- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-492-1020/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, išnagrinėjęs nuteistojo V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas V. D. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) 2016 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 59-77 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. 2009 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo, 2012 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo ir 2013 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio l dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia: 2011 m. gruodžio 1 d. Bausmės pabaiga: 2018 m. gruodžio 1 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis atliko 2015 m. birželio 1 d. Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, metu, t. y. 2016 m. kovo 24 d. -2 metai 8 mėnesiai 7 dienos.
2016 m. kovo 16 d. V. D. pateikė prašymą Komisijai taikyti lygtinį paleidimą be intensyvios priežiūros.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2016 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 59-77 nutarė netaikyti nuteistajam V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką (70 balų), nusikaltimams būdingą modelį, ankstesnio lygtinio paleidimo metu padarytą naują nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas ir kitas nustatytas reikšmingas aplinkybes, pagal kurias padarė išvadą, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Nuteistasis V. D. apskundė Komisijos nutarimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nutartyje atkreipė dėmesį į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį – vienas nesunkus ir keturi sunkūs smurtiniai nusikaltimai, įvertino tai, kad po 2011 m. spalio 27 d. jam taikyto paleidimo iš įkalinimo vietos prieš terminą, praėjus mėnesiui V. D. vėl padarė nusikalstamą veiką. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės rodo, jog V. D. nesitaiso, yra linkęs nusikalsti, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas. Taip pat nutartyje nurodyta, kad turi būti atsižvelgta į visuomenės interesą, į nukentėjusiųjų lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo. Teismas taip pat atsižvelgė į vidutinę nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, įvertinęs aplinkybių visumą konstatavo, kad nuteistasis V. D., būdamas laisvėje, nesilaikys įstatymų ir nusikals ir Komisijos nutarimą paliko galioti.
Šalies argumentai
Skundu V. D. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu lanko įvairius užsiėmimus, dirba tvarkiniu, dengia civilinį ieškinį, nesilaiko nuteistųjų hierarchijos, yra skatintas 2 kartus, baustas 5 kartus, tačiau baustas už režimo nesilaikymą – miegą netinkamu metu, nuobaudos seniai nebegalioja, paskutinius pusantrų metų nebuvo baustas. Skunde teigiama, kad Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi tik nuteistojo praeitimi. Nuteistasis teigia, kad už savo klaidą jau yra sumokėjęs, yra palaužtas emociškai, jo teisė į orumą ir garbę yra pažeista, asmuo prarado paskutinį mylimą žmogų – mamą, į kurio laidotuves nebuvo išleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis argumentuoja, kad lygtinai paleidžiami žymiai sunkesnius nusikaltimus padarę asmenys. V. D. nurodo, kad turi tvirtą žmogišką gyvenimo tikslą – sukurti šeimą, įsidarbinti pagal specialybę, gyventi laisvėje pagal taisykles, pasižada ateityje nenusikalsti ir nepažeidinėti įstatymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Pirma, nuteistajam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. V. D. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2015 m. birželio 1 d., taigi nuo šios dienos nuteistasis įgijo teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Antra, 2016 m. kovo 17 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-64 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi konstatuotina, kad V. D. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.
Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo, įvertinta 70 balų. Didžiąją dalį (45 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, amžius pirmojo teistumo metu – 17 m., būdingas nusikaltimų modelis, pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos. Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip nuolatinis darbas ir pajamos, alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio ir pan.) sudaro tik 25 balus. Tai reiškia, kad jie nėra maži, o net ir juos sumažinus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesiektų reikiamos minimalios žemos nusikalstamumo rizikos ribos (sudarytų 45 balus, o žema rizika konstatuojama nuo 0 iki 40 balų). Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika – taip pat vidutinė. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika. Nurodytomis aplinkybėmis nėra galimybės nustatyti žemą V. D. nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu atveju turi būti vertinama alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tiek viena, tiek kita aplinkybė turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apygardos teismas nurodo, kad V. D. neatitinka trečiosios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad V. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (70 balų). Pagal teismui pateiktą medžiagą negali būti konstatuota V. D. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis šiuo metu nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą, pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą, nėra pakankama. Socialinio tyrimo išvadoje kaip pažanga bausmės atlikimo laikotarpiu įvertinta tai, kad nuteistasis mokosi vidurinėje mokykloje, įgijo suvirintojo elektra specialybę, nesilaiko kriminalinės subkultūros, atpažįsta ir suvokia savo problemas, neturi galiojančių nuobaudų. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės nerodo realaus esminio nuteistojo elgesio pokyčių ir neužtikrina to, kad asmuo, būdamas laisvėje gyvens teisės normų nepažeidžiantį gyvenimą ir nekels grėsmės aplinkiniams. Sutiktina, kad šios aplinkybės atspindi tam tikras teigiamas nuteistojo pažiūras į socialinę aplinką, kurioje jis šiuo metu yra, bei atspindi nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau šie požymiai nėra pakankami nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką vertinti kaip ženkliai sumažėjusią ir dėl to – sudarančią prielaidas taikyti lygtinį paleidimą.
