- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 1-125-1083/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23930-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- D. K.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. K. 2020 m. birželio 18 d. apie 21 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. K. (tyčia vieną kartą ranka, laikydamas joje skardinę, sudavė į dešinę veido pusę), sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio dešinėje pusėje); tęsdamas savo veiką tyčia sugadino nukentėjusiosios D. K. turtą – automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaręs priekines vairuotojo dureles abejomis rankomis jas laužė taip jas sulankstydamas; kojomis spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į automobilį ir padarė įlenkimus kairės pusės galiniame bei priekiniame sparnuose, kairės pusės galinėse bei priekinėse durelėse) ir padarė nukentėjusiajai D. K. 1011 eurų turtinę žalą.
2.1. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino. Nurodė, kad žodinio konflikto metu nukentėjusiajai D. K. smūgio nesudavė, rankoje jokios skardinės neturėjo. Negali paaiškinti, kaip nukentėjusiosios rūbai buvo apipilti alumi. Tądien, prieš įvykį, jis su J. S. gėrė alų „Kalnapilio originalus“. Bendraudamas su nukentėjusiąja D. K. nepastebėjo, kad ji būtų buvusi sužalota ir negali paaiškinti kaip ir kada ji buvo sužalota. Atvykus nukentėjusiajai D. K. neatkreipė dėmesio į jos automobilį ir nepastebėjo, ar šis automobilis prieš įvykį buvo apgadintas. Negali paaiškinti, kaip atsirado nukentėjusiosios automobilio apgadinimai. Tvirtina, kad vieną kartą spyrė į automobilio dureles. Su nukentėjusiosios D. K. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nes mano, kad nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir žalos. Supranta, kad nukentėjusioji D. K. galėjo patirti 1200 Eur dydžio proceso išlaidas, tačiau dėl jų nepasisakys. Jeigu teismas nuspręstų, kad jis kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, sutiktų dirbti viešuosius darbus, tačiau darbo dienomis nuo 6 val. iki 21 val. neturėtų galimybės jų dirbti, nes jis turi darbovietę, kurioje dirba slenkančiu grafiku. Galėtų viešuosius darbus dirbti tik naktimis arba savaitgaliais. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 18 d., apie 14 val. jis kartu su savo sugyventine M. S. ir jos vaikais bei sugyventinės seserimi J. S. nuėjo iš jų namų prie netoli tekančios (duomenys neskelbtini) upės. Prie upės jie maudėsi, deginosi. Jis kartu su J. S. vartojo nestiprius alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Jie abu išgėrė po 2–3 skardines alaus (0,5 litro talpos). Sugyventinė M. S. negėrė, kadangi buvo su vaikais. Apie 21 val. būdami prie upės pastebėjo, kad baltos spalvos automobiliu „Audi“ atvažiuoja iš matymo pažįstama moteris, vardu D. (nukentėjusioji D. K.). Kaip suprato, ji atvyko į savo daržą, kuris yra netoli tos vietos, kurioje jie poilsiavo prie upės. Pasistačiusi savo automobilį ant keliuko, šalia daržo, nuo jų apie 20 metrų atstumu, D. K. išlipusi iš savo automobilio ir pasiėmusi laistytuvą nuėjo į savo daržą. Jo sugyventinė M. S. pasisveikino su D. K., o D. K. į tai atsakė „dūsk padla“. Matėsi, kad D. K. yra pikta, tačiau pykti ant jų nebuvo pagrindo, nes jie jai nieko nesakė ir nedarė, neskaitant to, kad jo sugyventinė M. S. su ja mandagiai pasisveikino. Eidama semtis iš upės vandens D. K. pradėjo kojomis spardyti jų ir vaikų daiktus, kurie buvo prie upės (vaikų patiestus pledus, jų rankšluosčius, žaislus). Pasisėmusi vandens ji ėjo atgal, o jo sugyventinė M. S. klausė D. K., kodėl ji spardo jų daiktus. D. K. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais girdint ne tik jiems, bet ir jų vaikams (pasakytų žodžių jis neprisimena). Matė, kad jo sugyventinė M. S. su D. K. pradėjo labai konfliktuoti žodžiu (kas ką kam sakė, jis negirdėjo, nes jis tuo metu skambino savo mamai V. K. ir prašė, kad ateitų pasiimti vaikų). Netrukus atėjo jo mama ir pasiėmusi vaikus išėjo. Baimindamasis, kad konfliktas neperaugtų į muštynes, jis prašė sugyventinės M. S. nurimti ir pasivedė ją tolyn. Tuo metu D. K. pasiėmė savo telefoną ir pasakė, kad skambins į policiją, įlipusi į automobilį su kažkuo pradėjo kalbėti telefonu. Supratęs, kad D. K. skambina policijai, jis nutarė su ja pakalbėti ir nuraminti, kad ji nekviestų policijos pareigūnų. Priėjęs prie jos automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių ir jas atidaręs norėjo pasikalbėti, tačiau D. K. bandė užsidaryti dureles. Jis laikė dureles ir bandė pasikalbėti su D. K., bet negalėdama uždaryti durelių D. K. spjovė jam į veidą. Toks D. K. poelgis labai jį papiktino, todėl jis iš pykčio koja vienu spyriu spirdamas į vairuotojo pusės priekines dureles iš išorės jas uždarė. Spirdamas į automobilio dureles jis galėjo dureles įlenkti. Sėdėdama automobilyje D. K. toliau kažkam skambino, o jis, nenorėdamas, kad atvykę pareigūnai jį sulaikytų, grįžo į namus. Jo sugyventinė su savo seserimi pasiliko prie upės ir grįžusi apie 22 val. jam pasakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir ieškojo jo. D. K. jokių smūgių nesudavė. Nesupranta, kodėl D. K. kaltina jį sumušus ją. Automobilio priekinių durelių nelaužė, automobilio kairės pusės apie 20 kartų nespardė (2 t., 49–50, 57, 64 b. l.).
