- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-361-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03724-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
V. P. už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnyje, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ straipsniu, ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai ir nurodyta, kad V. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o už veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnyje, ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. P. nuteista už tai, kad ji 2018 m. vasario 10 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), panaudodama G. A. atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis tampydama už plaukų, kairės ausies, apdraskydama kairės rankos plaštaką bei suduodama ne mažiau kaip 4 kartus kumščiais į galvos sritį, tuo padarydama odos nubrozdinimus kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės ausies kaušelio srityje, sukėlė nukentėjusiajai G. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog išanalizuotų surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistosios V. P. gynėja prašo panaikinti 2019 m. sausio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje, kuria V. P. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir priimti naują nuosprendį – V. P. iš kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti. Teismui atmetus apeliacinį skundą dėl išteisinimo, prašo sušvelninti V. P. paskirtą bausmę.
3.1. Skunde nurodo, jog teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuteistosios nurodytų aplinkybių išvis nevertino ir dėl jų nepasisakė, nepašalino byloje esančių abejonių bei jų netraktavo nuteistosios naudai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra įrodytas smūgių nukentėjusiajai sudavimo skaičius, todėl teismas neturėjo pagrindo įvardinti, kad V. P. sudavė ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu į galvos sritį. Nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. A. nurodė, kad kažkuriuo metu neva tai V. P. jai sudavė daugiau negu 4 smūgius kumščių į galvos plaukuotą dalį, tačiau patikslino, kad kiek buvo smūgių ji negali prisiminti, nes viskas vyko labai greitai. Apklausiama teisme nukentėjusioji nurodė, kad negali įvardinti, kiek smūgių jai buvo suduota.
3.3. Skunde taip pat pažymima, jog V. P. buvo kaltinama ir smurto prieš G. A. metu apdraskiusi šiai kairės rankos plaštaką. V. P. nurodė, kad jai atėjus į butą pasiimti savo daiktų, jos sutuoktinis R. P. ją bandė ištįsti iš kambario, dėl ko ji siekdama išsilaikyti sugriebė nukentėjusiajai už rankos, griebė už rūbų, dėl ko galėjo tiek įbrėžti, tiek patempti už plaukų, ar siekdama išsilaikyti tverdamasi kliudyti ausį. Šias aplinkybes teisme duodama paaiškinimus patvirtino ir nukentėjusioji G. A., nurodžiusi, kad R. P. bandant išvilkti V. P., “ji iš karto įsikabino į ranką“, vėliau nukentėjusioji nurodė, kad “ji tikrai už manęs nesilaikė“. Nuteistosios atstovės teigimu, nukentėjusiosios G. A. nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, kas leidžia teigti, kad nukentėjusioji nėra nuosekli. Atkreipiamas dėmesys, kad R. P. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nepatvirtino smūgių G. A. sudavimo.
3.4. Skundo autorės teigimu, nors nukentėjusioji nurodo, kad ji iš karto buvo nuvežta į Klinikas, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusioji į gydymo įstaigą — Alytaus apskrities ligoninę kreipėsi tik 2018 m. vasario 12 d., o į teismo medicinos ekspertą kreipėsi 2018 m. vasario 14 d., t. y. praėjus atitinkamai 2 ir 4 paroms po įvykio. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji 2018 m. vasario 12 d. apžiūros Alytaus apskrities ligoninėje metu nurodė, jog 2018 m. vasario 10 d. patyrė traumą buityje. Nors teismo medicinos ekspertas išvadoje nurodė, kad sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, tačiau ši išvada nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusiajai buvo suduoti ne mažiau kaip 4 smūgiai kumščiu į galvos sritį, nes iš apžiūros matyti, kad sužalojimai yra ant kairės plaštakos (dvejose vietose) ir ant kairės ausies kaušelio apatinės dalies, kas reiškia, kad specialisto išvadoje nepatvirtinamas 4 smūgių į galvos sritį sudavimo faktas ir kas leidžia teigti, kad ši aplinkybė yra neįrodyta.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas neturėjo pagrindo tikėti liudytojo R. P. parodymais, kadangi tarp sutuoktinių tuo metu santykiai buvo įtempti ir konfliktiški. R. P. buvo nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš V. P., o įvykio dieną tarp jų jau buvo kilęs konfliktas, kurio aplinkybes liudytojas nurodė tendencingai, iškraipydamas tikrovę.
3.6. Nuteistosios atstovės įsitikinimu, byloje nėra surinkta neginčijamų rodymų jos ginamosios kaltei pagrįsti. Apkaltinamasis nuosprendis remiantis nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, nesant kitų jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, negali būti grindžiamas, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis kaip nepagrįstas ir neteisėtas turi būti panaikintas, o V. P., kaip nepadariusi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji ir jos gynėja prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistosios V. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo
6. Nuteistosios V. P. gynėjos apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis – nuteistosios, nukentėjusiosios G. A., liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto išvadą bei kitus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai V. P. pripažino kalta padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
7. Pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi, išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantės subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai, visapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą, motyvavo ir nuosekliai argumentavo išvadas tiek dėl pačios veikos, tiek ir dėl nuteistosios kaltės, todėl pagrįstai nustatė V. P. veikoje BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, pripažino ją kalta padarius šią nusikalstamą veiką.
