Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GELVORA“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei I. M. ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti asmeniškai 2016 m. spalio 19 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė UAB „GELVORA“ prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 285 ir 286 str.).

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal UAB „Tele2“ ir atsakovės I. M. 2007 m. birželio 20 d. sudarytą Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 10.1 68341991 2740 (toliau – Sutartis) UAB „Tele2“ teikė atsakovei I. M. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o ji įsipareigojo laiku Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti už minėtas paslaugas (Sutarties 3.1, 4.2 p.). Ieškinyje nurodyta, jog UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė I. M. nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pateiktų sąskaitų neapmokėjo ir liko skolinga UAB „Tele2“.

UAB „Tele2“ ir ieškovė UAB „GELVORA“ 2009 m. kovo 31 d. pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido ieškovei UAB „GELVORA“ visas reikalavimo teises į atsakovės I. M. skolą. Ieškovė nurodo, jog atsakovė buvo informuota apie reikalavimo perleidimą bei paraginta sumokėti skolą, įspėta apie sutarties nevykdymo pasekmes. Duomenų, kad atsakovė I. M. su ieškove UAB „GELVORA“ atsiskaitė, civilinėje byloje nėra.

Tarp ieškovės UAB „GELVORA“ ir atsakovės I. M. yra susiklostę teisiniai prievoliniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalis, 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė savo įsipareigojimų ieškovei neįvykdė iki šiol, todėl iš jos UAB „GELVORA“ priteistina 317,13 Eur skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 689,89 Eur netesybas.

Nagrinėjamu atveju tarp pradinės kreditorės UAB „Tele2“ ir atsakovės I. M. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2002 m. spalio 7 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Teismas ir šiuo atveju turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti netesybos nėra nepagrįstai didelės.

Taigi, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti netesybų, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netesybų dydis yra nepagrįstai didelis, ir, vertinant tai, jog buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 yra išaiškinta, kad reikalavimo perleidimu (cesija) (CK 6.101 str.) pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 1095 Lt, kas atitinka 317,13 Eur. Duomenų, kad už sutarties sąlygų nesavalaikį vykdymą pirminė kreditorė skaičiavo atsakovei netesybas, į bylą nepateikta, nors 2007 m. birželio 20 d. sudarytos Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. 10.1 68341991 2740 7.5 punkte numatyta, kad, jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos, UAB „Tele2“ pareikalavus, privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Reikalavimo teisė į atsakovės skolą ieškovei perduota 2009 m. kovo 31 d. 2009 m. gegužės 4 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovei sumokėti ne tik skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (951,65 Lt) bei delspinigius (197,10 Lt).

Pažymėtina, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie jos dėl atsakovės prievolės nevykdymo patirtus nuostolius, taip pat duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, dėl kurių nebuvo kreiptasi į teismą daugiau kaip septynerius metus nuo pranešimo skolininkei (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti skolos sumą viršijančios netesybos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl priteistinos tokios, kokios buvo prašomos 2009 m. gegužės 4 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo.

Iš atsakovės I. M. ieškovei UAB „GELVORA“ priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (37 proc.) – 9 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 317,13 Eur (trijų šimtų septyniolikos eurų, 13 centų) skolą, 57,08 Eur (penkiasdešimt septynių eurų, 8 centų) netesybas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo 2016 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 Eur (devynių eurų) žyminio mokesčio dalį ieškovei UAB „GELVORA“, j. a. k. 125164834.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė I. M. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam Kaišiadorių rajono apylinkės teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo apeliacine tvarka gali skųsti jį Kauno apygardos teismui, skundą paduodama per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.