Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“, trečiajam asmeniui R. K. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, palikimo priėmimo teisėtumo, išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog tėvo mirties momentu jis buvo mažametis ir visus turtinius reikalus tvarkė jo motina, sulaukęs pilnametystės 2014-2015 metais ieškovas išvyko į sporto Vilniaus sporto centrą, kur treniravosi ir mokėsi, į Klaipėdą grįždavo retkarčiais. Grįžus į Klaipėdą motina nesakydavo, jog paveldėjimo klausimai nėra sutvarkyti. Nurodė, jog Klaipėdoje gyvena kartu su motina bute, kuris priklausė tėvui, padeda motinai bute palaikyti reikiamą tvarką. Po tėvo mirties, ieškovo žiniomis, motina kreipėsi į teismą dėl savo palikimo dalies, bet paveldėjimo procedūros neužbaigė. Po tėvo mirties liko butas. Kitų įpėdinių nėra, sesuo mirė sulaukusi maždaug vienerių metų amžiaus. Papildomai paaiškino, jog anksčiau į teismą nesikreipė, nes nežinojo, jog palikimas, atsiradęs po tėvo mirties, nėra priimtas. Apie tai sužinojo, kai gavo atsakovo pranešimą. Nurodė, jog šiuo metu gyvena tame pačiame bute. Paaiškino, jog mokesčius už butą moka jis kartu su motina. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytojas O. V. (O.V.) teismo posėdyje paaiškino, jog yra ieškovo sporto treneris. Nurodė, jog ieškovą treniruoja nuo aštuonerių su puse metų amžiaus, ieškovas yra profesionalus sportininkas. Nesupranta, kaip iš ieškovo galima atimti butą. Nuo 2004 m. ieškovas treniravosi Klaipėdoje, nuo 2014 m. rudens ieškovas buvo išvykęs beveik metams į Vilnių tobulintis, mokytis. Vėliau ieškovas grįžo į Klaipėdą. Paaiškino, jog ieškovo motiną žino, ji sūnumi domisi, klausia apie jo pasiekimus, nors į varžybas neatvyksta. Mano, jog ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl nežinojimo.

Liudytojas R. V. teismo posėdyje paaiškino, jog yra BĮ ,,Klaipėdos ,,Viesulo“ sporto centro direktoriaus pavaduotojas. Paaiškino, jog žino ieškovo sportinius pasiekimus, sportininkų sąrašuose ieškovas yra nuo 2011 m., 2014 m. ieškovas buvo komandiruotas į Vilnių, kur jis ruošėsi tarptautinėms varžyboms. Paaiškino, jog ieškovas yra perspektyvus sportininkas, daug laiko praleidžia treniruotėse.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis). Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo ieškovo A. M. tėvas (b.l. 62). Ieškovo tėvas (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 61). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog palikėjui V. M. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 75). Iki mirties palikėjas V. M. nurodytu adresu deklaravo savo gyvenamosios vietos adresą (b.l. 63). (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (nuo gimimo) yra deklaruotas ir ieškovo gyvenamosios vietos adresas (b.l. 60, 62). 2006-11-24 pareiškimu dėl termino palikimui priimti pagal įstatymą pratęsimo ieškovo motina A. M. (b.l. 62) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti įstatymo praleistą terminą (b.l. 74). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-17 nutartimi ieškovo motinai A. M. atnaujintas terminas palikimui, atsiradusiam po sutuoktinio mirties, priimti (b.l. 59), tačiau paveldėjimo procedūros ieškovo motina neužbaigė. 2016-05-27 VĮ ,,Turto bankas“ pareiškimu kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą V. M. turtui (b.l. 57). 2016-06-09 Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarė išdavė paveldėjimo teisės perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po palikėjo V. M. mirties – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 55-56). 2016-06-14 VĮ ,,Turto bankas“ pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) gyventojus apie palikimo perėjimo valstybei faktą, prašė susisiekti su VĮ ,,Turto bankas“ atstovu, priešingu atveju pareiškėjas bus priverstas kreiptis į teismą dėl patalpose gyvenančių asmenų iškraustymo (b.l. 58). Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieškovas yra sportininkas, aktyviai sportuoja BĮ ,,Klaipėdos ,,Viesulo“ sporto centro laisvųjų imtynių olimpinės pamainos skyriuje (b.l. 71), dalyvauja varžybose.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą ( Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tam, kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), taip pat tuo atveju, kai nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto (CK 5.62 straipsnio 2 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog po palikėjo V. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikėjo įstatyminiai įpėdiniai nerealizavo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimo priėmimo procedūrų. 2016-05-27 VĮ ,,Turto bankas” kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo perėjimo valstybės nuosavybėn, 2016-06-09 VĮ ,,Turto bankas” išduotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo patvirtinama, jog palikimas, atsiradęs po V. M. mirties priimtas valstybės.

Ieškovas kreipėsi į teismą bei prašo teismo panaikinti Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės išduotą paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimą, atnaujinti jam terminą palikimui priimti, nustatyti palikimo priėmimo teisėtumą.

