Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. S. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Ž. S. 3 802,78 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą: 86 Eur žyminį mokestį, 65,34 Eur už dokumentų vertimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo draudėjo Ž. S. (toliau – ir Draudėjas) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „AudiA8“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2022 m. vasario 28 d. Suomijoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė KIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtas eismo įvykis Suomijoje įvyko dėl transporto priemonės Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo Ž. S. kaltės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino transporto priemonės Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo Ž. S. padarytą žalą, išmokėdama 19 013,89 Eur draudimo išmoką pagal užsienio žalų reguliavimo partnerio pateiktą sąskaitą. Kadangi skolininkas nepranešė ir nesuteikė informacijos apie eismo įvykį, bylų administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalų dydžio.

2. Atsakovas Ž. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad ieškovė nepateikė jokių paskaičiavimų ir / ar pretenzijų dėl tariamai atsiradusių nuostolių, susijusių su neva nepateiktu pranešimu apie eismo įvykį. Ieškovė pateikia duomenis, jog 2022 m. liepos 9 d. d. ir 2023 m. vasario 28 d. pranešimai galimai buvo siųsti paprastu paštu, tačiau tikėtina, jog ieškovė net ir nesiuntė jos tariamai nurodytų pranešimų. Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2020 m. gruodžio 8 d. savo gyvenamą vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė siuntė korespondenciją būtent tuo adresu, kur atsakovas tikrai negaus jokio pranešimo, o registruotas laiškas, tiesiog grįš nepasiekęs adresato ir tas adresas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

3. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovas įvykdė du pažeidimus: nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – ir TPVCAPDĮ) numatytos pareigos pranešti raštu draudikui per 3 darbo dienas apie eismo įvykį ir nepateikė visų būtinų paaiškinimų ir turimos informacijos (draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos). Kadangi pats atsakovas sutartyje pateikė gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), todėl tuo adresu ir buvo siunčiami dokumentai. Korespondencija buvo siunčiama tokiu adresu, koks nurodytas sutartyje. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, jog po įvykio, jis nedelsiant informavo telefonu ieškovę. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

4. Triplike atsakovas nurodė, kad ieškovė neginčijo pačios žalos, kuri buvo patirta dėl eismo įvykio, ir geranoriškai apmokėjo užsienio žalų reguliavimo partneriui, taip patvirtindamas, kad sutinka su žalos suma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistas 3 802,78 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 802,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos. Pagrindiniai argumentai:

5.1. Ieškinio senaties terminas nepraleistas.

5.2. Atsakovas ieškovės per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos nepranešė draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo jam priklausanti drausta transporto priemonė.

5.3. Dėl ieškovės siųstų pranešimų atsakovui nurodė, jog atsakovui sutartyje nurodžius adresą Vilniaus mieste, atsakovas turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl pareigos pranešti ir bendradarbiauti nevykdymo. Pažymėjo, jog nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį.

5.4. Sprendė, jog iš atsakovo teisėtai yra prašoma priteisti maksimalią 20 procentų dydžio draudimo išmokos sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai.

6. Atsakovas Ž. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atsakovui atmesti; bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka, sudarant galimybę teismo posėdyje dalyvauti atsakovui ir apklausti liudytoją J. J.; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Pažeista atsakovo teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam principas.

6.2. Netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga ir neteisingai spręsta dėl įrodymų pakankamumo.

6.3. Teismas neteisingai sprendė dėl atsakovo (ne)bendradarbiavimo ir ieškovės elgesio. Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo Klaipėdos rajone, taigi draudikas turėjo tinkamai identifikuoti atsakovą ir jo duomenis pagal gyventojų registre esančius duomenis, tačiau to nepadarė.

6.4. Ieškovės argumentai dėl draudimo išmokos dydžio yra formalūs ir deklaratyvūs, ieškovės galimybė ginčyti nukentėjusiojo pateiktus išlaidų dokumentus nebuvo eliminuota.

7. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

7.1. Civilinio proceso normų pažeidimo nėra. Atsakovo atstovas advokatas V. M., prieš nutraukdamas teisinių paslaugų sutartį su atsakovu, tinkamai informavo atsakovą apie atstovavimo nutraukimą bei priminė, jog yra numatytas teismo posėdis. Atsakovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo galimybę sekti bylą (kada vyks posėdžiai) per EPP sistemą. Atsakovas turėjo pakankamai laiko prašyti teismo posėdį atidėti. Atsakovas elgėsi pasyviai.

7.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nebuvo pažeistas įrodymų pakankamumo principas. Atsakovas turėjo galimybę reikšti savo poziciją ir atsakovo pozicija ir argumentai buvo analizuoti pirmosios instancijos teisme.

7.3. Atsakovas nepagrįstai prašo apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoją, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nepateikta visiškai jokių įrodymų, jog J. J. buvo bendrakeleivė ir, kad ji žino eismo įvykio aplinkybes, nepateikė J. J. kontaktinių duomenų.

7.4. Atsakovas neįrodė, jog negalėjo gauti duomenų iš telekomunikacinės bendrovės. Jeigu atsakovas iš tikrųjų skambino ieškovei, tą galima rasti atsakovo mobiliojo telefono skambučių išklotinėje. Tačiau šio įrodymo atsakovas į bylą nepateikė ir nenurodė jokių aplinkybių dėl kokių priežasčių atsakovas nepateikė tokių įrodymų su procesiniais dokumentais.

7.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog ieškovas neva netikrino atsakovo skambučio į ieškovo telefono numerį (duomenys neskelbtini). Buvo pakartotinai patikrintos ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ sistemos, fiksuojančios ateinančius į bendrovę skambučius, skambučio iš numerio (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta. Trumpasis numeris 1828 ir telefono numeris (duomenys neskelbtini)yra tokie patys telefono numeriai, kurie patenka į bendrąjį ieškovo skambučių centrą. Nėra skirtumo, ar draudėjas skambina trumpuoju numeriu 1828 ar telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kadangi visus skambučiai yra nukreipiami į tą patį bendrąjį ieškovo skambučių centrą. Pranešti apie įvykį galima įvairiais būdais, ne tik telefonu. Atsakovas galėjo apie įvykį per 3 darbo dienas pranešti (užregistruoti įvykį) per nurodytą internetinį tinklalapį. Tas yra aiškiai nurodyta draudimo sutartyje. Tad ieškovas yra suteikęs savo draudėjas kelis variantus (būdus) kaip pranešti apie įvykį.

7.6. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškove, tuo tarpu ieškovė elgėsi tinkamai.

7.7. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog nepranešimas apie įvykį neva neužkirto kelio ieškovui pačiam nustatyti įvykio aplinkybes, draudimo išmokos paskaičiavimui. Teisės aktai, teismų praktika suteikia teisę ieškovui reikšti regresinį reikalavimą į savo draudėją (šiuo atveju atsakovą) dėl nepranešimo apie įvykį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. Apeliaciniame skunde atsakovas pareiškė prašymą apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teisme atsakovui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, apklausti liudytoją J. J..

10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo žodiniam nagrinėjimui.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vieną iš argumentų nurodo, jog bylos pirmosios instancijos nagrinėjimo metu buvo pažeistos jo teisės į tinkamą informavimą ir gynybą. Atsakovas pažymi, jog jį atstovavęs advokatas 2025 m. sausio 28 d., likus vienai dienai iki bylos nagrinėjimo iš esmės, vienašališkai nutraukė su atsakovu sudarytą atstovavimo sutartį ir neinformavo jo apie numatytą teismo posėdį 2025 m. sausio 29 d. Dėl to atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas šių aplinkybių, bylos neturėjo išnagrinėti nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovui. Tokiu būdu buvo pažeista atsakovo teisė būti išklausytam ir tinkamai dalyvauti procese. Be to, dėl netikėto advokato atsisakymo atstovauti atsakovas neturėjo realios galimybės per vieną dieną susirasti kitą atstovą ir užsitikrinti tinkamą gynybą. Dėl šių priežasčių atsakovas laiko, kad byla pirmojoje instancijoje buvo išnagrinėta pažeidžiant atsakovo teises, o teismo sprendimas priimtas nesuteikus jam galimybės visapusiškai pasinaudoti gynybos teise.

13. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-287/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020, 14 punktas).

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2024 m. birželio 12 d. į teismą kreipėsi dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 3 802,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš atsakovo 3 802,78 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo įsakymas buvo asmeniškai įteiktas atsakovui 2024 m. birželio 19 d. Atsakovo atstovas advokatas V. M. per EPP sistemą Vilniaus regiono apylinkės pateikė prieštaravimus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. teismo įsakymo. Ieškovė 2024 m. liepos 17 d. pateikė ieškinį atsakovui dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. panaikino 2024 m. birželio 13 d. teismo įsakymą.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir ieškinys buvo siunčiamas atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys buvo įteiktas atsakovo žmonai K. S.. Atsiliepimą į ieškinį 2024 m. spalio 2 d. per EPP sistemą pateikė atsakovo atstovas advokatas V. M.. Atsakovo Ž. S. atstovui advokatui V. M. 2024 m. spalio 17 d. išsiųstas pranešimas dėl tripliko pateikimo, kurį atsakovo atstovas advokatas V. M. 2024 m. lapkričio 14 d. pateikė taip pat per EPP sistemą. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. išsiuntė teismo šaukimus į 2025 m. sausio 23 d. teismo posėdį ieškovei, ieškovės atstovui ir atsakovės atstovui. 2025 m. sausio 7 d. pasikeitė bylą nagrinėjantis teisėjas. 2025 m. sausio 10 d. išsiųsti teismo šaukimai į 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdį ieškovei, ieškovės atstovams ir atsakovo Ž. S. atstovui advokatui V. M.. Pirmosios instancijos teisme 2025 m. sausio 28 d. gautas atsakovo atstovo advokato V. M. pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2025 m. sausio 28 d. buvo nutraukta teisinių paslaugų sutartis su atsakovu Ž. S., todėl 2025 m. sausio 29 d. 15:30 val. teismo posėdyje nedalyvaus. Teismo posėdžio, vykusio 2025 m. sausio 29 d., metu nuspręstą bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Civilinė byla buvo išnagrinėta 2025 m. sausio 29 d. teismo posėdyje.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas procesinius dokumentus teikė per atstovą advokatą V. M.. Teismo šaukimai apie vyksiančius teismo posėdžius buvo siunčiami išimtinai tik atsakovo atstovui advokatui V. M.. Be to, nustatyta, jog po bylos išnagrinėjimo 2025 m. vasario 17 d. advokatas V. M. pateikė informaciją, jog su atsakovu Ž. S. atstovavimo sutartis buvo nutraukta neapmokėjus sutartos sąskaitos ir informuojant Ž. S. raštu (elektroniniu paštu) nurodant, kad atstovavimo sutartis nutraukiama nuo 2025 m. sausio 28 d. ir atkreipiant dėmesį, jog civilinės bylos nagrinėjimas yra numatytas 2025 m. sausio 29 d. 15:30 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose, todėl prašoma savo interesų gynimu pasirūpinti asmeniškai, pridėtas el. laiško išsiuntimo atsakovui patvirtinimas.

18. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atstovavimo sutartis tarp atsakovo ir advokato buvo nutraukta dar iki teismo posėdžio datos – nuo 2025 m. sausio 28 d., t. y. diena prieš numatytą bylos nagrinėjimą. Advokatas, informuodamas atsakovą apie sutarties nutraukimą, nurodė, jog posėdis įvyks 2025 m. sausio 29 d. 15:30 val. Atsakovas apeliaciniame skunde neigia, jog advokatas jį informavo apie posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks informavimas faktiškai nesudarytų realios galimybės atsakovui pasirūpinti savo gynyba ar susirasti naują atstovą per vieną dieną. Pagal civilinio proceso principus, ypač šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir teisės į tinkamą gynybą (CPK 12, 42 straipsniai) principus, teismas turi užtikrinti, kad šalys būtų tinkamai informuotos apie procesinius veiksmus ir turėtų realią galimybę dalyvauti procese. Pirmosios instancijos teismas faktiškai neturėjo duomenų, jog atsakovas buvo asmeniškai informuotas apie posėdžio laiką po atstovavimo sutarties nutraukimo. Vis dėlto, vertinant visų duomenų visumą, negalima nepastebėti ir paties atsakovo pasyvumo. Gavęs pranešimą apie atstovavimo sutarties nutraukimą ir informaciją apie artėjantį teismo posėdį, atsakovas turėjo bent minimalią pareigą imtis priemonių ir informuoti pirmosios instancijos teismą apie situaciją ir prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų susirasti naują atstovą arba pasiruošti pats. To nepadarius, tam tikra dalimi atsakomybė tenka ir pačiam atsakovui, kuris nesiėmė veiksmų savo teisėms apginti.

