- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- AN2-455-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00748-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti (nagrinėti).
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. T.
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties E. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. T. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. sausio 16 d. 14 val. 8 min., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 153 punkto reikalavimus, kad transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietoje, paženklintoje siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, jos ribose.
Atsiliepimas
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. T. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą. Institucija pateikė teismui atsiliepimą į E. T. skundą, kuriuo prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi E. T. skundo netenkino ir Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, jog E. T. automobilis Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas tarp dviejų stovėjimo vietų – skirtų neįgaliesiems ir šeimoms, t. y. ne parkavimui skirtoje vietoje, bet prie kiekvienos neįgaliesiems skirtos parkavimo vietos esančiame praėjime, skirtame neįgaliam asmeniui be trukdžių išlipti iš automobilio, nes šis praėjimas yra žymiai siauresnis nei įprasta parkavimo vieta ir jame neužvažiuodamas ant linijų netilptų nei vienas standartinio pločio automobilis, bei minėtas praėjimas paliktas be bortelių. Teismas taip pat nustatė, kad automobilio kėbulas pateko į neįgaliųjų stovėjimo vietos ribas ir taip atėmė galimybę iš neįgalaus asmens ne tik išlipti, bet ir toje vietoje apskritai pastatyti automobilį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad E. T. pažeidė KET 150.10, 152 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde E. T. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį pakeisti – panaikinti Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Skunde teigiama, kad iš nuotraukų matyti, jog automobilis pastatytas lygiai per centrą tarp siaurų horizontaliojo ženklinimo linijų, t. y. tiek dešinės, tiek kairės automobilio pusių ratai buvo kažkiek užvažiavę ant siaurų horizontaliojo ženklinimo linijų, bet jų nekirto. Dėl automobilio gabaritų tarp šių siaurų horizontaliojo ženklinimo linijų kitaip automobilio pastatyti nebuvo įmanoma. Pažymima, kad KET 153 punkte ir KET 3 priedo 1.1 punkte imperatyviai nenurodoma, kad transporto priemonė negali kirsti siaurų ištisinių horizontaliojo ženklinimo linijų, bet priešingai, leidžia jas kirsti stovėjimo vietoje linijų ribas viršijant automobilio gabaritams. Taigi, ANK 417 straipsnis nebuvo pažeistas.
4.2. Skunde nurodoma, jog šalia kiekviena iš stovėjimo vietų yra aiškiai pažymėta atitinkamais ženklais „P“ su papildomomis lentelėmis, kuriose pavaizduoti neįgaliojo ir šeimos simboliai. Tuo tarpu vieta, kurioje apeliantas pastatė automobilį, neišsiskyrė iš daugumos šio prekybos centro automobilių stovėjimo vietų, kurios nepažymėtos atitinkamais ženklais, o stovėjimo vietą nurodo tik siauros baltos ištisinės juostos. Taip pat ši vieta nepažymėta jokiais išskirtiniais ženklais ar ženklinimu, kuris nurodytų draudimą toje vietoje statyti automobilį. Dėl to apdairiam, atidžiam žmogui sunku suvokti, dėl kokių priežasčių būtent šioje vietoje negalima statyti automobilio. Apelianto dažniausiai lankomuose prekybos centruose praėjimai ir draudžiamos stovėjimo vietos visada pažymėti aiškiai, nesukelia abejonių, t. y., praėjimai žymimi plačiomis horizontaliojo ženklinimo linijomis. Be to, ši vieta nėra žymiai siauresnė nei įprasta parkavimo vieta, nes mažesni už apelianto automobiliai šioje vietoje tilptu neužvažiuodami ant linijų.
4.3. Skunde pažymima, kad šalia iš kairės ir dešinės esančiose stovėjimo vietose, kurių yra virš dešimt, taip pat ir neįgaliųjų, nėra nei vienos parkavimo vietos su atskiru ar panašiu praėjimu, skirtu neįgaliajam asmeniui išlipti iš automobilio. Be to, ir iš pirmosios instancijos teismo nutarties neaišku, kam ši vieta skirta neįgaliesiems ar šeimoms. Apelianto nuomone, vien tai, kad minėta vieta palikta be bortelių ir iš to spręsti, kad tai ne parkavimo vieta, yra problematiška. Toje vietoje visur yra susiliejantis trinkelėmis išklotas pakilimas. Be to, KET nenurodo, kad draudžiama statyti automobilį šalia vietos, kur nėra bortelių.
