Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos S. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Tauragės rajono savivaldybės administracija ir D. S.) rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nagrinėdami bylą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, jog pareiškėja siekia išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, t. y. 19 kv. m. (0,0019 ha), ant kurios yra dalis jos statinių prie namų valdos. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija iš bylos duomenų nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl Tarnybos Tauragės ir Pagėgių skyriaus Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta parduoti valstybinės žemės sklypą pareiškėjai dviem pagrindais – ginčo valstybinėje žemėje esanti tvora bei dalis malkinės yra pastatyti savavališkai, todėl šiems statiniams eksploatuoti negali būti formuojamas bei perleidžiamas nuosavybėn valstybinės žemės sklypas, taip pat pareiškėja turėjo teisę įsigyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusio valstybinio žemės sklypo dalį, tačiau šia teise laiku nepasinaudojo. Taigi keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pardavimo teisiniais santykiais.

Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos teisiniai santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. kovo 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2018, 2018 m. sausio 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-9/2018, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016, 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-156/2018 ir kt.).

Aptariamoje byloje pateiktu skundu pareiškėja iš esmės siekia, kad teismas apgintų jos teisę įsigyti su jai priklausančiu žemės sklypu besiribojančio valstybinės žemės sklypo dalį. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, priimdama šioje byloje ginčijamą sprendimą Tarnyba veikė kaip valstybinės žemės patikėtinis, todėl šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažįsta civilinius teisinius santykius, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos S. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys: Tauragės rajono savivaldybės administracija ir D. S.) perduoti Tauragės apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys