- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1228-992/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- S. I.
- Nukentėjusysis
- E. S., M. S.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
mažametės nukentėjusiosios M. S. atstovui pagal įstatymą V. S. (V. S.) ir atstovui pagal pavedimą advokatui Šarūnui Vadeikiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), praeityje teistas vienuolika kartų, iš kurių paskutinius:
10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 16 MGL (800 eurų) dydžio bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalyje (trys veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. I. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. I. 2023 m. kovo 2 d., apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,26 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties rankomis suėmė mažametę M. S. už kaklo ir ją smaugė, tokiu būdu sukėlė M. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
S. I. smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė šeimos narei nežymų sveikatos sutrikdymą, o mažamečiui šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. I. 2023 m. balandžio 17 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo sugyventinės E. S. atžvilgiu – žodinio konflikto metu dešine ranka tyčia sudavė nukentėjusiajai E. S. vieną smūgį į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva,
tuo pat metu S. I., 2023 m. balandžio 17 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grumtynių su sugyventine E. S. metu, sudavė mažametei nukentėjusiajai M. S. vieną smūgį į kaklo kairę pusę, taip sukėlė M. S. fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. I. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
S. I. smurtaudamas artimoje aplinkoje šeimos narei nežymiai sutrikdė sveikatą, o mažamečiui šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarytos tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: S. I. 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo sugyventinės E. S. atžvilgiu – be priežasties rankomis suėmė E. S. už kaklo ir ją smaugė, įkando į kaklą, taip sukėlė E. S. fizinį skausmą,
tuo pat metu jis, 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,76 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be priežasties rankomis suėmė mažametei M. S. už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kas pasireiškė poodine kraujosruva kakle. Šiais veiksmais S. I. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis S. I. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka teismui duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad nieko nesmaugė, pripažįsta, kad mažametę buvo suėmęs už peties. Dėl jam inkriminuoto pirmojo epizodo 2023 m. kovą kaltės nepripažįsta. Buvo susipykęs su E. S., nepamena tiksliai barnio priežasties. Tuo metu M. S. buvo kitame kambaryje. Nepamena, ar pykosi tik bute, ar E. S. buvo išėjusi į laiptinę. Negali atsakyti, ar bute buvo likęs vienas su M. S.. 2023 m. kovo mėnesį bute gyveno jis, E. S., M. S. ir E. S.. Policija tą dieną buvo atvykusi, jį sulaikė išėjusį į laiptinę, policininkai pripurškė jam dujų ir išsivežė. Nežino, kas ir dėl ko kvietė policiją. Jis buvo laiptinėje, kai pareigūnai kalbėjosi su E. S. ir M. S..
Dėl balandžio 17 d. įvykio gali paaiškinti tik tiek, kad tą dieną nešė televizorių į vaikų kambarį ir tuo televizoriumi užgavo E. S. akį. Neprisimena, kaip tiksliai buvo, ar užgavo su televizoriumi, ar E. S. į televizorių atsitrenkė pati. M. S. tą dieną jokio skausmo nesukėlė, mažametė buvo kažkur bute.
Dėl lapkričio mėnesio įvykių paaiškinti nieko negali, E. S. į kaklą nekando, M. S. nesmaugė. Įvykio dieną nematė kraujosruvos ant M. S.. Jis yra dirbantis ir namo grįžta apie 18.00 – 19.00 val. vakaro. Alkoholį vartoja namuose, grįžęs po darbo. Vaikus migdo E. S., dažniausiai vaikai eina miegoti 21.30 – 22.00 val., bet tą lapkričio vakarą jie buvo truputį išgėrę. Jis buvo išgėręs sidro. E. S. irgi buvo truputį išgėrusi. Nepamena, ar tuo metu, kai grįžo iš darbo, pas E. S. buvo svečių.
Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad E. S. pažįsta 6 metus, kartu gyvena 2 metus. Jie nori susituokti, tačiau to padaryti negali, nes E. S. dar nėra išsituokusi. M. S. ir E. S. nėra jo biologiniai vaikai, tačiau tiek jis, tiek mergaičių biologinis tėtis rūpinasi vaikais. Jis vaikus auklėja daugiau, nes jie kartu gyvena, bet vaikų tėvas pas mergaites atvažiuoja, padeda, nuveža, kur reikia. M. S. lanko darželį ir 2023 m. lankė. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusioji E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad negali tiksliai įvardinti, dėl ko įvyko konfliktas su S. I.. Konfliktai vyksta dėl jos, nes ji yra pavydi, pradeda kabinėtis, prisigalvoja nesąmonių. Ji kabinėjosi prie S. I. ir klausė jo, kodėl ilgiau užtruko, o jis, grįžęs namo, sakė jai, kad vėlavo autobusas. Tą vakarą vyko žodinis konfliktas, bet smurtinių veiksmų nebuvo. Kai ji barėsi su S. I., M. S. išbėgo į laiptinę. Mergaitė bėgo į apačią, ji išbėgo iš paskos ir gaudė M. S.. S. I. išbėgo paskui ją į laiptinę. Į laiptinę išėjo du kaimynai, M. S. be žodžių įbėgo pas kaimynę. Kaimynė paklausė, kas nutiko, ar nemuša, ji [E. S.] atsakė kaimynei, kad niekas nemuša, tiesiog vaikas įbėgo. Kaimynė teiravosi, ar policijos nereikia, atsakė, kad nereikia. Pasiėmusi M. S. nuėjo namo, laiptinėje liko S. I. su kaimynu. M. S. klausė, ar ją skriaudė, mergaitė sakė, jog niekas neskriaudė. M. S. sakė, kad bijo, norėjo važiuoti pas tėtį. Kai S. I. grįžo namo, tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl ko, kad ji išbėgo į laiptinę ir pradėjo skųstis kaimynams. Tą dieną policijos pareigūnus iškvietė kaimynai. S. I. nieko nesmaugė, nemušė. Kai atvažiavo pareigūnai, jie nieko neklausė, iškvietė greitąją pagalbą, kuri apžiūrėjo ją ir M. S., įvertino, kad viskas yra gerai. Pareigūnai griebė S. I. į laiptinę, sudaužė jo telefoną, mušė matant M. S., dukra verkė, kad policija bloga. Kai S. I. grįžo po sulaikymo, buvo visas mėlynas. Pripažįsta, kad visus kartus tyrėjai duodama parodymus, melavo. Negali pasakyti, kodėl taip elgėsi, kodėl melavo.
Dėl balandžio 17 d. gali paaiškinti, kad pas ją buvo atvykusi draugė, su kuria virtuvėje gėrė šampaną, o S. I. ir vaikai buvo kitame kambaryje. Nors ji ir gyvena su S. I., tačiau ji miega su vaikais kitame kambaryje, nei miega S. I.. Kadangi jie namuose turi vieną televizorių, pasakė S. I. televizorių neštis į savo kambarį. Šalia virtuvės yra S. I. kambarys, kai S. I. nešė televizorių, ji atsitrenkė dešinės akies apatiniu voku į tą televizorių. Jai atsirado kraujosruvos, ištino akis, po šio įvykio draugė iš karto išėjo namo. Kai atsitrenkė į televizorių, ji pradėjo šauktis S. I. pagalbos, sakė jam, kad nieko nemato. Ji supyko, klausė S. I., kodėl paliko, o S. I. jai sakė, kad skambins buvusiam vyrui ir sakys, kad tai jis [S. I.] ją sumušė. Ji ir paskambino savo buvusiam vyrui V. S. ir paprašė jo atvažiuoti dėl pamuštos akies. Kai atvažiavo V. S., klausė, kas atsitiko, kad ji sumušta, tačiau jam atsakė, kad niekas jos nemušė. Ji prašė V. S. pasiimti vaikus, o V. S. liepė jai kviesti policiją. Ji sakė, kad policijos nekvies, nes yra išgėrusi, bijojo dėl vaikų. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad ją sumušė. V. S. tuo metu buvo kartu. Pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, medikai tiek ją, tiek vaikus apžiūrėjo. Vaikams viskas buvo gerai, o ją dėl ištinusios akies išvežė į Santariškių ligoninę. Santariškėse medikams sakė, kad pretenzijų niekam neturi. Tada ji paskambino V. S., kuris tą vakarą buvo pasiėmęs vaikus, ir grįžo nakvoti pas V. S. namuose buvusius vaikus. V. S. nemėgsta S. I., todėl ir pagalvojo, kad ją sumušė būtent S. I..
Lapkričio mėnesį namuose ji sėdėjo kartu su S. I.. S. I. gėrė sidrą, ji – šampaną, jokių kivirčų ar barnių tarp jų nebuvo. Apie 21.30 val. ji ėjo migdyti vaikų. Ji nuėjo pas S. I. į kambarį ir su juo susipyko. Jei neklysta, tą vakarą pas juos svečiavosi draugas. Vaizdo skambučiu jai skambino V. S., kuris girdėjo, kaip ji barasi su S. I.. Išgirdęs barnį, V. S. iš karto atvažiavo pas ją, stovėjo po langais ir prašė jos išeiti. S. I., pamatęs V. S., neapgalvotai užtrenkė duris. V. S. bandė patekti pas juos į butą, bet negalėjo atidaryti durų, pusę valandos skambino į duris, nes galvojo, kad durų jam specialiai neatidarė. Tada pradėjo verkti M. S., atsikėlė iš miegų, pamatė tėtį. V. S. iškvietė policijos pareigūnus. Ji sakė pareigūnams ir V. S. lipti pro balkoną, nes durys užstrigusios. Pareigūnai atsuktuvu atrakino duris ir užėjo į vidų. Pareigūnams ji sakė, kad S. I. smaugė dukrą. Tada M. S. pradėjo rodyti neva sumušimo vietas, o M. S. yra sausa, paraudusi oda. Mergaitė pati apsidraskė nagais, o pasakė, kad jai įkando S. I.. Atvykę medikai apžiūrėjo mergaitės kaklą ir klausė, kaip ją apdraskė, nagais ar rankomis, nes kandimo žymių nesimatė. Medikai nei jos, nei vaikų tą vakarą neišsivežė. Pareigūnai išsivedė S. I.. Pareigūnai jos klausė, ar ji rašys pareiškimą, ji atsakė teigiamai. Paskui sužinojo, kad S. I. buvo skirtas suėmimas ir nuvažiavusi pas tyrėją pripažino, kad viską melavo. Prašė tyrėjos bausti ją už melagingus parodymus.
Atsakydama į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad nuo paskutinio įvykio nei ji, nei S. I. alkoholio nebevartoja, S. I. pradėjo sportuoti. 2023 m. gruodžio 28 d. sužinojo, kad laukiasi S. I. vaiko. Vaikai myli S. I.. S. I. žino ir auklėtojos, ir vaiko teisių darbuotojos. M. S. dievina S. I., myli jį taip, kaip nemyli jos, mamos. Namuose nebuvo S. I. mėnesį, tai mergaitės piešė jam balionus, sakė, kad ji yra bloga mama dėl to, kad S. I. nėra namuose. S. I. padeda jai buityje, leidžia laiką su mergaitėmis. S. I. ir jos dukrų ryšys yra artimas ir stiprus. Šiuo metu su S. I. sutaria labai gerai, nesipyksta. Tiek jai, tiek jos dukroms su S. I. yra saugu. Gailisi, kad ikiteisminio tyrimo metu prišnekėjo nesąmonių tyrėjai, prašo galimybės susitaikyti su S. I., jai sunku, kad jie kartu negyvena, jai labai jo reikia.
Nukentėjusios mažametės M. S. atstovas pagal įstatymą V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nematė, kokiu būdu nukentėjo E. S.. Žino, kad tarp E. S. ir S. I. buvo konfliktas. Atvykęs matė, kad S. I. nėra namuose. Namuose buvo E. S., jai sakė kviesti policiją. Jis du kartus pas E. S. buvo atvykęs ir du kartus liepė jai kviesti policiją. Tikslių datų, kada vyko pas E. S., nepamena. Kai pirmą kartą atvyko pas E. S., matė, kad E. S. paakyje buvo kraujosruva, todėl jai ir liepė kviesti policiją. Nevertė to daryti, tiesiog pasakė, kad ji kviestų pareigūnus. Tą kartą S. I. namuose nebuvo, buvo tik E. S. ir mergaitės. Ant vaikų nesimatė sužalojimų, mergaitės nesiskundė, buvo ramios. Buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, ją iškvietė policija. Kvietė dėl to, kad apžiūrėtų E. S. ir vaikus.
Bendravo su M. S., mergaitė pasakojo, kad namuose buvo konfliktas. Tai galėjo būti balandžio 17 d. data. Namuose pas E. S. matė plaukų kuokštą. Ieškodamas raktų, ant spintos matė švirkštus. E. S. bute yra du kambariai, du televizoriai. Kažkuriuo metu buvo vienas sudaužytas televizorius. Kaip buvo sužalota M. S., nežino. Savo vaikus mato dažnai, nuveda M. S. į darželį, pasiima iš jo. Mergaitės lieka pas jį nakvoti. Kai vyko konfliktas tarp E. S. ir S. I., jam vaizdo skambučiu paskambino E. S.. Po kurio laiko vaizdo skambutis nutrūko ir E. S. paskambino be vaizdo. Vaizdo skambučio metu jis matė mėlynę E. S. veide. E. S. prašė jo atvažiuoti. Tokie prašymai iš E. S. yra nedažni. Pas E. S. atvažiavo gal po 45 min. Duris jam atidarė pati E. S., S. I. tuo metu namuose nebuvo, buvo vaikai ir jau atvykę pareigūnai. Ką M. S. pasakojo pareigūnams, negirdėjo. Gali būti, kad sakė, jog jei E. S. nekvies pareigūnų, jis neims vaikų. Atstovas pagal įstatymą į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas J. V. (J. V.) teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name. Apie 20.00 val. atbėgo S. I. podukra, paskambino į duris ir pasakė, kad ją smaugė, tada atbėgo S. I. žmona ar sugyventinė ir paprašė iškviesti policiją, todėl jie ir iškvietė pareigūnus. Tai mergaitei, kuri pas juos atbėgo, gal (duomenys neskelbtini) metai. S. I. šeima gyvena virš jų buto. Uošvis atidarė duris mergaitei, po to jis pats [liudytojas] išėjo į laiptinę. Klausė mergaitės, kas atsitiko, ji sakė, kad ją S. I. smaugė. Rodė į S. I. pirštais, nes S. I. jau buvo irgi išėjęs į laiptinę. Mergaitė atrodė išsigandusi, verkė. Paskui atėjo mergaitės motina, sakė, kad vyksta barniai. Nei ant vaiko, nei ant motinos nematė mėlynių ar apibrozdinimų. Motina irgi atrodė išgąsdinta.
Pareigūnus iškvietė jis [liudytojas], pranešė, kad šeimoje vyksta barniai, atbėgo vaikas, mažas vaikas verkia. Kai skambino policijai, S. I. buvo laiptinėje, tikriausiai girdėjo, kad jis kviečia policiją, todėl elgėsi ramiai. Mama ir mergaitė grįžo į savo butą ir užsirakino, S. I. liko stovėti laiptinėje. Liudytojas girdėjo, kad S. I. beldėsi į savo buto duris. Po 10 – 15 min. atvyko pareigūnai ir su antrankiais išsivedė S. I.. Yra girdėjęs žodinių šių kaimynų konfliktų, tačiau vaikų verkimo negirdėjo. Kaimynė [E. S.] rodė jam, kad jos plaukai pakaušyje buvo išplėšti. Liudytojas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Dėl S. I. 2023 m. kovo 2 d. sukelto fizinio skausmo mažametei M. S.
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2023 m. balandžio 6 d. apklausta nukentėjusioji M. S. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai, gyvena su S. [S. I.] visą laiką, jis labai geras. Dar gyvena mama ir sesė, tėtis gyvena vienas. Sutinka pasikalbėti, kaip jie su S. [S. I.] gyvena. S. [S. I.] labai valgo ir geria vandenį, alų. Turi dar labai gražių piešinių. Sutaria gražiai. Žaidžia, spalvina. Mama su S. [S. I.] irgi gražiai sutaria. Kai jai kažkas neišeina, padeda S. [S. I.]. Pas ją buvo policija ir mušė S. [S. I.]. S. [S. I.] buvo negeras, todėl atvažiavo policija. Nežino, ką jis padarė. Mama sakė, kad nieko negalima sakyti, nes tada S. [S. I.] išveš. Policija buvo tik vieną kartą. Su ja S. [S. I.] elgiasi labai gražiai. Policijos ji bijojo, nes ją išgąsdino. S. [S. I.] jos nėra paėmęs už kaklo. Negalima sakyti, kad ją smaugė, nes tada S. [S. I.] ištemps ir jie jo neturės. Taip mama sakė sakyti. Policijos pareigūnams nesakė, kad S. [S. I.] ėmė ją už kaklo, nes negalima taip sakyti. Kai policijos pareigūnai dar nebuvo atvažiavę, neverkė. Jaučiasi gerai (1 t., 122 – 124 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 2 d. – kovo 3 d. liudytoja E. S. parodė, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 20.50 val., savo nuomojamame bute buvo su drauge, kai namo grįžo jos sugyventinis S. I., kuris pradėjo triukšmauti ir konfliktuoti, buvo nepatenkintas tuo, kad namuose yra jos draugė, reikalavo, kad ji išeitų. Draugė išvyko. S. I. toliau konfliktavo su ja, šaukė ant jos ir įžeidinėjo. Norėjo, kad S. I. išeitų ir bandė iš spynos pasiimti buto raktus, tačiau S. I. jai neleido to padaryti. Tuomet bandė išeiti į bendrojo naudojimo laiptinę, tačiau S. I. ją traukė už rankos į butą. Kažkuriuo metu ji laikydama ant rankų E. S. [mergaitę] išbėgo į bendrojo naudojimo laiptinę, o bute kartu su S. I. liko M. S.. Į laiptinę iš vieno pirmame namo aukšte esančių butų išėjusi kaimynė paklausė jos, ar S. I. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Ji atsakė, kad ne, tačiau taip pat kaimynei pasakė, kad turi grįžti į butą, nes jame liko jos dukra M. S.. Pokalbio metu iš buto išėjo M. S. ir atėjo pas ją, vėliau jai iš paskos atėjo ir pats S. I.. M. S., atėjusi pas ją, pasakė, kad bute S. I. prieš ją smurtavo, t. y. smaugė jai kaklą, jai skaudėjo. Ant M. S. kaklo matė paraudimą. Į laiptinę išėjo kiti pirmojo aukšto gyventojai ir pradėjo raminti jos sugyventinį S. I.. Kol kaimynai bendravo su S. I., ji kartu su E. S. [mergaite] nuėjo į savo butą, pakvietė M. S. ir prašė kaimynų užkalbinti S. I., kad galėtų užsirakinti bute. Kai su vaikais jau buvo bute, užrakino buto duris ir neleido S. I. į butą. Kaimynams prieš tai sakė, kad jei S. I. kels triukšmą, kad jie iškviestų policijos pareigūnus, pati policijos nekvietė. Mano, kad S. I. galėjo smaugti M. S. apie 21.00 val., kaip tik tuo metu, kai ji buvo bendrojo naudojimo laiptinėje su kitu savo vaiku. Pačio smaugimo fakto ji nematė, pasakoja tai tik pagal dukros M. S. žodžius. S. I. prieš ją niekada fizinio smurto nenaudojo, tarp jų vykdavo tik žodiniai konfliktai. Kodėl jis smurtavo prieš jos vaikus, nežino, niekada nėra mačiusi, kad jis prieš juos naudotų fizinį smurtą, M. S. taip pat niekada jai nesakė, kad S. I. prieš ją naudotų smurtą (1 t., 69 – 72 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 21.30 val., jam dukra pasakė, kad koridoriuje vyksta konfliktas. Išėjęs į koridorių pamatė kaimynę iš 2 buto, už jos stovėjo kaimynė iš 4 buto laikydama ant rankų mažametį vaiką, verkdama sakė, kad jos sugyventinis jai plaukus išrovė ir mušė jos vaiką. Kartu laiptinėje stovėjo kaimynės sugyventinis, kuris rėkė „kur jo pinigai“. Jis bandė apraminti kaimyną. Tuo pačiu metu kaimynė su vaikais nubėgo link buto ir užsirakino. Paskui kaimynę nuėjo jos sugyventinis, kuris pradėjo rėkti ir daužyti duris. Tada iškvietė policiją. Kaimynų iš 4 buto asmeniškai nepažįsta, kadangi jie į šį butą atsikraustė maždaug prieš 3 – 4 mėnesius. Nuo to laiko iš buto beveik kiekvieną savaitgalį sklisdavo šauksmai, vaikų verkimas, riksmai (1 t., 77 b. l.).