4.4. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad apelianto automobilis pateko į neįgaliųjų stovėjimo vietos ribas, taip atimdamas galimybę iš neįgalaus asmens ne tik išlipti, bet ir toje vietoje pastatyti automobilį. Statydamas automobilį apeliantas buvo įsitikinęs, kad automobilį stato siauromis ištisinėmis horizontaliojo ženklinimo linijomis apibrėžtoje parkavimo vietoje. Be to, šalia buvo virš dešimt laisvų neįgaliųjų stovėjimo vietų. Todėl šitaip apelianto pastatytas automobilis negalėjo trukdyti kitam asmeniui įvažiuoti į stovėjimo vietą ir taip pažeisti KET 150.10 ir 152 punktų reikalavimų. Pažymima, kad automobilio parkavimas truko tik apie 10–15 min.
4.5. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas inkriminavęs papildomai KET 150.10 ir 152 punktų reikalavimų pažeidimus pats pažeidė nešališkumo, rungimosi ir dispozityvumo principus, kadangi kaltinimus pagal naujus KET punktus ir su juo susijusias aplinkybes nurodė tik skundžiamoje nutartyje. Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant skundą šios aplinkybės ir jomis pagrįsti kaltinimai visiškai nebuvo nurodyti. Dėl to buvo atimta galimybė nuo šių kaltinimų gintis. Apelianto nuomone, reikia vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantas apie 8-10 metų nėra turėjęs administracinių nuobaudų ir iki šio įvykio nebaustas bausmėmis, numatytomis Baudžiamajame kodekse. Šiuo atveju Institucija jį nubaudė už kelių centimetrų užvažiavimą ant siauros ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, kas neprieštarauja KET 153 punkto reikalavimams.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime į E. T. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje užtenka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių apelianto padarytą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Institucijos nuomone, pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad apelianto transporto priemonė pastatyta nesilaikant horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimų. Tai aiškiai matosi KET pažeidimo metu darytose nuotraukose. Automobilių stovėjimo aikštelės pagrindinė paskirtis yra transporto priemonių statymas, tačiau tai nereiškia, kad vien dėl šios paskirties visoje jos teritorijoje transporto priemonės gali būti statomos kiekvieno asmens individualiai pasirinktu būdu, juolab, kai joje horizontalusis kelio ženklinimas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia aikštelės savininko ar valdytojo valią dėl transporto priemonių parkavimo būdo. Iš viešai interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini) pateiktų Bendrųjų reikalavimų lankytojams matyti, kad juose nurodytos taisyklės taikomos visiems prekybos centro lankytojams, ir kiekvienas iš jų, patekęs į prekybos centrą, automatiškai patvirtina, kad yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis ir įsipareigoja jų laikytis. Reikalavimų 4 punkte nurodyta, kad prekybos centro lankytojai privalo laikytis įspėjamųjų ženklų, instrukcijų ir kitų nuorodų. Be to, jų 7 punkte nurodyta, kad prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėse, transporto priemonės statomos, vadovaujantis įrengtų ženklų reikalavimais ir apribojimais. Akivaizdu, kad minėtoje teritorijoje automobilių ir kitų transporto priemonių statymas galimas tik specialiai tam skirtose vietose, kurių ženklinimas atitinka KET.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą ir pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą. Taigi administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.
7. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju E. T. apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino KET 153 punkto reikalavimus, kurie nedraudžia stovėjimo vietoje kirsti siaurų ištisinių horizontaliojo ženklinimo linijų jas viršijant automobilio gabaritams. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik skundžiamoje nutartyje apeliantui papildomai inkriminavo padarius KET 150.10 ir 152 punktų reikalavimų pažeidimus, tokiu būdu pažeisdamas administracinėje teisėje įtvirtintus nešališkumo, rungimosi, dispozityvumo principus. Tai apeliantui sukliudė efektyviai ir veiksmingai naudotis teise į gynybą.
9. ANK 566 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nurodytais principais, o tame tarpe ir asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principu. ANK 642 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde. Analogiškos nuostatos taikomos ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ANK 652 straipsnio 2 dalis). Tam tikra išimtimi laikytina ANK 635 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Kartu pažymėtina, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, Nr. 2AT-66-976-2017).
10. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad E. T. Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeidė KET 153 punkto reikalavimus. Tuo tarp pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs E. T. skundą, skundžiamoje nutartyje nurodė, jog apeliantas pažeidė KET 150.10 ir 152 punktų reikalavimus, o dėl KET 153 punkto iš esmės nieko nepasisakė. Dėl to sutiktina su apelianto teiginiais, kad apylinkės teismas nepagrįstai tik skundžiamoje 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartyje inkriminavo E. T. pažeidus KET 150.10 ir 152 punktų reikalavimus ir apie galimą kaltinimo keitimą nepranešė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bei to net nenagrinėjo teismo posėdyje ir nesuteikė teisės gintis.
11. Be to apygardos teismas konstatuoja ir tai, kad iš bylos duomenų nėra galimybės tiksliai nustatyti ar E. T. automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė tarp dviejų stovėjimo vietų – skirtų neįgaliesiems ir šeimoms, ne parkavimui skirtoje vietoje, bet prie kiekvienos neįgaliesiems ir šeimoms skirtos parkavimo vietos esančiame praėjime, skirtame asmenims be trukdžių išlipti iš automobilio, ar tarp minėtų stovėjimo vietų įsiterpusiai paprastai stovėjimo vietai, kuri dažniausiai būna pažymėta tik siauromis ištisinėmis horizontaliojo ženklinimo linijomis. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti tik tiek, kad vieta, kurioje buvo pastatytas apelianto automobilis, yra siauresnė nei kitos matomos įprastos automobilių stovėjimo vietos, o iš priešingoje pusėje pastatytų galimai „P“ ženklų su papildomomis lentelėmis matyti, kad tokie tarpai yra padaryti kas antra vieta. Iš to tik būtų galima spręsti, kad tokios vietos, nors nėra pažymėtinos specialiu ženklinimu, draudžiančiu jose sustoti ir stovėti, yra skirtos būtent neįgaliesiems ir šeimoms išlipti iš šalia jiems skirtų aiškiai atitinkamais ženklais ir kelio ženklinimu pažymėtų specialių stovėjimo vietų, tačiau tokią prielaidą patvirtinančių įrodymų nėra. Be to ir KET nėra nustatyta, jog tokios vietos turi būti pažymėtos kokiu nors specialiu ženklinimu. Tačiau svarbiausiai tai, jog byloje nėra tikslių duomenų, kad būtent toje pusėje, kurioje buvo pastatytas apelianto automobilis, nustatyta tokia pati automobilių stovėjimo tvarka kaip ir priešpriešinėje pusėje už pėsčiųjų tako, nes yra pateiktos tik iš arti nufotografuoto E. T. automobilio nuotraukos, bet nepateiktas bendras iš toliau matomas stovėjimo vietų vaizdas. Be to, administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios nuotraukos patvirtinta, kad automobilio Mersedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulas tik truputi patenka į neįgaliųjų stovėjimo vietos ribas, tačiau tiksliai nenustačius, jog automobilis pastatytas vietoje, skirtoje išlipti neįgaliesiems, šiuo metu negalima konstatuoti, kad atima galimybė iš neįgalaus asmens ne tik išlipti, bet ir toje vietoje pastatyti automobilį.
12. Taigi, be to, jog nėra išsamiai atliktas tyrimas, atsirado prieštaravimai tarp pirmosios instancijos teisme nustatytų ir Institucijos protokole užfiksuotų bei į jos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą perkeltų administracinio nusiengimo aplinkybių, t. y. apylinkės teismas ir Institucija E. T. veiksmuose įžvelgė skirtingų KET punktų reikalavimų pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
13. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole tiksliai ir teisingai turi būti nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė, taip pat pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, t. y., svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą.
14. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2-2012, Nr. 2AT-6-628/2019).
15. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2016, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-66-976/2017, Nr. 2AT-10-693/2018). Taigi, nei apylinkės teismas, nei apeliacinės instancijos teismas negali keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinio, nes tai pažeidžia asmens įstatymo garantuojamas procesines teises: teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.
16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje Institucijos surašytas 2020 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-7935-2020 neatitinka jo turiniui keliamų ANK 609 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nurodytas KET 153 punkto reikalavimų pažeidimas galimai neatitinka realių E. T. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, kurios protokole suformuluotos pagal minėtą KET punktą. Šiuo atveju netinkamas protokolo surašymas pažeidė E. T. teisę į gynybą ir turėjo įtakos neteisėtų Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties priėmimui. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis ir Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimas naikinami, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai netinkamai surašyto protokolo anuliavimui ir naujo tyrimo atlikimui.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aukštesnės instancijos teismo nutartis neprieštarauja Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarčiai. Pastarojoje nors ir buvo sprendžiamas klausimas dėl galimų Institucijos pareigūno surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, tačiau buvo analizuojami visiškai kiti pažeidimai, t. y. aiškintasi, ar užtenka pažeidimo esmę aprašyti pažodžiui perkeliant KET punkto nuostatas, ir kokie alternatyvūs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimo sudėtį sudarantys veiksmai E. T. inkriminuoti. Tuo tarpu šia nutartimi konstatuota, kad E. T. galimai pažeidė visiškai kitus KET punktus, nei nurodytas jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, tačiau atsakant į tai reikalingas papildomas duomenų, nurodytų nutartyje surinkimas, ir esant tam pagrindui – kvalifikavimas pagal atitinkamus KET punktus, suteikiant galimybę E. T. žinoti ir gintis nuo šių kaltinimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
E. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5437-2020 E. T. administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo tyrimo atlikimui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.