- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-544-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1151-419/2013 pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė T. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas S. B., atstovaujamas A. B., pateikė skundą, prašydamas sumažinti antstolės bylose apskaičiuotų išieškotinų vykdymo išlaidų dydį. Nurodė, kad patvarkymai areštuoti lėšas, priimti skirtingose vykdomosiose bylose, dubliuojasi ir antstolė be pagrindo taiko areštą, kai turtas yra areštuotas. Antstolė, surašiusi patvarkymus areštuoti lėšas, vėliau priimdavo patvarkymus panaikinti lėšų areštus. Tokie sisteminiai besikartojantys patvarkymai areštuoti lėšas, o po to besikartojantys patvarkymai panaikinti lėšų areštus pažeidžia skolininko interesus, todėl dalis vykdymo išlaidų tyri būti panaikintos, kaip nepagrįstos. Vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00412 antstolė neteisingai paskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas, kurios turi būti tik 30 Lt, o vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00693 vykdymo išlaidų indeksavimas yra nepagrįstas (LR CPK 629 str. 2 d., 631 str., 632 str.).
Antstolė T. G. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolės veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013-11-12 nutartimi nutarė atmesti skundą dėl antstolės T. G. veiksmų. Teismas nustatė, kad antstolės T. G. kontoroje vykdomas priverstinio vykdymo procesas dėl skolų išieškojimo iš skolininko S. B. trečios eilės išieškotojų naudai pagal:
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-764-419/2009 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1660-181/2009 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo AB „Swedbank“ naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-78-75/2011 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-34-371/2011 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai;
- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-667-845/2011 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB "Vilniaus energija" naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-841-419/2011 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai;
- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2538-821/2011 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB "Vilniaus energija" naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1540-604/2011 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai;
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK nutarimą Nr. 1353/2002 dėl baudos - išieškotojo valstybės naudai;
- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1383-631/2008 dėl skolos - išieškotojo valstybės naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-885-604/2012 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo AB „Lesto“ naudai;
- Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-384-604/2013 dėl skolos ir metinių palūkanų - išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai bei prisijungusių prie išieškojimo iš turto trečios eilės išieškotojų naudai. Teismas pažymėjo, kad antstolės patvarkymas areštuoti lėšas turi būti surašomas kiekvienoje vykdomojoje byloje, kadangi kiekvieno vykdomojo dokumento pagrindu užvesta atskira vykdomoji byla, kurioje išieškoma vykdomajame dokumente nurodyta skolos suma konkrečiam išieškotojui ir pagal LR CPK 611 str. 1 d. išieškomos šioje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/01532 apskaičiuotos išieškotinos vykdymo išlaidos už patvarkymų areštuoti lėšas parengimą: 2010-04-16 patvarkymus areštuoti lėšas, esančias skolininkui priklausančiose banko sąskaitose, esančiose AB SEB banke, AB banke „Snoras“, AB „Swedbank", 2010-10-20 patvarkymą areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, esančias antstolio S. M., vykdančio išieškojimą iš to paties skolininko, depozitinėje sąskaitoje, 2011-01-20 patvarkymus areštuoti lėšas, esančias skolininko naujoje, anksčiau neareštuotoje AB SEB banko sąskaitoje, bei areštuoti lėšas sąskaitose vykdymo išlaidų sumai. Antstolės patvarkymu areštuojama ne banko sąskaita, kaip turtas, o piniginės lėšos, esančios toje sąskaitoje ar į ją pateksiančios patvarkyme nurodytai sumai. Patvarkymai priimti tuo pačiu pagrindu, bet areštuojant lėšas, esančias skirtingose banko sąskaitose ar pas kitus asmenis, bei pasikeitus arešto mastui. Antstolė kitose skolininko vykdomose bylose patvarkymus areštuoti lėšas priėmė tuo metu, kai atsirado pagrindas taikyti priverstinio vykdymo priemonės konkrečioje vykdomojoje byloje, t. y. užvedus vykdomąją bylą ir suėjus raginimo terminui. Pažymėtina, kad LR CPK 658 straipsnis reglamentuoja antstolio vykdymo veiksmus skolininkui įteikus ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą ir nelaukiant raginime nurodyto termino įvykdyti sprendimą geruoju pabaigos. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vykdymo metu LR CPK 658 str. 2 dalies nuostatos nebuvo taikomas, turto areštas ir patvarkymai areštuoti lėšas priimti vykdymo metu suėjus raginimo įvykdyti sprendimą terminui ir esant pagrindui taikyti priverstinio vykdymo priemones (LR CPK 624 str.), todėl areštuojant nebuvo atsižvelgiama, ar yra pavojus turtą nuslėpti. Teismas padarė išvadą, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo vykdymo išlaidas už vykdomosiose bylose priimtų patvarkymų areštuoti lėšas parengimą. Vykdomojoje byloje priėmus patvarkymą areštuoti lėšas, neišvengiamai joje bus priimtas ir patvarkymas dėl lėšų arešto panaikinimo, kadangi, įvykdžius vykdomąjį dokumentą ar kitaip užbaigiant vykdomąją bylą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti (LR CPK 629 str. 2 d., 631 str. 3 d., 632 str. 2 d.). Patvarkymai dėl lėšų arešto panaikinimo įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimo aktą ir bendrą vykdymo išlaidų sumą. Skunde nurodomos abejonės dėl antstolės paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės atlikimo kainos. Patvarkyme atsisakyti patenkinti skolininko skundą antstolė nurodė, kad, pasirenkant turto vertintoją, buvo užklausta informacija apie nekilnojamojo turto vertinimo paslaugų įkainius bei darbų atlikimo terminus keliose nekilnojamojo turto vertinimo įstaigose, iš kurių UAB „Krivita“ nurodė mažiausią turto vertinimo darbų atlikimo kainą: UAB korporacija „Matininkai“ - 950 Lt be PVM, UAB „Ober-Haus“ - 800 Lt be PVM, UAB „Krivita“ - 600 Lt be PVM. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad ekspertizės kaina galimai per didelė. Teismas nurodė, kad skolininko skundo argumentas dėl to, kad esant išieškotinai 50 Lt sumai vykdymo išlaidos negali viršyti 50 Lt, atmestinas, kadangi vadovaujantis šiais apribojimais ir buvo paskaičiuotos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0045/02/01853, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Dėl skolininko argumento, kad vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00412 antstolė neteisingai paskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas, kurios turi būti tik 30 Lt, o vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00693 vykdymo išlaidų indeksavimas yra nepagrįstas, teismas pabrėžė, kad būtinos vykdymo išlaidos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 1 punktą sudaro 30 Lt, tačiau Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos, atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti skelbia Lietuvos statistikos departamentas (SVI 40 p.). Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad vartotojų kainų indeksas 2013 m. birželio mėn., palyginti su 2005 m. lapkričio mėn., sudaro 138,1, t. y. didesnis negu 110, todėl vykdymo išlaidos nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio indeksuojamos, taikant šį indeksą. Indeksuotos būtinos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00412 sudaro 41 Lt, būtent tokia būtinų vykdymo išlaidų suma apskaičiuota ir vykdymo išlaidų paskaičiavime. Tuo pačiu pagrindu, taikant vartotojų kainų indeksą 138,1, teisėtai ir pagrįstai indeksuojamos būtinos bei papildomos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0045/13/00693. Teismas pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/01532 2010-10-19 buvo surašytas skolininko turto arešto aktas, nurodant visus tuo metu skolininko atžvilgiu vykdomus vykdomuosius dokumentus, kaip arešto pagrindą, išieškotojų, kurių naudai vykdomas išieškojimas, duomenis, apskaičiuotą bendrą išieškotiną sumą, kaip turto arešto mastą, tiksliai aprašant areštuojamą turtą, patikrinus duomenų teisingumą, bei nurodant kitus LR CPK 678 str. numatytus reikalingus duomenis. Turto arešto akto surašymas truko apie vieną darbo valandą, todėl antstolė pagrįstai už šio turto arešto akto surašymą apskaičiavo vykdymo išlaidas už vieną darbo valandą (LR CPK 678 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas S. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį ir skundą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, o tik pakartojo antstolės patvarkyme išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Antstolė T. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė pagrįstai ir teisėtai paskaičiavo vykdymo išlaidas už vykdomosiose bylose priimtų patvarkymų areštuoti lėšas parengimą. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad vykdomojoje byloje priėmus patvarkymą areštuoti lėšas, neišvengiamai joje bus priimtas ir patvarkymas dėl lėšų arešto panaikinimo, kadangi, įvykdžius vykdomąjį dokumentą ar kitaip užbaigiant vykdomąją bylą, antstolis panaikina visas priemones, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti (LR CPK 182 str. 1 p.).
Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl ekspertizės išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Krivita“ nurodė mažiausią turto vertinimo ekspertizės atlikimo kainą, nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėtos ekspertizės kaina yra pernelyg didelė, nes apeliantas nenurodė jokios ekspertinės įstaigos ar eksperto, galinčio atlikti ekspertizę už mažesnę, nei UAB „Krivita“ nurodytą kainą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolis, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas skolininkui, tinkamai vadovavosi LR CPK 609 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 ir 3 lentelėse nurodytais įkainiais už atskirus vykdymo veiksmus, pritaikė tinkamą vartotojų kainų indeksą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 punktas, 2013-07-11 Lietuvos Statistikos departamento informacinis pranešimas „Dėl sprendimų vykdymo išlaidoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“ Nr. 13). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino antstolio pateiktų vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą bei padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad nėra pagrindo antstolio apskaičiuotų vykdymo išlaidų mažinti.
Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, o tik pakartojo antstolės patvarkyme išdėstytus argumentus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus esminius pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja ir konstatuoja, kad apeliantas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą.
Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismo pareiga pagrįsti priimamą procesinį sprendimą nereiškia pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams.
Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis išsamiai ir teisingai motyvuota, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kurių nekartoja, priima nutartį skundžiamos teismo nutarties nekeisti.
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai.
Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-12 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 18 str., 82 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 510 str., 512 str., 513 str., 82 str., 609 str., 613 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą.