Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 360 MGL (18 000,00 eurų) dydžio bauda. Paskirtąją baudą jis turi sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu R. B. į paskirtą bausmę – baudą įskaitytas suėmimo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d., t. y. 32 laisvės atėmimo paros jas pakeičiant į baudos bausmę, ir nurodyta laikyti, kad R. B. yra sumokėjęs 64 MGL (3 200,00 eurų) baudą.

Taip pat šiuo nuosprendžiu R. B. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. J. išteisintas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo, jis nesutinka su R. B. išteisinimu dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, bei M. J. išteisinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, ir nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog šioje dalyje išteisinti asmenys padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus, todėl prašo jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo ar jo veiksmų kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju keliamas tik R. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, bei sušvelninti jam paskirtą bausmę.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad naikinti teisėtą ir pagrįstą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendį prokuroro ar nuteistojo R. B. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

10. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas, išteisindamas R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei M. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

11. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus, turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018). Tuo tarpu BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

13. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 2 straipsnį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti visas aplinkybes, kurios yra privalomos inkriminuojant kaltinamajam atitinkamą BK straipsnį, o konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą turi tuomet, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr. pvz. kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-511/2021).

19. Prokuroro vertinimu R. B. ir M. J. kaltę patvirtina ir abejonių nekeliantys policijos pareigūnų, dalyvavusių sulaikant kaltinamuosius, parodymai. Vis dėlto, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šių parodymų turinį, su prokuroro teiginiais neturi pagrindo sutikti. Tiek liudytojas E. C., tiek ir V. O. nurodė, kad turėjo informacijos, jog R. B. galimai platina narkotines medžiagas (duomenys neskelbtini) mieste. Abu pareigūnai patvirtino, kad būtent M. J. kieme (duomenys neskelbtini) kaime buvo sulaikytas R. B., kurio apatinėse kelnėse buvo rastos narkotinės medžiagos, o pas M. J. buvo rasti pinigai. Atlikus kratą R. B. namuose buvo rastos narkotinės medžiagos, pakavimo priemonės, raktai. Paskui nuvyko į jo garažą ir ten taip pat kratos metu rado narkotinių medžiagų – kanapių. Taigi liudytojais apklausti policijos pareigūnai teisme nurodė, kad R. B. jiems buvo žinomas kaip asmuo, galimai platinantis narkotines medžiagas. Aukštesniojo teismo vertinimu, remtis vien nuolat galimai narkotines medžiagas platinančius asmenis nustatinėjančių pareigūnų parodymais, nepašalinus visų abejonių, kad pas M. J. rasti pinigai buvo skirti būtent R. B. kratos metu rastų narkotinių medžiagų įsigijimui, negalima. Abejoti pareigūnų parodymais dėl kratų metu pas R. B. namuose ir garaže rastų narkotinių medžiagų nėra pagrindo. Šių aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis R. B., nurodydamas, kad iš nenustatyto asmens įgijo narkotines medžiagas ir jas laikė savo reikmėms. Tačiau vien narkotinių medžiagų laikymas savo namuose ir garaže nepatvirtina tikslo platinti turėjimo. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-361/2014). Iš pradžių apklausiami pareigūnai nurodė, kad kratų metu ieškojo pagalbinių priemonių – svarstyklių, pakavimo medžiagų, kurios ir buvo rastos (svarstyklės, įvairaus dydžio vakuuminės pakuotės, pakeliai, kurie naudojami narkotinių medžiagų pakavimui), tačiau vėliau patikslino savo parodymus, kad nepamena ar buvo rastos svarstyklės, tačiau buvo rasti pakavimo maišeliai, kas tik dar labiau sustiprina abejonę dėl tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimo. Juolab, kad kaip matyti iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. kratos protokolų, R. B. gyvenamajame bute, šaldytuve plastikiniame maiše ir dviejuose plastiko indeliuose buvo rasta laikomos augalinės, galimai narkotinės, kilmės medžiagos, garaže buvo rasti plastikinis krepšys su plastiko dėžute, bei du paketai iš plastiko plėvelės, kurių viduje buvo laikomos augalinės, galimai narkotinės, kilmės medžiagos (t. 1, b. l. 57–63, 71–77). Taigi, objektyvių duomenų, kad buvo rastos pakavimo priemonės, į atskirus maišelius suskirstytos narkotinės medžiagos, jų pasvėrimo priemonės, kas galėtų patvirtinti tikslo platinti turėjimą, nagrinėjamu atveju nėra, kas vėlgi, nėra pakankamas pagrindas tikslui platinti narkotines medžiagas įrodyti.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik visiškai įrodžius asmens kaltę, kuri neturi kelti abejonių, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad remiantis vien tik R. B. ir M. J. 2020 m. rugpjūčio 3 d. susitikimo ir atitinkamų daiktų radimo faktu konstatuoti narkotinės medžiagos – kanapių – pasikėsinimo parduoti ir įsigyti atvejus nėra objektyvaus pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. B. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis turėdamas tikslą platinti automobiliu neteisėtai atgabeno į (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino neteisėtai parduoti už 50,00 eurų M. J., o pastarasis, neturėdamas tikslo platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti – nupirkti už 50,00 eurų iš R. B. narkotinių medžiagų. Prokuroro apeliaciniame skunde naujų R. B. ar M. J. kaltumo įrodymų nepateikta. Įvertinus visus šiuos duomenis, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o išteisinamajame nuosprendyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, pateikė išsamiai motyvuotą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų duomenų nepakanka R. B. kaltei pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir M. J. kaltei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį pagrįsti.

21. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. B. kaltu dėl narkotinių medžiagų – kanapių įgijimo, laikymo ir gabenimo ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatydamas įrodytomis pripažintas R. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad R. B. gabeno ir laikė pas jį asmens kratos ir buto bei garažo kratų metu rastas narkotines medžiagas – kanapes, turėdamas tikslą platinti. Tokios apylinkės teismo nurodytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pagrįstų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, t. y tikslo platinti turėjimas R. B. veiksmuose nagrinėjamu atveju nėra nustatytas. Tai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį (BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu) ir minėtą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį pašalinti bei įrodytomis pripažintas R. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes išdėstyti taip:

21.1. R. B. 2020 m. birželio pabaigoje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo – nupirko už 900,00 eurų iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 315,911 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 2,0% iki 14,2%, šias narkotines medžiagas tą pačią įgijimo dieną, neteisėtai gabeno autobusu į (duomenys neskelbtini), ir paslėpė bei neteisėtai laikė iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį šių narkotinių medžiagų – 5,338 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis 7,4%, 2020 m. rugpjūčio 3 d., nuo 20.14 val. iki 20.25 val., atlikus jo asmens kratą, šias narkotines medžiagas – 5,338 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis 7,4%, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o likusias narkotines medžiagas – 310,573 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 2,0% iki 14,2%, neteisėtai laikė iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., kai nuo 20.30 val. iki 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu dalį šių narkotinių medžiagų – 84,967 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 2,0% iki 6,3%, bei nuo 21.15 val. iki 21.25 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu likusią dalį šių narkotinių medžiagų – 225,606 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose nustatytas ?9?tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 7,6% iki 14,2%, surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

22. Pažymėtina, kad toks vieno iš nusikalstamos veikos požymio (tikslo platinti) pašalinimas neturi reikšmės nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir yra perteklinis bei negalimas, nes baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tik pasitvirtino neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas, gabenimas neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Dėl R. B. apeliacinio skundo

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi bei šiuo pagrindu skirti švelnesnę bausmę, t. y. baudą artimą minimumui.

24. Atmetant nuteistojo R. B. skundą, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

24.1. Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 360 MGL dydžio baudos bausmę BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė tokią bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

26. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, parinkdamas R. B. bausmės rūšį ir dydį, apylinkės teismas nenustatė nei jo atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, įvertino, kad buvo padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir R. B. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai, taip pat ir už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimą be tikslo platinti (BK 259 straipsnio 2 dalis) (2 t., b. l. 24–33). Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis R. B. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant išnykusiam teistumui, t. y. praėjus daugiau kaip trims metams po jo išregistravimo iš probuojamų asmenų duomenų registro (2 t., b. l. 25), administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka R. B. baustas kelis kartus, turi galiojančią nuobaudą (t. 2, b. l. 34–36). Teisėjų kolegijai pateiktais duomenimis R. B. dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, sukūrė šeimą ( 3 t., b. l. 133–134). Visos šios aplinkybės nors ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus ar administracinius nusižengimus, tačiau vis dėlto padaryta nauja nusikalstama veika, nors ir praėjus pakankamai nemažam laiko tarpui po jo ankstesnės veikos padarymo, rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir iš esmės socialiai pavojingą R. B. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.