Civilinio kodekso 5.8 straipsnis įtvirtina, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Civilinio kodekso 5.8 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. Toks aiškinimas grindžiamas nuostata, suponuota termino palikimui priimti pratęsimo teismo tvarka teisinės reikšmės vertinimo - termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs. Tokia jo teisinė padėtis sudaro teisines prielaidas palikimo priėmimo teisei įgyvendinti ir lemia, kad jis laikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą ir galinčiu ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32).

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas yra palikėjo V. M. sūnus, palikėjo I eilės įpėdinis pagal įstatymą (Civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po tėvo mirties atsiradusį turtą. Tačiau ieškovas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. M. palikimo atsiradimo momentu buvo nepilnametis, todėl savarankiškai savo teisių įgyvendinti negalėjo. Ieškovo motina, kaip įstatyminė įpėdinio atstovė, taip pat neįgyvendino įstatymo suteiktų teisių ir palikimo nepilnamečio vaiko vardu nepriėmė. Byloje pateiktais įrodymais, ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog apie tai, kad turi teisę paveldėti po tėvo mirties atsiradusį turtą, ieškovas sužinojo 2016 m. birželio mėn., gavęs VĮ ,,Turto bankas” pranešimą apie tai, kad turtas pereina valstybei. Be to byloje pateiktais duomenimis, liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas yra profesionalus sportininkas, daug laiko skiria treniruotėms, dažnai išvyksta į varžybas, stovyklas. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog apie tai, kad palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo klausimas nėra išspręstas, motina jam nesakė, iki pilnametystės visus turtinius klausimus sprendė ieškovo motina.

Manytina, kad ieškovo nurodytos priežastys bei aplinkybės galėjo turėti įtakos termino praleidimui. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus pažymint, jog atsakovas ieškinio reikalavimui neprieštarauja. Be to aplinkybė, jog ieškovo įstatyminė atstovė tinkamai neįgyvendino ieškovo teisių, teismo vertinimu, neturėtų ieškovui lemti neigiamų pasekmių ar sudaryti kliūtis savarankiškai įgyvendinti savo teisę priimti palikimą.

Byloje nustatytos aplinkybės, turėjo įtakos įstatymo nustatyto terminą palikimui priimti praleidimui. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po V. M. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą panaikinti 2016-06-09 palikimo atsiradimo vietos notaro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tokiu būdu ieškovas kvestionuoja palikimo priėmimo valstybės vardu fakto teisėtumą.

Tokia ieškovo teisė įtvirtinta CK 5.8 straipsnyje. Nurodytas straipsnis įtvirtina, jog teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškiant ieškinį turi būti įgyvendinama per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui apie tai, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, perėmė valstybė, sužinojo 2016 m. birželio mėn. Šių aplinkybių byloje neginčijo ir atsakovas. Taigi nuo šio momento ieškovui skaičiuotinas įstatymo nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškinį ieškovas teismui pateikė 2016-07-26, procesinis dokumentas po trūkumų ištaisymo priimtas 2016-08-18 teisėjo rezoliucija. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pareikšti nėra praleistas.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Ieškovas yra palikėjo V. M. įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis, kuris palikimo atsiradimo momentu buvo mažametis, todėl savarankiškai įgyvendinti savo teisių į palikimą negalėjo. Ieškovas prašo panaikinti notaro išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nurodo, jog valstybei jis išduotas nepagrįstai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog valstybei paveldėjimo teisės liudijimas išduotas, nepriklausomai nuo, jog yra pirmesnės eilės įpėdinis turintis teisę į palikimą – ieškovas. Ieškovas savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimą nėra įgyvendinęs. Jeigu ieškovas būtų priėmęs palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, pateikęs palikimo vietos atsiradimo notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, atsakovui nebūtų atsiradusi teisė ir kilusi pareiga priimti palikimą valstybės vardu. Be to byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas po tėvo mirties liko gyventi palikimą sudarančiame bute, juo rūpinosi, šį turtą faktiškai valdo, kas iš esmės atitinka CK 5.51 straipsnyje įtvirtintą palikimo priėmimo būdą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą laikytinas pagrįstu, todėl 2016-06-09 Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės R. K. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, notarinio registro Nr. 5078 pripažintinas negaliojančiu (CK 5.8 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.57 straipsnis).

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai ieškinį pareiškė įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, jis laikomas palikimą priėmusiu (CK 5.9 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas palikimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti negalėjo dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių, termino priimti palikimą praleidimo priežastys pripažintos praleistomis dėl svarbių priežasčių ir terminas palikimui priimti teismo atnaujintas, pripažintina, jog ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl ieškinys tenkintinas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas šioje byloje sumokėjo 131,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo teismo 2016-08-18 nutartimi atleistas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra valstybės įmonė, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, ieškovui jo sumokėta žyminio mokesčio dalis iš atsakovo nepriteistina (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 87 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Ieškovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priimti.

Pripažinti negaliojančiu 2016-06-09 Paveldėjimo teisės perėjimo valstybės nuosavybėn liudijimą, notarinio registro Nr. 5078? NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimą, atsiradusį, po V. M. mirties – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.