yra aptinkamas aukštesnėje nei maždaug 60 g/l koncentracijos riboje, yra išskirtinai reti; be to, rinkoje egzistuoja didelė pasiūla analizatorių, kurie tyrimus gali atlikti mažesnėse tyrimų ribose automatiniu būdu ir užtikrina galimybę pratęsti tyrimą rankiniu būdu. Todėl nėra pagrįsta nustatyti aukštą 80 g/l ribą ir tokiu būdu, iš esmės neišvengiant darbo rankiniu būdu, apriboti potencialių tiekėjų konkurencijos galimybes ir siekti įsigyti galimai ženkliai brangesnę įrangą.Atsakovė, nesutikdama su nurodytais argumentais, paaiškino, kad pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytas imunoglobulino A ir imunoglobulino M automatinis mėginio praskiedimas iki ne žemesnes kaip 80 g/l, be atskiro pareikalavimo, yra svarbus tretinio lygio ligoninėje gydomiems pacientams diagnazuojant ir stebint monokloninės kilmės ligas – mielomą, lėtinę limfoleukemiją, monokloninę gamapatiją, limfomą. Todėl perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai yra pagrįsti siekiu įsigyti kuo pažangesnę ir ne blogesnę, nei šiuo metu įstaigoje turima, sistemą bei nepažeidžia jokių ieškovės teisių ir teisėtų interesų.Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos IV dalies 30 ir 32 punktuose nustatytų reikalavimų, nustatė, kad ieškovės nurodyta Tartu universitetinė ligoninė ir Kauno klinikos nėra analogiško dydžio ir pobūdžio gydymo įstaigos, todėl negali būti lyginami šių įstaigų atliekamų tyrimų skaičiai. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus reikalavimus, neperžengė savo diskrecijos ribų, nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo, diskriminavimo draudimo ir viešojo pirkimo proporcingumo principų.Ieškovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktą Tartu (Estija) universitetinės ligoninės laboratorijos patvirtinimą, kuriame nustatyta, jog imunoglobulino A ir imunoglobulino M tyrimų praktikoje atvejai, kuomet tyrimo objektas yra aptinkamas aukštesnėje, nei maždaug 60 g/l koncentracijos riboje, yra išskirtinai reti. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas ne konkrečios gydymo įstaigos dydis ar bendras teikiamų paslaugų spektras, o atliekamų konkrečių tyrimų skaičius ir tai, kokia procentinė dalis yra susijusi su imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo ribomis, kurios pagal ginčijamus pirkimo sąlygų reikalavimus, abiem atvejais yra ne mažesnės kaip 80 g/I koncentracijos ribos.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad ginčijamų pirkimo sąlygų reikalavimai imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo riboms yra per aukšti, tuo tarpu perkančioji organizacija tinkamai pagrindė šių reikalavimų būtinumą bei jų atitikimą perkančiosios organizacijos poreikiams.Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis Tartu universitetinė ligoninė ir Kauno klinikos nėra analogiško dydžio ir pobūdžio gydymo įstaigos (http://www.kliinikum.ee/ena/basic-facts ir http://www. kaunoklinikos.lt/kk/veikla2-3/veiklos-ataskaitos/metines-ataskaitos). Šių aplinkybių neginčija ir pati ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigia apeliantė, nurodytų medicininių įstaigų dydis ir bendras teikiamų paslaugų spektras turi tiesioginės įtakos konkrečių atliekamų tyrimų skaičiui bei atitinkamai šių tyrimų procentinei išraiškai, susijusiai su imunoglobulino A ir imunoglobulino M mėginio praskiedimo parinkimo ribomis. Esant skirtingiems nurodytų medicininių įstaigų poreikiams, Tartu universitetinės ligoninės atliktų konkrečių tyrimų skaičius neatspindi realių perkančiosios organizacijos poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiuo ieškovės pateiktu dokumentu.Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus, kad ginčijamus pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka tik analizatorius B. C. UniCel DxC 600. Bylos duomenys patvirtina, kad pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimuose nėra nurodyti konkretūs maksimalios matavimo ribos reikalavimai. Nors universitetinei ligoninei, kaip teigia atsakovė, ir būtini analizatoriai, turintys kuo platesnes tyrimų rezultato nustatymo ribas neskiedžiant mėginio, tačiau yra prašoma automatinio mėginio praskiedimo parinkimo iki ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos.Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija tinkamai pagrindė aplinkybes, kad Kauno klinikoms būtini analizatoriai, kurie, rezultatui viršijus įrangos įmanomas užtikrinti matavimo ribas, jį automatiškai praskiestų be papildomo darbuotojo įsikišimo. Tai leidžia taupyti laiką ir iš karto išmatuoti patologinę koncentraciją, jei ji viršija galimas analizatoriaus matavimo ribas, neįsikišant darbuotojui, bei pakartotinai neužsakant tyrimo ir/ar neatliekant papildomo skiedimo rankiniu būdu. Bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija savo procesiniuose dokumentuose pateikė aprašymą, kaip vyksta darbas automatinio ir neautomatinio praskiedimo atvejais. Kaip matyti iš pateikto aprašymo, be automatinio praskiedimo, esant IgA koncentracijai > 80 g/l aparatas ir pateikia tokį atsakymą; laboratorija negali tokio tyrimo patvirtinti – validuoti; laboratorijos darbuotojas suranda tokį kraujo mėginį, atlieka jo praskiedimą rankiniu būdu (su pipete) pagal nustatytas taisykles (1:1; 1:2; 1:5 ar 1:10) ir paleidžia tyrimą analizatoriui jį kartoti iš naujo; gautą atsakymą padaugina iš buvusio praskiedimo skaičiaus ir gydytojui pateikia atsakymą jį užrašydamas ir pasirašydamas (patvirtindamas). Su automatinio praskiedimo funkcija, esant IgA koncentracijai >80 g/l, aparatas automatiniu būdu suranda kraujo mėginį, atlieka jo praskiedimą pagal nustatytas taisykles (1:1; 1:2; 1:5 ar 1:10) ir paleidžia tyrimą analizatoriui jį kartoti automatiškai iš naujo; automatiškai gautą atsakymą padaugina iš buvusio praskiedimo skaičiaus ir atsakymą gydytojui jau pateikia teisingą, kurio laboratorijos darbuotojui nebereikia perskaičiuoti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad automatinio praskiedimo funkcija Kauno klinikoms, kaip universitetinei trečio lygio ligoninei, yra būtina tiek taupant žmogiškuosius resursus, tiek siekiant rezultato tikslumo.Bylos duomenys patvirtina, kad perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas, kad automatinis mėginio praskiedimo parinkimas būtų iki ne žemesnės kaip 80 g/l koncentracijos ribos, buvo pasirinktas dėl poreikio diagnozuojant piktybines ligas. Atsakovės paaiškinimais ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad patologinių monokloninių imunoglobulinų kiekio ženklus padidėjimas būdingas keletui susirgimų, vienas iš jų – piktybinė mielominė liga. Remiantis viešai skelbiamais Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje šia liga sergančių pacientų skaičius turi tendenciją didėti: 2009 m. buvo užregistruoti 148 mielominės ligos atvejai, 2012 m. Lietuvoje nustatyta jau 187 naujų mielominės ligos atvejų. Kauno klinikose dėl tokių pacientų daugėjimo pradėtos teikti naujos paslaugos - kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugos. Pacientams, kuriems nustatytas patologinis monokloninis baltymas, rekomenduojama tirti ir sekti patologinių imunoglobulinų (IgM, IgA) kiekį kraujo serume. P. D. and Salmon daugybinės mielomos klasifikaciją (S. S. for M. M.), III stadija nustatoma, kai IgG koncentracija viršija 70 g/l, todėl tiksli koncentracija būtina. Taip pat imunoglobulinų koncentracijos tyrimas ir sekimas rekomenduojamas sergantiems mieloma pacientams atliekant imunoferezes, sekant atsaką į gydymą. Tarptautinėse daugybinės mielomos diagnostikos rekomendacijose (I. M. W. G. (IMWG) Criteria for the Diagnosis of M. M.) kiekybinis imunoglobulinų tyrimas, nustatant koncentraciją, nurodomas kaip rutininis. Serumo imunoglobulinų koncentracijos nustatymas, sekant mielominės ligos eigą, rekomenduojamas ir 2016 m. NICE direktyvose (httys://www.nice.org. uk/guidance/ng35/chavter/recommendations ir Measurement of serum immunoglobulins remain the gold standard laboratory techniques for monitoring of monoclonal gammopathies, http://www. ncbi. nlm. nih. gov/pmc/articles/PMC2755004/). Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 119-123 punktuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ginčijami reikalavimai yra būtini, siekiant teikti ypatingai sudėtingas kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas, todėl tokie reikalavimai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius. Tokių reikalavimų būtinumą perkančioji organizacija tinkamai pagrindė moksliniais šaltiniais ir gydymo rekomendacijomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodytos pirkimo sąlygos nepažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principų, tiekėjų konkurencijos.

