Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui J. Č. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Č., prašydama priteisti iš atsakovo 1 362,09 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. 2018 m. spalio 18 d. nuomos sutartimi Nr. 2 ieškovė V. K. išnuomojo atsakovui J. Č. 3 kambarių butą, kurio plotas 65 kv. m., esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2019 m. spalio 20 d. Kadangi suėjus sutarties terminui nuomininkas ir toliau nuomojosi patalpas, sutartis tapo neterminuota. Atsakovas įsipareigojo ieškovei mokėti 450 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki 20 einamojo mėnesio dienos. Be kitų sutartyje numatytų reikalavimų, atsakovas taip pat įsipareigojo: patalpas laikyti tvarkingas, laikytis sanitarinių higienos reikalavimų (sutarties 3.2. punktas); sutartu laiku mokėti nuomos mokestį ir atsiskaityti už komunalines paslaugas (sutarties 3.4. punktas); pasibaigus nuomos sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios jos jam buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų jų susidėvėjimą, tai fiksuojant patalpų perdavimo – priėmimo akte (sutarties 3.7. punktas); išsikeldamas iš patalpų išvalyti patalpas pats arba savo lėšomis iškviesti valymo paslaugų įmonę (sutarties 3.8. punktas).

1.2. 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pranešė ieškovei, kad nuo 2021 m. spalio 1 d. nutraukia sutartį ir susirinkęs savo asmeninius daiktus paliko patalpas, nurodydamas ieškovei, kad jo sumokėto užstato, t. y. 450 Eur sumos, pakaks apmokėti nuomos mokestį už 2 savaites spalio mėnesio, taip pat už rugsėjo-spalio mėnesių komunalinius mokesčius, o likusius 121,59 Eur ieškovė gali naudoti savo nuožiūra.

1.3. Ieškovė pareikalavo iš atsakovo iki 2021 m. lapkričio 5 d. atlyginti likusią, viršijančią sumokėt1 depozit1, patirtų nuostolių dalį už nesutvarkytas patalpas, sulaužytus, sugadintus ir neišvalytus baldus, kuri tuometiniais preliminariais paskaičiavimais sudarė mažiausiai 648,81 Eur (1 098,81 Eur – 450 Eur = 648,81 Eur). Ieškovė nurodė šią sumą preliminariai, nes susirašinėjimo su atsakovu metu dar neturėjo visos informacijos, būtinos tiksliam nuostolių apskaičiavimui. Ieškovė pradinę apytikslę 1 098,81 Eur nuostolių sumą apskaičiavo sudėjusi: 1) 2021 m. spalio mėn. nuomos mokestį (450 Eur – atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie sutarties nutraukimą turėjo įspėti prieš mėnesį); 2) 2021 m. rugsėjo mėn. sąskaitas už komunalines ir kitas patarnavimo paslaugas (72,90 Eur) – ieškinyje ši suma patikslinama ir sudaro 73,70 Eur; 3) skolą už 2021 m. rugpjūčio mėn. sąskaitas, kurios išrašytos už komunalines ir kitas patarnavimo paslaugas (78,95 Eur) – ieškinyje ši suma patikslinama ir sudaro 73,75 Eur; 4) Patalpos valymą(100 Eur – pagal sutarties 5.6. punkto nuostatą); 5) Sienos sieninėje spintoje miegamajame sutvarkymą (60 Eur) – ieškinyje ši suma patikslinama ir sudaro 33,10 Eur; 6) Svetainės lovos valymą (55 Eur); 7) Vaikų kambario lovos valymą (30 Eur); 8) Vaikų kambario lovos užvalkalo keitimą (29 Eur); 9) Miegamojo čiužinio valymą (50 Eur); 10) Vaikų kambario kilimo valymą (25 Eur); 11) Įmonės iškvietimą užklijuoti plėvelę ant šaldytuvo (nuo 50 Eur (kaina turėjo būti patikslinta po specialistų įvertinimo) – ieškinyje ši suma patikslinama ir sudaro 335,17 Eur; 12) Virtuvės stalčiaus mechanizmo keitimą, meistro iškvietimą ir spintos balkone surinkimą (65 Eur); 13) JUNG jungtuko dangtelį (13 Eur); 14) Virtuvės kėdžių paminkštinimus (19,96 Eur (po 4,99 Eur vienetas)). Vėliau ieškovė patikslino savo reikalavimų dydį, įtraukdama dėl atsakovo kaltės atsiradusių nuostolių sumas: patalpos sienų būklei atstatyti bei spynos cilindrui pakeisti - 11,99 Eur; virtuvės baldinių durelių remontas, dažymas, baldinių durelių demontavimas ir sumontavimas - 402,33 Eur; patikslino plėvelės užklijavimo darbų ant atsakovo apgadinto šaldytuvo kainą - 335,17 Eur. Tokiu būdu ieškinio suma yra 1 362,09 Eur.

