- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eAS-725-968/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00575-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriui dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Molėtų vanduo“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2023 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. 40SD-3607-(14.40.137 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ (toliau – ir Raštas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Molėtų vanduo“ skundą ir nurodė grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad atsakovas Raštu įspėjo pareiškėją, jog ateityje (po 2 mėnesių) bus nutraukta su juo sudaryta 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas skunde nesutiko su nuomos sutarties nutraukimu ir teikė motyvus dėl, jo nuomone, minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo nepagrįstumo. Taigi, pareiškėjas teismui paduotu skundu kėlė ginčą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomos.
Teismas, apžvelgęs ginčui aktualią teismų praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalimi bei 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, konstatavo, jog pareiškėjo keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl atsisakė priimti skundą.
III.
Pareiškėjas UAB „Molėtų vanduo“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.
Pareiškėjas, apžvelgęs ABTĮ nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką dėl teisės kreiptis į teismą, teigė, kad teismas formaliai ir paviršutiniškai įvertino pateiktą skundą. Skunde nėra keliamas reikalavimas dėl nuomos sutarties teisinių santykių modifikavimo, priešingai, skundu yra siekiama pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą, nustatyti administracinių procedūrų pažeidimo faktą, lėmusį nepagrįsto ir neteisingo Rašto priėmimą. Teismas nevertino pareiškėjo skunde reiškiamų reikalavimų ir per se (savaime) laikė, jog tai – ginčas, kilęs iš sutartinių santykių, nepaisant to, kad pareiškėjas skunde nereikalauja nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, įpareigoti nenutraukti nuomos sutarties ar pan. Pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas, įgyvendinant jo kompetencijai priskirtas administracines procedūras, susijusias su faktiniu duomenų patikrinimu ir sprendimų priėmimu, bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų nesilaikymas. Pareiškėjas ginčija Raštą, nurodydamas, jog faktinių duomenų patikrinimas vietoje buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir dėl to buvo nustatyti neteisingi faktai, lėmę neteisėtą sprendimą po 2 mėnesių nutraukti nuomos sutartį. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepasisakė dėl Rašte nurodytos jo apskundimo tvarkos. Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nesusijusį su viešojo administravimo sritimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, Lietuvos apeliacinis teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėjantis civilines ir baudžiamąsias bylas; bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnyje įtvirtinta, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją.
Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje, Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) yra ne kartą pažymėjusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė (ir savivaldybės) dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose valstybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.
Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos teisiniai santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybiniai žemės sklypai, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų (žr., pvz., Specialiosios kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. Y-16/2019, 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-91/2020).
Nagrinėjamu atveju atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo, ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie tai, jog 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 40SŽN-218-(14.40.55) bus nutraukta po 2 mėnesių, taip pat šiame Rašte išdėstė sprendimo nutraukti nuomos sutartį priežastis. Taigi, kaip matyti, Raštu buvo sprendžiami civilinio teisinio pobūdžio klausimai, susiję su atsakovo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisėmis, t. y. Civiliniame kodekse nustatyta tvarka informuojama apie sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nors šiame Rašte yra užsimenama apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Rašto priėmimas nėra šios ar kokios nors kitokios patikrinimo procedūros, kurią atsakovas atliko vykdydamas savo, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijas, dalis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia Rašte išdėstyta jo apskundimo tvarka (Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams), kadangi bylos rūšinis teismingumas yra nustatomas ne pagal ginčijamame akte nurodytą tvarką, o pagal įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ, Teismų įstatyme ir Civilinio proceso kodekse) įtvirtintas taisykles.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.