- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- 2S-2365-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16820-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra ir netesybų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti pareigą natūra: perduoti nuosavybės teise ieškovui Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo būdu naudojant ieškovo lėšas pastatytas 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas (namą, butus) Vilniaus mieste, nustatant, kad perduodamos gyvenamosios patalpos (namas, butai) atitiktų neprastesnę kokybę už 2022 m. naujai statomų gyvenamųjų namų, butų statybos standartus ir vertę; 2) nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti 2 537 Eur netesybas, jas priteisiant už kiekvieną uždelstą dieną.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybai spaudoje paskelbus 1992 m. rugpjūčio 20 d. potvarkio Nr. 828p „Dėl gyventojų lėšų panaudojimo statant gyvenamuosius namus, butus dalinio dalyvavimo būdu Vilniaus mieste“ sąlygas, jis pagal 1992 m. rugsėjo 23 d. UAB „Dieona“ nutarimą, savojo gyvenamojo ploto statybai į UAB „Dieona“ kasą įmokėjo 1 044 000 rublių, kurie buvo perduoti Vilniaus miesto valdybai pervedant į Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės įmonės „Kapitalinė statyba“ sąskaitas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 1 dalies 1 punktas nustato, kad gyvenamojo namo, buto statybos 1 kvadratinio metro bendrojo ploto vidutinė normatyvinė kaina skaičiuojama pagal 1984 m. gyvenamųjų namų statybos sąmatinėmis kainomis (rubliais) Vilniuje sudaro 200 rublių. Taigi ieškovas įgijo nuosavybės teises į Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo būdu pastatytas 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir nurodė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra jau išspręsti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, todėl pakartotinis jų nagrinėjimas nėra galimas.
4. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013, atmetė ieškovo ieškinį, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti prievolę natūra – per trisdešimt kalendorinių dienų perduoti ieškovui A. P. jo lėšomis pastatytą 3 942 kv. m gyvenamojo ploto namą; nustatyti atsakovei netesybas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo 13 mln. litų sumos už kiekvieną dieną, jeigu prievolė nebus įvykdyta per trisdešimt kalendorinių dienų. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1628-656/2014 atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Teismas nurodė, jog ieškovas, teikdamas naują ieškinį, iš esmės tik padidino kvadratinių metrų dydį, lyginant su jau išnagrinėtos bylos reikalavimais. Todėl teismas sprendė, kad vien tos aplinkybės, jog civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ir naujoje civilinėje byloje ieškovas kitaip skaičiuoja kvadratinių metrų vertę nesudaro pagrindo teigti, kad išnagrinėtas ieškinys ir naujai reiškiamas ieškinys skiriasi savo faktiniu pagrindu ir dalyku.
6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl 2 537 Eur netesybų priteisimo yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo (įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra), jis negali būti nagrinėjamas atskirai (pagrindinis reikalavimas tapatus ieškinio reikalavimui, kuris išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013). Teismas pažymėjo, jog civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ieškovas taip pat reiškė reikalavimą dėl netesybų priteisimo, tik kitaip jį suformuluodamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus išspręsti iš esmės; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovo reikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 3) kreiptis į prokuratūrą dėl teisėjo civilinėje byloje padaryto tyčinio nusižengimo ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo teisėjas padarė šiurkščius teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimus, nes neįvertinęs to paties teismo šališkumo, be teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Ieškinys teikiamas ne dėl ginčo, o dėl prievolės nevykdymo. Teisėjas, siekdamas padaryti žalos ieškovui, veikė neteisėtai, todėl jo veiksmai yra prilyginami tyčiniam nusižengimui.
7.2. Skundžiamos nutarties 2-8 punktuose padarytos išvados ir vertinimai nesuderinami su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.1-6.4 straipsniais, prieštarauja CK 6.38 straipsnio 1 dalyje, 6.59 straipsnyje įtvirtintiems prievolių vykdymo principams. Dėl nutartį priėmusio teisėjo kaltės gali kilti grėsmė žalai atsirasti.