Įtariamuoju 2023 m. kovo 3 d. apklaustas S. I. kaltės nepripažino ir parodė, kad M. S. nesmaugė. Gyvena kartu su sugyventine E. S. ir jos dukromis M. S. ir E. S.. 2023 m. kovo 2 d., apie 18.00 val., grįžo namo. Namuose E. S. su drauge vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Jam grįžus, E. S. draugė iškart išvažiavo namo. Tada jis kartu su E. S. gėrė degtinę, nuo alkoholio jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Išgertuvių metu tarp jo ir E. S. prasidėjo konfliktas, jie vienas ant kito šaukė. Ginčo metu E. S. išėjo į laiptinę, dėl ko išėjo, nežino. Jis liko namie su M. S., kuri prie jo pribėgo M. S. ir pradėjo ant jo šaukti. Jis suėmė ją už pečių ir du kartus papurtė, po ko M. S. nubėgo į savo kambarį. Tada jis nuėjo į laiptinę, ten E. S. bendravo su kaimynais, jis irgi pradėjo su kaimynais bendrauti ir tuo metu E. S. įbėgo į butą ir užsidarė, o jis liko laiptinėje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Kodėl M. S. pasakė, kad jis ją smaugė, nežino, gal jai taip atrodė, tačiau jis jos nesmaugė. Taip pat norėtų pridurti, kad su E. S. nesipyksta, tai buvo pirmas kartas ir jis nesmurtauja nei prieš E. S., nei prieš jos dukras (1 t., 149 – 152 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2023 m. kovo 2 d., 21.46 val., pranešėjo kaimynai aršiai konfliktuoja. Kaimynė paprašė iškviesti policiją, namuose yra mažamečių vaikų (1 t., 48 b. l.).
2023 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. kovo 2 d., patruliuojant kartu su kolega iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo kaimynai – sutuoktiniai aršiai konfliktuoja. Kaimynė paprašė iškviesti policiją, namuose yra mažamečių vaikų. Atvykus nurodytu adresu, antrame laiptinės aukšte, šalia 4 numeriu pažymėtu buto durų pastebėjo pusnuogį vyrą, kuris trankė rankomis į buto duris bei kažką šūkavo. S. I. paaiškino, kad namuose jo sugyventinė E. S. prieš maždaug dvi valandas išvarė jį iš namų į laiptinę be drabužių. Dėl ko buvo išvarytas iš namų, S. I. nepaaiškino. Buto viduje išgirdo, kaip vienas iš mažamečių vaikų pradėjo šaukti: „jis mane smaugė, jis mane smaugė“. Iškart po šių žodžių prie jų priėjo E. S.. Bute taip pat buvo du mažamečiai vaikai – M. S. ir E. S.. E. S. paaiškino, kad buvo namuose su vaikais ir drauge, namo grįžo jos sugyventinis S. I., kuris necenzūriniais žodžiais pradėjo plūsti E. S. draugę ir išvijo ją iš namų. Tada S. I. pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais E. S. ir pribėgęs prie jos įkando jai į žandą, ranka griebė E. S. už kairės rankos dilbio, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Po šių veiksmų E. S. kartu su savo dukra E. S. išbėgo iš buto į laiptinę prašyti kaimynų pagalbos. Paskui E. S. atbėgo ir sugyventinis, šaukdamas: „kur mano pinigai“. Po kiek laiko, E. S. pamačiusi, kad S. I. bendrauja su kaimynu, rado progą su vaiku ant rankų pabėgti atgal į butą ir užsirakinti duris. Paskui E. S. atbėgo jos sugyventinis ir pamatęs, kad durys yra užrakintos, trankė duris ir atjungė elektros tiekimą elektros skydinėje. E. S. nustatytas 1,26 prom. neblaivumas. S. I. buvo paaiškinta, kad yra sulaikytas, bus vežamas į areštinę. Po šių žodžių S. I. pasidarė agresyvus, laiptinėje pradėjo garsiai šūkauti, priešinosi sulaikomas ir nereagavo į reikalavimus nusiraminti. Bandant uždėti spec. priemonę – antrankius, S. I. išsitraukė lytinį organą ir šlapinosi ant policijos pareigūnės avalynės. S. I. vedamas iki tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameros visą kelią stangrino rankas, bei muistėsi (1 t., 52 b. l.).
Iš 2023 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas Nr. 4, esanti (duomenys neskelbtini), name. Butas yra antrajame daugiabučio namo aukšte (1 t., 53 – 66 b. l.).
Iš alkotesterių kvituose nurodytų duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 2 d. 22.22 val. alkotesteriu „Alcotest Nr. 7510“ Nr. ARKB0369 (patikros sertifikatas Nr. 1752684, galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d.) S. I. buvo nustatytas 1,26 prom. neblaivumas, o 2023 m. kovo 3 d. 00.12 val. alkotesteriu „Alcotest Nr. 6810“ Nr. AREN0217 (patikros sertifikatas Nr. 1752082, galiojo iki 2023 m. gegužės 20 d.) S. I. buvo nustatytas 1,29 prom. neblaivumas (1 t., 133 – 136 b. l.).
Dėl S. I. 2023 m. balandžio 17 d. sukelto fizinio skausmo mažametei M. S. ir nežymaus E. S. sveikatos sutrikdymo
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 17 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sėdėjo virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė sidrą, išgėrė 3 skardines po 0,5 l, o S. I. tuo metu buvo kambaryje su vaikais. S. I. atėjęs pas ją į virtuvę pasakė jai, kad ji daugiau nebegertų, kadangi namuose yra vaikai ir reikia juos prižiūrėti. Ji juokais jam atsakė, kad jis jai neaiškintų. Po ko jis jai pasakė, kad ji paimtų televizorių vaikams žiūrėti filmukus į jų kambarį, o ji jam pasakė, kad jis pats nuneštų tą televizorių. Tada, S. I. paėmė minėtą televizorių ir nešė į kambarį. Kai jis nešė televizorių, būdamas koridoriuje, ji tuo metu taip pat išėjo į koridorių ir nepastebėjusi, atsitrenkė savo dešine akimi į televizoriaus kampą, po ko jai pradėjo labai skaudėti akį, o S. I., pamatęs jos akį, išsigando, kad ji būdama neblaivi skambins savo draugams arba buvusiam vyrui ir pasakys, kad čia jis ją specialiai sumušė. S. I. pabėgus iš buto, ji nieko negalėjo matyti dėl ištinusios akies ir suprato, kad negalės pasirūpinti vaikais, todėl paskambino savo buvusiam vyrui V. S. ir paprašė šio, kad jis atvažiuotų ir padėtų jai prižiūrėti vaikus. Jis atvažiavo ir pamatė ištinusią jos akį, todėl sakė jai kviesti policiją, ji jam sakė, kad to nedarys, kadangi S. I. jos nemušė, ji atsitrenkė pati. V. S. jai pasakė, kad jeigu ji nekvies policijos, jis nepasiims vaikų. Kaip ir minėjo, negalėjo vaikų prižiūrėti pati, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad ją sumušė sugyventinis. Atvykę policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, apžiūrėjo ją ir jos dukrą M. S., po ko paklausė M. S., ar ja kažkas mušė, ji atsakė, kad ne, po ko jie pakėlė jos marškinėlius ir pamatė įdrėskimą, į ką M. S. jiems atsakė, kad apsidraskė pati. Daugiau jokių sužalojimų pas M. S. nustatyta nebuvo, kadangi tuo metu, kai įvyko įvykis, M. S. su E. S. [mergaite] buvo kitame kambaryje ir nieko nematė. M. S. iš kambario išėjo jau po to, kai S. I. pabėgo iš buto. Medikai ją apžiūrėję išvežė į Santariškių klinikas, vaikai liko su jos buvusiu vyru V. S.. Santariškių klinikoje ją apžiūrėję medikai pasakė, kad tai yra paprasta sumušimas, išrašė jai tepalą ir ji išvyko namo. Dar kartą nori pasakyti, kad šio įvykio metu S. I. jos nemušė, ji susižalojo pati ir, neturėdama kur palikti vaikų, iškvietė policiją, kadangi buvęs vyras sakė, kad vaikų nepaims, jeigu nepasakys policijos pareigūnams, kad ją sumušė S. I.. M. S. S. I. taip pat nemušė, jos nestūmė, ir jokių veiksmų jos atžvilgių neatliko, kaip ir sakė, ji tuo metu su sesute buvo kambaryje. Prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje jos nepripažinti nukentėjusiąja, kadangi jos atžvilgiu nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika, o taip pat ir jos dukrai M. S. nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika. Pas teismo medicinos ekspertus ji nesikreips, kadangi susižalojo pati. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (2 t., 29 – 31 b. l.).
Pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2023 m. birželio 2 d. apklausta nukentėjusioji M. S. parodė, kad nori pakalbėti apie savo šeimą. Pažada sakyti tiesą. Atėjo pakalbėti, S. [S. I.] yra geras, ją supa, eina į lauką. Ji dabar gyvena su tėčiu. Vakar gyveno su S. [S. I.], jis dabar labai geras, ankščiau buvo blogas, nematė, ką jis blogo darė, su sese žaidė kitame kambaryje. Greitoji buvo, apžiūrėjo jos kaklą. Nesakys, kas jos kaklui buvo, nes policija gali ištempti S. [S. I.]. Mama sakė, kad negalima sakyti, kas buvo jos kaklui, taip sakė mama. Naktį buvo atvažiavusi policija, greitoji ir tėtis. Policija atvažiavo, nes S. [S. I.] buvo blogas. S. [S. I.] mušė akį, ji nematė, buvo su sese kitam kambaryje, S. labai geras. S. [S. I.] užgavo akį, kad mama neklauso. Reikia žinutes ištrinti. Greitoji žiūrėjo jos kaklą, jai neskaudėjo, ten buvo mėlynė (rodo kairėje kaklo pusėje), mėlynė pati išlindo, negalima sakyti, kas ją užgavo, mama sakė, kad negalima taip pasakyti. Mamos užgautos akies nematė, žaidė su sese, po mamos akim mėlynės nebuvo, negalima taip sakyti, nes policiją išims S. [S. I.], jie jo neturės (2 t., 67 – 69 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 17 d. vakare jam paskambino E. S. per „Viber“ programėlę su vaizdu. Paskambinusi E. S. verkė, o jis pastebėjo, kad pas E. S. yra ištinusi bei mėlyna akis. Jis paklausė E. S., kas nutiko, į ką E. S. atsakė, kad ją S. I. sumušė ir pabėgo, prašė, kad jis atvažiuotų pas ją. Skundėsi, kad nieko dešine akim nemato ir jai labai skauda galvą. Kadangi kaip tik tuo metu jis važiavo namo, jis E. S. pasakė, kad tuoj atvažiuos. Pas E. S. atvažiavo maždaug po 15 – 20 min. Buto duris jam atidarė E. S., ant jos veido matėsi sumušta akis bei bute ant grindų matėsi kuokštas plaukų. Jis paklausė E. S., kas nutiko. E. S. atsakė, kad S. I. reiškė jai priekaištus, dėl to, kad jis parvežė M. S. iš darželio namo. E. S. teigė, kad po priekaištų, S. I. ją sumušė. Kokius veiksmus S. I. atliko E. S. atžvilgiu, jis nežino, jam E. S. nepasakojo. Jis, išgirdęs, kad S. I. smurtavo prieš E. S., pasakė jai kviesti policiją. E. S. paklausė jo ir iškvietė policiją. Atvyko greitoji pagalba, po ko atvyko policijos pareigūnai. Medikai apžiūrėjo E. S. ir nurodė, kad jai reikės vykti į ligoninę, kadangi buvo labai sumušta akis. E. S. kartu su medikais išvyko į ligoninę, o jis liko bute kartu su vaikais. Vėliau atvyko vaiko teisių atstovai, jis pabendravo su vaiko teisių atstovais, po ko kartu su dukromis nuvyko pas jį į namus. Po įvykio E. S. kartu su dukromis gyvena kartu su juo. Apie tai, kad minėto įvykio metu būtų sužalota jo dukra M. S., jis nežino, nes jam nieko nepasakojo E. S.. Ankščiau yra pastebėjęs pas E. S. ant veido sužalojimus ir, paklausus, kas nutiko, ji visada atsakydavo, kad nukrito arba pati susitrenkė (2 t., 130 – 133 b. l.).
Įtariamuoju 2023 m. balandžio 26 d. apklaustas S. I. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2023 m. balandžio 17 d., kelintą valandą, jis neatsimena, vakare, tačiau dar tamsu nebuvo, jis buvo namuose, kuriuose tuo metu buvo jo sugyventinė E. S. ir jos dukros M. S. ir E. S.. E. S., būdama virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus, ką ji gėrė, jis neatsimena. Jis tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo, ji gėrė viena. Po kurio laiko jie apsižodžiavo, kadangi jis sakė jai, kad ji nebegertų, tokio kaip konflikto nebuvo. Tada ji jo paprašė, kad jis iš vaikų kambario atneštų televizorių į jų kambarį. Tuo metu vaikų kambaryje miegojo mergaitė E. S., o M. S. tame kambaryje žaidė. Jis nuėjo į vaikų kambarį, paėmė televizorių ir jau nešdamas minėtą televizorių, koridoriuje, prie įėjimo į jų kambarį, iš kambario išeidinėjo E. S. (ji išėjo staigiai) ir nepamačiusi, kad jis neša minėtą televizorių, atsitrenkė į televizoriaus kampą, po ko pradėjo šaukti. Jis išsigando, tada ji paėmė telefoną ir pradėjo skambinti V. S.. Jis suprato, kad atvykus V. S., kils konfliktas, kadangi V. S. visuomet su juo konfliktuoja, dėl ko jis nusisuko ir išėjo pas draugą. Maždaug po valandos laiko jam paskambino V. S., kuris pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, koks jo skambučio tikslas buvo, jis nežino, jis stengiasi su juo nebendrauti, kadangi tarp jų visada kyla žodiniai konfliktai dėl įvairių priežasčių. Pas draugą jis pernakvojo ir sekančią dieną išvyko į darbą. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymų yra įtariamas, jis savo kaltės nepripažįsta, kadangi jis specialiai E. S. netrenkė, tai įvyko netyčia, ji išeidama pati atsitrenkė į televizoriaus kampą. Taip pat jis nesudavė jokių smūgių E. S. dukrai M. S., kadangi ji tuo metu žaidė kambaryje ir šito įvykio nematė (2 t., 143 – 145 b. l.).
Iš 2023 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje pateiktų duomenų matyti, kad pareigūnas pažymėjo, jog apie įvykį pranešė nukentėjusioji. Smurtą patyrusios nukentėjusiosios dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyrusios nukentėjusios sužalojimai – patinimas, kraujosruva (mėlynė). Pareigūnas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusioji yra stipriai susijaudinusi ir akivaizdžiai neblaivi. Nepilnamečių vaikų bute yra. Įvykio aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai. Įtariamojo nebuvo galimybės pristatyti į komisariatą, nes po įvykio asmuo iš įvykio vietos pasišalino (2 t., 8 – 11 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2023 m. balandžio 17 d. 20.19 val. E. S. pranešė, jog prieš 40 min. ją sumušė ir pasišalino jos sugyventinis S. I.. Jai sumušta galva, akys, nieko negali matyti. Namuose yra du mažamečiai vaikai (2 t., 12 – 13 b. l.).
Iš 2023 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad šalia žydros spalvos kilimo guli šviesių plaukų gumulėlis (2 t., 14 – 20 b. l.).
Iš 2023 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu perklausyti bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) įrašai. Įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-04-17 20 14 32)“ girdisi, kaip E. S. prašo pagalbos, kadangi sugyventinis ją sumušė stipriai prie vaikų. E. S. prašo ir medikų pagalbos, nurodė, kad jai sumušta ir galva, ir akys. Taip pat E. S. teigė, kad sugyventinis ją sumušė ir iš karto pabėgo iš namų. Teigė, kad sugyventinis yra S. I., kuris išgąsdino vaikus. Taip pat E. S. papildė, kad S. I. jau kartą smaugė jos vaiką, bet ten vaikas pasakė, kad nesmaugė. Įraše „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-04-17 20 55 01)“ girdisi, kaip E. S. teigė norinti atšaukti skambutį dėl to, kad sugyventinis vis tiek pabėgęs, pretenzijų, jeigu atvažiuos pareigūnai, ji vis tiek neturės. Ji tiesiog nori paprastai eiti ramiai miegoti <...> (2 t., 24 – 27 b. l.).
Iš 2023 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu peržiūrėti policijos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo ir garso įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20230417-205731UTC+0300“ matyti pareigūnai, kurie atvyksta į įvykio vietą. Buto duris atidaro vyriškis V. S.. Atvykusiems pareigūnams V. S. nurodo, kad yra vaikų tėvas. Vaizdo kameros akiratyje pasirodo moteris – E. S.. V. S. nurodo, kad E. S. mušė sugyventinis. Pareigūnas prieina prie GMP, kurie nurodo, kad ant moters veido yra kraujosruva, buvo suduotas smūgis ir reiks vykti į ligoninę. Taip pat patikslino, kad į butą yra atvykęs vaikų tėvas, nes E. S. jam paskambino, vaikai skundžiasi, kad dėdė mušė. Tada pareigūnas nueina į virtuvę, kurioje kitas pareigūnas bendrauja su E. S.. Pareigūnas paklausia, dėl o trenkė E. S. sugyventinis ir ši nurodė, kad buvęs vyras atvežė vaikus ir tą pamatė sugyventinis S. I., dėl to jai trenkė ir išėjo. Toliau E. S. pasakoja, kad skambino S. I. ir gąsdino ją ir V. S.. Iš vaizdo įrašo matosi, kad E. S. dešinė akis ištinusi su kraujosruva. Pareigūnas E. S. paklausė, ar įvykį matė vaikai, ji atsakė, kad niekas nematė. Tada GMP darbuotas prieina prie mergaitės ir paklausia, koks jos vardas, ji atsako, kad M. S.. GMP darbuotojui paklausus M. S., ar ją kas mušė, M. S. atsakė, kad taip. Tada GMP darbuotojas paklausė, ar stipriai, į ką mergaitė atsakė, kad taip. GMP darbuotojui pasiteiravus, ar su ranka mušė, mergaitė atsakė, kad taip. Tada GMP darbuotojas paklausia, kur mušė, M. S. atsakė, kad čia, tačiau iš vaizdo įrašo nesimato, kur mergaitė parodo. Pareigūnas E. S. paklausė, su kuria ranka trenkė jai S. I., ji atsakė, kad su dešine, vieną kartą. Pareigūnas paklausė E. S., ar S. I. smurtavo prieš vaiką M. S., į ką E. S. atsakė, kad konkrečiai nesmurtavo, bet trenkdamas jai, galėjo pataikyti M. S.. Vaizdo įraše girdėti, kaip E. S. atsiliepia į S. I. skambutį. S. I. sako; „Aš tau sakau tu turėsi antrą akį mažiausiai, duok normalų žmogų pakalbėt“ <...>. Po ko, pareigūnas paklausė E. S., kurioje vietoje viskas vyko, kur trenkė, į ką E. S. atsako, kad trenkė čia, koridoriuje (2 t., 27A – 27B b. l.).
Iš 2023 m. birželio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1767/2023(01) nurodytų duomenų matyti, kad E. S. konstatuota dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina, sudavus smūgį, neužilgo iki apžiūros VULSK 2023 m. balandžio 17 d. E. S. konstatuota dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva. Kitų sužalojimų nekonstatuota. E. S. konstatuota dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. E. S. konstatuota dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. E. S. konstatuota dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva padaryta kietu buku daiktu. Specifiniai žalojančio daikto požymiai neaprašyti, arba neužfiksavo kūne. Kategoriškai atmesti galimybės, kad sužalojimas susidarė nugriuvus, negalima, tačiau visumoje sužalojimas griuvimui nebūdingas. E. S. konstatuota dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva sugyja be pasekmių (2 t., 49 – 51 b. l.).
