Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno m., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2018 m. vasario 10 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodama G. A. atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis tampydama už plaukų, kairės ausies, apdraskydama kairės rankos plaštaką bei suduodama ne mažiau kaip 4 kartus kumščiais į galvos sritį, tuo padarydama odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės ausies kaušelio srityje, sukėlė nukentėjusiajai G. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Objektyviai šie nusikaltimai gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

LAT praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (kasacinė nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014). Fizinis skausmas ar nežymus sveikatos sutrikdymas - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kas ir konstatuota nukentėjusiajai. Kaip matyti, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio kreipėsi į medikus. Todėl teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos padarymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

V. P. buvo kaltinama ir tuo, kad ji 2018 m. sausio 21 d. apie 18 val., būdama 4 aukšto bendro naudojimo balkone, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodama savo šeimos nario – sutuoktinio R. P. atžvilgiu fizinį smurtą – vieną kartą kumščiu suduodama į veido sritį, tuo sukėlė R. P. fizinį skausmą, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Kaltinamoji V. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, kad dėl šio įvykio 2018 m. sausio 21 d. su R. P. skambinosi. Išgirdusi moterišką balsą nuvažiavo susitikti su juo. Kadangi buvo užrakintos bendro koridoriaus durys, tai ji pabeldė ir duris atidarė ten gyvenantis kitas kambariokas, kuris kvietė ją užeiti į butą, bet ji atsisakė. Ji pamatė, kad šalia to kambarioko stovėjo moteris, paklausė, kas tai tokia. Moteris prisistatė, kaip tai to kambarioko, kuris atidarė duris, draugė. R. kambariokas vis kvietė ją užeiti ir sakė, kad R. yra kitame kambaryje, bet ji atsisakė ir nuėjo į balkoną parūkyti. Po kiek laiko į balkoną parūkyti atėjo I.. Jie pradėjo kalbėtis. Ji I. gerai nepažįsta, todėl nepastebėjo, kad jis buvo išgėręs. Tuo momentu atėjo R., kuris vos ją pamatęs stvėrė už kaklo ir norėjo jai vožti su kita ranka. Ji I. prašė sulaikyti R.. Manė, kad per tą laiką jai pavyks išbėgti iš balkono. I. R. sulaikė ir R. pasitraukė. Ji manė, kad jis išėjo atgal į butą. Jie su I. toliau kalbėjosi, bet R. vėl ją čiupo ir griebė už rankos. Ji prašė I. padėti, bet I. nereagavo. Tada ji R. ranka nuo savęs pastūmė. Paskui jis dingo. Ji galvojo, kad R. pasitraukė, bet jis vėl piktas įėjo. Tada pamatė, kad kažkas ant veido jam buvo, kaip pilka. Gerai nematė, nes buvo jau tamsu. R. ir vėl ją puolė. I. stovėjo ir nekreipė dėmesio. R. ant veido kažkas buvo, bet jis buvo girtas ir griuvinėjo. R. ją vijosi į balkono galą, pagriebė jai už rankos. I. tuo metu sureagavo, puolė R. už rankų, o ji pro šoną paspruko. Jie abu pro balkoną vos neiškirto. Kaimynai triukšmą išgirdo. R. įsibėgėjęs bėgo pro duris, o I. ramiai išėjo. I. sakė: „baikit, kas čia vyksta“. Tada R. nuėjo į kambarį, o ji išbėgo į laiptinę. Tada ji neturėjo asmens dokumento, teko grįžti namo ir dokumentą pasiimti. Jos girtumą patikrino kai skundą parašė policijoje. R. yra jos vyras. Kartu jie negalėjo gyventi, nes R. buvo skirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyriumi. Tuo laiku šita kardomoji priemonė jam galiojo. R. su ja negalėjo matytis. Ji ėjo pas jį, nes jie bendravo, jis jos atsiprašinėdavo. Ji R. atleisdavo. Tada R. norėjo jai vožti, bet Ignas pagriebė už rankos. Ji R. stūmė kai jis išėjo iš balkono. Antrą kartą, kai R. vėl griebė jai už kaklo ir už rankos, tada I. puolė jai padėti. Ilgą laiką I. stovėjo ir paskui susiprato, kad reikia jai padėti. Pirmą kartą I. atitraukė, o antrą kartą I. nebepadėjo. R. griebė jai už abiejų rankų, laikė dešinę jos ranką, o tada ji ištraukė ranką ir jį pastūmė. Kur jam pataikė savo ranka, nežino, gal už veido jam griebė. Tiesiog ji stūmė R. nuo savęs. Nustūmusi jį užsigavo nykštį. R. buvo neblaivus, kai jį pastūmė jis susvyravo. Nematė ir negirdėjo ar R. nukrito. Ilgą laiką R. nesimatė. Po to jis vėl atėjo, buvo prieblanda, lyg kažkas jam ant veido matėsi. Ant veido buvo kažkas pilkšva. Iš pat pradžių nepastebėjo R., tik kai I. jį patraukė, tada pamatė. Pirmą kartą R. griebė jai už kaklo ir Ignas jį atitraukė, kai ji pradėjau sakyti, kad neįmanoma su R. šnekėti ir paprašė Igno pagalbos. Ramūnas antrą kartą ją sugriebė už rankų ir ji jį pastūmė. Trečią kartą jis buvo sugriebęs jis už kaklo, o tada, kai tik žengė ir iš karto prie jos puolė. Tada ji ėjo į balkono galą. Nežino, ar jį I. paėmė. Kai R. priėjo iš arti, ji atsitraukė ir pamatė pilką dėmę ant jo veido. R. keikėsi ir visaip ją vadino. Kai jį stūmė, tuomet užsigavo nykštį ir skaudėjo ranką. Buvo su trumpa striuke, kuri buvo su kapišonu. Jis griebė jai už kapišono, ji pradėjo šaukti. Kai jis pagriebė už kaklo ir laikė, tuo metu spaudė dešinę ranką. I. jį atitraukė nuo jos. Jos akivaizdoje R. nebuvo nukritęs. Jie grūmėsi su I., nes I. bandė sulaikyti R.. Grumtynės vyko tame balkone. I. iš nugaros ėmė R. rankas laikyti, jis jas ištraukė. Ji pasislinko į balkono galą kai R. artėjo prie jos. Buvo taip, kad momentais R. puolė ją, momentais I. jį laikė. Nematė, ar I. trenkė į veidą R.. Kilo mintis tik iš ten išbėgti ir pabėgti. Kai R. jai grienė už kaklo griebė, tai neliko jokių grumtinių požymių, buvo daug apsirengusi. Iš kumščio į nosį nedavė jam. Nukentėjusysis labai dažnai alkoholį vartoja, išgėręs kelia pavydo scenas ir kabinėjasi dėl smulkmenų. Jis ją stumia, mėto daiktus, rėkia, prie žmonių elgiasi agresyviai elgiasi. Prie draugų gražiai pašneka ir save pateikia. Ji pati tą patį vakarą kreipėsi į policiją.

