Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

nedalyvaujant institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo bylos tyrimą ir priėmusios nutarimą atstovui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atstovo advokato Vitalijaus Vasilionoko skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Alytaus AVPK) vyresniojo tyrėjo V. P. priimto 2022-11-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.52-ANR_N-5674-2022 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo priimtu 2022-11-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.52-ANR_N-5674-2022, R. M. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 180 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.

R. M. buvo nubaustas dėl to, kad 2022-10-06 12.03 val., Varėnos rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 72.00 km, vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje įspėjamuoju ženklu Nr.110 (šalutinis kelias iš kairės), t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teismų praktiką, nutarimas yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis ANK bei kitų teisės normų; nutarimas yra pagrįstas, kai išvados dėl administracinio nusižengimo sudėties, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo arba nekaltumo, administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir kitų klausimų, padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, kai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti) užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašytas ir išsiųstas transporto priemonės – Ford Mondeo, v.nr.(duomenys neskelbtini) savininkui (valdytojui) R. M..

Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (ANK 611 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu.

Tokio turinio pranešimas 2022-10-06 buvo išsiųstas R. M., kuriame nurodyta jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. R. M. nepateikė jokio paaiškinimo dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nenurodė kito asmens, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. R. M. neįvykdžius administracinio nurodymo (kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu) ir nepranešus nurodytų duomenų, kas administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, kaip ir buvo numatyta administraciniame nurodyme.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

2022-11-24 nutarime nurodyta, kad nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas administracinio nusižengimo faktas, vieta ir esmė, policijos tarnybinio automobilio priekinio ir galinio vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus, kiti byloje gauti duomenys.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jame nėra šio asmens paaiškinimo, neišreikšta pozicija – sutinka ar nesutinka su surašytu administraciniu nusižengimo protokolu. Policijos tarnybinio automobilio priekinio ir galinio vaizdo kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai yra neinformatyvūs identifikuojant transporto priemonės vairuotoją, t. y. nesimato koks asmuo 2022-10-06 12.03 val. kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas 72.00 km vairuoja transporto priemonę. Išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nusižengimus neįrodo ir nekvalifikuoja nusižengimo.

Iš teismo posėdyje pateikto rašytinio skundą padavusio asmens atstovo paaiškinimo matyti, kad R. M. nepripažįsta, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodytu laiku, būtent jis vairavo automobilį Ford Mondeo, v.nr.(duomenys neskelbtini).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į skundžiamo nutarimo motyvus, spręstina, kad Institucijos pareigūnas netinkamai įvertino administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę bei pažeidė ANK 569 straipsnio reikalavimus, kas esmingai įtakojo nutarimo išvadas dėl R. M. kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju R. M. veiksmuose nėra įrodyti ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymiai, todėl remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena jo atžvilgiu negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, 2022-11-24 nutarimas, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena pagal šį straipsnį ir dalį nutrauktina.

ANK 431 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos Saugaus automobilių eismo keliais įstatymu (toliau-SAEKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą, kai vairuojant transporto priemonę padaryti šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus automobilių eismo keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (4 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko),rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad R. M. tinkamai aptartos pareigos neatliko. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu galėjo naudotis keli asmenys, nenurodant visos įstatyme reikalaujamos informacijos, negali būti vertinami kaip tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje, atlikimas (Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-1073/2021).

Administracinio nusižengimo protokolas R. M. pagal ANK 431 straipsnio 3 dalį yra nesurašytas, todėl akivaizdu, kad teismas negali tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bei įvertinti faktines bylos aplinkybes, kadangi toks kaltinimas iš vis nepateiktas. ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Tam, kad nebūtų pažeistos R. M. įstatymo garantuojamos procesinės teisės, t. y. teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nurodytais principais, o tame tarpe ir asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principu. ANK 642 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Tam tikra išimtimi laikytina ANK 635 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, Nr. 2AT-66-976-2017).

Sprendimas panaikinti Institucijos pareigūno priimtą nutarimą ir grąžinti bylą atlikti tyrimą, iš esmės motyvuojamas tuo, kad nėra aiški kaltinimo esmė, nes Institucijos pareigūnas neatliko visų būtinų veiksmų tinkamai išsiaiškinti veikos aplinkybes, kaip yra nurodyta ANK 567 straipsnyje.

ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys, turintys reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos surašytas 2022 m. spalio 6 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 52-ANR_P-9080-2022 neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nenurodytas tinkamas pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, atlikimas. Šiuo atveju netinkamas protokolo surašymas pažeidė R. M. teisę į gynybą ir turėjo įtakos neteisėto Institucijos nutarimo priėmimui. Dėl to pirmosios Institucijos 2022-11-24 nutarimas naikinamas, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai naujo tyrimo atlikimui (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.AN2-455-658/2020).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 640 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. P. 2022-11-24 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.52-ANR_N-5674-2022, kuriuo R. M. buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, kai jo veika neturi nurodyto administracinio nusižengimo požymių ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.