Iš alkotesterio kvite nurodytų duomenų matyti, kad 2023 m. balandžio 17 d. 21.15 val. alkotesteriu „Alcotest Nr. 7510“ Nr. ARJK0139 (patikros sertifikatas Nr. 1886830, galiojo iki 2023 m. liepos 9 d.) E. S. buvo nustatytas 1,20 prom. neblaivumas (2 t., 52 – 53 b. l.).
Iš 2023 m. lapkričio 8 d. – lapkričio 21 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-209-2023 duomenų matyti, kad M. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (galėjo/gali suprasti fizinio smurto pobūdį, bet ne reikšmę), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau dėl jai daromo poveikio negalėjo (ir negali) duoti parodymų dėl šioje byloje reikšmingų aplinkybių. Šiuo metu M. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų (būti liudytoja). M. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Negauta jokių duomenų, kad M. S. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu painiotų vaizduotės produkciją su asmenine patirtimi. Šiuo metu M. S. psichikos sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika, nekonstatuojamas (2 t., 112 – 117 b. l.).
Dėl S. I. 2023 m. lapkričio 20 d. sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai E. S. ir nežymaus mažametės M. S. sveikatos sutrikdymo
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23.00 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo jos sugyventinis S. I.. Jai atrodė, kad jis buvo neblaivus. Tik įėjęs į butą, be jokios, jai suprantamos priežasties, jis puolė jos dukrą, savo podukrą M. S., kuri buvo miegamajame, ir griebė jai už gerklės, pradėjo smaugti. M. S. pradėjo rėkti, prašė skambinti jos tėčiui V. S., sakė, kad jai skauda. Ji puolė skambinti V. S. telefonu, tuo metu prie jos priėjo S. I., kuris abiem rankom griebė jai už gerklės, pradėjo ją smaugti, oro jai netrūko, todėl pradėjo rėkti. Jai berėkiant, S. I. dantimis jai įkando į kaklą dešinėje pusėje. Dėl smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais iš 10, kandimo metu sukeltą fizinį skausmą vertina 9 balais iš 10. Po šių savo veiksmų S. I. atsitraukė, tuo metu į kiemą po langais atėjo mergaičių tėvas, jos vyras V. S., kuris, kaip supranta, ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę sulaikė S. I.. Po įvykio ant jos dukros M. S. kaklo matosi smaugimo žymės ties kaklo viduriu, dėl savo sužalojimų nežino, nematė, tik jaučia skausmą kakle šios apklausos metu. Dėl įvykio tiek ji, tiek jos dukra M. S. patyrė fizinį skausmą, jas apžiūrėjo į butą atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau vykti į ligoninę joms neprireikė. S. I. prieš ją ir prieš jos dukras smurtauja ne pirmą kartą, jau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai (3 t., 38 – 40 b. l.).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. S. parodė, kad ji atsisako savo pirmos apklausos duotų parodymų. S. I. jos ir M. S. nemušė, ji pareigūnams pranešė melagingai. S. I. pretenzijų neturi, parašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (3t., 42 – 46 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. S. parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metai. Ji nenori kalbėtis. S. [S. I.] yra labai geras, nes perka maistą. S. yra S. I., jų tėtis, jos ir sesės. Jis geras, nes perka maistą, žaidžia. Šeimoje sekasi gerai gyventi. Apie šeimą nenori kalbėtis ir pasakoti. Mama sakė, kad S. [S. I.] yra geras (3 t., 64 – 67 b. l.).
Įtariamuoju 2023 m. lapkričio 21 d. apklaustas S. I. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 20 d., maždaug 19.00 val. grįžo namo po darbo. Namo grįžo kartu su savo draugu S. M.. Jie su S. M. nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholinių gėrimų, po ko nuvažiavo pas jį į namus. Į namus grįžo blaivus. Namuose jis, E. S. ir S. M. vartojo alkoholinius gėrimus. E. S. su S. M. gėrė degtinę, o jis gėrė sidrą. Išgertuvių metų E. S. pradėjo prie jo kabinėtis, po ko tarp jo ir jos įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis tiesiog išėjo iš namų ir namuose liko E. S. su S. M.. Po poros valandų grįžęs namo, pamatė, kad visas alkoholis yra išgertas ir jo lovoje guli S. M.. Jis S. M. pažadino ir paprašė, kad jis išeitų iš namų. S. M. išėjus iš namų, jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko pas jį į kambarį su vaiku ant rankų atėjo E. S. ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis prisigėrė bei trukdė jam miegoti. Tarp jo ir E. S. įvyko žodinis konfliktas, jie susikabinę stumdėsi, ko pasėkoje jis jai įkando į kaklą. Įkando, nes norėjo, kad E. S. atstotų nuo jo. Tada E. S. pasakė, kad paskambins buvusiam vyrui ir jį pakvies. Po ko E. S. paskambino savo buvusiam vyrui ir jį pakvietė. Netrukus atvyko buvęs E. S. vyras V. S.. Jis bandė patekti į namus, tačiau jam durų niekas neatidarė. Maždaug po 15 – 20 min. atvyko policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jį ir pristatė į policijos komisariatą. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi jis tik įkando E. S. į kaklą, tačiau jis nesmaugė M. S. bei nesmaugė E. S. (3 t., 106 – 108 b. l.),
Papildomai 2024 m. vasario 6 d. įtariamuoju apklaustas S. I. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 20 d. namuose įkando E. S. į kaklą. Dėl kitų nusikalstamų veikų jis savo kaltės nepripažįsta. Lieka prie savo duotų parodymų, kadangi praėjo nemažai laiko, todėl ne viską prisimena, todėl prašo remtis jo duotais parodymais (3 t., 132 – 134 b. l.).
Iš 2023 m. lapkričio 21 d. protokole – pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad E. S. pareiškė, kad 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis S. I., būdamas neblaivus, dėl jai nežinomos priežasties rankomis griebė jos dukrą M. S. už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau, S. I. griebė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, po ko dantimis įkando į kaklo dešinę pusę, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (3 t., 3 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad V. S. 2023 m. lapkričio 21 d. 00.45 val. pranešė, jog sugyventinis bute muša moterį, namuose yra mažamečių vaikų (3 t., 14 b. l.).
Iš 2023 m. lapkričio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų duomenų ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas Nr. 4, esantis (duomenys neskelbtini), name (3 t., 17 – 26 b. l.).
Iš 2023 m. gruodžio 5 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu peržiūrėtas policijos pareigūnų uniformų kameros vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą pareigūnai prieina prie buto durų, tačiau buto durų niekas neatidaro. Tada pareigūnas išeina iš namo laiptinės į lauką ir prieina prie buto lango. Iš vaizdo įrašo girdisi, kaip moteris – E. S., kuri yra bute, sako: „vaikai tavęs bijo, gali tu mus išleisti“. Po ko, E. S. nurodė, kad „jisai meluoja, žinokit, specialiai nedaro“, prašo pareigūnų: „lipkit per langą prašau, maldauju, per langą“. Tada E. S. sako: „jis jas smaugė, jis teisiamas, jis turi dvi bylas už smaugimą, todėl neatidaro durų policijai, jis teisiamas už vaiko smaugimą“. Tada pareigūnai bendrauja su V. S., kuris nurodo: „mano buvusi žmona gyvena su šituo, paskambino, pasako, parašė pagalbos reikia ir vaizdo įrašą įjungė pasakė, kad visus išmes pro langą“. Pareigūnui pasiteiravus V. S., ar E. S. taip pasakė, skambindama vaizdo skambučiu, V. S. atsakė: „taip, nu ir va pagalvos, skambino, aš atvažiavau, skambinau į duris, aš pro šitą skylutę mačiau, kaip jis sako sudaužysiu, apipilsiu šituo“ (3 t., 28 – 31 b. l.).
Iš 2023 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų matyti tyrimo metu perklausytas BPC įrašas, iš kurio girdėti, kaip 2023 m. lapkričio 21 d. 00.42 val. V. S. kviečia policijos pagalbą E. S. ir vaikams, kadangi vyras [S. I.] muša jo buvusią žmoną. BPC darbuotojai V. S. nurodė, kad: „aš dabar prie durų, vaikai verkia, žmona“ (3 t., 34 – 35 b. l.).
Iš GMP kortelėje nurodytų duomenų matyti, kad E. S. teigia, kad sugyventinis smaugė rankomis ir įkando į kaklo dešinę pusę. Stebimas paraudimas. Nuo hospitalizacijos atsisakė (3 t., 76 – 77 b. l.).
Iš 2023 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 3802/2023(01) nurodytų duomenų matyti, kad M. S. nustatyta poodinė kraujosruva kakle. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu iki GMP atvykimo 2023 m. lapkričio 21 d. 1.14 val. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu (3 t., 81 b. l.).
Iš 2024 m. sausio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G 3809/2023(01) nurodytų duomenų matyti, kad objektyvių duomenų apie E. S. padarytus sužalojimu nėra. Odos paraudimas sužalojimu nekvalifikuojamas (3 t., 85 b. l.).
Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 21 d. 1.20 val. alkotesteriu „Alcotest Nr. 7510“ Nr. ARKL-0716 (patikros sertifikatas galiojo iki 2023 m. gruodžio 7 d.) S. I. buvo nustatytas 1,72 prom. neblaivumas (3 t., 99, 101 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados dėl S. I. inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimo
Dėl 2023 m. kovo 2 d. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai mažametei M. S.)
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį.
Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Kaltinamasis S. I. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme neigė smaugęs mažametę M. S. ir sukėlęs šiai fizinį skausmą, tačiau pripažino, kad buvo suėmęs mažametę M. S. už pečių. Teismo vertinimu, tokios S. I., labiausiai bylos proceso rezultatu suinteresuoto asmens, nurodytos aplinkybės yra vertinamos itin kritiškai ir pagal patikimumo kriterijų, prieštarauja byloje esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems duomenims, kuriuos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažįsta įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ir mažametės M. S. motina E. S. teigė, kad 2023 m. kovo 2 d. tarp jos ir sugyventinio S. I. kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji bandė iš spynos pasiimti buto raktus, tačiau S. I. jai to padaryti neleido. Ji norėjo išeiti į bendrojo naudojimo laiptinę, tačiau S. I. ją traukė už rankos atgal į butą. Kažkuriuo metu jai kartu su dukra E. S. pavyko išbėgti į bendrojo naudojimo laiptinę, o bute S. I. paliko kartu su M. S.. Kol ji kalbėjosi su kaimyne, iš jų nuomojamo buto išėjo M. S., kuri pasakė, kad bute S. I. prieš ją smurtavo, t. y. smaugė ją už kaklo ir jai skaudėjo. Ji pasižiūrėjo į M. S. kaklą ir pamatė paraudimą (1 t., 69 – 72 b. l.). Teisme apklausta E. S. aiškino, kad įvykio dieną S. I. nieko nemušė ir nesmaugė. Ji su S. I. susibarė, dėl ko mažametė M. S. išbėgo į laiptinę. Ji klausė M. S., ar ją skriaudė, į ką M. S. atsakė, kad niekas jos neskriaudė.