2.3. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2020 m. birželio 18 d. apie 20.30 val. savo baltos spalvos automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į savo daržą, esantį ties namu (duomenys neskelbtini). Jos daržo sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) upės. Atvažiavusi į daržą pastebėjo, kad prie upės, šalia jos sklypo poilsiauja žmonės, t. y. vienas vyriškis, dvi moterys ir vaikai. Geriau įsižiūrėjusi pamatė, kad tai jos kaimynės iš gretimo namo – J. (jos pavardės nežino) ir M. S.. Suprato, kad kartu su jomis buvęs vyriškis yra M. S. sugyventinis R.. Jie buvo ant žolės pasitiesę paklotus ir pramogavo, t. y. deginosi ir maudėsi. Jų automobilis „BMW“ stovėjo jos daržo teritorijoje. Tai jai labai nepatiko. Išlipusi iš automobilio ir priėjusi arčiau jų garsiai pasakė „automobilį galėjot ir bulvėse pasistatyti“. M. S. ir J. pradėjo ją įžeidinėti, vadino necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais. Jos sakė, kad jeigu norės tai automobilį pasistatys ir šiltnamyje. Pasiėmusi laistytuvus ji (nukentėjusioji) ėjo prie upės pasisemti vandens. Einant takeliu, ant jo buvo patiestas jų vaikų pledas. Kad nelipti per jį, ji pledą nuo takelio pastūmė koja, niekam nieko nesakė, daiktų ir vaikų žaislų ji nespardė. Prie jos pribėgo M. S. ir pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėti. Kadangi M. S. buvo neblaivi, jos mintys labai šokinėjo ir nieko konkretaus nepasakė. Ji (nukentėjusioji) M. S. pasakė, kad nenori su ja kalbėti ir nuėjo. Grįžusi atgal šiltnamyje laistė daržoves, o jai išeinant iš šiltnamio prie jos priėjo M. S. sugyventinis R., kuris pradėjo ją įžeidinėti ir laikydamas rankoje alaus skardinę, jai (nukentėjusiajai) stovint prie šiltnamio, ta pačia ranka (kurioje buvo skardinė alaus) sudavė vieną kartą jai (nukentėjusiajai) į dešinę veido pusę (ties apatiniu žandikauliu) ir taip sukėlė fizinį skausmą (sužalojimo vieta po įvykio patino ir pamėlynavo). Tuo metu šalia buvo M. S. ir J. (apie 2–3 metrų atstumu). Po suduoto R. smūgio ji iškarto nuskubėjo į savo automobilį „Audi“ ir atsisėdo į jį, matė, kad ateina R., todėl užsirakino visas automobilio dureles iš vidaus. Priėjęs prie jos automobilio R. norėjo atidaryti vairuotojo dureles, tačiau nepavykus jų atidaryti, norėjo atidaryti kairės pusės galines dureles. Neatidaręs durelių jis kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus sudavė į vairuotojo ir kairės pusės galinių durelių stiklus, ne mažiau kaip 2 kartus į priekinį stiklą ir ne mažiau kaip 2 kartus į stogą (stiklai ir stogas nebuvo sugadinti). Tuo metu M. S. ir J. stovėjo netoli ir ramino R. žodžiais, kad jis baigtų daužęs jos automobilį. Ji (nukentėjusioji) neturėjo su savimi telefono, todėl bijodama, kad konfliktas taip paprastai gali nesibaigti, o pagalbos išsikviesti neturės kaip, parvažiavo į namus ir pasiėmė telefoną. Ji (nukentėjusioji) iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Grįžusi ir išlipusi iš automobilio ji nuėjo atgal į šiltnamį ir pamatė pėsčiomis sugrįžtantį R.. Būdama šiltnamyje matė, kad priėjęs prie jos automobilio R. atidarė neužrakintas vairuotojo dureles ir jas jėga abejomis rankomis laužė, o uždaręs dureles pradėjo koja spardyti automobilio kėbulo kairę pusę. Spirdamas koja jis apgadino (įlenkė) kairės pusės galinį sparną, priekines ir galines dureles, priekinį sparną. Po to R. kažkur išskubėjo. Minėtos moterys ir R. buvo neblaivūs. Vaikai, kurie buvo tik jai atvykus, prasidėjus konfliktui kažkur išėjo ir smurto bei automobilio apgadinimo faktų nematė. Mano, kad tokį R. elgesį galėjo iššaukti jos (nukentėjusiosios) konfliktas su M. S. dėl pledo ir dėl R. automobilio „BMW“ pastatymo jos daržo teritorijoje, nors ji (nukentėjusioji) nesielgė taip, kad būtų galėjusi iššaukti R. agresiją. Mano, kad įvykį matė jos daržo sklypo kaimynė Asta (1 t., 79–80, 85–86, 89–90 b. l.).
2.4. Liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet galėjo būti 2020 m. birželio 18 d. Tą dieną kartu su J. S. ir vaikais atėjo prie upės (prie daržų) nusimaudyti, pailsėti. Toje vietoje yra įrengta maudykla. Joms atėjus prie upės, automobiliu „BMW“ atvažiavo R. K.. Automobilį jis pastatė netoli upės, prie daržo, prie jo mamos ir D. K. daržų ribos. Tądien alkoholio nevartojo – visi gėrė nealkoholinį alų iš skardinių, tik ryte R. K. gėrė alkoholinį alų. Apie 12–13 val., tikslaus laiko nežino, atvažiavo D. K.. Ji savo automobilį pasistatė šalia R. K. automobilio. Matė, kaip D. K., pasiėmusi laistytuvą, eidama prie upės pasisemti vandens, paspyrė vaikų daiktus ir patiestus pledus. Ji (liudytoja) paklausė D. K., kodėl ji šitaip elgiasi, o pastaroji sureagavo neadekvačiai ir piktai. Jų daiktai buvo padėti taip, kad netrukdytų D. K. prieiti prie upės, šalia tako, o D. K. piktybiškai spardė jų daiktus. Tarp jos ir D. K. prie upės įvyko konfliktas, po kurio D. K. nuėjo nepasisėmusi vandens, o jie pradėjo rinkti savo daiktus. Tada R. K. nuo paupio pasivijo D. K. ir tarp jų taip pat įvyko konfliktas – jiedu apsižodžiavo. Konflikto metu R. K. spyrė į D. K. automobilį (į dureles) du kartus. Tuo metu D. K. stovėjo prie automobilio. Į tokį R. K. elgesį D. K. sureagavo emocingai, ji sėdo į savo automobilį ir išvyko, o sugrįžusi pasakė, kad jos neišeitų, nes iškvietė policijos pareigūnus. Ji (liudytoja) paklausė D. K., kodėl ji buvo išvykusi, o D. K. atsakė, kad buvo aplamdytas jos automobilis ir ji pati buvo sužalota. Jai (liudytojai) automobilis pasirodė nepasikeitęs. Tuo metu, kai D. K. buvo išvykusi, R. K. nepadėjo joms rinkti daiktų, kur jis buvo, negali pasakyti, bet jis išvažiavo automobiliu. D. K. sugrįžus R. K. nebebuvo. Prasidėjus konfliktui vaikai išsigando, todėl ji liepė vaikams nubėgti pas V. K. ir jie nubėgo – V. K. į įvykio vietą iškvietė vaikai. Po to ji (liudytoja) paskambino V. K., kuri pasakė, kad jau ateina pas juos. Sulaukė policijos pareigūnų, kurie apklausė jas. Ji (liudytoja) į namus sugrįžo apie 16 val., o R. K. sugrįžo vėliau. Kalbėjo su R. K., perspėjo jį, kad buvo atvykę policijos pareigūnai. Nematė, kad R. K. būtų sudavęs smūgį D. K.. Matė, kad D. K. drabužiai (krūtinės srityje) buvo šlapi, tačiau kaip jie buvo apipilti, nematė. Mano, kad R. K. galėjo įlenkti D. K. automobilį, bet ne tiek, kiek nurodo D. K.. Matė sulankstytas D. K. automobilio vairuotojo dureles, mano, kad automobilis jau anksčiau buvo sulankstytas. Prieš konfliktą nematė, ar automobilis buvo apgadintas. Mano, kad R. K. negalėjo tiek stipriai apgadinti D. K. automobilį, tačiau sutinka, kad įlenkti galėjo.