Dėl ieškovės ginčijamų viešojo pirkimo techninės specifikacijos sąlygų reikalingumo ir tikslingumo pagrindimo

Apibendrindamas anksčiau padarytas išvadas dėl visų ieškovės ginčijamų viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina, jog perkančioji organizacija yra licencijuota tretinio paslaugų (aukščiausio) lygio asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti pacientams sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant laboratorinę diagnostiką (LR Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl, skelbdama viešuosius pirkimus ir pirkdama įvairias prekes, įskaitant analizatorius, perkančioji organizacija privalo, pirmiausia, užtikrinti viešojo intereso – kokybiškų ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo – reikalavimus. Būtent perkančioji organizacija, o ne analizatorių gamintojas ar tiekėjas, yra atsakinga už atliekamų tyrimų kokybę ir turi šią kokybę užtikrinti. Minėtas sveikatos priežiūros paslaugų (įskaitant laboratorinę diagnostiką) kokybės reikalavimas kildinamas iš Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatų (3 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, perkančioji organizacija, vykdydama savo pareigas bei siekdama užsitikrinti teikiamų diagnostikos paslaugų kokybę (suteikti pacientui tokias paslaugas, kurios tenkintų ir viršytų pacientų lūkesčius), privalo ypatingą dėmesį skirti vidinei laboratorinių tyrimų kokybės kontrolei.Priešingai, nei teigia apeliantė, perkančiosios organizacijos siekis įsigyti jos poreikius atitinkančias paslaugas ar prekes negali būti vertinamas kaip neracionalus lėšų naudojimas. Lėšos racionaliai naudojamos tuomet, kai perkančioji organizacija perka tai, kas atitinka jos poreikius, už žemiausią kainą. Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos tikslas yra įsigyti ne bendrai pigiausią įrangą ar paslaugą, bet tai, kas reikalinga, t. y. kad kokybės kriterijus atitinkantys tyrimai būtų atliekami už žemiausią kainą. Viešuosiuose pirkimuose be kitų teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų būtina užtikrinti ir pagrįstus perkančiosios organizacijos poreikius, atitinkančius jos veiklos specifiką ir ypatumus. Pabrėžtina, jog perkamas objektas turi atitikti perkančiosios organizacijos poreikius ne tik šiuo metu, bet ir per visą penkerių metų prikimo sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ginčijamų techninių reikalavimų automatinei laboratorinei sistemai nustatymas savaime reiškia ir perkamo objekto pabrangimą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija, siekdama įsigyti kokybiškus tyrimus, neracionaliai naudoja lėšas.Įvertinus šios nutarties 87-126 punktuose nurodytas aplinkybes ir argumentus darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama specialiuosius reikalavimus automatizuotai laboratorinei sistemai techninės specifikacijos III dalies 1.3.4 punkte, 1.10 punkte ir IV dalies 30 ir 32 punktuose, elgėsi pagrįstai, teisėtai ir proporcingai, nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų. Tokie techninės specifikacijos reikalavimai nėra pernelyg specifiniai ir yra pateisinami ypatinga perkamo objekto svarba ir viešojo intereso gyventojams suteikti tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas apsauga, atsakovė tinkamai ir įtikinamai tokį reikalavimą pirkimo objektui pagrindė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šių pirkimo sąlygų reikalavimų, tinkamai atskleidė ginčo esmę, susijusią su reikalavimais automatizuotai laboratorinei sistemai, bei pagrįstai sprendė, jog perkančioji organizacija tinkamai pagrindė aukštesnio, nei minimalus, parametro nustatymą.

Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 2.1 punkte nustatyto reikalavimo

Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies „Biocheminius, imunocheminius ir hematologinius tyrimus atliekančios automatizuotos laboratorinės sistemos specialieji reikalavimai“ 2.1 punkte numatyta, kad siūloma sistema ir jos programinė įranga turi būti suderinama ir integruojama į Kauno klinikų laboratorijos informacinę sistemą ELAB; nuomotojas sistemos programinės įrangos suderinimą ir integraciją atlieka savo jėgomis ir lėšomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliaciniame skunde, kad perkančiosios organizacijos laboratorijos informacinė sistema ELAB yra perkančiosios organizacijos nuosavybė, pritaikyta išskirtinai perkančiosios organizacijos poreikiams, todėl pati perkančioji organizacija privalo atlikti ir užtikrinti sistemos į ELAB sistemą veiksmus. Ieškovės teigimu, paskelbusi viešąjį pirkimą, perkančioji organizacija viešai neatskleidė ir nesuteikė potencialiems viešojo pirkimo dalyviams prisijungimo prie ELAB sistemos galimybės, kuria pasinaudojus pastarieji galėtų įsivertinti sistemą ir jos integralumą. Atsakovė, nesutikdama su nurodytais ieškovės argumentais, paaiškino, kad visa perkančiosios organizacijos laboratorijos informacinė sistema veikia WitabLIMS licencijų pagrindu. Ieškovės ginčijamas sistemos integracijos