Teismas pažymi, kad E. S. teismo posėdžio metu parodymus kardinaliai pakeitė teigdama, kad S. I. 2023 m. kovo 2 d. mažametės dukros M. S. nei smaugė, nei mušė. Teismo vertinimu, E. S. parodymai, duoti teismui, apie esmines įvykio aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nagrinėjamame epizode, yra neaiškūs, negalintys nei patvirtinti, nei paneigti esminių nagrinėjamo epizodo aplinkybių, dėl ko vadovautis E. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo. Be to, E. S. parodymais, duotais teisme, kaip patikimais, nėra pagrindo remtis dar ir dėl to, kad jie nenuoseklūs parodymams, kurios E. S. davė iš karto į nusikaltimo vietą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat 2023 m. kovo 3 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Teisme E. S. papasakojo iš esmės tik kaltinamajam naudingas aplinkybes. Įvertinta ir tai, kad E. S. yra S. I. sugyventinė, kurie ilgą laiką veda bendrą ūkį, šiuo metu laukiasi kaltinamojo vaiko. Taigi, atsižvelgus į išdėstytus argumentus, remtis E. S. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nagrinėjamame epizode teismas neturi jokio pagrindo, kadangi tokie E. S. parodymai nepadeda nustatyti vientisos įvykio sekos, klaidina teismą, nėra galimybė kardinaliai pakeistų E. S. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, tinkamai įvertini kitų įrodymų kontekste.
Pati mažametė M. S. 2023 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui pasakojo: <...> „mama sakė, kad nieko negalima sakyti, nes tada S. [S. I.] išveš“ <...> „S. [S. I.] jos nėra paėmęs už kaklo. Negalima sakyti, kad ją smaugė, nes tada S. [S. I.] ištemps ir jie jo neturės. Taip mama sakė sakyti. Policijos pareigūnams nesakė, kad S. [S. I.] ėmė ją už kaklo, nes negalima taip sakyti“ (1 t., 122 – 124 b. l.). Šių mažametės parodymų pagrindu teismui nekyla abejonių, kad S. I. buvo suėmęs mažametę už kaklo, tačiau M. S. bijojo atvirai pasakyti apie patirtą fizinį skausmą dėl motinos E. S. daromos įtakos, kadangi mažametė keletą kartų apklausos metu nurodė, kad: „mama sakė, kad nieko negalima sakyti“, „taip mama sakė sakyti“. Byloje esantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad M. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (galėjo/gali suprasti fizinio smurto pobūdį, bet ne reikšmę), galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti <...> (2 t., 112 – 117 b. l.).
Vertinant įrodymus kaltinamajam inkriminuotos veikos kontekste pažymėtina, kad smurtinio nusikaltimo prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą smurtinę prievartą, parodymai.
Liudytoju teisme apklaustas J. V. patvirtino mažametės patirtą fizinį skausmą, kadangi paaiškino, kad 2023 m. kovo 2 d., apie 20.00 val., į duris pasibeldė M. S., kuri sakė, jog S. I. ją smaugė. Mergaitė atrodė išsigandusi, verkė. Mergaitės motina prašė iškviesti policiją, nes namuose vyksta barniai. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes liudytojas J. V. pasakojo ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 77 b. l.). Teismas pažymi, kad būtent J. V. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, jog kaimynai – sutuoktiniai aršiai konfliktuoja (1 t., 48 b. l.). Į įvykio vietą atvykę pareigūnai tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad užėjus į E. S. ir S. I. butą mažametė M. S. pradėjo šaukti: „jis mane smaugė, jis mane smaugė“ (1 t., 52 b. l.).
Teismas, išanalizavęs mažametės M. S. parodymus ir įvertinęs teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad esminių prieštaravimų tarp mažametės M. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustos E. S. ir liudytojo J. V. parodymų, galinčių turėti įtakos nagrinėjamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo S. I. kaltės konstatavimui, nenustatyta. Teismo vertinimu, M. S. suprato jos atžvilgiu taikyto fizinio smurto pobūdį, bėgo iš buto ieškoti pagalbos, apie patirtą smurtą pasisakė kaimynui, mamai E. S., atvykusiems pareigūnams šaukė, kad ją smaugė, dėl ko teismas neturi pagrindo netikėti mažametės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad S. I. mažametę smaugė. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad M. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad S. I. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus prieš mažametę M. S., sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, bei tyčia suėmęs M. S. už kaklo, ją smaugė ir tokiu būdu sukėlė mažametei M. S. fizinį skausmą, dėl ko S. I. inkriminuota veika tinkamai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas mažametei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl 2023 m. balandžio 17 d. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus E. S. sveikatos sutrikdymas) ir dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas M. S.)
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.
BK 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nurodytas mažametis yra jaunesnis negu keturiolikos metų amžiaus asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. I. neigė kaltę ir dėl šių inkriminuojamų veikų ir nurodė, kad 2023 m. balandžio 17 d. nešė televizorių į vaikų kambarį ir tuo televizoriumi jis užgavo, arba pati E. S. užsigavi akį, o mažametė M. S. tuo metu buvo kambaryje, todėl jai jokio skausmo nesukėlė.
Teisme apklausta nukentėjusioji E. S. taip pat teigė, kad įvykio dieną S. I. iš vieno kambario į kitą kambarį nešė televizorių, atsitrenkė dešinės akies apatiniu voku į televizorių, dėl ko jai atsirado kraujosruvos ir ištino akis. Kadangi S. I. išsigandęs pabėgo, ji paskambino V. S. ir paprašė jo atvykti prižiūrėti vaikų. Atvykus V. S. ji iškvietė pareigūnus, nors ir sakė V. S., kad niekas jos nemušė. Medikai apžiūrėjo tiek ją, tiek jos dukras – E. S. ir M. S.. Dukroms viskas buvo gerai, o ją išvežė į Santariškes dėl ištinusios akies.
Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo ir nukentėjusios E. S. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaip jau nurodyta anksčiau, teismas šioje byloje negali laikyti nukentėjusiosios E. S. parodymų patikimais, kadangi nukentėjusioji yra suinteresuota bylos baigtimi, nori ir stengiasi sušvelninti S. I. baudžiamąją atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
Nors ir 2023 m. balandžio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo tyrėją apklausta E. S. ir aiškino, kad ji pati atsitrenkė į televizoriaus kampą, dėl ko jai ištino akis, tačiau pripažino, kad į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo M. S. ir pakėlę marškinėlius pamatė įdrėskimą. M. S. pasakė medikams, kad ji pati apsidraskė (2 t., 29 – 31 b. l.).
Mažametė M. S., 2023 m. birželio 2 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją aiškino, kad: <...> „greitoji buvo, apžiūrėjo jos kaklą. Nesakys, kas jos kaklui buvo, nes policija gali ištempti S. [S. I.]. Mama sakė, kad negalima sakyti, kas buvo jos kaklui, taip sakė mama. Naktį buvo atvažiavusi policija, greitoji ir tėtis. Policija atvažiavo, nes S. [S. I.] buvo blogas. S. [S. I.] mušė akį, ji nematė, buvo su sese kitam kambaryje, S. labai geras. S. [S. I.] užgavo akį, kad mama neklauso. Reikia žinutes ištrinti. Greitoji žiūrėjo jos kaklą, jai neskaudėjo, ten buvo mėlynė (rodo kairėje kaklo pusėje), mėlynė pati išlindo, negalima sakyti, kas ją užgavo, mama sakė, kad negalima taip pasakyti. <...> negalima taip sakyti, nes policiją išims S. [S. I.], jie jo neturės (2 t., 67 – 69 b. l.). Teismo vertinimu, mama E. S. manipuliuoja mažamete M. S., bando ją įtikinti, kad jos [M. S.] atžvilgiu smurtas naudotas nebuvo, nes priešingu atveju S. I. šeimoje nebeliks. Iš M. S. parodymų teismui nekyla abejonių, kad S. I. smurtavo ne tik prieš mažametę, bet ir prieš pačią E. S., kadangi, kaip jau minėta mažametė nėra linkusi fantazuoti, todėl tokio amžiaus M. S. nesusigalvos, kad „S. [S. I.] mušė akį“ arba „S. [S. I.] užgavo akį, kad mama neklauso“.
Nukentėjusios mažametės M. S. atstovas pagal įstatymą V. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad 2023 m. balandžio 17 d. jam vaizdo skambučiu paskambino verkdama E. S., jis pamatė ištinusią jos akį ir pasiteiravo, kas atsitiko. E. S. atsakė, kad ją S. I. sumušė ir pabėgo, todėl prašė, kad jis atvažiuotų pas ją. Atvykęs pas E. S. į butą, matė sumuštą E. S. akį, bute ant grindų matė kuokštą plaukų. Jis dar kartą paklausė E. S., kas nutiko. E. S. atsakė, kad S. I. reiškė jai priekaištus ir po priekaištų ją sumušė. Nematė, kad M. S. būtų sužalota, mažametė jam sakė, kad namuose buvo konfliktas. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes V. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., 130 – 133 b. l.), todėl netikėti V. S. parodymais nėra pagrindo. Be to, V. S. nurodytą aplinkybę, kad atvykęs į E. S. butą matė gumulėlį plaukų patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuoti įrodymai ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti užfiksuota bute esantis plaukų gumulėlis (2 t., 14 – 20 b. l.).
BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, kad pati E. S. 2023 m. balandžio 17 d., 20.19 val., paskambino BPC numeriu ir pranešė, jog prieš 40 min. ją sumušė ir pasišalino iš buto jos sugyventinis S. I.. Jai sumušta galva, akys, nieko negali matyti. (2 t., 12 – 13 b. l.). Kitų objektų apžiūros protokolu buvo aprašyti tyrimo metu perklausyti BPC įrašai, kuriuose girdisi, kaip E. S. vienu atveju prašo pagalbos, kadangi sugyventinis ją sumušė stipriai prie vaikų, kitu atveju – teigė norinti atšaukti skambutį dėl to, kad sugyventinis pabėgęs, pretenzijų, jeigu atvažiuos pareigūnai, ji vis tiek neturės (2 t., 24 – 27 b. l.). Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams E. S. aiškino, kad V. S. atvežė vaikus ir tą pamatė sugyventinis S. I., dėl to jai trenkė ir pabėgo iš namų. Pareigūnui E. S. paklausus, ar įvykį matė vaikai, atsakė, kad niekas nematė. Po keleto minučių pareigūnui paklausus E. S., ar S. I. smurtavo prieš M. S., E. S. atsakė, kad konkrečiai nesmurtavo, bet trenkdamas jai, galėjo pataikyti M. S.. Pareigūnų uniformų kameromis užfiksuota, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotas prieina prie mažametės M. S. ir paklausia, koks jos vardas, ar ją kas mušė, į ką M. S. atsakė, kad taip. Tada greitosios medicinos pagalbos darbuotojas paklausė, ar stipriai, į ką mergaitė atsakė, kad taip. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojui pasiteiravus, ar ranka mušė, mergaitė atsakė, kad taip. Uniformų kamerų vaizdo įraše taip pat girdisi, kaip pareigūnams esant E. S. bute jai paskambina S. I. ir sako „aš tau sakau, tu turėsi antrą akį mažiausiai, duok normalų žmogų pakalbėt“ (2 t., 27A – 27B b. l.). Teismas, pažymi, kad versijos apie S. I. televizoriaus nešimą ir netyčinį atsitrenkimą į televizorių nukentėjusioji E. S. nenurodė nei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nei skambindama savo buvusiam vyrui V. S., ši nukentėjusiosios kaltinamojo gynybinė versija atsirado tik po kurio laiko.
Teismas, išanalizavęs rašytinę bylos medžiagą ir liudytojo V. S. bei mažametės M. S. nurodytas aplinkybes, taip atsižvelgęs į specialisto išvadą, kurioje E. S. padaryta dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., 49 – 51 b. l.), pripažįsta, kad S. I. kaltė, kuomet jis 2023 m. balandžio 17 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo sugyventinės E. S. atžvilgiu – dešine ranka tyčia sudavė nukentėjusiajai E. S. vieną smūgį į veido sritį, tokiais veiksmais padarymas nukentėjusiajai E. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė dešinės pusės antakio ir vokų kraujosruva ir tuo pat metu, kai grūmėsi su sugyventine E. S., sudavė mažametei M. S. vieną smūgį į kairės pusės kaklą, tokiu būdu sukėlė mažametei fizinį skausmą, įrodyta, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl E. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo mažametei sukėlimo.
Dėl 2023 m. lapkričio 20 d. nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas E. S.) ir dėl nusikaltimo, numatyto 140 straipsnio 3 dalyje (nežymus M. S. sveikatos sutrikdymas)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. I. ir dėl šių jam inkriminuotų veikų kaltės nepripažino, teigdamas, kad lapkričio mėnesį E. S. į kaklą nekando ir M. S. nesmaugė. 2023 m. lapkričio 21 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo tyrėją S. I. kaltę pripažino iš dalies ir teigė, kad 2023 m. lapkričio 20 d. tarp jo ir E. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie susikabinę stumdėsi ir kažkuriuo metu įkando E. S. į kaklą, kad ji nuo jo atstotų, tačiau M. S. jis nesmaugė (3 t., 106 – 108 b. l.). Papildomai 2024 m. vasario 6 d. apklaustas S. I. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2023 m. lapkričio 20 d. namuose įkando E. S. į kaklą (3 t., 132 – 134 b. l.).
Teismas vertina, kad tokios kaltinamojo S. I. (ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu) nurodytos aplinkybės yra duotos siekiant klaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Iš karto po įvykio 2023 m. lapkričio 21 d. apklausta nukentėjusioji E. S. patvirtino, kad S. I. puolė jos dukrą M. S., griebė jai už gerklės ir pradėjo smaugti. M. S. pradėjo rėkti, prašė skambinti jos tėčiui, sakė, kad jai skauda. Ji skambino mažametės tėčiui V. S. ir tuo metu prie jos priėjo S. I., kuris abiem rankom griebė jai už gerklės, pradėjo ją smaugti, oro jai netrūko, todėl pradėjo rėkti. Jai rėkiant, S. I. dantimis jai įkando į kaklą dešinėje pusėje. Dėl smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais iš 10, kandimo metu sukeltą fizinį skausmą vertina 9 balais iš 10 (3 t., 38 – 40 b. l.). Papildomai 2023 m. gruodžio 12 d. apklausta nukentėjusioji E. S. parodymus pakeitė ir teigė, kad S. I. jos ir M. S. nemušė (3 t., 42 – 46 b. l.).
Teisme apklausta nukentėjusioji E. S. patvirtino, kad atvykusiems pareigūnams ji sakė, jog S. I. smaugė dukrą. Pareigūnai klausė, kur sumušta dukra, patikrino dukrą ir sakė, kad šiai nieko nėra. Tada M. S. pradėjo sakyti ir rodyti, neva sumušimo vietas, o pas M. S. yra sausa, paraudusi oda. S. I. 2023 m. lapkričio mėnesį jos nemušė, ji pati apsidraskė nagais ir pasakė, kad jai įkando S. I.. Atvykę medikai apžiūrėjo jos kaklą ir klausė, kaip ją apdraskė, nagais ar rankomis, nes kandimo žymių nesimatė.
Kaip jau buvo minėta, šioje byloje teismas vadovaujasi pirminiais E. S. parodymais, kadangi būtent pirminiai ikiteisminio tyrimo metu E. S. duoti parodymai yra pagrindžiami ir kitais byloje esančiais įrodymais. Nors mažametė M. S. apklausta 2023 m. gruodžio 8 d. ir nenorėjo kalbėti apie savo šeimą, tačiau patvirtino mamos daromą įtaką, sakydama: „mama sakė, kad S. [S. I.] yra geras“ (3 t., 64 – 67 b. l.).
Į įvykio vietą atvykusiems greitosios pagalbos medikams E. S. teigė, kad sugyventinis smaugė ją rankomis ir įkando į kaklo dešinę pusę. Stebimas paraudimas (3 t., 76 – 77 b. l.). pareigūnų uniformų kameromis buvo užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai negalėjo patekti į butą, todėl nuėjo prie buto lango. Iš vaizdo įrašo girdisi, kaip E. S. sako S. I.: „vaikai tavęs bijo, gali tu mus išleisti“. Po ko E. S. priduria: „jis jas smaugė, jis teisiamas, jis turi dvi bylas už smaugimą, todėl neatidaro durų policijai, jis teisiamas už vaiko smaugimą“ (3 t., 28 – 31 b. l.). Apie patirtą smurtą E. S. papasakojo ir savo buvusiam vyrui V. S., kuris ir iškvietė pareigūnus. Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad įvykio dieną mažametei nukentėjusiajai M. S. buvo padaryta poodinė kraujosruva kakle, kuri kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (3 t., 81 b. l.).
Teismui nekyla abejonių, kad S. I., veikdamas tiesiogine tyčia ir suprasdamas savo veiksmų esmę, 2023 m. lapkričio 20 d., apie 23.00 val., namuose, smurtavo sugyventinės E. S. atžvilgiu, t. y. be priežasties rankomis suėmė E. S. už kaklo, ją smaugė, įkando jai į kaklą ir tokiu būdu sukėlė E. S. fizinį skausmą, tuo pat metu rankomis suėmė mažametei M. S. už kaklo ją smaugė, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodine kraujosruva kakle. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nukentėjusiosios E. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (už melagingų parodymų davimą)
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė spręsti klausimą dėl E. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, t. y., už melagingų parodymų teisme davimą. Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje E. S. kardinaliai keitė parodymus teisme, pasakojo kaltinamajam S. I. palankias aplinkybes, stengėsi sušvelninti S. I. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad tiek prieš pačią E. S., tiek prieš jos dukrą M. S. ne kartą smurtavo artimas žmogus – sugyventinis S. I., su kuriuo E. S. sieja artimas emocinis ryšys. Teismo posėdžio metu E. S. teigė, kad laukiasi S. I. vaiko, ateityje planuoja susituokti. Įvertinus tai, kad su S. I. fiziniu smurtu tiek savo, tiek dukros atžvilgiu E. S. taikstosi jau ne vieną kartą, savotiškai prie tokio kaltininko elgesio priprato, jaučia baimę, jai, kaip smurto aukai, sunku palikti smurtautoją, todėl, teismo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nebūtų teisinga ir tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą E. S. atžvilgiu dėl melagingų parodymų davimo.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltinamojo S. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad 2023 m. kovo 3 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. nusikalstamas veikas S. I. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikaltimus S. I. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Byloje esantys alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 2 d., kovo 3 d., lapkričio 20 d. S. I. buvo nustatytas neblaivumas (1 t., 133 – 136 b. l.; 3 t., 99, 101 b. l.).
BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. I. praeityje teistas 11 kartų, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę S. I., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę.