2.5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. S. parodė, kad tiksliai dienos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. birželio 18 d. Dienos metu su seserimi M. S., R. K. ir vaikais buvo prie upės, kur leido laisvalaikį. Toje vietoje šalia yra nukentėjusiosios D. K. (tiksliai jos pavardės nepamena), gyvenančios (duomenys neskelbtini) kaime, daržas. Prie upės juos automobiliu „BMW“ atvežė R. K., o po to jis pastatė automobilį prie namų ir pats sugrįžo prie upės. Ji (liudytoja) alkoholio nevartojo, tik R. K. gėrė alaus. Jis alų gėrė iš skardinės, išgerti galėjo 2–3 skardines alaus. Po kiek laiko baltos spalvos automobiliu „Audi“ atvažiavo D. K.. Pastaroji automobilį paliko prie takelio, esančio prie jos daržo ir nešdama kibirą ar laistytuvą ėjo prie upės. Suprato, kad D. K. nori palaistyti savo daržą. Tuo metu nematė akivaizdžių D. K. automobilio apgadinimų, tačiau automobilio durelės galėjo būti įlenktos (tiksliai nepamena). Priėjusi prie upės D. K. pradėjo spardyti patiestus vaikų pledus, nors šie D. K. nekliudė prieiti prie upės, juolab, kad D. K. galėjo apeiti pledus. Tuomet jos sesuo M. S. paklausė D. K., kodėl ji šitaip elgiasi, o ką atsakė D. K. nepamena. Pamena, kad R. K. apsižodžiavo su D. K., tačiau tiksliai žodžių nepamena. Matė, kaip kaltinamasis R. K. nuo upės nuėjo prie D. K., tačiau nepamena ką jis darė. Tuo metu D. K. buvo prie automobilio. Nueidamas prie D. K. kaltinamasis R. K. galėjo rankoje neštis alaus skardinę, tačiau ji to nepamena. Girdėjo, kaip R. K. apsižodžiavo su D. K., o po to R. K. išėjo. Nematė, ar R. K. spardė D. K. automobilį, ar sudavė smūgius D. K.. R. K. išėjus D. K. pradėjo rėkti, kad sugadintos automobilio durelės (nepamena, ar sulenktos, ar išlaužtos). Nepamena, ar D. K. buvo išvykusi. Kartu buvę vaikai pradėjo verkti, nes buvo išsigandę, todėl vėliau atėjo kaltinamojo R. K. mama ir išsivedė vaikus. Pamena, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau nežino kas juos iškvietė, greičiausiai D. K.. Atvykus policijos pareigūnams R. K. įvykio vietoje nebuvo, kur jis buvo, nežino. Bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, o po to sugrįžo į namus.
2.6. Liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. birželio 18 d. Apie 19 val. M. S. išėjo su vaikais maudytis. Po kiek laiko jai (liudytojai ) paskambino M. S. ir pasakė, kad būnant prie upės atvyko D. K. ir išspardė vaikų pledus bei daiktus. Pokalbio metu girdėjo, kaip keikėsi D. K., o M. S. su D. K. kalbėjo gražiai. Ji iškart nuėjo į M. S. nurodytą vietą – netoli jos (liudytojos) daržo, prie upės. Nuėjusi į įvykio vietą matė policijos pareigūnus, D. K., M. S., jos seserį ir ką tik nuo upės nuėjusius vaikus. Tuo metu R. K. įvykio vietoje nebuvo. Įvykio vietoje vyko konfliktas – D. K. sakė, kad R. K. metė į ją skardinę, o M. S. su J. S. klausė D. K., kodėl ji spardė vaikų pledus. Matė, kad D. K. drabužiai (krūtinės srityje) buvo šlapi. Nematė, kad D. K. būtų sužalota. Taip pat įvykio vietoje matė D. K. automobilį – baltos spalvos „Audi“. Šio automobilio kairė pusė buvo sulankstyta, tačiau mano, kad šie apgadinimai buvo seni, nes per įlenkimus matėsi rūdys. Taip pat D. K. automobilį ji mato kasdien, nes pro jį praeina eidama į autobuso sustojimą. Prieš aptariamą įvykį D. K. automobilio dešinė pusė buvo apspardyta ir sulankstyta, o ar automobilio kairė pusė buvo apgadinta prieš aptariamą įvykį, ji negali pasakyti, nes šios pusės ji nematė – ji visuomet matydavo tik dešinę automobilio pusę. Negali atsakyti, kodėl automobilio apžiūros metu buvo nustatyti apgadinimai tik kairėje automobilio pusėje, o dešinėje – ne. Nebuvo taip, kad vaikai atbėgtų pas ją ir jai praneštų apie įvykį, o po to jai paskambintų M. S. – apie įvykį jai pranešė M. S., o po to ji (liudytoja) nuėjo prie upės ir grįžo su vaikais. Su sūnumi R. K. apie įvykį mažai kalbėjo, bet jis sakė, kad D. K. būnant automobilyje jis atidarė automobilio dureles.
