Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus (30 procentų darbingumas), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-21 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-06-21 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, bausmę atliko 2020-07-31, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą asmeniui, o būtent: 2020-10-12 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sugriebė rankomis buvusiai sugyventinei I. S. už rankų, pečių ir spaudė bei, laikydamas už rankų, ją stumdė, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą.

VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2020-06-01 medicininiame išraše užfiksuota, kad I. S. nustatytas musculus supraspinatus sausgyslės įplyšimas (2 t., b. l. 146).

VŠĮ (duomenys neskelbtini) 2021-05-24 ultragarsinio tyrimo išraše užfiksuota, kad I. S. nustatytas dešiniojo peties galimai pilnas išilginis antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, tendinozė (2 t., b. l. 147).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-08 radiologinio tyrimo vertinimo išraše užfiksuota, kad I. S. nustatytas peties sąnario (dešiniojo) M. supraspinatus tendinozė ir intersticiniai plyšimai (2 t., b. l. 148).

Tai, jog R. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios I. S., liudytojų D. S. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, pareiškime-protokole, akistatos protokole, tarnybiniame pranešime, specialisto išvadoje, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuoti įrodymai bei kiti rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai ir traktuotini kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Nors bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiški, kadangi jie yra buvę sugyventiniai ir turi bendro turto, be to, abu yra teisti už smurto panaudojimą vienas kito atžvilgiu, tačiau nukentėjusioji I. S. viso proceso metu buvo pakankamai nuosekli ir davė išsamius parodymus apie kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes. Netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje I. S. parodė, kad nuvyko į savo butą pasiimti asmeninių daiktų. Jai įėjus į butą prabudo neblaivus R. V. ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. Nenorėdama sukelti konflikto, R. V. ignoravo ir su juo nekalbėjo. Tada R. V. rankomis stipriai suėmė ją už pečių ir pradėjo stumdyti, gal tris-keturis kartus, bet ji niekur neatsitrenkė. Teigė, kad nuo sugriebimo jai skaudėjo pečius. Taip pat nurodė, kad maždaug prieš ketverius metus jai buvo atplyšęs dešinio peties raumuo ir dėl to bet koks stipresnis ar grubesnis sukrėtimas jai sukelia didžiulį skausmą (1 t., b. l. 46-47). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. S. patvirtino analogiškas įvykio aplinkybes ir teigė, kad R. V., pašokęs iš lovos, priėjo prie jos ir stipriai suėmė už rankų bei jas spaudė (labiau pečių ir viršutinės kūno dalies srities), laikydamas už rankų ne mažiau tris kartus pastūmė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tada ji išbėgo iš buto (1 t., b. l. 50-52). Akistatos metu nukentėjusioji pasiliko prie duotų parodymų, teigė, kad R. V. pripuolė prie jos, tyčia sugriebė jai rankomis už pečių, stipriai suspaudė ir pradėjo ją purtyti, tai yra, stumdyti vietoje, bet ji niekur neatsitrenkė (1 t., b. l. 158-159). Specialisto išvadoje užfiksuota, kad I. S. papildomai paaiškino, jog po pastūmimo nugriuvusi ir atsitrenkusi į aplinkos daiktus, sąmonės praradusi nebuvo (1 t., b. l. 43). Trečiosios apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad R. V. tyčia suėmė rankomis jai už pečių, gal kažkiek žemiau pečių, stipriai suspaudė ir purtė. Teigė, kad teismo medicinos ekspertui sakė, jog negriuvo, tačiau eidama nuo R. V. atbula galėjo atsitrenkti į spintos stumdomas duris ir taip susižaloti dešinį petį (1 t., b. l. 58-59). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. S. taip pat parodė, kad kaltinamasis griebė jai rankomis už pečių ir stumtelėjo kelis kartus. Atbulomis išbėgo į lauką ir iškvietė pareigūnus. Teigė, kad R. V. smūgių jai nesudavė, tačiau spaudė jos rankas ties pečiais, jai labai skaudėjo. Nurodė, kad gal ir galėjo petį susižaloti bėgdama atbula ir kažkur atsitrenkusi, bet atbula bėgo dėl R. V. veiksmų. Nukentėjusiosios parodymuose nenustatyta esminių prieštaravimų, kurie paneigtų kaltinamąjį panaudojus smurtą jos atžvilgiu ar leistų jais abejoti.

