Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrės Seselskytė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Ž. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Eismo įvykis buvo tirtas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų, kurie neabejotinai surinko ir užfiksavo reikšmingą informaciją tiek apie eismo įvykio mechanizmą, tiek ir jame dalyvavusių transporto priemonių sugadinimo pobūdį, mąstą. Be to, žalos dydis buvo nustatinėjamas žalos byloje Suomijos transporto priemonių draudikų biure, todėl ieškovė turėjo objektyvią galimybę remtis ne tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, tačiau ir kitais minėtų institucijų surinktais objektyviais duomenimis.

Sprendimu nepagrįstai liudytojos J. J. parodymai vertinti kaip nepatikimi. Liudytoja yra prisiekusi dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimo ir teismas nenustatė, kad ji duotų melagingus parodymus. Tai, kad atsakovą ir liudytoją sieja draugystės ryšiai nesudaro pagrindo spręsti, kad liudytojo parodymai yra nepatikimi.

Apeliantas savo gyvenamąją vietą 2020 m. gruodžio 8 d. deklaravo (duomenys neskelbtini), taigi draudikas, vykdydamas TPVCAPDĮ 6 str. 2 dalyje numatytą pareigą turėjo tinkamai identifikuoti apeliantą ir jo duomenis pagal Gyventojų registre esančius duomenis, tačiau to nepadarė.

Ieškovė, o ne atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas tiek sudarant draudimo sutartį, tiek jos metu įvykus draudžiamajam įvykiui, itin formaliai vykdė draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sekdama ne išsiaiškinti tikrąsias ir reikšmingas draudžiamojo įvykio aplinkybes, o imituoti eismo įvykio tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl žodinio nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) atsakovo vairuojama Transporto priemonė išvažiavo iš savo eismo juostos į kitą eismo juostą. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų centras 2022 m. spalio 27 d. kreipėsi į ieškovę su pranešimu, nurodydamas, kad dėl 2022 m. vasario 28 d. įvykusio eismo įvykio išmokėjo 19 013,89 Eur sumą, t. y. 16 533,82 Eur kompensaciją ir 2 480,07 Eur aptarnavimo mokestį. AB „SEB“ banko pavedimo kopijos duomenimis, ieškovė 2023 m. birželio 12 d. pervedė 19 013,89 Eur sumą gavėjui „The F. M. Insurance Centre AB Lietuvos draudimas atstovas“. Į bylą pateikta nepilnai užpildyta ir nepasirašyta pranešimo apie įvykį forma. Į bylą pateiktas ieškovės pranešimas „Dėl papildomos informacijos“ siųstas atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) Pranešimas siųstas neregistruota pašto siunta. 2023 m. birželio 6 d. ieškovė išsiuntė atsakovo nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), pranešimą „Dėl išmokos išmokėjimo“, prašydama sumokėti 3 802,78 Eur žalą. Skambučių tikrinimo sistemos duomenimis, ieškovei iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambinta nebuvo. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 3 802,78 Eur žalos atlyginimo, tai yra 20 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė 3 802,78 Eur žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 802,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2024 m. birželio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nenustatė, kad dėl kokių nors atsakovo pareigų pažeidimo ar pareigų nevykdymo ieškovei būtų atsiradę kokios nors žalos. Vien tai, kad ieškovė, kaip draudikas, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką nereiškia, kad ieškovė dėl to patyrė žalos. Teismas būtų galėjęs konstatuoti ieškovės patirtą žalą tik tuo atveju, jei ieškovė būtų įrodžiusi, kad ji dėl atsakovo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo išmokėjo per didelę draudimo išmoką ar patyrė kitokią žalą. Ieškovė turėjo objektyvių galimybių gauti reikiamą informaciją, reikalingą įsitikinti reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumu, ir šiomis galimybėmis, tikėtina, pasinaudojo, o jeigu nepasinaudojo – tokio ieškovės elgesio pasekmės negali būti perkeltos atsakovui. Apelianto argumentai atmestini.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 1 straipsnis). Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020, 18 punktas).