2.7. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko nebepamena, bet tai buvo 2020 m. vasarą, galėjo būti birželio 18 d. Apie 16 val. ji nuėjo į savo daržą (daržas yra paupyje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje). Prie upės matė asmenis – kaltinamąjį R. K., dvi moteris (jų pavardžių tiksliai nežino, bet anksčiau jos buvo S., jos seserys). Jie poilsiavo, gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo vaikų. Šių asmenų automobilis (juodos spalvos „BMW“) stovėjo D. (D. K.) daržo sklype, ant žolės (D. K. daržo sklypas yra per du sklypus nuo jos daržo sklypo). Apie 20–21 val. į savo daržo sklypą atvyko D. K., kuri paklausė, kieno automobilis stovi jos daržo sklype, o ji (liudytoja) atsakė, kad ji (D. K.) turi svečių. Pasiėmusi laistytuvą D. K. nuėjo prie upės vandens. Jai nuėjus prie upės ji (liudytoja) išgirdo konfliktą, šūkavimus. Ji (liudytoja) suprato, kad D. K. bandė išvengti konflikto ir sugrįžo į savo daržo sklypą, o prie upės buvę asmenys atsekė ją prie šiltnamio aiškintis santykių. Po kiek laiko ji išgirdo duslų garsą, mano, kad kažkas su kumščiu sudavė į D. K. šiltnamio plėvelę. Tuomet ji (liudytoja) išėjo į kelią ir pamatė D. K., kuri pasakė, kad jai sudavė su skardine į veidą. Matė, kad D. K. drabužiai buvo šlapi, o jos žandas buvo paraudęs (tiksliai nepamena kuris). Kai D. K. atbėgo pas ją, matė, kad moterys tempė kaltinamąjį R. K. nuo D. K. šiltnamio, ramino jį. D. K. prašė jos telefono, bet ji neturėjo, todėl D. K. sėdo į savo automobilį. Prie jos priėjęs kaltinamasis R. K. norėjo atidaryti automobilio dureles, bet D. K. buvo užsirakinusi. D. K. išvyko namo. Minėta kompanija nuėjo prie paupio, o kaltinamasis R. K. išvažiavo savo automobiliu. Maždaug po 10 minučių D. K. sugrįžo į daržą, o jai išlipus iš automobilio jos kartu skambino policijai ir ieškojo adreso, kad pranešti tikslų adresą. Iškvietus policijos pareigūnus, D. K. nuėjo į savo šiltnamį. Po kiek laiko išgirdo garsą, tarytum kažkas trankytų metalą. Išėjus į kelią pamatė, kad kaltinamasis R. K. sugrįžo ir daužė D. K. automobilį (baltos spalvos „Audi“) – bandė atlenkti automobilio dureles, t. y. atlenkti jas daugiau nei jos gali atsidaryti, spardė automobilį, bandė išspirti stiklą, bet nepavyko, nes nugriuvo, o atsikėlęs dar paspardė ir išėjo. Iš viso spyrė ne mažiau kaip 4–5 kartus, spyrių galėjo būti ir daugiau, tiksliai nepamena, nes tuo metu galvojo, kad tik D. K. neišeitų iš savo šiltnamio ir nesugalvotų saugoti savo automobilio, nes kaltinamasis buvo labai agresyvus ir D. K. sveikatai būtų kilęs pavojus. Tuo metu, kai kaltinamasis R. K. spardė automobilį, kartu su juo prie upės buvusios moterys (S.) iš tolo šaukė, kad jis baigtų spardyti automobilį, bet kaltinamasis R. K. neklausė jų. Po to, kai kaltinamasis R. K. išėjo, ji nuėjo pas D. K.. Tada neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Prie policijos pareigūnų atėjo ji, D. K. ir abi S. D. K. minėjo, kad jai skauda, ji (liudytoja) matė ryškėjančią sumušimo vietą. S. buvo susijaudinusios, jos šaukė. Pagal S. elgesį mano, kad abi S. buvo neblaivios. Taip pat įvykio vietoje buvo liudytoja P. B., vėliau atėjo kaltinamojo mama V. (jos pavardė gali būti K.), kuri neigė, kad jos sūnus galėjo taip pasielgti.
2.8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja P. B. parodė, kad ji paties įvykio nematė. Ji gyvena šalia įvykio vietos. Matė, kad į įvykio vietą buvo atvažiavę policijos pareigūnai. Suprato, kad galbūt paupyje, prie žmonių daržų, įvyko konfliktas. Tą dieną matė žmones prie upės, bet jų nepažįsta. Taip pat matė baltos spalvos automobilį, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio ir stovėjo prie daržo. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2.9. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos P. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet tai buvo vasarą. Šalia jos namo kiemo yra žmonių daržai ir upė. Pamena, kad tą dieną prie upės ir daržų buvo kompanija su vaikais, kiek buvo žmonių neatsimena. Kas įvyko prie upės ir daržų ji nematė, nes nebuvo toje vietoje, tik paskui pamačiusi, kad atvažiavo policija, nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Tada pamatė iš matymo žinomą moterį, kurios net vardo nežino, bet jos daržas šalia jos kiemo. Ta moteris jai sakė, kad apgadino jos automobilį. Ar moteris sakė dar ką nors, nepamena. Kai buvo atvažiavę policijos pareigūnai ji sakė, kad nieko nematė ir niekur nesikiša. Paties įvykio nematė (1 t., 159–160 b. l.).