9. Teismas įrodymų patikimumą, jų įrodomąją vertę nustatė juos lygindamas ir gretindamas tarpusavyje ir rėmėsi tik ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais. Teismas argumentuotai paneigė nuteistosios teiginius, kad ji nukentėjusiosios atžvilgiu tyčia fizinio smurto nenaudojo.
10. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d. apie 21 val. į R. P. nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo su drauge G. A., atėjo pastarojo sutuoktinė V. P., ir ten kilo konfliktas, kurio metu G. A. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, tačiau nuteistoji neigia tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu atlikusi kokius nors veiksmus ir tikina, kad plaukus galėjo išpešti ar ranką nubrozdinti kabindamasi į G. A. tuo metu, kai bandė išvengti R. P. jos atžvilgiu vartojamo smurto, gindamasi nuo pastarojo. Tačiau teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos išvadoms, kritiškai vertina tokius nuteistosios paaiškinimus, kadangi juos paneigia esminėse detalėse nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuos patvirtina liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
11. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad V. P., įėjusi į R. P. nuomojamą būstą, ją užsipuolė: tampė už plaukų, įdrėskė ausį, plaštaką, sudavė kumščiu į galvą. Dėl tokių draugo žmonos veiksmų ji išbėgo į kiemą kviestis pagalbos. Nors teisme ji neprisiminė, kiek smūgių į galvą buvo suduota, ir tai yra visiškai suprantama dėl praėjusio pakankamai ilgo laiko tarpo (įvykis buvo 2018 m. vasario 10 d., o teisme nukentėjusioji apklausta tik 2018 m. lapkričio 7 d.), tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes nurodė teisingai. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad į galvą kumščiu buvo suduoti daugiau nei 4 smūgiai. Apie suduotus smūgius, tik nedetalizuojant vietų, į kurias jie buvo nukreipti, nurodyta ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, rašytame netrukus po įvykio. Taigi G. A. parodymai apie prieš ją atliktus smurtinius veiksmus esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi spręsdamas V. P. kaltės klausimą, o nežymūs nukentėjusiosios paaiškinimų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti jos parodymus, nes stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui. Be to, natūralu, kad kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis. G. A. parodymus apie tai, kad V. P. tyčia, o ne gindamasi nuo R. P., bandydama ištrūkti ar pan., nukentėjusiąją tampė už plaukų, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti R. P. parodymai. Nors šis asmuo teisme parodymus duoti atsisakė, kadangi V. P. yra jo žmona, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Pažymėtina, kad nors tiesiogiai teismas, priimdamas nuosprendį, negali vadovautis parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, todėl jie gali ir turi būti vertinami. Nagrinėjamu atveju R. P. parodymai būtent paneigia V. P. dėstomą įvykių versiją ir leidžia tikėti nukentėjusiosios parodymais dėl prieš ją atliktų neteisėtų veiksmų pobūdžio, juolab, kad juos patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
12. Nukentėjusiosios parodymus, kad kviestis pagalbos ji iš buto išbėgo net basa, patvirtina duomenys iš policijos duomenų bazės, kur nurodyta, jog prie pranešėjo priėjo basa moteris ir paprašė iškviesti policiją. Priešingai nei kad teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji iškart po įvykio (2018 m. vasario 10 d. 22.30 val.) apžiūrai buvo pristatyta į Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikas. Šios gydymo įstaigos pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusioji skundėsi ausies kairės išorinės dalies skausmu, teigė, kad draugo žmona pešė plaukus. Jai diagnozuota ausies kaušelio žaizda, taip pat nurodyta, jog matyti nubrozdinimai plaštakoje. 2018 m. vasario 12 d. ji dar buvo apžiūrėta ir Alytaus apskrities ligoninėje. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimą mastą (odos nubrozdinimai kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės ausies kaušelio srityje, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas) patvirtina specialisto išvada.
13. Visi šie aptarti įrodymai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę bei patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl G. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo mechanizmo. Daroma išvada, jog teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas tiek dėl V. P. padarytos veikos faktinių aplinkybių, tiek ir dėl jos kaltės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. P. pripažinimo kalta padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistosios gynėjos apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės
14. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.
15. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, tai, kad ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajai parinko teisingą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydį nustatė gerokai mažesnį nei įstatyme numatytas tokios bausmės rūšies vidurkis. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, tuo tarpu V. P. paskirta tik šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Laikyti, kad tokios trukmės laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, yra aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Kadangi byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios V. P. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.