19. Apibendrinant, nors atsakovas iš dalies prisidėjo prie situacijos dėl savo neveiklumo, vis dėlto pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad atstovavimo sutartis buvo nutraukta, turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad atsakovas būtų asmeniškai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, išsiaiškinti dėl kokių priežasčių atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja. Nagrinėjamu atveju teismo posėdis 2025 m. sausio 29 d. įvyko nesant įsitikinus dėl tinkamo atsakovo informavimo apie vyksiantį teismo posėdį ir neužtikrinus jo teisės į gynybą.

20. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė atstovavimo institutą, nes apeliantas neturėjo realios galimybės per vieną dieną susirasti kitą atstovą ir užsitikrinti tinkamą gynybą.

21. CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis; kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

22. CPK 246 straipsnio 2 dalis numato, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

23. Vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus; paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. CPK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. CPK 246 straipsnio 5 dalis taip pat numato, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

24. Procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (CPK 57 straipsnio 1 dalis).

25. Proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (CPK 13 straipsnis, CPK 51 straipsnio 1 dalis). CPK 51 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atstovas ir atstovaujamasis privalo nedelsdami pranešti teismui apie atstovavimo santykių pabaigą ar pasikeitimą; jeigu dėl šios pareigos neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo prireikia atidėti bylos nagrinėjimą, teismas gali atstovui ir (arba) atstovaujamajam skirti baudą iki trijų šimtų eurų.

26. Nagrinėjamu atveju reikšminga įvertinti tai, kad atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, kad atstovavimo sutartis su atsakovu nutraukta. Taigi, atsakovas teismo posėdžio metu neturėjo atstovo, kuris atstovautų jo interesams.

27. CPK 263 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Šalių tiesiogiai ar per atstovus pateikti paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių civilinėje byloje (CPK 177 straipsnis 1 ir 2 dalys).

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui ir nežinant atsakovo pozicijos dėl atstovo. Kaip minėta, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Atsakovo atstovas pateikė duomenis dėl atstovavimo sutarties su atsakovu nutraukimo. Atsakovas teismo posėdyje, kurio metu buvo išnagrinėti byla, nedalyvavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai nesiaiškino ir neįvertino neatvykusios šalies (atsakovo) neatvykimo aplinkybių ir jų priežasčių svarbos.

29. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

30. Nagrinėjamu atveju duomenys apie bylos proceso eigą pirmosios instancijos teisme sudaro pagrindą vertinti, kad teismo posėdyje, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, buvo netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, reglamentuojančios šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmes (CPK 51 ir 246 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamai užtikrintas dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principų taikymas (CPK 12, 13, 17 straipsniai), taip pat procesinės įrodinėjimo teisės ir pareigos (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) tinkamas įgyvendinimas. Esant paminėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas vertinti, kad nurodytų proceso teisės nuostatų netinkamas pritaikymas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galėjo turėti įtakos proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 176, 177, 183, 185, 263 straipsniai), netinkamam taikymui, dėl to galėjo turėti įtakos teisingam bylos išsprendimui.

31. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamai taikytos proceso teisės nuostatos savo pobūdžiu yra susijusios su bylos šalies procesinių teisių vesti bylą užtikrinimu pirmosios instancijos teisme, jos teisių ir pareigų įrodinėjimo procese įgyvendinimu, konstatuotina, kad šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokiu atveju prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją, kai šalių ginčą pirmiausia iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, netinkamo taikymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.