Kaltinamosios V. P. kaltė buvo įrodinėjama nukentėjusiojo R. P. bei liudytojų parodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. P. nurodė, kad kaltinamoji yra jo žmona. Teisėjui išaiškinus nukentėjusiajam procesines teises, numatytas BPK 82 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis nurodė, kad atsisako duoti parodymus dėl abiejų epizodų. Santykiai yra šeimos reikalas, jis dėl savęs pretenzijų neturi. Buvo kaip buvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Šiuo metu neatsimintų kaip viskas buvo, nes praėjo daug laiko. Parodymų duoti nenori, nes kaltinamoji yra jo žmona. Ikiteisminio tyrimo metu jam nesakė, kad gali neduoti parodymų prieš sutuoktinę.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino nukentėjusiojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir išaiškintą teisę atsisakyti duoti parodymus (1 t., b. l. 37-41), kuriuose jis nurodė, kad su V. yra pažįstami nuo 2017 m. gegužės mėnesio, o kartu pradėjo gyventi nuo 2017 m. rudens, pragyveno apie du mėnesius, kaip sugyventiniai ir išsikraustė, nes buvo smurtas artimoje aplinkoje dėl to jis buvo nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo, uždraudžiant lankytis Donelaičio g. ir matytis su V.. Po šio įvykio jis pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau jie palaikydavo ryšį nuolatos telefonu ir kartais susitikdavo. Kadangi su V. palaikė ryšį, ji pasiūlė susituokti. Jis ją labai gerbė, todėl sutiko. Vestuvės įvyko 2018 m. sausio 6 d. Po vestuvių vis tiek gyveno atskirai, nors V. pas jį ateidavo. Kai jai neatrašydavo į SMS žinutes, manydama, kad jis su kitomis moterimis, todėl ateidavo patikrinti, arba skambindavo jo draugams susižinoti ką jis veikia, kadangi yra labai pavydi. Kai ji ateidavo, jis jos į buto vidų neįsileisdavo, bendraudavo koridoriuje. Su ja pašnekėdavo ir ji išeidavo. 2018 m. sausio 21 d. ji rašė SMS žinutes ir skambino, kad ji prie jo barako, kad atnešė jam susiuvusi treningo kelnes, sakė nusileisti į apačią, tačiau jis pasakė, kad niekur neis. Po jos SMS žinučių ir skambučių apie 18.00 val. jis nuėjo į bendro naudojimo balkoną, esantį ketvirtajame aukšte, parūkyti. Ten pamatė V.. Ji balkone buvo viena. Ar V. buvo blaivi, pasakyti negali, nes nepasirodė, kad būtų išgėrusi. Jis buvo išgėręs 4 litrus 6 laipsnių stiprumo alaus, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jų vyko žodinis konfliktas. Kadangi jam nusibodo jos pavydo scenos, ją pasiuntė pasakydamas: „eik nachui“ ir tuomet V. nieko nesakiusi kumščiu sudavė į veido sritį, sukeldama jam fizinį skausmą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po suduoto smūgio jis V. pasakė, kad dabar iškvies policiją už jos tokį elgesį ir nuėjo į savo butą, o V. paliko balkone. Sugrįžęs į butą, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad buvo sumuštas. Jis prieš V. jokio fizinio smurto tą dieną nenaudojo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamąją yra šiek tiek matęs, nukentėjusįjį pažįsta. Su R. buvo namie, buvo neblaivūs ir išgėrę alkoholio. Nepamena, kad kai R. draugė buvo atėjusi į namus, kaltinamoji V., kaip R. vadino „V.