2.10. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas (policijos pareigūnas) A. G. parodė, kad tiksliai visų aplinkybių nepamena. Pamena, kad tai buvo vasara, šiltas metas, labiau į pavakarę. Gavo pranešimą, kad prie upės (ar netoli upės) įvyko konfliktas, kad buvo apgadintas automobilis. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusioji ir paaiškino, kad prie upės buvę asmenys apgadino jos automobilį „Audi“. Ji parodė padarytus automobilio apgadinimus. Įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, jos daržo sklypo kaimynė, taip pat dvi moterys iš kompanijos, kuri apgadino automobilį. Kiek pamena, kaltininko įvykio vietoje nebuvo, jis buvo pasišalinęs, o vietoje buvo tik kaltininko draugės. Abi draugės buvo neblaivios, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas ir matėsi kiti girtumo požymiai. Jos buvo agresyvesnės ir konfliktavo. Nukentėjusioji elgėsi ramiai, kiti liudytojai taip pat buvo nuoseklūs, aiškiai papasakojo įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji paaiškino, kad ją apipylė alumi, matėsi jos šlapi drabužiai. Nukentėjusioji įvardijo asmenį, nuo kurio ji nukentėjo. Įvykio vietoje buvusių asmenų vardų ir pavardžių nepamena. Apžiūrėjęs automobilį matė jo apgadinimus, matė įlenktas automobilio dureles, jos neatsidarė, nes buvo atlaužtos. Įlenkimai buvo padaryti neseniai. Ant automobilio įlenkimų rūdžių nepastebėjo, bet jeigu jie būtų buvę, būtų atkreipęs dėmesį į juos. Jam abejonių dėl įvykio aplinkybių nekilo. Įvykio vietoje buvo įsijungęs nešiojamą vaizdo kamerą. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
2.11. Remiantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2020 m. birželio mėnuo. Tą vakarą jis dirbo ir gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra sužalota moteris ir apgadintas automobilis. Tikslaus adreso jis nebeatsimena, tik pamena, kad įvykis buvo prie upės. Kai nuvyko į įvykio vietą, jei gerai pamena, buvo trys moterys. Viena moteris kaip suprato, kad ji yra nukentėjusi, jam pasakė, kad jai priėjus prie vandens telkinio (upės) ją išvadino necenzūriniais žodžiais ten buvusi kompanija, o vėliau vienas iš toje kompanijoje buvusių vyriškių sudavė jai su alaus skardine į veidą, apipylė alumi ir apspardė jos automobilį. Kai bendravo su moterimi neatsimena, ar buvo sužalojimai jai ant veido, bet pamena, kad moteris buvo šlapia, matėsi, kad jos drabužiai apipilti alumi, nes net pamena, kad jautėsi alaus kvapas. Dėl automobilio apgadinimo pamena, kad moteris sakė, jog tas pats jaunuolis, kuris jai sudavė smūgį, apspardė jai priklausantį automobilį bei laužė priekines dureles į atidarymo pusę. Kaip tiksliai jaunuolis apgadino nukentėjusiajai priklausantį automobilį neatsimena, nes moteris daug pasakojo įvykio detalių. Šalia nukentėjusios moters buvo ir kitos dvi moterys (merginos), kaip suprato jos iš tos pačios kompanijos, kuri nukentėjusiąją išvadino necenzūriniais žodžiais, jos buvo neblaivios, tai matėsi iš jų kalbos, jautėsi nuo jų sklindantis alkoholio kvapas, kalba buvo neaiški, jos daug keikėsi, merginos net neneigė, kad vartojo alkoholį. Kiek pamena, jaunuolis, apgadinęs automobilį ir sumušęs nukentėjusią moterį, buvo vienos iš tų merginų draugas ar vyras. Merginos viena per kitą šaukė, kad nukentėjusi moteris pati prisikabino, išspardė jų vaikų pledus. Jam toliau bendraujant su nukentėjusiąja ir dviem merginom atėjo vyresnė moteris, kuri nurodė esanti kaltininko motina ir nežino kur jis dabar yra. Kadangi nukentėjusi moteris turėjo pretenzijų ir norėjo rašyti pareiškimą, ji savo automobiliu nusprendė pati atvykti į policijos komisariatą rašyti pareiškimą. Kartu su jais (policijos pareigūnais) į policiją įstaigą ji nevyko, nes prieš tai dirbo sode ir norėjo nusiprausti bei persirengti. Moterų duomenų nepamena (1 t., 163–164 b. l.).
2.12. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); šioje gatvėje šiaurinėje pusėje yra daržai, juose auga daržovės; vieno iš daržų pietinėje pusėje yra įvažiavimas, kurio rytiniame krašte, 2 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinio krašto, ant žolės guli žalios spalvos skardinė su užrašu ,,Argus“; skardinė deformuota, tuščia, šlapia; skardinė paimta; už įvažiavimo, už 10 metrų į šiaurę stovi šiltnamis; už daržo (šiaurinėje pusėje) yra žalia veja, už jos – upė (1 t., 14–16 b. l.).
2.13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog D. K. padaryta poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinėje, paveikus kietu buku daiktu, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus; nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., 72 b. l.).
2.14. Pagal automobilio apžiūros protokolą seka, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra baltos spalvos; įlenktos šios automobilio kėbulo dalys – kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinės keleivio durelės ir kairės pusės vairuotojo durelės; nėra vairuotojo durelių apdailos detalės („moldingo“); daugiau automobilio apgadinimų nenustatyta (1 t., 19–20, 22–28 b. l.).
2.15. Iš objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti keturi policijos pareigūnų nešiojama kamera padaryti vaizdo įrašai. Visuose keturiuose vaizdo įrašuose užfiksuota kaip 2020 m. birželio 18 d., laikotarpiu nuo 21.34 val. iki 21.51 val., policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, joje buvo 5 moterys, viena iš jų stovėjo prie baltos spalvos automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosios D. K. geltonos spalvos marškinėliai (be rankovių) šlapi nuo kaklo iki jų apačios. Įvykio vietoje D. K. policijos pareigūnams nurodo įvykio aplinkybes. Matomi baltos spalvos automobilio „Audi“ kairės pusės šono įlenkimai. Taip pat policijos pareigūnai bendrauja su J. S. ir M. S., kurios nurodo įvykio aplinkybes. M. S. nurodo, kad R. K. apipylė D. K. alumi, bet į veidą nesudavė ir automobilio neapgadino. Vėliau M. S. nurodo, kad R. K. duris stipriau atidarė ir guma nutrūko. Policijos pareigūnas nufotografuoja automobilį ir D. K. žandą. Policijos pareigūnas pastebi, kad jos (J. S. ir M. S.) neblaivios. D. K. atneša ir prie policijos pareigūnų numeta skardinę nuo alaus, pasako J. S. ir M. S., kad skardinė jų. Po to D. K. automobiliu išvažiuoja iš įvykio vietos. Įvykio vietoje likusios J. S. ir M. S. policijos pareigūnams nenurodo, kur gyvena R. K. ir kur būtų galima jį surasti. Po to prie policijos pareigūnų prieina V. K., bendrauja su policijos pareigūnais. Vėliau policijos pareigūnai atsisveikina su J. S., M. S. ir V. K. (1 t., 30–35, 37–40 b. l.).
2.16. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. birželio 18 d. 21.10 val. nukentėjusioji D. K. pranešė apie tai, jog būnant sode ((duomenys neskelbtini)) neblaivus asmuo prieš ją panaudojo fizinį smurtą (trenkė į galvą), o po to išvažiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio asmens vardas galėtų būti R. (1 t., 48–50 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Įrodymų vertinimas
3.1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį panaudojimu (mušimu ar kitokiu smurtavimu), padariniais (fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu arba nežymiu jo sveikatos sužalojimu ar trumpu susargdinimu) ir priežastiniu ryšiu tarp veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu, o susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos.
3.2. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Ši veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais – turto sunaikinimu arba sugadinimu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu (aktyviais veiksmais, pasireiškiančiais fiziniu, mechaniniu ar kitokiu poveikiu į daiktą), tiek neveikimu (nesilaikymu elementarių saugaus elgesio taisyklių, sąmoningai nesiimant priemonių turtui išsaugoti ir kita). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, t. y. turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai – turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių.