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, be Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareigų, turi ir šias pareigas: 1) imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių trečiųjų asmenų turtą; 2) kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais atvejus, kada nebūtina apie eismo įvykį pranešti policijai, sutaria nekviesti į eismo įvykio vietą policijos, – eismo įvykio vietoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, užpildyti kitus deklaracijos formos laukus, nurodydamas reikalaujamą informaciją, ir duoti visiems eismo įvykio dalyviams deklaraciją pasirašyti. Kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės pildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotiną transporto priemonę, – asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, kurie leistų kuo tiksliau identifikuoti eismo įvykio dalyvius, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai (jeigu tokie yra), sugadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai); informacija pateikiama ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos nurodant eismo įvykio dalyvių vardus, pavardes ir pasirašant. Pildoma tiek eismo įvykio deklaracijos formos ar kito eismo įvykio dalyvių pasirašyto dokumento apie eismo įvykio aplinkybes egzempliorių, kiek yra eismo įvykio dalyvių, išskyrus atvejus, kai pildoma elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma; 3) pateikti kitiems eismo įvykio dalyviams informaciją, būtiną jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti; 4) per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nurodytu būdu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas (pranešti nereikia, kai buvo užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), išskyrus atvejį, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą eismo įvykio deklaraciją arba šio dokumento skaitmeninę kopiją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes arba leisti draudikui su šiais dokumentais susipažinti. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas; 5) per 5 darbo dienas nuo pretenzijos dėl padarytos žalos ar ieškinio gavimo dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją dėl padarytos žalos ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus apie eismo įvykį ir (arba) žalą ir turimą informaciją. Draudėjo pareigų nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą.

TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 53.3 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 53.3 punktas numato draudiko teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo įmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

Kaip byloje nustatyta, atsakovas ieškovės per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos nepranešė draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo jam priklausanti drausta transporto priemonė. Atsakovas, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui turėjo elgtis taip, kad būtų užtikrintas įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Draudėjas, laiku nepranešęs apie eismo įvykį, pažeidžia ne tik savo pareigą apie įvykį informuoti draudiką nustatytais terminais, bet ir pareigas draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, teikti visą jam prieinamą ir reikalingą informaciją. Akivaizdu, kad nepranešęs apie eismo įvykį, draudėjas atima galimybę iš draudiko nuo pat pradžių efektyviai dalyvauti tyrime nustatant žalos padarymo priežastis ir jos dydį, todėl atsakovas turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl pareigos pranešti nevykdymo, atsakovo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdama draudimo išmoką ieškovė turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl atsakovo (apelianto) argumentai, jog faktas, kad ieškovas negavo informacijos apie eismo įvykį neturėjo reikšmės jo sprendimui dėl išmokos sumokėjimo, yra nepagrįsti. Atsakovas pažeidė įstatyme nustatytą pareigą elgtis rūpestingai, todėl ieškovas įgijo teisę į žalos atlyginimą. Tad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą, į išmokėtos draudimo išmokos dydį, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nuostolių atlyginimo dydis, lygus 20 procentų ieškovo išmokėtos draudimo išmokos, yra teisingas, protingas bei proporcingas įstatymo bei sutarties pažeidimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 20 procentų dydžio draudimo išmokos sumą.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad eismo įvykis buvo tirtas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų, kurie neabejotinai surinko ir užfiksavo reikšmingą informaciją tiek apie eismo įvykio mechanizmą, tiek ir jame dalyvavusių transporto priemonių sugadinimo pobūdį, mąstą, be to, žalos dydis buvo nustatinėjamas žalos byloje Suomijos transporto priemonių draudikų biure, todėl ieškovė turėjo objektyvią galimybę remtis ne tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, tačiau ir kitais minėtų institucijų surinktais objektyviais duomenimis.

Pažymėtina, kad vien tai, jog į eismo įvykį buvo iškviesta policija, tai nepaneigia bei nepašalina atsakovo (apelianto), kaip draudėjo, pareigos pranešti ieškovui (draudikui) apie įvykusį eismo įvykį. Be to, TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta atsakovo (apelianto), kaip draudėjo, pareiga, o ne policijos pareiga, pranešti ieškovui (draudikui) apie eismo įvykį. Ieškovas pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų centras ieškovei pateikė išmokėtų kompensacijų ataskaitą ir nurodė sumokėti pateiktą sumą, taigi ieškovas prarado galimybę pačiam dalyvauti nustatant žalos dydį, kadangi ieškovas apie įvykį sužinojo tik tada, kai (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų centras išmokėjo nukentėjusiesiems draudimo išmokas ir kai pradėjo reikalauti, kad ieškovas sumokėti nurodytas sumas. Be to, policija eismo įvykį tiria tik tuo aspektu, jog siekia nustatyti eismo įvykio kaltininką, dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis ir pan., o žalos dydį nustatė (duomenys neskelbtini) transporto priemonių draudikų centras. Taigi tai, jog eismo įvykis buvo tiriamas (duomenys neskelbtini) policijos, nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas (apeliantas) privalėjo pranešti ieškovui apie eismo įvykį.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo (apelianto) netinkamo elgesio nepranešti apie įvykį, ieškovas prarado galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis, sugretinti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugadinimus bei įvertinti reikalaujamos žalos dydžio pagrįstumą bei pačiam dalyvauti nustatant žalos dydį.

