- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-09-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-483-880/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00401-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
protokolą surašiusiam Vilniaus apskrities VPK Širvintų RPK vyriausiajam patruliui Arminui Adomavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 22.03 val., Širvintose, I. Šeiniaus g. A. B. vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,5 prom. girtumas. Be to, jis stabdomas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu A. B. kaltę dėl pažeidimų pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs stiklinę alaus ir nemanė, kad alkotesteris gali parodyti neleistiną alkoholio kiekį kraujyje. Jis nurodė, kad nesutinka su protokole nurodyta aplinkybe, jog jis nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti. Jis nurodė, kad pareigūnai jo tinkamai nestabdė, jis nematė, jog paskui jį būtų važiavę ir jį stabdę, o kai pareigūnus pamatė, jis iš karto sustojo. Jo nuomone, pareigūnai imitavo nestojimą, nes pareigūnas Arminas Adomavičius tokiu būdu jam atkeršijo už tai, kad jis palaikė savo viršininką konflikte su žmona, kurios meilužis buvo protokolą surašęs Arminas Adomavičius.
Protokolą surašęs vyr. patrulis Arminas Adomavičius nurodė, kad patruliuojant automobiliu su J. Survilaite, juos pro dešinę pusę aplenkė BMW X5, kurį vairavo A. B.. Jiems važiuojant paskui minėtą automobilį su įjungtais švyturėliais, automobilis nesustojo, o tik padidino greitį ir nuvažiavo iš I. Šeiniaus gatvės dideliu greičiu Plento gatve. Važiuojant Plento gatve su švyturėliais BMW X5 padidino greitį. Važiuojant jam iš paskos ir per garsiakalbį reikalaujant sustoti, minėtas automobilis važiavo į tai nereaguodamas ir užsuko į Jaunimo gatvę. Joje taip pat nestojo ir dideliu greičiu nuvažiavo į Upelio gatvę, iš kurios pasuko į Žolyno gatvę, o iš Žolyno gatvės į Širvintų kaimo Draugystės gatvę, kuria pavažiavęs sustojo. Priėjus prie automobilio jis pastebėjo, kad automobilį vairuoja A. B., kuris pasakė, kad nestojo todėl, kad norėjo truputį pakvailioti. Patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
Analogiškus parodymus davė pareigūnė J. Survilaitė.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. B nurodė, kas 2015 m. rugpjūčio 19 d. vakare jos vyras taisė kombainą, norėjo atsigerti ir išgėrė šalto alaus stiklinę. Po to, apie 22 val. ji važiavo su vyru mano. Širvintų mieste prie parduotuvės „Norfa“ J B matė važiuojančius policijos pareigūnus. Ji nematė, kad policija juos stabdytų ar vytųsi ir policijos automobilį su švyturėliais pastebėjo. Ji nežino ar A. B. važiavo dideliu greičiu, nes jų mašina didelė ir nesijaučia greitis. Garsinio signalo ji negirdėjo, o lauke buvo tamsu.
Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. A. B. buvo nustatytas lengvas 0,52 prom. girtumas (b.l. 4).
Iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos automobilio Mitsubichi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 19 d. ataskaitos matyti, kad tarnybinis automobilis 2015 m. rugpjūčio 19 d. 21 val. 59 min. 31 sek. padidino greitį, įsijungė švyturėlius ir važiavo maršrutu I. Šeiniaus gatvė – Plento gatvė – Jaunimo gatvė – Upelio gatvė – Žolyno gatvė. Visą šį laiką automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais, taip pat kelis kartus buvo įjunta garso sistema. Iš ataskaitos matyti, kad automobilis vijosi kitą automobilį, nes mieste buvo važiuojama dideliu net 113 km/h greičiu (b.l. 19-22).
Motyvuojamoji dalis
Remdamasis aukščiau išdėstytais įrodymais teismas sprendžia, jog A. B. kaltė įrodyta. Teismas A. B. kaltę nustatė remdamasis policijos pareigūnų A. Adomavičiaus ir J. Survilaitės parodymais, pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvitu, Vieningos pajėgų valdymo sistemos automobilio Mitsubichi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 19 d. ataskaita ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nors pažeidėjas teigia, kad policija jo nestabdė ir nesivijo, kad policijos automobilio važiuojančio iš paskos jis nematė ir, jog A. Adomavičius jam nori pakenkti, duodamas parodymus A. B. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl A. Adomavičiaus suinteresuotumo šioje byloje, neparemtą jokiais objektyviais įrodymais, dėl ko negalima pripažinti, kad pastarasis davė neobjektyvius parodymus. Juolab, kad A. Adomavičius nurodė, jog jokių asmeninių konfliktų su A. B. neturėjo. Tą nurodė pirmajame teismo posėdyje ir pats A. B., kuris antrajame teismo posėdyje ėmė teigti, jog A. Adomavičius nori su juo susidoroti. Tokius A. B. parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją ir jais nesivadovauja, nes jie prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, tokiems kaip Vieningos pajėgų valdymo sistemos automobilio Mitsubichi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugpjūčio 19 d. ataskaita, iš kurios aiškiai matyti, kad policijos tarnybinis automobilis dideliu greičiu persekiojo nestojusį automobilį bei pareigūnės J. Survilaitės parodymams. Be to, A. B. teisme atsisakė nurodyti asmenis, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes apie buvusį konfliktą su A. Adomavičium.
Teismas mano, kad A. B. yra nenuoširdus teigdamas, jog nematė ir negirdėjo, kad paskui jį važiuoja policijos tarnybinis automobilis. Iš bylos medžiagos matyti ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. 22 val. buvo tamsu, todėl A. B., pravažiuodamas penkias gatves, negalėjo nepastebėti iš paskos važiuojančio policijos automobilio švyturėlių, o taip pat negirdėti garsinio signalo ar reikalavimo sustoti.
Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir J. B. parodymai, kad ji nematė, jog juos stabdo policijos pareigūnai, nes jie vertintini kaip noras padėti vyrui. Be to, ji nurodė, kad nežino kokiu greičiu važiavo vyras, nes didelis automobilis ir greitis nesijaučia.
Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaip jau minėta, A. B. teismo prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti trumpesnį, nei numato įstatymas specialiosios teisės atėmimo terminą. Prašymą jis motyvuoja tuo, kad jo darbas susijęs su nuolatiniu vairavimu.
ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.
Teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., neskirti ATPK 126 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos, byloje nėra. Šiuo atveju jis kaltu neprisipažino, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aplinkybės, kad jis netekęs vairuotojo pažymėjimo neteks galimybės tinkamai atlikti darbą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo, taikant ATPK 30¹ str., neskirti sankcijose numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jį trumpesnį negu numato įstatymas. Minėtos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Analogišką teismų praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-653-648/2011, nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1247-562/2013, nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-437-200/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011 ir kt.)
Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
A. B. padarė sunkius bei šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Skirdamas nuobaudą A. B. teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimų pobūdį, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad pažeidėjas anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, todėl už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje jam skiriama 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, o už numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, A. B. skiriama galutinė nuobauda - 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti 870 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis, A. B. skiriama galutinė nuobauda - 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.
Bauda turi būti mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, įmokos kodas 1001.
Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.