7.3. Pirmosios instancijos teismas, byloje pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1, 2 dalių, 17 straipsnio imperatyvias teisės normas, peržengdamas įstatymų nustatytas ribas, be teisinio pagrindo suvaržė ieškovo įgytas teises į savo lėšomis pastatytą 5 220 kv. m. gyvenamąjį plotą.
7.4. Teismas civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 atmesdamas ieškinį išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, dėl tapatumo jau išnagrinėtam ieškiniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (non bis in idem teisės principu), taip pat teisine įsiteisėjusio teismo ar arbitražo sprendimo galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2013).
11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2021).
12. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-378/2018).
13. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovas skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepateikia motyvuotų argumentų dėl ieškinio šalių, dalyko ar pagrindo skirtingumo nuo Vilniaus miesto apylinkės teisme atmesto ieškovo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013. Minėtoje civilinėje byloje dalyvavusios šalys sutampa su skundžiamoje nutartyje dalyvaujančiomis šalimis.
15. Skundžiama nutartimi atsisakytas priimti ieškinys iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus. Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ieškovas buvo apskaičiavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 704 gyvenamojo namo, buto statybos Vilniuje vieno kvadratinio metro kaina, atsižvelgiant į infliaciją, buvo 260 rublių, todėl už UAB „Dieona“ pareiškėjo A. P. pervestas gyvenamojo ploto statybai lėšas (1 044 000 rublių) Vilniaus miesto valdyba pastatė 4 015 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas remiasi tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704, tačiau nurodo, kad vieno kvadratinio metro kaina buvo 200 rublių, todėl turėjo būti pastatytos 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateikti skirtingi skaičiavimai nelemia ieškinių pagrindų skirtingumo, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
16. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įvykdyti prievolę natūra – per trisdešimt kalendorinių dienų perduoti ieškovui A. P. jo lėšomis pastatytus 3 942 kv. m. gyvenamojo ploto, namą ir nustatyti atsakovui netesybas – 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo 13 mln. litų sumos už kiekvieną dieną, jeigu prievolė nebus įvykdyta per trisdešimt kalendorinių dienų. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įvykdyti pareigą natūra: perduoti nuosavybės teise ieškovui Vilniaus miesto valdybos dalinio dalyvavimo būdu naudojant ieškovo lėšas pastatytas 5 220 kv. m. gyvenamojo ploto patalpas (namą, butus) Vilniaus mieste, nustatant, kad perduodamos gyvenamosios patalpos (namas, butai) atitiktų neprastesnę kokybę už 2022 m. naujai statomų gyvenamųjų namų, butų statybos standartus ir vertę ir nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai taikyti 2 537 Eur netesybas, jas priteisiant už kiekvieną uždelstą dieną. Abiejų ieškinių dalykai yra reikalavimai įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra. Antrieji ieškinių reikalavimai yra išvestiniai, todėl priklauso nuo pagrindinių reikalavimų. Tačiau pastebėtina, kad išvestiniai reikalavimai taip pat sutampa – yra prašoma delspinigių, netesybų, tik skiriasi jų skaičiavimas, kas neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinių tapatumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio dalykų tapatumą.
17. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-30808-910/2013 atmetė ieškovo ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1628-656/2014 minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. CIK-1335/2014 atsisakė priimti ieškovo kasacinį skundą. Kadangi identiška byla jau yra išnagrinėta ir procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu atsisakė priimti ieškinį.
18. Ieškovas atskirajame skunde išreiškia prašymą kreiptis į prokuratūrą dėl teisėjo civilinėje byloje padaryto tyčinio nusižengimo ar piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skunde nėra nei pagrįstų motyvų, nei įrodymų dėl tokio kreipimosi būtinumo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo tenkinti minėtą apelianto prašymą.
19. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra tapatus kitai civilinei bylai, tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo A. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.