Apeliantas teigia, kad atsakovas negali pateikti kitų įrodymų, kuriais galėtų įrodyti atsikirtimuose nurodomą aplinkybę, kad jis iš eismo įvykio vietos informavo ieškovę apie įvykusį eismo įvykį, nes telefoninių skambučių išklotinės telekomunikacinių bendrovių yra saugomos ir teikiamos tik už einamąjį ir prieš jį einančius 6 mėnesius, tuo tarpu ieškovė bylą teisme iškėlė praėjus daugiau nei 2 metams po eismo įvykio ir apelianto skambinimo ieškovei, t. y. apeliantas objektyviai negali gauti objektyvaus įrodymo – telefoninių pokalbių 2022 metų telefoninių pokalbių išklotinės. Ieškovės pateikti Skambučių tikrinimo sistemos duomenys yra kaupiami, tvarkomi ir valdomi Taip pat teigia, kad ieškovės, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad jie yra objektyvus, nekoreguoti, neiškraipyti, todėl šie įrodymai pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinami kaip nepatikimi. Apelianto argumentai atmestini.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

Nors atsakovas nurodo, kad iškart po įvykio skambino draudimo bendrovei, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ieškovė į bylą pateikė duomenis, jog ieškovo nurodytais telefono numeriais į draudimo bendrovę skambinta nebuvo. Atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovės patiekti duomenys apie skambučius yra neobjektyvūs, koreguoti ar iškraipyti (CPK 178, 185straipsniai).

Apeliantas teigia, kad sprendimu nepagrįstai liudytojos J. J. parodymai vertinti kaip nepatikimi. Liudytoja yra prisiekusi dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir teismas nenustatė, kad ji duotų melagingus parodymus. Tai, kad atsakovą ir liudytoją sieja draugystės ryšiai nesudaro pagrindo spręsti, kad liudytojo parodymai yra nepatikimi. Apelianto argumentai atmestini.

Pažymėtina, kad teismas vertina ne kiekvieną įrodymą atskirai, bet įrodymų visumą. Kiti byloje esantys įrodymai paneigia, liudytojos parodymus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios liudytojos parodymais remtis nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad 2026 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu atsakovas iš pradžių nurodė, jog jis skambino 2-3 valandų bėgyje ieškovui, o paskui teigė, kad galėjo skambinti jo draugė (liudytoja) J. J.. Tuo tarpu pati atsakovo draugė (liudytoja) J. J. 2026 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji neskambino ieškovui, o skambino ieškovui pats atsakovas.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad savo gyvenamąją vietą 2020 m. gruodžio 8 d. deklaravo (duomenys neskelbtini), taigi draudikas, vykdydamas TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą turėjo tinkamai identifikuoti apeliantą ir jo duomenis pagal Gyventojų registre esančius duomenis, tačiau to nepadarė.

Draudimo sutarties 2.2.4 punkte nurodyta: “Pranešti draudikui sutarties vykdymui svarbią ir teisingą informaciją, informuoti apie adreso, kuriuo turi būti siunčiami dokumentai, pasikeitimus”. Atsakovas (apeliantas) neinformavo draudiko (ieškovo) apie pasikeitusi savo adresą, todėl nepagrįsti atsakovo (apelianto) argumentai, kad dokumentai buvo siunčiami neva netiksliu adresu.

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ją vykdydamos. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į pasitikėjimu grindžiamą sutarties pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas kreipėsi į draudimo bendrovę dėl savo kontaktinių duomenų pasikeitimo. Atsakovas nurodė, kad nesidomėjo koks adresas nurodytas Sutartyje. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui pranešimai turėjo būti siunčiami kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pačiam atsakovui sutartyje nurodžius adresą (duomenys neskelbtini), atsakovas turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl pareigos pranešti ir bendradarbiauti nevykdymo bei klaidingų duomenų nurodymo. Be to, atsakovas 2026 m. vasario 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nesigilino, ar brokeriui pateikė teisingus duomenis, nesidomėjo kokį adresą nurodė brokeriui. Taigi, pats atsakovas turi prisiimti neigiamas pasekmes, jei į draudimo sutartį pateikė netikslius savo asmens duomenis ar/ir neinformavo draudiko apie duomenų pasikeitimą.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas tiek sudarant draudimo sutartį, tiek jos metu įvykus draudžiamajam įvykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuostolių atlyginimo dydis, lygus 20 procentų ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, yra teisingas, protingas bei proporcingas įstatymo bei šalių sudarytos Sutarties pažeidimui.

Dėl kitų argumentų Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, kiti argumentai laikytini neturinčiais įtakos išnagrinėto apeliacinio skundo rezultatui. Dėl procesinės bylos baigties Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 605 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Ž. S. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.