Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-2080-657/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
2A-2080-657/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-3-02730-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
V. A.
Civilinė byla Nr. 2A-2080-657/2013Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02730-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3422-800/2013 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui A. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. A. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. 990,00 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 20). Nurodė, kad sugalvojęs tverti tvorą, darbus pasiūlė atlikti atsakovą, nusiųsdamas pasiūlymą ir paklausdamas dėl kainos. Šalys susitarė, kad galutinė darbų kaina yra 50,00 Lt, o iš viso sutarta darbų suma 2100 Lt. Taip pat buvo susitarta, kad tvora bus užtverta birželio mėnesį. Kadangi atsakovas laiku neatliko darbų, ieškovas atliko vieną iš sutartų atsakovo darbų. Atsakovas subetonavo stulpus, sudėjo bordiūrus, nurinko seną tvorą ir uždėjo naują, ieškovas atsakovui jokių priekaištų jam neturėjo. Tačiau vėliau atsakovas pareiškė, kad ieškovas jį apgavo, o kartą grįžęs nuo ežerų pastebėjo, kad pievoje išmėtyti bordiūrai, kai kurie sudaužyti, tvora išardyta. Atsakovui nesutvarkius tvoros, kreipėsi į firmą, kuri viską sudėtų, sutvarkytų. Tvoros atstatymo darbai kainavo 990,00 Lt, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 32-36, 50-53). Nurodė, kad su ieškovu susitarė, kad užtvers ieškovo sklypą tvora 50,00 Lt už metrą, visa sutarta kaina už darbus 2100,00 Lt. Į šią sumą nebuvo įskaičiuota medžiagų kaina. Atsakovas turėjo nuimti seną tvorą, išlyginti, išmatuoti ir subetonuoti stulpus, sudėti bordiūrus. Visus sutartus darbus atliko. Kadangi ieškovas medžiagų – žvyro, cemento nenusipirko ir sakė, kad jis pats tuo pasirūpintų, už medžiagas jam paskaičiavo 100,00 Lt. Ieškovas iš sutartos sumos išskaičiavo sumą už nupirktus bordiūrus ir tokiu būdu liko skolingas 800,00 - 900,00 Lt. Tvoros bordiūrus jis išardė, nes ieškovas jam nesumokėjo už darbą, o žalos ieškovui nepadarė. Po išardymo tvorą reikėjo tvarkyti, tačiau mano, kad ieškovo prašoma suma neatitinka išardytų darbų atkūrimo kainos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo A. V. ieškovui V. A. 990,00 Lt žalos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (990,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priteisė ieškovui ir valstybei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 56-58). Teismas sprendė, kad byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovas V. A. už tvoros betonavimo montavimo darbus sumokėjo 990,00 litų (b.l. 7-8). Iš prie bylos prijungtos Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VP skyriaus Šančių ir Panemunės PN medžiagos matyti, kad ieškovas su atsakovu derino darbų atlikimo apimtis (b.l. 17-19). Iš šioje medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti išardyta tvora, bei pievoje išmėtyti blokeliai (b.l. 8-15). Atsakovas pripažino, kad išardė tvorą (prijungtos medžiagos b.l. 5). Teismas sprendė, kad ieškovas savo reikalavimus atsakovui reiškė remdamasis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, numatytais CK 6.245 – 6.249 str., 6.263 str. ir įrodė visas civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (be leidimo išardyta tvora) ir ieškovui atsiradusios žalos (išardytos tvoros atstatymo darbai) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), todėl ieškinį tenkino. Teismas taikė CK 6.210 straipsnio nuostatas, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo ieškovo naudai jas priteisė (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 900,00 Lt už nesumokėtą darbą bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 68-70). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prašo jį įvertinti teisingai bei apeliantui iš ieškovo priteisti už darbus jam nesumokėtą pinigų dalį – 900,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu ieškovas tvorą ne atstatė į buvusią padėtį, o pagerino jos būklę. Be to, apeliantas nesutinka dėl atliktų remonto darbų apimties, kadangi jis buvo išmontavęs tik dalį vejos bortelių. Nesutinka apmokėti ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 68-70).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas V. A. prašo skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 79-80). Nurodė, kad išardytos tvoros atstatymas kainavo 990,00 Lt. Nesutinka, kad tvoros atstatymo darbais pasigerino tvoros būklę. Teismas tinkamai įvertino surinkus įrodymus, išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas. Teismo sprendimas yra objektyvus ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.) ir bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl ieškovui padarytos turtinės žalos, atsiradusios dėl išardytos tvoros, atlyginimo bei prašo iš ieškovo priteisti nesumokėtą dalį darbo užmokesčio 900,00 Lt.

Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, ieškovas V. A. susitarė su atsakovu A. V. dėl sklypo užtvėrimo tvora. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK VP skyriaus Šančių ir Panemunės PN, medžiaga ir joje esančių foto nuotraukų nustatyta, kad atsakovas išardė tvorą, bei pievoje išmėtė blokelius (b.l. 8-15; prijungtos medžiagos b.l. 5). Byloje esanti Rangos sutartis Nr. 24.08/15, sudaryta tarp D. Š. ir ieškovo V. A. patvirtina, kad ieškovas V. A. už tvoros betonavimo montavimo darbus sumokėjo 990,00 litų (b.l. 7-8)

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.).

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CPK 6.246-6.249 straipsnių normos. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo veiksmai išardant ieškovo tvorą yra neteisėti. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovo veiksmai savavališkai išardant blokelius yra neteisėti, t.y. jis yra kaltas dėl žalos ieškovui padarymo. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 990,00 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro tvoros atstatymo darbai.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo faktu, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovui buvo padaryta žala. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad ne dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė žalą (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad žala ieškovui atsirado dėl atsakovo kaltės ir esant jo neteisėtiems veiksmams. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str., 216 str., 218 str.), darytina išvada, kad tarp ieškovui padarytos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, t.y. apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu ir teigia, kad teismas neteisingai ištyrė ir įvertino įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka.

CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (CPK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimui turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Ieškovas jam padarytos žalos dydį įrodinėjo sudaryta Rangos sutartimi ir paslaugų pirkimo kvitu (b.l. 7-8). Atsakovas ginčydamas žalos dydį jokių įrodymų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepime į skundą ieškovo nurodytu argumentu, kad pats ieškovas už atliktus darbus reikalauja panašios sumos.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendžia, kad išdėstytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir skundžiamą sprendimo dalį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo iš ieškovo priteisti 900,00 Lt už nesumokėtus darbus ir bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pabrėžtina, kad savo teises, pareikšdamas konkrečius reikalavimus, atsakovas gali ginti atskiroje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Žibutė Budžienė