S. I. padarė penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje S. I. teistas 11 kartų Lietuvos Respublikoje ir 2 kartus užsienyje (Airijoje, Didžiojoje Britanijoje). Didžiąją dalį praeityje padarytų kaltinamojo nusikaltimų yra susiję su nusikaltimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, (3 t., 149 – 156 b. l.), paskutinį kartą S. I. nuteistas 2019 m. lapkričio 27 d., jam paskirta bauda, kuri šiuo metu antstolių yra priverstinai išieškoma. Per vienerių metų laikotarpį aštuonis kartus baustas administracine tvarka, piniginių baudų nemoka (3 t., 142 – 148 b. l.). S. I. yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), teigė norintis susituokti su E. S., kartu laukiasi vaiko. Duomenų apie S. I. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes, o BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija – baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. I., teisiamam dvyliktą kartą, už penkias padarytas nusikalstamas veikas paskyrus sankcijos numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydis kiekvienu atveju nustatytinas kiek didesnis už šios bausmės rūšies minimumą dėl nustatytų dviejų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalies straipsnių sankcijoje yra numatyta ir švelnesnių bausmių už laisvės atėmimą, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, jos nepaveiks kaltinamojo ateityje nenusikalsti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, BK 140 straipsnio 2 dalimi ir 140 straipsnio 3 dalimi, už 2023 m. balandžio 17 d. ir lapkričio 20 d. S. I. padarytus nusikaltimus skiriamos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikaltimai padaryti idealia sutaptimi. Subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintinos tarpusavyje ir su pagal BK 140 straipsnio 3 dalį paskirta bausme, kaltinamajam S. I. skirtina galutinė subendrinta bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (atlikus dalį paskirtos bausmės), sąrašas. Šiuo aspektu formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Pabrėžiama, kad, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (atlikus dalį jam paskirtos bausmės), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-268-693/2019). Pažymėtina ir tai, kad teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396-746/2016).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad S. I. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. S. I. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat baustas administracinėmis nuobaudomis. Kaltininkas praeityje teistas vienuolika kartų Lietuvos Respublikoje, taip pat du kartus užsienyje (Airijoje, Didžiojoje Britanijoje), praeityje jam buvo skirta ir švelnesnės rūšies bausmė, tačiau tokios švelnės bausmės rūšys nepaskatino S. I. keisti savo elgesį teigiama linkme.
Teismas įvertina ir tai, kad S. I. nagrinėjamoje byloje kaltės nepripažino, priešingai – teisino savo elgesį, sakydamas, kad buvo išprovokuotas sugyventinės arba kad ji pati užsigavo. Visos S. I. padarytos nusikalstamos veikos yra prieš jam artimus žmones – sugyventinę ir jos dukrą. Nusikalstamas veikas S. I. kartojo intensyviai, t. y. 2023 m. kovo 2 d. panaudojęs fizinį smurtą mažametės M. S. atžvilgiu, 2023 m. balandžio 17 d. vėl panaudojo fizinį smurtą mažametės M. S. atžvilgiu, taip pat nesunkiai sutrikdė E. S. sveikatą, net ir po šių smurto panaudojimo epizodų ir jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, S. I. teigiamų išvadų nepadarė, kadangi 2023 m. lapkričio 20 d. vėl smurtavo prieš mažametę M. S. ir sugyventinę E. S..
Įvertinta ir tai, kad S. I. yra dirbantis, teismui teigė norintis su E. S. susituokti, kadangi kartu laukiasi bendro vaiko ir planuoja ateitį, tačiau, teismo vertinimu, šios teigiamos aplinkybės visgi nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas S. I. atžvilgiu. Teismo vertinimu, net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, aukščiau aptartų aplinkybių visuma yra svarbi, vertinant S. I. asmenybę ir padarytų veikų pavojingumą bei grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai S. I. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti, pirmiausia S. I. naudojamo smurto aukas, o taip ir visuomenę nuo pavojingo S. I. elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Teismas pažymi, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-697/2021).
Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo
S. I. buvo sulaikytas nuo 2023 m. kovo 2 d., 22.45 val., iki 2023 m. kovo 3 d., 12.21 val. (vieną parą) (1 t., 129 – 131, 138 – 139 b. l.), 2023 m. lapkričio 21 d. 1.10 val. (3 t., 97 – 98 b. l.), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi S. I. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant vieno mėnesio suėmimo terminą, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. (3 t., 117 – 118 b. l.). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į S. I. paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Ikiteisminio tyrimo metu S. I. du kartus buvo skirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 153 – 155 b. l.; 2 t., 146 – 147 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Dėl civilinio ieškinio
Mažametės nukentėjusiosios M. S. atstovas pagal pavedimą advokatas Š. Vadeikis iki įrodymų tyrimo pradžios pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo (4 t., 47 – 50 b. l.). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad mažametė M. S. dėl jos atžvilgiu S. I. padarytų trijų nusikalstamų veikų, du kartus buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei vieną kartą pas ikiteisminio tyrimo tyrėją. Apklausų metų M. S., galimai paveikta mamos, bandė sakyti, kad S. I. jos nesmaugė ir nemušė, tačiau visą laiką tvirtino, kaip taip sakyti liepė mama, teigdama, jog „policiją S. [S. I.] ištemps“. Dėl artimo žmogaus – S. I., su kuriuo mažametė kartu gyveno, veiksmų, M. S. patyrė didelį pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinį šoką bei baimę. Šių įvykių metu M. S. patirti neigiami išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas turėjo neigiamą įtaką mergaitės emocinei ir psichinei būklei. Mažametė vis dar turėtų jaustis nesaugi dėl savęs ir savo artimųjų, nes šie S. I. įžūlumo, pykčio bei psichologinio ir fizinio smurto proveržiai prieš mažametę ir jos mamą buvo labai netikėti, staigūs, sistemingi ir nuolat besikartojantys.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Visais atvejais žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.
Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina ir atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo, įstatymų nuostatas tokiais ir panašiais atvejais, suformuotą teismų praktiką. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip: sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse – profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai M. S., teismas įvertina tai, kad dėl kaltinamojo S. I. atliktų veiksmų M. S. du kartus buvo sukeltas fizinis skausmas ir vieną kartą nežymiai sutrikdyta mažametės sveikata. Po 2023 m. lapkričio 20 d. S. I. smurto naudojimo prieš mažametę, M. S. buvo atliktas objektų tyrimas ir nustatyta, kad dėl S. I. smurto, mažametei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad M. S. nusikaltimų padarymo metu jautė baimę, buvo išsigandusi, kadangi visus tris kartus į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, mažametė ne kartą verkė, atvykusiems pareigūnams nurodė, kad S. I. ją smaugė. Dėl patirto fizinio smurto mažametė patyrė dvasinius išgyvenimus. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ir mažametės mama darė įtaką mergaitei, kad ši nepapasakotų visų nusikaltimų aplinkybių. Teismui nekyla abejonių, kad mažametė M. S. patyrė didelį išgąstį, emocinį šoką, nerimą, stresą. Svarbu įvertinti ir tai, kad mažametei fizinį skausmą sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą padarė M. S. artimas žmogus – patėvis S. I., apie kurį mergaitė apklausos metu nuolat kartojo, kad S. I. yra geras, žaidžia, perka maistą. Taip pat įvertinta ir tai, kad fizinis smurtas prieš mergaitę buvo naudojamas jos gyvenamojoje vietoje. Antra vertus, duomenų, kad M. S. dėl nagrinėjamų įvykių būtų prireikę specialistų – psichologų, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų apie tai, jog vaikas būtų patyręs ugdymosi, bendravimo su kitais suaugusiaisiais ar bendraamžiais sunkumų, būtų praleidęs darželį, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kas rodytų, jog buvo sutrikdyta įprasta jos dienotvarkė, ritmas, pažeista įprasta vystymosi eiga. Spręstina, kad neatitaisomų ar ilgalaikių neigiamų pasekmių M. S. emocinei ir fizinei sveikatai S. I. veiksmai nesukėlė. Laikantis teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, paisant teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principo, neturtinės žalos reikalavimą tenkintinas iš dalies ir M. S. priteistini 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Paaiškintina, kad neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl teismų praktikoje apibrėžta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2 – 4 dalys), šiuo atveju – per pavestą atstovą advokatą Š. Vadeikį. Teismų praktikoje yra apibrėžta aiški taisyklė, kad visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016; 2K-453/2011).
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimai ir pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo ar atstovo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo:
- 2024 m. balandžio 26 d. gauta pirminė pažyma dėl 416,25 eurų išlaidų už teisinę pagalbą nukentėjusiajai M. S. (4 t., 41 – 44 b. l.);
- 2024 m. balandžio 30 d. gauta pirminė pažyma dėl 264,58 eurų išlaidų už teisinę pagalbą S. I. (4 t., 52 – 55 b. l.).
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 55 straipsnio 2 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą kaltinamojo S. I. bei mažametės nukentėjusiosios M. S. teisių ir teisėtų interesų gynimą, gynėjo bei atstovo pagal pavedimą dalyvavimą baudžiamojoje byloje pripažino būtinu (4 t., 22 – 24 b. l.). Teisme 2024 m. balandžio 24 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pranešimas, kad S. I. ginti parinkta gynėja advokatė A. Saulėnienė, o nukentėjusiąją M. S. parinktas atstovauti gynėjas Š. Vadeikis (4 t., 38 b. l.). 2024 m. balandžio 26 d. abu advokatai pateikė orderius baudžiamojoje byloje (4 t., 39 b. l.). Teismas 2023 m. balandžio 30 d. protokoline nutartimi paskyrė kaltinamojo S. I. gynėją advokatę A. Saulėnienę, nukentėjusiosios M. S. atstovą advokatą Š. Vadeikį (4 t., 59 – 68 b. l.).
Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko, atsižvelgtina į tai, kad S. I. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Be to, nors valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai mažametei M. S., patyrė išlaidų, atstovo dalyvavimas byloje taip pat buvo būtinas nepriklausomai nuo mažametės ar kaltinamojo valios, dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teisinių paslaugų teikimą tiek S. I., tiek mažametei M. S. netenkinti, o minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: voką, kuriame plaukų kuokštas, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniau g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2023 m. birželio 30 d. nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimo), – iki nuosprendžio įsiteisėjimo tikslinga palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti; kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1228-992/2024.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. I. (S. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. kovo 2 d. veika M. S. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 17 d. veika E. S. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 17 d. veika M. S. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2023 m. lapkričio 20 d. veika E. S. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. lapkričio 20 d. veika M. S. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. I. skirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo nuo 2023 m. kovo 2 d., 22.45 val., iki 2023 m. kovo 3 d., 12.21 val. (vieną parą) ir suėmimo nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d. metu išbūtą laiką (vieną mėnesį), vieną laikinojo sulaikymo ar suėmimo metu išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio S. I. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
S. I. skirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. I. M. S. naudai priteisti 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. I..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:
- voką, kuriame plaukų kuokštas, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (2023 m. birželio 30 d. nutarimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimo), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;
- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1228-992/2024.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.