3.3. Kaltinamasis R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsisakė duoti detalius parodymus apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodė, kad nukentėjusiajai D. K. smūgio nesudavė, rankoje jokios skardinės neturėjo ir negali paaiškinti, kaip nukentėjusiosios rūbai buvo apipilti alumi; tądien su J. S. gėrė alų „Kalnapilio originalus“; negali paaiškinti, kaip atsirado nukentėjusiosios automobilio apgadinimai, nors jis pats vieną kartą spyrė į automobilio dureles. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, pagal kuriuos seka, jog jis savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta.
3.4. Šioje vietoje, vertindamas byloje esančius įrodymus ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustų proceso dalyvių parodymų patikimumą, teismas visų pirmiausiai atkreipia dėmesį į kaltinamojo R. K., nukentėjusiosios D. K., liudytojų M. S., J. S., V. K. tarpusavio santykius. Kaltinamasis R. K., liudytojos M. S., J. S., V. K. vienas kitą gerai pažįsta (kaltinamasis R. K. yra liudytojos V. K. sūnus; liudytoja M. S. ir kaltinamasis R. K. yra buvę sugyventiniai, aptariamo įvykio metu jiedu kartu gyveno, juos sieja bendras vaikas; liudytoja J. S. yra liudytojos M. S. sesuo; kaltinamasis R. K. ir liudytojos M. S. bei J. S. prieš aptariamą įvykį kartu leido laiką prie upės). Tuo tarpu aptariamo įvykio metu nukentėjusioji D. K. minėtus proceso dalyvius pažinojo tik iš matymo, kaip tos pačios gyvenvietės gyventojus, ji nepalaikė jokių artimų santykių su minėtais proceso dalyviais. Akivaizdu, jog kaltinamojo R. K. santykiai su liudytojomis M. S., J. S. ir V. K. yra žymiai artimesni, nei šių proceso dalyvių santykiai su nukentėjusiąja D. K.. Todėl teismas tiek kaltinamojo R. K., tiek liudytojų M. S., J. S. ir V. K. parodymus vertina labai atsargiai.
3.5. Vertindamas pirmiau paminėtų proceso dalyvių parodymus teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo R. K. ir liudytojų M. S., J. S. bei V. K. parodymų nenuoseklumą ir prieštaravimus. Antai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. parodė, kad įvykio dieną jis su liudytoja J. S. gėrė alkoholinį alų; liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tądien ji alkoholio nevartojo, tik kaltinamasis gėrė alų; liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tądien niekas nevartojo alkoholio – visi gėrė nealkoholinį alų iš skardinių. Teisiamajame posėdyje liudytoja M. S. parodė, kad tądien ji su liudytoja J. S. ir vaikais prie upės atėjo pėsčios, o kaltinamasis R. K. automobiliu atvažiavo neužilgo po to, kai jos nuėjo prie upės; liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prie upės juos atvežė kaltinamasis R. K., o po to jis pastatė automobilį prie namų ir pats sugrįžo prie upės; kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie upės atėjo visi kartu. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. parodė, kad prie upės jie atėjo apie 14 val.; liudytoja M. S. teisiamajame posėdyje nurodė, jog prie upės atėjo prieš nukentėjusiosios atvažiavimą į daržą, t. y. prieš 12–13 val.; liudytoja V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad maudytis liudytoja M. S. su vaikais išėjo apie 19 val. Kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji D. K. atvažiavo apie 21 val.; liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji atvažiavo apie 12–13 val. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. S. parodė, kad konflikto metu R. K. spyrė į D. K. automobilį (į dureles) 2 kartus, tuo metu D. K. stovėjo prie automobilio; kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis į automobilį spyrė 1 kartą, tuo metu D. K. sėdėjo automobilyje, kalbėjo telefonu ir norėjo užsidaryti automobilio dureles. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. parodė, kad jis į D. K. automobilio dureles spyrė tuo metu, kai nukentėjusioji D. K. kalbėjo telefonu (jo supratimu, ji kvietė policiją), jis nieko neminėjo apie tai, kad nukentėjusioji būtų išvykusi iš įvykio vietos ir vėl sugrįžusi; liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė nepamenanti, kad D. K. būtų išvykusi; liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis R. K. pirmiau spyrė į D. K. automobilį, tada D. K. sėdo į savo automobilį ir išvyko, o sugrįžusi pasakė, kad jos neišeitų, nes iškvietė policijos pareigūnus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. S. parodė, kad prasidėjus konfliktui vaikai išsigando, todėl ji liepė vaikams nubėgti pas V. K. ir jie nubėgo – V. K. į įvykio vietą iškvietė vaikai; liudytoja V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nebuvo taip, jog vaikai atbėgtų pas ją ir jai praneštų apie įvykį, o po to jai paskambintų M. S. – apie įvykį jai pranešė pati M. S., o po to ji (liudytoja) nuėjo prie upės ir grįžo su vaikais; kaltinamasis R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tai jis konflikto metu skambino V. K. ir prašė, kad ji ateitų pasiimti vaikų, o netrukus atėjusi V. K. pasiėmė vaikus ir išėjo (nors, pasak V. K., jai atėjus prie upės kaltinamojo R. K. įvykio vietoje nebebuvo). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. K. parodė, kad liudytoja M. S. su savo seserimi pasiliko prie upės ir į namus sugrįžo apie 22 val.; liudytoja M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji (liudytoja) į namus sugrįžo pirma, apie 16 val., o kaltinamasis R. K. sugrįžo vėliau. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. parodė, kad jis konflikto metu rankoje jokios skardinės neturėjo ir negali paaiškinti, kaip nukentėjusiosios rūbai buvo apipilti alumi; liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nueidamas prie D. K. kaltinamasis R. K. galėjo rankoje neštis alaus skardinę. Teisiamojo posėdžio metu liudytojos M. S. ir V. K. manė, kad automobilis jau anksčiau buvo sulankstytas; kaltinamasis R. K. ir liudytoja J. S. nematė, ar prieš konfliktą automobilis jau buvo apgadintas. Taip pat teismas pažymi, kad minėtų liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims. Pavyzdžiui, teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad prieš aptariamą įvykį D. K. automobilio dešinė pusė buvo apspardyta ir sulankstyta, tačiau iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad D. K. automobilio dešinėje pusėje nebuvo nustatyti kokie nors apgadinimai. Taip pat, kaip jau buvo paminėta pirmiau, teisiamojo posėdžio metu liudytojos J. S. ir M. S. neigė tądien vartojusios alkoholį, bet pagal policijos pareigūnų nešiojama kamera padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolą seka, kad tiek liudytoja J. S., tiek liudytoja M. S. buvo akivaizdžiai neblaivios, būtent tai pastebėjo ir policijos pareigūnas (teisiamojo posėdžio metu liudytojas (policijos pareigūnas) A. G. ir liudytoja A. M. patvirtino, kad minėtos proceso dalyvės įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivios). Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. S. parodė, kad kaltinamasis R. K. spyrė į D. K. automobilį 2 kartus, o pagal policijos pareigūnų nešiojama kamera padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolą seka, kad ta pati liudytoja M. S. įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams nurodė, jog kaltinamasis R. K. apipylė D. K. alumi, bet į veidą nesudavė ir automobilio neapgadino, vėliau M. S. nurodė, kad R. K. duris stipriau atidarė ir guma nutrūko. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad ji įvykio vietoje matė, jog sulankstyta nukentėjusiosios D. K. automobilio kairė pusė ir mano, kad tai buvo seni įlenkimai, nes matėsi rūdys, bet D. K. automobilio apžiūros metu ties įlenkimais nebuvo užfiksuotos rūdys, jų nepastebėjo ir automobilį apžiūrėjęs liudytojas A. G.. Akivaizdu, jog kaltinamojo R. K. ir liudytojų M. S., J. S. bei V. K. parodymai nenuoseklūs, jie prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, šių proceso dalyvių parodymai nėra patikimi, todėl besąlygiškai jais remtis priimant šį procesinį sprendimą negalima.