reikalavimas yra būtinas Kauno klinikoms, siekiant turėti vieningą informacinę sistemą pagal įvykdyto ES lėšomis finansuoto „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės informacinių sistemų plėtra“ projekto įsipareigojimus naudoti jau sukurtas informacines sistemas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pozicijas nurodytu klausimu, konstatavo, kad ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas nepažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo, kadangi perkančiosios organizacijos sistema ELAB centralizuotai valdo skirtingų gamintojų laboratorinius įrenginius bei jų programinę įrangą, ji nėra pritaikyta konkrečiam gamintojui ir gali būti integruota su bet kurio gamintojo laboratorine įranga ir (ar) kartu pateikiama programine įranga.Apeliaciniame skunde ieškovė atskirai nepateikia argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalies 2.1 punkte numatytas reikalavimas pripažintas proporcingu perkančiosios organizacijos poreikiams, tačiau prašo panaikinti ir šią skundžiamo teismo sprendimo dalį.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios ginčijamos pirkimo sąlygos (ne)teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo, inter alia, atsižvelgiant į perkamų prekių (ar jų sukeliamo poveikio) suderinamumą su turimomis, kasacinio teismo pasisakyta, kad VPĮ 25 straipsnio 8 dalis netaikytina, kai objektyviai įmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pirkimo objektą pagal bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo bei Teisingumo Teismo praktika). Tokiu atveju kaip nagrinėjamas byloje, kai perkančiajai organizacijai būtina išplėsti turimą informacinę sistemą bei integruoti į ją perkamos sistemos programinę įrangą, nepakanka pirkimo dokumentuose apibūdinti perkamų prekių savybes bei siekiamą visų informacinės sistemos įrenginių suderinamumo tikslą, tačiau privaloma aiškiai ir detaliai apibūdinti turimą sistemą, inter alia, nurodyti tikslias svarbiausias šios sistemos veikimo savybes, sistemos reikalavimus ir kitas aplinkybes tam, kad viešajame pirkime dalyvaujantys ūkio subjektai galėtų įvertinti siūlomos sistemos ir jos programinės įrangos suderinamumą bei integravimą į šią sistemą, atitinkamai ir savo galimybes dalyvauti pirkimo procedūrose. Bet kokiu atveju vien tik turimos informacinės sistemos nuoroda pirkimo dokumentuose laikytina nepakankamu pirkimo objekto apibūdinimui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015). Bylos duomenys patvirtina, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų techninės specifikacijos III dalyje nustatė reikalavimus sistemos programinei įrangai bei numatė, kad nuomotojas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo momento, turi pateikti perkančiajai organizacijai siūlomos programinės įrangos integracinį protokolą HL7 arba ASTM standartu; atlikus sistemos integraciją į Kauno klinikų laboratorijos informacinę sistemą turi būti perduodami duomenys, nurodyti 2.1.2.1. –2.1.2.4. punktuose. Viešojo pirkimo metu, perkančioji organizacija, siekdama pašalinti bet kokias abejones, galinčias kilti tiekėjams dėl pirkimo neteisėtumo, perėmė ELAB tvarkyklių licencijų įgijimo kaštus bei atsisakė teisės reikalauti iš tiekėjų integracijos su ELAB tokia apimtimi, kiek tai susiję su ELAB tvarkyklių licencijų įsigijimo ir palaikymo kaštais. Kadangi sistemos integracijos kaštai priklausomi nuo nuomotojo siūlomos sistemos ir jos programinės įrangos, todėl perkančioji organizacija rekomendavo tiekėjams, prieš teikiant pasiūlymą integracijos apimtis suderinti su ELAB sistemos gamintoju ar gamintojo atstovu (2.1.4. punktas). Techninės specifikacijos III dalies 2.2. – 2.10. punktuose perkančioji organizacija išsamiai išvardino sistemos programinei įrangai keliamus reikalavimus.Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 133-135 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat ieškovės neginčijamas aplinkybes, kad perkančiosios organizacijos sistema ELAB centralizuotai valdo skirtingų gamintojų laboratorinius įrenginius bei jų programinę įrangą, ji nėra pritaikyta konkrečiam gamintojui ir gali būti integruota su bet kurio gamintojo laboratorine įranga ir (ar) kartu pateikiama programine įranga, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pakankamai aiškiai ir detaliai apibūdino turimą sistemą, šios sistemos veikimo savybes ir reikalavimus, iš kurių viešajame pirkime dalyvaujantys ūkio subjektai turėjo galimybę įvertinti siūlomos sistemos ir jos programinės įrangos suderinamumą bei integravimą į šią sistemą.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamos pirkimo sąlygos, tinkamai atskleidė ginčo esmę ir padarė pagrįstą išvadą dėl jos teisėtumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantei nepriteistinas (CPK 93 straipsnis). Atsakovė VšĮ sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų. Todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atsakovei klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.