Nors tiesioginių įvykio liudininkų byloje nenustatyta, tačiau nukentėjusiosios I. S. parodymų patikimumą taip pat patvirtina iš karto po įvykio atvykusio pareigūno parodymai. Liudytoju apklaustas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio vietoje apklausta nukentėjusioji teigė, jog jai atėjus pasiimti savo daiktų, R. V. atsikėlė iš lovos ir tris kartus ją pastūmė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pareigūnas teigė, kad moteris atrodė susijaudinusi (1 t., b. l. 95-97). Paskelbus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas D. S. patvirtino šių parodymų teisingumą ir teigė, kad įvykio vietoje pati nukentėjusioji jam sakė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, nes ją (kaltinamasis) stumdė. Tarnybiniame pranešime taip pat teigiama, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja I. S., kuri paaiškino, kad R. V. tris kartus pastūmė ją miegamajame, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 24). Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio vakarą jam paskambino I. S. ir pasakė, jog buvo nuvykusi į savo butą pasiimti savo daiktų, kai R. V. ją apstumdė, taip sukeldamas fizinį skausmą ir dėl to ji kreipėsi į policiją. Liudytojas teigė, kad kalbėdama I. S. atrodė susijaudinusi, jos balsas drebėjo, kaip suprato, ji buvo išsigandusi (1 t., b. l. 85-89). Teisiamojo posėdžio metu D. M. taip pat tvirtino, kad jam paskambino I. S. ir pasakė, jog jos vyras ar buvęs sugyventinis ją apstumdė ir todėl ji iškvietė pareigūnus. Nors bylos duomenys patvirtina, kad liudytojas D. M. gali būti suinteresuotas šios bylos baigtimi (yra nukentėjusiosios pažįstamas, kaimynas, taip pat prieš įvykį konfliktavo su R. V.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jo parodymai yra iš esmės nuoseklūs, išsamūs bei neprieštarauja surinktų įrodymų visumai. Be to, liudytojas parodymus davė prisiekęs ir būdamas supažindintas su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą.

Svarbūs įrodymų šaltiniai byloje yra ir kiti rašytiniai įrodymai, kurie taip pat patvirtina nukentėjusiosios I. S. parodymų patikimumą. Nukentėjusiosios pareiškime užfiksuota, kad I. S. pranešė apie tai, jog R. V. paėmęs ją rankomis už pečių, tris-keturis kartus pastūmė, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 7). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas, jog pranešėja negali pasiimti daiktų, buvęs sugyventinis stumdosi namuose (1 t., b. l. 24). Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad pokalbio metu su Bendruoju pagalbos centru nukentėjusioji I. S. nurodė, kad negali pasiimti daiktų iš buto, buvęs sugyventinis ją pastūmė, „koliojo“, yra liudininkų (1 t., b. l. 32-33). Policijos pareigūno „BODY“ kamerų atlikto pokalbio su I. S. vaizdo ir garso apžiūros protokole taip pat užfiksuota, kad nukentėjusioji pareigūnams parodė, jog R. V. paėmė ją už pečių ir pradėjo stumdyti, stūmė tris-keturis kartus ir dėl to ji pajuto fizinį skausmą (1 t., b. l. 36-37). Tai, jog įvykio metu nukentėjusioji I. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymius kūno sužalojimus, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, kairiame žaste. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2020-10-12 apie 16 val.), kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 43). Taigi, byloje esantys įrodymai laikytini pakankamais, kad būtų galima nustatyti nukentėjusiosios parodymų patikimumą bei objektyvią tiesą byloje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis patvirtino žinojęs, jog I. S. turi sveikatos problemų dėl dešinės rankos traumos peties srityje, taigi suvokė, kad savo veiksmais, sugriebdamas jai už rankų, pečių ir spausdamas bei, laikydamas už rankų ir stumdydamas, sukels jai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.