“ buvo konfliktas. Pas juo jų dažnai būdavo. Buvo balkone, jie ten ėjo rūkyti. Tiksliai nepamena, nes buvo vartojęs alkoholio. Kaltinamoji į kambarį buvo įėjusi. Jie konfliktavo, konflikto esmės nežino, bet jie nesimušė dar. Balkone jis rūkė su kaltinamąją V., o gal su R.. Paskui jis nuėjo į kambarį ir juos vienus paliko kalbėtis ir grįžo namo. Jie susistumdė. Paskui jis R. laikė, nes jie lyg norėjo muštis. Jam teko ginti ir vieną ir kitą. Jie taikosi ir pykstasi dažnai. R. buvo sužalotas. Jis į lūpas gal gavo. Nematė kada ir kaip kalinamoji jį sužalojo, nematė kaip ten buvo. Buvo policija atvažiavusi, viską fotografavo. R. sakė, kad jam prakirto lūpas. Vėliau jie su R. nebendravo, jis grįžo į Alytų. Bendraudavo tik kai būdavo namie su R.. Jis buvo sulaikęs R.. R. gal kaltinamąją mušti norėjo. Nežino kuo, rankom ar kojom, bet R. ją mušti norėjo. Atrodo, kad jis kambaryje laikė ir balkone R., visur teko prilaikyti, kad niekas nenukentėtų. Jis vis ramino. Jo akimis nelabai ten kažkas tokio baisaus ir buvo. Policija buvo kviesta, nes R. nuo draugės nukentėjo. Nežino kas konfliktus provokavo. Jis grįždavo po darbo, tai R. išeidavo pas kaltinamąją, tai ji atvykdavo pas R.. Gal alkoholis kaltas. Nežino, kas pirmas konfliktą pradėjo. Jis gal tris keturis kartus yra juos matęs.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 55-56), kuriuose jis parodė, kad su R. P. yra bendradarbiai, anksčiau gyveno kartu viename kambaryje (duomenys neskelbtini), Kaune. 2018 m. sausio mėnesio viduryje, su R. ir dar vienu bendradarbiu D. savaitgalį vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo nemažai išgėręs. Alkoholį gėrė 416 kambaryje. Kažkuriuo momentu, net nesuprato, kaip į kambarį atėjo R. žmona. Jis ją vadina V.. R. žmona tik atėjusi, iš karto žodžiais puolė R.. Nepamena, kada jis su Ramūnu nuėjo į balkoną, tačiau pamena, kad jame buvo R. žmona, kuri rūkė. R. su žmona kalbėjosi, kiek pamena nekonfliktavo. Pamena, kad R. sakė, palik tu ją ramybėje ir tegul eina į visas keturias puses, nes vėl pridarys problemų. Surūkęs cigaretę jis grįžo atgal į kambarį. Kai tik R. žmona ateina, tai nuolat pridaro problemų R.. Beveik visada dėl neaiškių priežasčių kviečia policiją. R. žmona visada atėjusi išprovokuoja konfliktus. Būna, kad ateina neblaivi vidurį nakties, daužo duris, kad įleistų. Dažniausia jos elgesys būna neadekvatus. Kas vyko balkone tarp R. ir jo žmonos, jis pasakyti negali, nes nematė, nes nuėjo į kambarį. Kambary kartu su juo buvo D.. Po to, kažkuriuo momentu į kambarį grįžo R.. Pas jį buvo kruvinas veidas. R. sakė, kad jam vieną smūgį sudavė jo žmona. Į kambarį jis atėjo vienas, jo žmona jau buvo kažkur dingusi. R. dėl to, kad jam žmona trenkė į veidą, išsikvietė policiją. R. pažįsta pakankamai neblogai, jis ramus žmogus ir nemano, kad jis ką nors padarė tai savo žmonai balkone. Nebent tik žodinio konflikto metu, pavadino necenzūriniais žodžiais.