Vertinant nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo laikotarpiu, turi būti nustatomos konkrečios objektyvios aplinkybės, rodančios aktyvias nuteistojo pastangas ir motyvaciją keisti savo elgesį. V. D. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio pokytį. Nuteistojo dalyvavimas reabilitacinėse programose vertinamas teigiamai ir tai rodo asmens pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. V. D. dirba įkalinimo įstaigoje, mokosi vidurinės mokyklos 10 klasėje, įgijo suvirintojo elektra specialybę. Nuteistasis nesilaiko subkultūros taisyklių. Kita vertus, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo baustas 5 kartus dėl režimo pažeidimo (4 kartus dėl dienotvarkės pažeidimo ir 1 kartą dėl konflikto su kitu nuteistuoju), skatintas 2 kartus (už gerą darbą ir elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose panaikintos nuobaudos). Nuteistasis nevartoja narkotinių medžiagų, tačiau turi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, o tai, ir pasak paties nuteistojo, iššaukia netinkamą elgesį. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, negalima pripažinti, kad V. D. elgesys įkalinimo įstaigoje išskirtinai pozityvus ar rodo tik teigiamas jo elgesio tendencijas, leidžiančias taikyti asmeniui lygtinį paleidimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl 1 nesunkaus ir 4 sunkių nusikaltimų, pasižyminčių išskirtiniu pavojingumu (įsibrovus į svetimą gyvenamąjį namą išžaginta ir apiplėšta moteris; vakaro metu parke išžaginta ir apiplėšta garbaus amžiaus (69 m.) moteris, pagrobti 3 Lt ir 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas; neblaivus vairuodamas transporto priemonę, sukėlė avariją, kurioje nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą). Tyčinės veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų, spontaniškai, siekiant gauti turtinės naudos, esant apsvaigus nuo alkoholio, neatsargi (BK 281 straipsnio 2 dalis) – ignoruojant nustatytas saugaus eismo taisykles, keliant pavojų tiek pačiam sau, tiek visiems aplinkiniams. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, jų padarymo aplinkybės rodo didelį abejingumą teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžią nepagarbą kitam žmogui, visuomenei ir yra didelio pavojingumo. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ši aplinkybė niekaip nešalina asmens pavojingumo, ja negali būti paneigiamas nusikalstamų veikų padarymo faktas. Teismas vertina tai, kad nuteistasis iš gaunamų pajamų atlygina nukentėjusiajai padarytą ir baudžiamojoje byloje patenkinus civilinį ieškinį priteistą žalą, tačiau atkreipia dėmesį, kad iš 3 197,47 eurų žalos per gana ilgą laiko tarpą, net ir turint omenyje ribotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra išieškota tik 396,33 eurų, o tai nerodo nuoširdžių nuteistojo pastangų surasti būdą atlyginti padarytą žalą. Tai rodo, kad asmuo nesiekia visais įmanomais būdais išvengti sukeltų nusikalstamų padarinių pasekmių, suvokia, kad turtiniai praradimai yra tiesiogiai susiję su jam taikoma baudžiamąja atsakomybe.