2. Atsakovas J. Č. pateikė atsliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovė iki visiškai išsikraustant atsakovui buvo atvykusi du kartus: pirmą kartą, kai atsakovas įspėjo apie sutarties nutraukimą ir parodė pelėsį ant sienos bei svetainėje per lubas bėgantį vandenį, dėl ko atsakovas ir nutarė išsikraustyti iš buto dėl netinkamų sąlygų ir antrą kartą, kai atsakovas perdavė buto raktus. Ieškovė, priėmusi buto raktus, pretenzijų neturėjo ir priėmimo perdavimo akte patalpų būklės nefiksavo.

2.2. Atsakovas įspėjo ieškovę prieš dvi savaites, todėl sutiko sumokėti pusę nuomos mokesčio, kurį ieškovė galėjo išskaičiuoti iš sumokėto užstato. Atsakovas sutiko apmokėti komunalinius mokesčius už 2021 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., tačiau išskaičiuojant iš užstato ieškovei lieka 64,55 Eur panaudoti savo nuožiūra.

2.3. Nuomojamas butas nėra naujas, jame nebuvo iš karto atlikto remonto su naujais baldais. Iš nuotraukų matyti buto nusidėvėjimas, pabraižytos grindys, šaldytuvo durelių vidaus stalčius sulūžęs ir klijuotas, svetainės lovos kraštas apdraskytas naminio gyvūno, dušo kabinos sienos užteptos balta siūle ir pan. Bute anksčiau gyveno kiti nuomininkai, o dar anksčiau - ieškovė su šeima.

2.4. Atsakovas, išsikeldamas iš buto pats išvalė dulkes, išsiurbė grindis, išvalė spinteles, šaldytuvą, vonios kambarį, koridoriaus ir sienines kambario spintas, lovas, todėl nesutinka su reikalavimu priteisti 100 Eur už patalpos valymą. Atsakovo nuomone, ieškovė neteisi, prašydama sumokėti 33,10 Eur už sienos tvarkymą, nes pelėsis atsirado ne dėl atsakovo veiksmų. Ieškovės reikalavimas priteisti 335,17 Eur už šaldytuvo plėvelės užklijavimą yra absurdiškas, nes plėvelės kaina lygi maždaug pusei naujo šaldytuvo kainai, be to, jau šaldytuvas buvo taisytas iki atsakovo nuomos. Nepagrįstos 65 Eur išlaidos už virtuvės stalčiaus mechanizmo keitimą, spintos balkone surinkimą, nes stalčius tiesiog nusidėvėjo. Ieškovė neišgabeno nereikalingų atsakovui baldų, o sutiko, kad spinta būtų išardyta, ką patvirtina atsakovui siųstas elektroninis laiškas. Kiti ieškovės reikalavimai nepagrįsti, nes virtuvės kėdžių paminkštinimai nusidėvėjo, virtuvės baldinės durelės susikerta dėl blogo suprojektavimo, todėl dėvisi greičiau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės V. K. ieškinį atmetė pilna apimtimi; priteisė iš ieškovės valstybei 22,40 Eur pašto išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei patalpų perdavimo metu priėmimo – perdavimo akte nefiksavus patalpų būklės, o atsakovui išsikraustant tokio akto iš viso nesudarius, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2021 m. spalio mėn. Teismas pažymėjo, kad sudarydamos buto nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamo buto būklės (jo nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar butas ieškovei buvo grąžintas blogesnės būklės, negu buvo perduotas atsakovui. Atkreipė dėmesį, kad žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo buto būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo.