Po pagarsintų parodymų liudytojas nurodė, kad V. ir R. barėsi dėl visokių nesąmonių. Kaimynai skųsdavosi, nežino dėl ko, gal dėl triukšmo. Abu pradėdavo konfliktus kelti. Buvo bendradarbis D. dar namuose. R. sulaikė gal nuo trenkimo V., nes pas R. tuo metu buvo agresijos priepuolis. Ikiteisminio tyrimo metu apytiksliai nurodė kaip viskas buvo. Dabar davė teisingus parodymus. Daugumą parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina. Paties įvykio nematė, R. buvo neblaivus. Jis laikė R. kad nesuduotų, o V. laikė kai balkone buvo. Jis juos abu balkone labiau skyrė, kad neišsiverstų, paskui jis išėjo į kambarį. V. prašė R. prilaikyti. R., kad anksčiau būtų smurtavęs, jis nežino. Nežino ar V. R. žmona, lygtais R. minėjęs. Nukentėjusiąją G. A. jis pažįsta. Ją pažinojo dar prieš įvykį apie tris metus. Jis nesupažindino nukentėjusios su R.. R. atvažiavęs buvo į Alytų.

Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta ir iš matymo nepamena. Ji yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės trečiosios kuopos vyriausioji patrulė. Nepamena tikslių įvykio detalių, todėl norėtų, kad būtų priminti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Būna daug įvykių, todėl iš adreso negali prisiminti apie įvykį.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 50), kuriuose ji parodė, kad pamena nukentėjusiojo ištinusią nosį, bet daugiau papildyti nieko negali. Jei jie atliko veiksmą ir pripažino, kad smurtavo žmona, vadinasi buvo įsitikinę, kad kiti asmenys negalėjo trenkti. Jie patikrino aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo trenkta, nekilo jokių abejonių. Negali atsakyti, ar nukentėjusysis buvo kategoriškas dėl sužalojimo atsiradimo, nes nepamena emocinių būsenų tuo metu įvykio dalyvių. Nukentėjusysis daug aplinkybių tuo metu, kiek pamena, tikrai nedėstė. Gal, kad buvo išsigandęs. Mano, kad medikų atsisakė, jei tai paminėjo savo apklausoje.

Po pagarsintų parodymų liudytoja nurodė, kad tikrai nepamena ar kas patvirtino, kad matė kaip buvo suduota nukentėjusiajam. Arba niekas nematė, arba negalėjo nepaaiškino aplinkybių. Parodymuose teigė, kad nukentėjusysis nebuvo blaivus, nes buvo nerišli kalba ir alkoholio kvapas galėjo sklisti. Vadinasi taip buvo, jei paminėjo savo parodymuose. Negali pasakyti ar galėjo pats jis susižaloti. Tuo metu neatrodė, kad asmuo galėjo meluoti. Jis teigė, kad jam sudavė žmona. Nepamena tiksliai visų duomenų apie įvykį. Mano, kad buvo vyras ir žmona. Jie neieškojo žmonos, nes surenka gautą informaciją, bet jie neieško kitų asmenų, nes jie ne tyrėjai.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, BPK 38 str. (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji V. P. ir nukentėjusysis R. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai. Teismo nuomone šių duomenų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžtą smurto artimoje aplinkoje sampratą, kaltinamąją su nukentėjusiuoju siejo šeimos ryšiai.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, kaltinamosios parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų teisminio tyrimo metu duotus parodymus, daro išvadą, jog V. P. sudavė rankomis smūgį R. P. į veido sritį (nosį) ne tyčia siekdamas padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą, o gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi. Taigi, nors kaltinamosios veika formaliai ir atitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, tačiau ji padaryta esant būtinajai ginčiai, o aplinkybių, kad savo veiksmais susidariusioje situacijoje V. P. būtų peržengusi būtinosios ginties ribas, nenustatyta.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 str. 1 ir 2 d.). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010 ir kt.).

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau konfliktui užsitęsus pats nukentėjusysis elgėsi agresyviai, pat puolė atėjusią kaltinamąją, tą aptvirtino ir liudytoju apklaustas I. S., kuris nurodė, kad laikė R. kad nesuduotų V.. Kaltinamosios V. P. veiksmai nekėlė pavojaus nukentėjusiajam. Liudytojas nurodė, kad kaltinamoji prašė jo pagalbos, jis juos skyrė, prilaikė, kad neiškristų per balkoną.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodymus duoti atsisakė, todėl teismas vadovaujasi liudytu apklausto I. S. parodymai, kurie nuoseklūs, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais, kad jis gynė kaltinamąją nuo nukentėjusiojo. Liudytojas nurodė, kad konfliktiniai santykiai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kildavo ir anksčiau. Juolab, kad byloje yra informacija, kad jie negalėjo gyventi kartu, R. P. buvo skirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo V. P.. Todėl kilus eiliniam konfliktui, bei galimai R. P. puolant aktyvais veiksmais V. P., ši gindamasi sudavė smūgį. V. P. veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, o nukentėjusiojo veiksmai byloja, kad jis ketino vartoti smurtą kaltinamosios atžvilgiu.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010). Nors BK nuostatos būtinosios ginties situacijos pradžią sieja ne tik su jau prasidėjusiu užpuolimu ir nereikalauja asmens laukti, kol jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis aktyviais fiziniais veiksmais kėsinosi į kaltinamosios V. P. sveikatą, šis kėsinimasis jau buvo prasidėjęs. Taigi, tokie nustatyti nukentėjusiojo veiksmai, kai jis pat provokavo konfliktą su V. P. ir pastarosios atžvilgiu ketino naudoti smurtinius veiksmus, veikė puolamai, įvykusioje situacijoje negali būti pateisinami ir yra pripažįstami neadekvačiais, pavojingais ir provokuojančiais veiksmais. Kaltinamoji, suvokdama, kad gresia realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai, turėjo teisę priešintis tokiems pavojingiems R. P. veiksmams. Teismas sprendžia, kad paties nukentėjusiojo kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus, o kadangi viskas įvyko greitai, spontaniškai, tai V. P. turėjo teisę gintis, todėl sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas esant būtinosios ginties situacijai. Kaltinamojo V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, esant aplinkybei, šalinančiai jos baudžiamąją atsakomybę, kuri numatyta BK 28 str., ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukiama (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajai V. P. įvertintina tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista, nebaustas administracine tvarka, dirbanti, registruota VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichiatrinio gydymo (2 t., b. l. 46). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruota (2 t., b. l. 74). Specialisto išvada - V. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (2 t., b. l. 70-72).

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, taip pat į tai, kad kaltinamoji neteista, yra dirbanti, jai parinktina laisvės apribojimo bausmės, bausmės dydį nustatant mažesnę, nei sankcijos vidurkis. Bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai taikant straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.).

Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, naikintina.

Byloje esantis 1 kompaktinis diskas su garso įrašu (2 t., prie galinio bylos viršelio) paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 - 307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

V. P., už veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti esant baudžiamąją atsakomybę, šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 str. ir baudžiamoji bylą šioje dalyje nutraukti (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai V. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Byloje esantį 1 kompaktinį diską su garso įrašu (2 t., prie galinio bylos viršelio) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).