Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-21 · Administracinė byla Nr. eI-837-1161/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
eI-837-1161/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04919-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „D“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-837-1161/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04919-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 21 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Vilniaus rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini) 3260,68 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d.

Prašyme paaiškino, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) nuostatomis ir įgyvendindama Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. T3-408 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009-2018 m., nuo 2012 m. gegužės 1 d. įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T3-301 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau - ir Nuostatai), Vilniaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiai; Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. T3-507 dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T3-301 pakeitimo). Patvirtinusi Nuostatus, Vilniaus rajono savivaldybė nustatė vietinę rinkliavą visiems atliekų turėtojams Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Remiantis Nuostatų 9 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nuostatuose taip pat buvo patvirtintas vietinės rinkliavos dydis, jos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, rinkliavos mokėtojų teisės ir pareigos. Remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3- 514 patvirtintų Nuostatų redakcijos 10 punktu, vietinės rinkliavos mokėtojais pripažintini visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis savivaldybės administracijos parengtus nustatytos formos informacinius pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos sumas už kalendorinius metus, suskirstytus ketvirčiais, kaip tai nurodyta Nuostatų 65.1 papunktyje.

Pažymi, jog prašoma priteisti atsakovės įsiskolinimą, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d.

Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. tarybos sprendimu Nr. T3-514 buvo patvirtinti nauji pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dalies dydžiai, kurie įsigaliojo nuo 2017 m.; vietinės rinkliavos mokėtojams kaskart siunčiant informacinius pranešimus dėl vietinės rinkliavos, vietinės rinkliavos dydžiai yra skaičiuojami pagal tuo metu nustatytus tarifus.

Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir rinkliavos mokėtojų registro duomenimis apie atsakovės nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą, o būtent – pagal pareiškėjos turimus duomenis, UAB „D“ iki 2017 m. liepos 26 d. nuosavybės teise priklausė Pastatas- Gamybinis pastatas - angaras, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

Teigia, jog atsakovei nuosavybės teise priklausė nurodytas nekilnojamasis turtas, o tai reiškia, jog atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir jai tenka pareiga mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą į savivaldybės biudžetą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos siunčiamus mokėjimo pranešimus. Nurodo, kad mokėjimo pranešimuose apskaičiuota rinkliavos suma, kuri apskaičiuota pagal tuo metu nustatytus tarifus bei nepraleidus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokesčio apskaičiavimo termino.

Pažymi, jog atsakovei kartu su mokėjimo pranešimais buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo, registruotu paštu 2017 m. kovo 8 d. buvo išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą Nr. 2063, 2019 m. lapkričio 15 d. el. paštu buvo išsiųstas raginimas sumokėti įsiskolinimą VRSA- 1912141, tačiau ji susidariusio įsiskolinimo nepadengė ir vietinės rinkliavos nesumokėjo. Pareiškėja daro išvadą, kad atsakovė galimai tyčiniais veiksmais savo įsipareigojimų nevykdo, t. y. nemoka vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d., priteisimo iš atsakovės.

Nustatyta, kad pareiškėja į teismą kreipėsi 2022 m. spalio 26 d. su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d.

Pareiškėjos nurodytas atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d iki 2017 m. liepos 26 d. yra – 3260,68 Eur (trys tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt eurų 68 centai). Tokias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti mokėjimo pranešimai: už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 1128,18, apskaičiuota ir pranešimai išsiųsti 2015 m. balandžio 2 d. (Nr. 10551586) bei 2015 m. liepos 27 d. (Nr. 10606369), už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 1265,76 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2016 m. kovo 4 d. (Nr. 10719988), už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. – 866,74 Eur, apskaičiuota ir pranešimas išsiųstas 2017 m. balandžio 6 d. (Nr. VRSJA100981). Atsakovei taip pat buvo siunčiami priminimai dėl skolos: 2017 m. kovo 8 d. išsiųstas raginimas Nr. 2063, 2019 m. lapkričio 15 d. išsiųstas raginimas VRSA- 1912141.

Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centras 2022 m. spalio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu valdė pareiškėjos nurodytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – Vietos savivaldos įstatymas), MAĮ bei jų įgyvendinamieji teisės aktai.

Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu ir jos nustatyta tvarka nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad savarankiškosioms (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtoms) savivaldybių funkcijoms priskiriamas vietinių rinkliavų nustatymas (2 punktas), o taip pat ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas (31 punktas). Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 69 straipsnio 4 dalimi (anksčiau galiojusios įstatymo redakcijos 54 straipsnio 4 dalis), savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinių rinkliavų, taip pat savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintos taisyklės, už kurių pažeidimą įstatymai numato administracinę atsakomybę, galioja visoje savivaldybės teritorijoje ir jų laikytis privalo visos institucijos, įstaigos, įmonės ir gyventojai, taip pat į savivaldybės teritoriją atvykę kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šiuo tikslu savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas (Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 1 dalis). Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 2 dalis). Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi minėtais principais ir neviršydama Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos nustatyto regioninės kainos dydžio (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintuose Nuostatuose (visose Nuostatų redakcijose, galiojusiose ginčo laikotarpiu), vietinės rinkliavos mokėtojais nurodomi visi atliekų turėtojai, fiziniai arba juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ir privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamu atveju atsakovė atitinka vietinės rinkliavos mokėtojo kriterijus, nes ji Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje ginčo laikotarpiu valdė ir naudojo nekilnojamąjį turtą. Aplinkybių, dėl kurių atsakovė neturėtų mokėti rinkliavos, byloje nenustatyta. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė ginčo laikotarpiu turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016). Kadangi šiuo atveju nėra teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi, MAĮ 68 straipsnio nuostatos dėl senaties termino taikytinos vietinės rinkliavos atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015; 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40(1) straipsniu įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusioje MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Byloje nustatyta, kad atsakovei vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo apskaičiuota ir atsakovei adresuota 2015 m. balandžio 2 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10551586; už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovei apskaičiuota ir adresuota 2015 m. liepos 27 d. mokėjimo pranešimu Nr. 10606369; už 2016 m. rinkliava atsakovei apskaičiuota ir adresuota 2016 m. kovo 4 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. 10719988; už 2017 m. rinkliava atsakovei apskaičiuota ir adresuota 2017 m. balandžio 6 d. išrašytu mokėjimo pranešimu Nr. VRSJA100981. Atsakovei taip pat buvo siųsti raginimai susimokėti susidariusią skolą (2019 m. lapkričio 15 d. raginimas Nr. VRSA-1912141; 2017 m. kovo 8 d. raginimas Nr. 2063). Taigi, atsakovei vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d. buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Pagal MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą ir į nustatytas bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad, vadovaujantis MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja praleido priverstinio išieškojimo senaties terminą vietinės rinkliavos skolai, susidariusiai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar su pareiškėja atsiskaitė, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, pareiškėjos naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D“ priteistinas 866,74 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d.

Atsakovė, nepavykstant jai teismo siunčiamų dokumentų įteikti įprastu būdu ir neturint duomenų apie kitą korespondencijos adresą, apie teismo sprendimą papildomai informuotina viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini) 866,74 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 74 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 26 d.

Atsakovę apie teismo sprendimą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Indrė Žvaigždinienė