Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atstovės Dūseikių socialinės globos namų pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. K. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti bei būtų išduotas teismo leidimas neveiksnios tam tikrose srityse pripažintos R. K. vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos mamos S. K. mirties. Nurodė, kad globėjas ir turto administratorius Dūseikių socialinės globos namai įsipareigoja, kad R. K. teisės nenukentės, nebus pažeisti jos interesai. Priimtas palikimas bus valdomas ir tvarkomas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos R. K. mama S. K., (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pareiškėja ir jos brolis S. K. yra pirmos eilės įpėdiniai. 1994 m. spalio 28 d. S. K. sudarė testamentą (duomenys neskelbtini), pagal kurį visą jai priklausantį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai R. K.. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja R. K. 1999 m. rugpjūčio 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta neveiksnia, o to paties teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi R. K. nustatyta globa ir jos globėja paskirta dukra E. M.. 2017 m. sausio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-323-344/2017 atleido nuo R. K. globėjos pareigų E. M. ir jos globėju bei turto administratoriumi paskyrė Dūseikių socialinės globos namus. 2017 m. rugsėjo 8 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1864-187/2017 R. K. buvo pripažinta neveiksnia sprendime nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. 2021 m. birželio 3 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2516-339/2021 R. K. buvo pripažinta neveiksnia pilietinių teisinių santykių srityje. Palikimo atsiradimo metu ir per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti pareiškėja R. K. nebuvo tinkamai atstovaujama, o pati jokių veiksmų atlikti taip pat negalėjo, todėl prašo atnaujinti terminą palikimui priimti. 2023 m. rugsėjo 26 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. K. palikimo niekas nesikreipė ir turo paveldėjimo byla nėra užvesta.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad trijų mėnesių terminas palikimui po S. K. mirties priimti pasibaigė 2005 m. vasario 28 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog palikimo atsiradimo momentu pareiškėja R. K. buvo pripažinta neveiksnia, nebuvo tinkamai atstovaujama, o pati jokių veiksmų atlikti taip pat negalėjo.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir S. K. pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir S. K. pareiškėjos prašymui neprieštaravo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po jos mamos S. K. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Neveiksnių paveldėjimo teisinių santykių srityje asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai gavę išankstinį teismo leidimą (CK 5.56 straipsnis, CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismo leidimas yra papildoma neveiksnaus asmens turtinių teisių apsaugos garantija. Turto administratoriui yra taikomi nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai (CK 3.245 straipsnio 1 dalis). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Byloje nėra duomenų, kad mirusioji turėjo kreditorių ar kad jos palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, neveiksnaus asmens teisės ir teisėti interesai nenukentės, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jos interesus, realizavus turtą galės būti pagerintos jos slaugos ir gyvenimo sąlygos, todėl teismo leidimas priimti neveiksnaus paveldėjimo santykių srityje R. K. vardu palikimą išduotinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnis).

Institucija pateikusi išvadą ir neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, nes jis atitinka neveiksnaus asmens interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Išduoti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėjai ir turto administratorei Dūseikių socialinės globos namams, juridinio asmens kodas 190792546, teismo leidimą priimti neveiksnaus asmens R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po jos motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.