5. Kadangi nėra galimybės palyginti buto būklės jo perdavimo atsakovui metu ir buto būklės grąžinimo ieškovei metu, bylos duomenimis butas ir jame esantieji daiktai bei baldai nebuvo nauji, buvo naudoti ir ankstesnių gyventojų, teismas sprendė, kad nesant objektyvių įrodymų, kokia buto ir baldų būklė buvo prieš sudarant sutartį su atsakovu, ieškinio reikalavimus dėl šaldytuvo, langų, sofų ir kitų objektų remonto, pelėsio naikinimo, atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės elgesys jam sukėlė sąžiningumo abejonių dėl to, jog ieškovė, manydama, kad buto būklė yra žymiai pabloginta, buto perėmimo metu neužfiksavo patalpų būklės. Tuo tarpu atsakovas, išsikėlęs iš nuomojamo buto anksčiau nei numatyta sutartyje, sutikęs sumokėti dviejų savaičių nuomos mokestį, atlyginti neapmokėtus komunalinius mokesčius, teismo vertinimu, nuomininko teisių nepažeidė.

7. Įvertinęs minėtus argumentus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pagal pateiktus įrodymus tenkinti ieškovės ieškinio ir priteisti patirtus nuostolius iš atsakovo.

8. Ieškovės ieškinį atmetęs visiškai, ir atsakovui nepateikus nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų, šalių bylinėjimosi išlaidų neskirstė. Teismas, ieškinį atmetęs, iš atsakovės valstybės naudai priteisė 22,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė (atsakovė) V. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo iš dalies nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - iš dalies tenkinti ieškovės V. K. ieškinį, t. y. priteisti iš atsakovo J. Č. ieškovės naudai 630,41 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, jog atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės, kadangi 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, kuri yra ir atsakovo sutuoktinė, pripažino dalį ieškovės ieškinio reikalavimų. Atsakovas sutiko palikti ieškovei 450 Eur užstatą (depozitą) ir pripažįsta savo pareigą bei sutinka papildomai sumokėti ieškovei: 1) dar 225 Eur sumą (pusė nuomos mokesčio už 2021 metų spalio mėn. dėl atsakovo pažeistos pareigos įspėti ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 30 dienų); 2) papildomai ieškovės pareikalautas sumas pagal sąskaitas už 2021 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. už komunalines ir kitas patarnavimo paslaugas (o tai bendrai sudaro 147,45 Eur sumą); 3) ieškovės pareikalautas sumas už 4 vienetus virtuvės kėdžių paminkštinimus (19,96 Eur), kurie dingo iš ieškovės buto neaiškiomis aplinkybėmis; 4) ieškovės pareikalautą sumą už JUNG jungtuko dangtelio pakeitimą (13,00 Eur); 5) padengti ieškovei 60 Eur dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Visi šie atsakovo atstovės sutikimai su dalimi ieškinio reikalavimų yra ne kas kita, kaip dalies ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pripažinimas. Taigi, vien pagal atsakovo pripažintus ieškinio reikalavimus ieškovės naudai teismo sprendimu turėjo būti priteista mažiausiai 405,41 Eur suma bei proporcinga dalis ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nepaisant atsakovo pripažintų dalies ieškinio reikalavimų, esant privataus pobūdžio ginčui ir nesant byloje jokio viešo intereso, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė atmesti ieškovės ieškinį visiškai. Pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai niekaip nepasisakyta ir nenurodyta jokių motyvų, kodėl teismas ignoravo tą aplinkybę, kad atsakovas pripažino dalį ieškinio reikalavimų, kodėl teismas nepatenkino ieškinio net atsakovo pripažintų reikalavimų dalyje, kodėl teismas nepriteisė ieškovės naudai net tas sumas, kurias atsakovas 2023 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo sutikęs mokėti.