3.6. Tuo tarpu nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius ir vienas kitą papildančius parodymus – nurodė, kad būtent kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu panaudojo fizinį smurtą prieš ją, sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sugadino jos automobilį (1 t., 79–80, 85–86, 89–90 b. l.). Tokius nukentėjusiosios D. K. parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytoja A. M., kuri aptariamą įvykį matė ir girdėjo tiesiogiai. Nukentėjusiosios D. K. ir liudytojos A. M. parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai (pavyzdžiui, nukentėjusioji D. K. ir liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusioji D. K. buvo apipilta alumi, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojas (policijos pareigūnas) A. G., tai matyti iš policijos pareigūnų nešiojama kamera padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo; nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis sudavė jai vieną kartą į dešinę veido pusę (ties apatiniu žandikauliu) ir tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina liudytoja A. M. bei byloje esanti specialisto išvada, kuri kartu atmeta galimybę, jog nukentėjusioji galėjo pati griūdama; nukentėjusioji D. K. ir liudytoja A. M. parodė, kad kaltinamasis R. K. atlenkė nukentėjusiosios automobilio kairės pusės priekines dureles ir spardė automobilio kairę pusę ir tokias jų nurodytas aplinkybes patvirtina automobilio apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad D. K. automobilio kaires pusės priekinės durelės sulankstytos, taip pat sulankstytas kairės pusės šonas (kairės pusės priekinis ir galinis sparnai, kairės pusės galinės durelės) ir kt.).
3.7. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad nukentėjusioji D. K. ir liudytoja A. M., kurios viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamąjį R. K. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad šis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis R. K. taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nukentėjusioji D. K. ir liudytoja A. M. galėtų būti suinteresuotos apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant nusikalstamų veikų padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. K. ir liudytojos A. M. parodymais, kuriuos jos, be to, davė būdamas įspėtomis dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys. Tai, kad šių dviejų proceso dalyvių parodymai buvo priešingi kaltinamojo R. K. ir jo pažįstamų asmenų parodymams, nepaneigia nukentėjusiosios D. K. ir liudytojos A. M. parodymų objektyvumo.
3.8. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis teismas konstatuoja, kad visi jie paneigia kaltinamojo R. K. poziciją ir patvirtinta, kad kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje bei nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis R. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. K. ir sugadino jos turtą – automobilį. Dėl tokios kaltinamojo R. K. veikos nukentėjusiajai D. K. buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta jos sveikata ir nukentėjusioji patyrė žalą. Tokia kaltinamojo R. K. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, todėl tokia kaltinamojo R. K. nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.
4.1. Byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neginčijamai nebuvo nustatyta kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių.
4.2. Skirdamas bausmes kaltinamajam R. K. bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į žmogaus sveikatą ir nuosavybę. Kaltinamasis R. K. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau anksčiau jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje (už vagystę įsibraunant į negyvenamą patalpą). Įvykio metu kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka, visas jam paskirtas baudas buvo sumokėjęs, jis dirba (2 t., 30–32, 34–39 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad jo galimybės dirbti viešuosius darbus yra ribotos, nes jis dirba darbo dienomis nuo 6 val. iki 21 val. slenkančiu grafiku ir tuo metu dirbti viešųjų darbų jis neturėtų galimybės, viešuosius darbus dirbti galėtų tik naktimis arba savaitgaliais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies bei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – laisvės apribojimą (už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą), švelnesnį už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artimą jam (numatytas laisvės apribojimo terminas nuo 3 mėnesių iki 2 metų) ir baudą (už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą), artimą už nesunkius nusikaltimus numatytai minimaliai baudai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta bauda nuo 50 MGL (2500 eurų) iki 2000 MGL (100000 eurų)).
4.3. Kaltinamasis R. K. abi nusikalstamas veikas padarė vieną po kitos, panašiu laiku (jas skiria trumpas laiko tarpas), toje pačioje vietoje, to paties besitęsiančio konflikto metu, vedamas to paties tikslo – siekdamas pakenkti tam pačiam asmeniui (nukentėjusiajai D. K.). Be to, kaltinamajame akte kaltinamasis R. K. kaltinamas tuo, kad jis nukentėjusiosios turtą sugadino tęsdamas prieš tai padarytą veiką – smurtavimą prieš nukentėjusiąją. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis R. K. abi nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – baudą (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais).
5.1. Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 1011 Eur dydžio turtinei žalai ir 1000 neturtinei žalai atlyginti (1 t., 101–148 b. l.).