Apygardos teismas teigiamai įvertina nuteistojo motyvaciją dirbti pagal kalinimo įstaigoje įgytą (suvirintojo elektra) specialybę. Kita vertus, asmuo neturi konkrečios darbovietės, kurioje užtikrintai bus įdarbintas, išėjęs į laisvę. Taigi vien asmens noras dirbti pagal profesiją nėra pakankamas užtikrinti, kad tą jis tikrai darys. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo darė sunkias nusikalstamas veikas, siekdamas būtent ekonominės naudos sau, finansinis stabilumas, periodinės pajamos V. D. yra svarbus veiksnys, vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Pažymėtina, kad Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas itin išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nurodytas Socialinio tyrimo išvadoje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis gyvenime kelia realistiškus tikslus, susijusius su darbu, šeimos kūrimu, 2001 m. jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Asmuo laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvavo ne vienoje mokymosi programoje, lankė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupę ir AA susirinkimus, dalyvavo kūrybiniame konkurse. Apygardos teismas taip pat įvertina, kad nuteistasis, nepaisant jauno amžiaus (29 metai), yra teistas net šešis kartus, pirmą kartą – būdamas nepilnametis (17 m.), asmuo teistas dėl didelio pavojingumo nusikalstamų veikų. Itin akcentuotina, kad V. D. pakartotinai nusikalto lygtinio paleidimo metu, t. y. suvokdamas, kad rizikuoja grįžti į laisvės atėmimo vietą, tačiau to nepaisydamas. Tai patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo išvadą, kad nuteistajam sunku suvokti savo veiksmų pasekmes. Pažymėtina, kad nuteistojo nusikalstamoms veikoms yra būdingas impulsyvumas, greitos turtinės naudos siekis, jų padarymui tiesioginę įtaką daro vartojamas alkoholis. Pažymėtina, kad pagal baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, jog asmuo turi rimtą alkoholio vartojimo problemą, kurią siekia išspręsti: nuteistasis baigė „Įžanginę“ ir AA grupes, tačiau pats pripažįsta, kad dar nėra tikras ar pavyktų laisvėje atsispirti alkoholiui. Šios aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis neturi pakankamų socialinių įgūdžių kontroliuoti savo elgesį, kaip pats nurodo – neturi artimų, jį palaikančių ir suprantančių žmonių, yra impulsyvus, agresyvus, greitai praranda savitvardą, taigi yra pagrįsta rizika, kad asmuo, būdamas laisvėje, ir toliau darys nusikalstamas veikas.
Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl lygtinio paleidimo V. D. netaikymo, nagrinėjamu atveju buvo vieninga. Pastebėtina, kad teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl V. D. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai pasiekė konsensusą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant vieningam susitarimui tarp Komisijos narių, apylinkės teismui visiškai pagrįstai nekilo esminių abejonių dėl to, kad taikyti lygtinį paleidimą V. D. šiuo metu nėra.
Skundą nagrinėjantis teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas V. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus V. D. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turi būti įvertinamas viešasis interesas, visuomenės saugumo perspektyva. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Apygardos teismas taip pat pastebi, kad 2016 m. birželio 1 d. V. D. gynėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo, kuriame nurodo, kad pataisos įstaigos lygtinio paleidimo praktika yra prieštaringa ir nagrinėjamu atveju neteisėta. Prašyme nurodoma, kad vieni nuteistieji, nors visiškai neatitinka lygtinio paleidimo sąlygų, vis tiek yra paleidžiami, o V. D., kuris dirba ir savanoriškai atlygina žalą – ne. Advokatas prašo užklausti Vilniaus pataisos namų informacijos apie tai, kiek buvo lygtinai paleista asmenų, kurie neatitiko BVK 157 straipsnio reikalavimų nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d., t. y. kiek buvo panaikinta jų sprendimų. Teismas pabrėžia, kad tiek priimant Komisijos sprendimą, tiek sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek apygardos teisme nagrinėjant V. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, buvo išsamiai ir visapusiškai atsižvelgta į advokato prašyme nurodomas aplinkybes dėl V. D. darbo ir žalos atlyginimo faktų. Teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Advokato prašyme išsakytas poreikis kreiptis dėl statistinės informacijos gavimo iš pataisos įstaigos yra nesusijęs su konkrečia situacija. Nurodyta informacija apie bendras tendencijas naikinant pataisos įstaigos sprendimus neturėtų jokios įtakos teismo sprendimo konkrečiu V. D. atveju priėmimui. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį, o ne apibendrintas statistines tendencijas.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo V. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.