9.2. Atsakovas pripažino, jog pažeidė savo pareigą raštu įspėti ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, o įspėjo žodžiu ir tik prieš 14 dienų. Atsakovo pareiga tinkamai raštu įspėti ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 30 dienų kyla tiek iš šalių pasirašytos nuomos sutarties, tiek iš įstatymo. Šios atsakovo pareigos pažeidimas yra akivaizdus ir iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovei ne 225 Eur pusės nuomos mokesčio sumą, o visą 450 Eur nuomos mokestį už 2021 metų spalio mėn. Pagal CK 6.609 str. 1 d., gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Šiuo atveju tokie nuostoliai negalėtų būti dengiami iš atsakovo palikto 450 Eur užstato (depozito), nes atsakovas pats 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdyje sutiko palikti ieškovei 450 Eur užstatą (depozitą) ir pripažino savo pareigą bei sutiko papildomai sumokėti ieškovei dalį sumų pagal jos pareikštą ieškinį.

9.3. Pirmosios instancijos teismas visą ieškovės ieškinį atmetė dėl to, jog neįrodyta, kad ieškovės nurodyti buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, tačiau teismas net neįsigilino, kad ne visi ieškovės ieškinio reikalavimai yra kildinami iš buto sugadinimo - pvz., ieškovės reikalavimai priteisti 450 Eur nuomos mokestį už 2021 m. spalio mėn. dėl atsakovo padaryto pažeidimo tinkamai neįspėjant apie nuomos sutarties nutraukimą, arba ieškovės reikalavimai priteisti 147,45 Eur sumą už atsakovo nesumokėtus komunalinius mokesčius yra kildinami ne iš buto sugadinimo aplinkybių, o iš sutartinio ir įstatyminio pagrindo. Šie ieškovės reikalavimai visiškai nepriklauso nuo buto sugadinimo aplinkybių, nepriklauso nuo to, kokios būklės butas buvo perduotas atsakovui ir kokios būklės butas buvo grąžintas ieškovei.

9.4. Perėmus butą, ieškovė užfiksavo jo būklę nuotraukomis, kurios yra pateiktos į bylą. Taip pat ieškovė buto apžiūrai ir jo būklės fiksavimui buvo pasikvietusi liudytoją A. T., turintį ilgametę patirtį einant daugiabučių namų pirmininkų pareigas. Ir šį liudytoją teismas buvo apklausęs, tik neatsižvelgė į jo parodymus. Perduodant butą atgal ieškovei, būtent atsakovas turėjo pareigą pagal Sutartį (3.7. punkte) perduoti ieškovei butą pagal perdavimo-priėmimo aktą, tačiau atsakovas tokio akto nebuvo parengęs. Ieškovei fiksuojant apgadintą butą nuotraukomis, kurios yra pateiktos į bylą, atsakovas su savo šeima jau buvo išsikraustęs iš buto ir tokiais savo veiksmais vengė pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą bei atėmė iš ieškovės galimybę pasirašyti su atsakovu perdavimo-priėmimo aktą fiksuojant akte buto būklę. Todėl pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepagrįstai kelia abejones dėl ieškovės sąžiningumo, kai tuo tarpu teismui turėjo kilti klausimų būtent dėl atsakovo sąžiningumo, įvertinus visą eilę atsakovo padarytų nuomos sutarties pažeidimų, kurių dalį atsakovas buvo pats pripažinęs.

10. Atsakovas J. Č. pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo atstovės, jo sutuoktinės, suklydimu, jauduliu 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu, pasisakant apie sutinkamus sumokėti ieškovei sumas pavartojant netinkamą žodį „plius“, negali būti svariu pagrindu panaikinti teisėtą ir rašytiniais byloje pateiktais įrodymais pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: 2021 m. spalio 22 d. ieškovės atsakovui siųsto elektroninio laiško, 2021 m. spalio 31 d. atsakovo ieškovei siųsto elektroninio laiško, pirmos instancijos teismui teikto atsakovo atsiliepimo į ieškinį, 2023 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti tikroji atsakovo ir jo atstovės pozicija dėl 450 Eur depozito ir iš jo išskaičiuojamų sumų. Atsakovas niekada neginčijo ir nuo pat ginčo pradžios sutiko sumokėti pusę nuomos mokesčio už 2021 m. spalio mėn., išlaidas už komunalines paslaugas, susidariusias už 2021 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn. (73,70 Eur + 73,75 Eur = 147,45 Eur), taip pat JUNG jungtuko dangtelio išlaidas 13 Eur, jas išskaičiuojant iš 450 Eur užstato (depozito), sumokėto ieškovei. Tokiu būdu ( 450 Eur - 225 Eur -147,45 Eur - 13 Eur) ieškovei lieka 64,55 Eur panaudoti savo nuožiūra.