5.1.1. Kaltinamojo R. K. nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai D. K. padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog aptariamo įvykio metu kaltinamasis R. K., atidaręs nukentėjusiosios automobilio priekines vairuotojo dureles, abejomis rankomis jas laužė ir taip jas sulankstė, po to kojomis spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į minėtą automobilį, taip padarydamas įlenkimus kairės pusės galiniame ir priekiniame sparnuose, galinėse ir priekinėse kairės pusės durelėse. Nors minėtas automobilis po kaltinamojo veikos neprarado savo techninės vertės, t. y. jis ir toliau tinkamas eksploatuoti, tačiau jis neabejotinai prarado savo kosmetinę vertę, dėl ko, siekiant atstatyti minėtą automobilį į jo pradinę būseną, t. y. būseną prieš aptariamą įvykį, būtina atlikti jo remontą, o tai neatsiejamai susiję su nukentėjusiosios išlaidomis. Siekdama nustatyti tikslų jai padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusioji kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją. Iš byloje esančios transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiosios D. K. automobiliui buvo padaryta 841 Eur dydžio žala (automobilio rinkos vertė prieš apgadinimą – 1010 Eur; transporto priemonės likutinė vertė po apgadinimų – 169 Eur; padaryta žala (skirtumas tarp automobilio rinkos vertės prieš apgadinimą ir likutinės vertės po apgadinimo) – 841 Eur) (1 t., 105 b. l.). Be to, nukentėjusioji D. K. už turto vertintojo paslaugas sumokėjo 170 Eur (1 t., 147, 148 b. l.). Atsižvelgiant į tai akivaizdu, jog dėl kaltinamojo R. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusioji D. K. patyrė bendrą 1011 Eur dydžio turtinę žalą. Tokia žala nėra aiškiai per didelė ir byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia žala būtų atlyginta, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad žalos jis neatlygino. Todėl nukentėjusiajai D. K. iš kaltinamojo R. K. priteisiama 1011 Eur turtinei žalai atlyginti.
5.1.2. Nukentėjusioji D. K. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia patirtu fiziniu skausmu ir kūno sužalojimu, didžiuliu stresu ir šoku, patirtais dvasiniais išgyvenimais, baime, bejėgiškumu, bendravimo galimybių sumažėjimu, negatyviais prisiminimais. Nurodo, kad ji nesitikėjo, jog fiziškai stipresnis vyras gali sumušti ją viešoje vietoje, matant kitiems žmonėms, dėl veide matomos kraujosruvos jai teko slėpti veidą, mažiau bendrauti su draugais, ji turėjo stebėti, kaip kaltinamasis prievarta ir smurtu bando patekti į jos automobilį, o vėliau bejėgiškai stebėti, kaip brutaliai niokojamas jos turtas, prisiminimai apie šį įvykį jai sukelia baimę, stresą ir išgyvenimus.
5.1.2.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką. Nukrypimas nuo suformuotos teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Suformuota teismų praktika patvirtina, kad žmogui sukėlus fizinį skausmą ar nežymiai jam sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015 ir kt.).
5.1.2.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusioji D. K. neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė gėdą ir pažeminimą prieš kitus įvykio metu šalia buvusius asmenis, sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis ir ji patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusiąją D. K. sužalojo fiziškai stipresnis kaltinamasis. Dėl kaltinamojo R. K. kitų neteisėtų veiksmų, t. y. jam bandant išlaužti nukentėjusiosios automobilio vairuotojo dureles, o po to apgadinant šį automobilį, nukentėjusioji juto baimę ir nesaugumo jausmą. Neabejotina ir tai, jog nukentėjusioji ateityje patirs nepatogumus, susijusius su jos automobilio būklės atkūrimu (remontu), t. y. ji negalės juo laikinai naudotis, kol bus atliekami transporto priemonės būklės atkūrimo (remonto) darbai.
5.1.2.3. Tačiau nukentėjusiajai D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios D. K. patirto sužalojimo pasekmių atkūrimo procesas būtų buvęs sudėtingas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, jog nukentėjusiosios sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji justų kokias nors ilgalaikes pasekmes dėl patirto sužalojimo. Konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų patirto sužalojimo ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusioji D. K. ir jos atstovas nenurodė.
5.1.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (nors kaltinamasis R. K. dirba, pasak jo paties, jo kasmėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, jis moka paskolą už automobilį, jis pragyvenimui išleidžia visą savo darbo užmokestį ir susitaupyti jam nepavyksta) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai D. K. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.
6.1. Nukentėjusiosios D. K. atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti nukentėjusiajai išlaidas už įgaliotojo atstovo advokato suteiktą teisinę pagalbą – iš viso 1200 Eur (2 t., 125–127 b. l.).
6.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios D. K. proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo R. K. nusikalstamos veikos. Jeigu ne kaltinamojo R. K. nusikalstamas elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo nusikalstamų veikų, ji galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji galėjo tai daryti per advokatą, o advokatą ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis R. K. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji.
6.3. Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovo advokato pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusioji už įgaliotojo atstovo advokato teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje iš viso sumokėjo 1200 Eur (2 t., 125–127 b. l.). Nukentėjusiosios D. K. įgaliotojo atstovo advokato D. S. darbų apimtis šio proceso metu (atstovas į procesą įstojo netrukus po ikiteisminio tyrimo pradžios; jis parengė civilinį ieškinį ir visiškai atstovavo nukentėjusiąją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nes nukentėjusioji išvykusi į užsienį; teikė į bylą reikšmingus dokumentus (pavyzdžiui, automobilio vertinimo ataskaitą); teisiamojo posėdžio metu advokatas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudamas nukentėjusiąją jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis) leidžia manyti, jog advokatas atsakingai ruošėsi tiek šios bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotasis atstovas konsultavo nukentėjusiąją klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes, o kartu į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis R. K. pripažįstamas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu.
6.4. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamasis R. K. turi finansinių įsipareigojimų ir jo finansinė padėtis nėra gera (pasak paties kaltinamojo, jo kasmėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, jis moka paskolą už automobilį, jis pragyvenimui išleidžia visą savo darbo užmokestį ir jam susitaupyti nepavyksta), o byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Be to, iš kaltinamojo R. K. priteisiamas civilinis ieškinys. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat į aptariamų proceso išlaidų dydį (jos daugiau nei 2 kartus viršija kaltinamojo atlyginimą), teismas nukentėjusiajai D. K. iš kaltinamojo R. K. išieškomų proceso išlaidų už įgaliotojo atstovo advokato suteiktą teisinę pagalbą dydį sumažina iki 800 Eur.
7.1. Kaltinamajam R. K. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 67–68 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinama.
7.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas – paketas su skardine Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvito Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 17, 18 b. l.), sunaikinamas.
7.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo R. K. į valstybės pajamas išieškomos 19 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
7.4. Kaltinamasis R. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių;
- BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – 55 MGL (2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnę bausmę – baudą ir skirti R. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti R. K.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje; 2) per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Priteisti D. K. iš R. K. 1011 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų) turtinei žalai ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – paketą su skardine Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. K.:
- 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) D. K. už advokato pagalbą;
- 19 Eur (devyniolika eurų) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Išaiškinti R. K., jog proceso išlaidas (valstybei už procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (valstybei už procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.