Nors nukentėjusioji I. S., kviesdama pagalbą į įvykio vietą, Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad yra liudininkų, tačiau tai nėra įrodymai, kurie patvirtintų kaltinamojo nurodytą versiją, kad jis neatliko ar tuo labiau negalėjo atlikti inkriminuojamų veikų. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto įrašo girdisi, jog nukentėjusioji kalba labai susijaudinusi. Iš vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą jokių kitų asmenų be nukentėjusiosios ir įtariamojo joje nebuvo. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje teigė, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko viena. Liudytojais apklausti D. M. ir D. M. neneigė, jog įvykio dieną buvo nuvykę pas kaltinamąjį, tačiau keliomis valandomis anksčiau, nei į butą daiktų pasiimti nuvykusi nukentėjusioji. Pastebėtina, jog nukentėjusiajai iš esmės būtų naudinga, jog įvykį būtų matę kaltinamojo nurodyti asmenys, kurie galėtų patvirtinti apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą, todėl nukentėjusiajai nėra pagrindo meluoti apie tai, jog į butą ji atvyko viena.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad kaltinamasis R. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai I. S.. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad darydamas minėtus veiksmus kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir, tai suvokdamas, norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios pobūdį, veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-7-109/2013, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-186-689/2020 ir kt.). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų bei nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, jai taip pat buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis R. V. kaltę viso proceso metu neigė, o jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiosios sužalojimą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad tyčinis fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas gali būti traktuotini kaip mažareikšmiai kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstama veika padaryta recidyvisto (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamojo R. V. neblaivumas įvykio metu alkotesterio pagalba arba kraujo mėginiu nebuvo nustatinėjamas, o kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad įvykio metu buvo blaivus. Byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog R. V. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent tai turėjo įtakos jos padarymui.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra teistas du kartus, abu kartus už smurtinius nusikaltimus I. S. atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, taip pat buvo atleistas (2013 m.) nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 165-168, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 169-173), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neįgalus (30 procentų darbingumas). Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį (BK 48 str.).

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2021-10-12 iki 2021-10-13 – viena para (1 t., b. l. 133, 135).

Kardomąją priemonę, pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti (1 t., b. l. 162-163).

Nukentėjusioji I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios R. V. (2 t., b. l. 78). Ieškinyje nurodė, kad dėl R. V. nusikalstamų veiksmų ji patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, jautė baimę ir pažeminimo jausmą, po įvykio jaučia nuolatinį stresą, nerimą, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą, kadangi negali įeiti į jai priklausantį butą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai visa apimtimi negali būti taikomas, nes padarytą neturtinę žalą tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nagrinėjamu atveju dėl kaltinamojo R. V. padarytos veikos I. S. buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kraujosruvos peties ir žastų srityse. Nėra abejonių, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kentėjo fizinį skausmą, patyrė nepatogumus, kitus neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 5000 eurų sumos prašo už patirtą skausmą, baimę, moralinį pažeminimą. Nukentėjusiosios pateikti duomenys patvirtina, jog jos dešinysis petys iki įvykio buvo traumuotas ir įvykio metu trauma nebuvo išgijusi, taigi, kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiajai galėjo sukelti didesnį fizinio skausmo pojūtį nei įprastai sveikam asmeniui, be to, po įvykio ji ir toliau lankėsi pas gydymosi įstaigose dėl tos pačios traumos (2 t., b. l. 146-148). Tačiau civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios neigiamais išgyvenimais bei nepatogumais dėl bendro turto naudojimo su kaltinamuoju, nėra priežastiniu ryšiu susijusios su padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padariniais, todėl nėra vertinamos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, neįgalus), žalos padarymo aplinkybes (smurtiniai veiksmai buvo trumpalaikiai, neintensyvūs), darytina išvada, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą bus pasiekta prašomos neturtinės žalos dydį sumažinus iki 300 eurų.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiosios I. S. atstovavimą (381,78 eurų advokato užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo R. V. (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktiniai diskai (2 vnt. prie 1 tomo bylos viršelio) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – vieną parą.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. V. I. S. 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. V. valstybės naudai 381,78 eurų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus patirtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos.

Kompaktinius diskus (2 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.