27. Nors iki nagrinėjamos veikos padarymo R. B. buvo teistas laisvės apribojimo bausmėmis, tačiau apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į jo neteisėtų veiksmų turinį, kaltininko patraukimą baudžiamojon atsakomybėn kaip teistumą pirmą kartą, ir už padarytą veiką skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta baudos bausmė – nustatant jos dydį artimą BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytam minimumui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje matytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.

28. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas nuosprendyje nustatė tas pačias veikos padarymo aplinkybes, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs R. B., kas leidžia daryti išvadą apie nuoširdų nuteistojo gailėjimąsi ir prisipažinimą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

28.1. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįsta tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, norint konstatuoti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę turi būti nustatytas ne tik prisipažinimas, bet ir nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, atsiprašo nukentėjusiųjų, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013).

29. Nagrinėjamu atveju kaltinimas R. B. buvo pateiktas dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą platinti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. B. pripažino įgijęs ir laikęs narkotines medžiagas, tačiau nepripažino turėjęs tikslą platinti. Nurodė, kad sulaikymo dieną vyko pas M. J. pasikalbėti dėl darbo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jo apatinėse kelnaitėse buvo rasta kanapių (2 t., b. l. 84–85). Kaip matyti vėlesnėje 2021 m. kovo 26 d. įtariamojo apklausoje, R. B. atsisakė duoti parodymus ir savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažino tik iš dalies (2 t., b. l. 88). Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme R. B. nurodė, kad įvykio dieną nuvažiavo pas M. J., kad nuvežtų jį į sodą. Į vakarėlį kvietė I. B. trys dienos iki sulaikymo. Ketino pas jį rastas kanapes parūkyti grįžęs iš sodo (3 t., b. l. 58-59). Taigi kaip matyti iš aptartų parodymų, R. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme išsiskyrė. Ir nors pirmosios instancijos teismas įrodytomis laikė aplinkybes dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, kas iš esmės atitiko ir nuteistojo interesą, kadangi jam buvo inkriminuotas sunkesnis nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turinti tikslą jas platinti, tačiau vien R. B. nuteisimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dar nesuponuoja, kad jis tokias aplinkybes ir pripažino ar juo labiau, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir paskirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. B. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą, baudos bausmę. Pažymėtina, jog R. B. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą baudos bausmės vidurkį. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas R. B. paskyrė 360 MGL dydžio baudos bausmę, tai yra gerokai mažesnę nei vidurkis, be to, įskaitė laikino sulaikymą ir suėmimo laiką, todėl galutinė jam paskirta bauda yra 296 MGL (14 800,00 eurų) dydžio. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui buvo nustatytas ilgesnis baudos bausmės sumokėjimo terminas – 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ką taip pat galima laikyti nuteistojo padėtį švelninančia aplinkybe. Nors nenustatyta R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama R. B. padarytos veikos pobūdžiui, jo išnykusiam teistumui, tai, kad jis dirba ir gauna pajamas, todėl turės realią galimybę sumokėti baudą.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta ir BK 62 straipsnio 1, 2 dalyse ar 54 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų paskirti R. B. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, nes tokių pagrindų nėra.

31.1. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

31.2. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose.

31.3. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

32. Nagrinėjamu atveju R. B. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra vienos iš būtinųjų jo taikymo sąlygų. Nėra pagrindo švelninti bausmės apeliantui ir BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes šioje byloje nėra nustatyta nei vienos apelianto baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija nenustatė ir jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad paskirta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytas gerokai mažesnis nei vidurkis aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog R. B. paskirtos baudos bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir ne per griežta, todėl ją keisti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendį:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies (17 lapas) įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pašalinti aplinkybę, kad R. B. neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) neteisėtai gabeno, paslėpė ir laikė, turėdamas tikslą platinti.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.