10.2. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo pilną vieno mėnesio (spalio) nuomos mokestį, neva atsakovas apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovę įspėjo tik prieš dieną yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas sutinka, kad ieškovę apie sutarties nutraukimą įspėjo ne prieš mėnesį, o prieš dvi savaites, todėl sutiko ieškovei sumokėti pusę vieno mėnesio nuomos mokesčio.

10.3. Buto perdavimo-priėmimo aktas nebuvo sudarytas nei atsakovui įsikraustant į butą, nei išsikraustant iš jo, nebuvo aprašoma, fotografuojama jo būklė, tuo labiau nedalyvavo jokie tretieji asmenys, galintys paliudyti apie buto būklę nei atsakovui įsikraustant, nei išsikraustant, todėl, kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėjęs teismas, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Kaip teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, būtent apeliantė, kaip buto nuomotoja, nebuvo atidi bei rūpestinga išnuomojant butą nefiksuodama jo būklės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių atlyginimo atsakovui netinkamai vykdant nuomos sutartį, o būtent – (i) atsakovui netinkamai informavus ieškovę (buto savininkę) apie nuomos sutarties nutraukimą: ieškovė nurodo, kad atsakovas, pažeidęs tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.609 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, jog gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją; tiek nuomos sutarties 7.3 punktą, kuriuo šalys sulygo, jog vienašališkai nutraukiant sutartį, kita šalis turi būti įspėta apie tai prieš 30 dienų, t. y. atsakovas, netinkamai informavęs ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą, turi sumokėti visą 450 Eur nuomos mokestį už spalio mėnesį; (ii) atsakovas, išsikraustęs iš nuomojamo buto, visų pirma, liko neapmokėjęs visų butui suteiktų komunalinių paslaugų, antra, atsakovas paliko patalpas jų nesutvarkęs, sulaužęs, sugadinęs ir neišvalęs baldų, sugadinęs buitinę techniką. Taigi, ieškovė laikosi pozicijos, jog atsakovo padarytų nuostolių nepadengia pastarojo įmokėtas 450 Eur užstatas - „depozitas“.

15. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, ieškinys buvo teismo atmestas pilna apimtimi iš esmės vien tik dėl to, kad nesant objektyvios galimybės dėl įrodymų nepateikimo nustatyti bei palyginti atsakovui perduotų nuomos santykių pradžioje bei ieškovei grąžintų nuomos santykių pabaigoje patalpų ir jose buvusių daiktų būklės, ieškovė neįrodė nuostolių dėl jai atsakovui nuomotame bute buvusių baldų, sienų, buitinės technikos sugadinimo, neišvalymo ir pan., patyrimo fakto, tokių nuostolių dydžio, t. y. visų sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Kita vertus, kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko, ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą ne tik dėl nuomotoms patalpoms padarytos žalos atlyginimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo, tačiau ir reikalavimą dėl prievolių, kylančių iš nuomos sutarties, įvykdymo natūra, o būtent dėl atsakovo, kaip nuomininko prievolės sumokėti nuomos mokestį bei padengti komunalinių paslaugų išlaidas, įtvirtintos tiek CK 6.609 straipsnyje, tiek iš ieškovės bei atsakovo sudarytos Nuomos sutarties 3.4., 4.1. ir 4.3 punktuose, įvykdymo. Pastarojo reikalavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo, dėl šio reikalavimo sprendime nepasisakė, ginčo šalių pozicijų, argumentų bei įrodymų šiuo aspektu netyrė ir nevertino.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, o būtent, kad: (i) tarp šalių iš esmės nėra ginčo, jog atsakovas, kaip buto nuomininkas, 2021 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais dar faktiškai gyvenęs ginčo bute ir juo naudojęsis, privalo sumokėti ieškovei, kaip nuomotojai, ir padengti pagal jos pateiktas sąskaitas atitinkamas komunalines išlaidas, kurios bendrai sudaro 147,45 Eur sumą; (ii) tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas iš dalies pažeidė CK 6.609 straipsnio 1 dalį ir nuomos sutarties 7.3 p. numatytą pareigą įspėti nuomotoją raštu apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį prieš 30 dienų, nes apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovę įspėjo ne prieš mėnesį, o prieš dvi savaites, dėl ko CK 6.609 straipsnio 1 dalies straipsnio pagrindu turi kompensuoti ieškovei ryšium su šios pareigos neįvykdymu patirtus nuostolius, sudarančius ½ dalį už 2021 m. spalį mokėtino nuomos mokesčio, t. y. 225 Eur; (iii) kaip matyti iš 2023 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo, taip pat iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas iš esmės nekvestionuoja ieškovės reikalavimų šiais aspektais pagrįstumo, t. y. šioje reikalavimų dalyje ieškovas / ieškovo atstovė pripažino ieškinį, apie tai expresis verbis, nurodydamas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės,- sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovė neturi teisės į minėtas pinigų sumas (147,45 Eur + 225 Eur).

17. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti iš 2023 m. vasario 8 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašo, taip pat iš atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas iš esmės nekvestionuoja ieškovės reikalavimų dėl 19,96 Eur nuostolių, susijusių su virtuvės kėdžių paminkštinimais, bei 13 Eur nuostolių, susijusių su JUNG jungtuko danteliu, ir šioje reikalavimų dalyje ieškovas / ieškovo atstovė pripažino ieškinį, apie tai expresis verbis nurodydamas teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, darytina išvada, jog pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškovė neturi teisės į minėtas pinigų sumas, kaip žalos atlyginimą (19,96 Eur + 13 Eur).

18. Apibendrinant laikytina, jog apeliantė iš esmės pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo turinti reikalavimo teisę į 405,41 Eur (225 Eur + 147,45 Eur + 19,96 Eur + 13 Eur) sumą.

19. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog atsakovas turi sumokėti ieškovei visą 450 Eur nuomos mokestį už 2021 m. spalio mėn., o ne tik jo ½ dalį, kurią pripažino. Tiek CK 6.609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, tiek sutarties 7.3 punktu šalys sulygo, jog šalis, nusprendusi vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, apie savo ketinimą raštu turi informuoti kitą šalį prieš 30 dienų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, nusprendęs nuo 2021 m. spalio 1 d. nutraukti buto nuomos sutartį, pažeidė aukščiau minėtą tiek CK, tiek sutartyje įtvirtintą pareigą ir apie sutarties nutraukimą informavo ieškovę ne prieš mėnesį, o prieš dvi savaites. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jog abi ginčo šalys neginčija aplinkybės dėl netinkamo, t. y. nesavalaikio atsakovo informavimo apie sutarties nutraukimą, į aukščiau nurodytą nuomos sutarties vienašališką nutraukimą reglamentuojančias nuostatas bei pačios sutarties nuostatas, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 450 Eur, t. y. visą už 2021 m. spalio mėnesį mokėtiną nuomos mokestį, yra pagrįstas. Atsakovo argumentai, jog jam informavus ieškovę apie sutarties nutraukimą prieš dvi savaites, atitinkamai turi būti mokamas ½ dalis nuomos mokesčio, atmestini kaip nepagrįsti aukščiau nurodytų argumentų pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį ieškovės reikalavimą dėl viso už 2021 m. spalio mėn. nuomos mokesčio priteisimo, atsakovui tinkamai neinformavus ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą, atmetė, iš esmės netirdamas ir nevertindamas šalių pozicijų, argumentų bei įrodymų šiuo aspektu.

20. Dėl kitų savo ieškinio reikalavimų, susijusių su prašomu priteisti žalos / nuostolių atlyginimu, kurie pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, ieškovė apeliacinio skundo neteikė, pirmosios instancijos teismo sprendimo šiuo aspektu neginčija.

21. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, ir nuomos sutarties 4.5 punktas patvirtina, kad sudarant nuomos sutartį ieškovei buvo sumokėta 450 Eur dydžio suma, įvardinta „depozitu“, kaip užtikrinimo priemonė, kurios paskirtis buvo bet kokių atsakovo, kaip nuomininko, prievolių, kylančių iš nuomos sutarties, įvykdymo užtikrinimas, t. y. iš kurios šalių susitarimu galėjo būti dengiamos atsakovo prievolės, kylančios iš nuomos sutarties. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad minėta 450 Eur „depozito“ suma iki šiol yra ieškovės dispozicijoje ir nebuvo grąžinta atsakovui.

22. Taigi, tenkinant ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio už visą 2021 m. spalio mėnesį – 450 Eur priteisimo, taip pat reikalavimus dėl 147,45 Eur už komunalines ir kitas patarnavimo paslaugas, 19,96 Eur už 4 vnt. virtuvės kėdžių paminkštinimus bei 13 Eur už JUNG jungtuko dangtelio pakeitimą, t. y. tenkinant ieškovės bendrą 630,41 Eur apeliacinio skundo reikalavimą ir nesant ginčo, jog 450 Eur „depozito“ suma yra ieškovės dispozicijoje, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai ieškovės ieškinio reikalavimo patenkintos sumos ir esančios ieškovės dispozicijoje „depozito“ sumos skirtumą – 180,41 Eur (630,41 Eur [suma, į kurią ieškovė turi reikalavimo teisę suma] – 450 Eur [„depozito“, esančio ieškovės dispozicijoje ir negrąžinto atsakovui, suma]) dėl atsakovo netinkamo nuomos sutarties vykdymo (CK 6.609 straipsnio 1 dalis, Sutarties 3.4, 4,3, 4.5, 7.3 punktai). Be to, pagal CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., atsiranda pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos 180,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos baigties

23. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su nuostolių atlyginimu dėl nuomos sutarties vykdymu pažeidimais, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamoje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. pripažinus, kad ieškovė iš esmės turi reikalavimo teisę į 630,41 Eur nuostolių iš atsakovo priteisimą, tačiau įvertinant tai, jog ieškovės dispozicijoje jau yra atsakovo sumokėtas 450 Eur užstatas - „depozitas“ ir ne viena šalis šio fakto neskundė, iš atsakovo ieškovės naudai galutinai priteistina 180,41 Eur (630,41 Eur – 450 Eur) suma bei 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

25. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atsirado pagrindas paskirstyti (perskirstyti) pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perskirstymo apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis išimtimis (CPK 98 straipsnį)). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Be to, aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 ir kt.). Kartu pažymėtina, jog teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

26. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

27. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo viso 1 362,09 Eur nuostolių atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus (ieškinys patenkintas 180,41 Eur dalyje), laikytina, kad patenkinta 13,24 proc. ieškinio reikalavimų (180,41 Eur * 100 / 1 362,09 Eur).

28. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, už ieškinio reikalavimus ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio sumą, taip pat patyrė 810 Eur advokato pagalbos išlaidų (teismo įsakymo parengimas, ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose). Minėtas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, bendrai 841 Eur teismas vertina kaip protingas ir pagrįstas. Todėl patenkinus 13,24 procentus ieškovės reikalavimo, ieškovei iš atsakovo priteistina proporcinga patenkintų reikalavimų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 111,34 Eur.

29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad valstybė patyrė 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

30. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur.

31. Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų reikalavimų dydį (patenkinta 13,24 proc. ieškovės reikalavimų, atitinkamai atmesta 86,76 proc. reikalavimų), valstybės patirtos 22,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstomos tarp šalių: iš ieškovės valstybės naudai priteistina 19,43 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

32. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš atsakovo apeliantės naudai priteistina proporcinga dalis (28,61 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teisme patyrė 421 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos (už apeliacinio skundo parengimą). Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės patirtos išlaidos (421 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), maksimalių dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 120,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliantės (ieškovės) V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 180,41 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 41 ct) sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 180,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 111,34 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 19,43 Eur (devyniolika eurų 43 ct) pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2,96 Eur (du eurus 96 ct) pašto išlaidų.

Išaiškinti, kad nurodytas išlaidos turi būti sumokėtos į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 120,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.