- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-252-480/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-39-503/2014 pagal pareiškėjo antstolio A. M. prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys R. V., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolio A. M. kontoroje vykdomas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998-06-26 išduotas vykdomasis raštas Nr. AV-92/1998 dėl išlaikymo (alimentų) išieškojimo iš skolininko R. V. R. V. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/02/02134. Kadangi 2012-06-30 skolininkas R. V. mirė, antstolis pateikė teismui prašymą pakeisti skolininką R. V. vykdomojoje byloje palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. nutartimi prašymą patenkino; vykdymo procese pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998-06-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. AV-92/1998 – pradinį skolininką R. V. pakeitė nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nurodė, kad 2012-06-30 skolininkas R. V. mirė, o jo teisių ir pareigų perėmėja yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2014-05-07 priėmusi R. V. palikimą. Todėl antstolio prašymą laikė teisėtu ir jį tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskiruoju skundu (b. l. 12-13) prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - antstolio A. M. prašymą atmesti. Apeliantė nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta. VMI prie LR FM, atstovaujančiai valstybę, 2014-05-15 notaro buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini). CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Tikroji turto vertė gali būti nustatyta tik jį realizavus, šiai dienai minėtas butas dar nėra parduotas. Po skolininko R. V. mirties per 3 mėnesius nei išieškotoja R. V., nei antstolis neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI prie LR FM, apie vykdomus išieškojimus. Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, darytina išvada, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui ar palikimą priėmusiai VMI prie LR FM antstolio nepateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai - nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Išieškotojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, sužinojęs apie skolininko mirtį, teisme atsinaujinęs terminą, turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Pareiškėjas antstolis A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 21-22) prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutartį palikti nepakeistą. Valstybė, priėmusi palikimą, už palikėjo skolas atsako neviršydama perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), todėl antstolio nuomone, CK nuo 2009-12-29 panaikinus reikalavimą VMI kreiptis dėl turto apyrašo sudarymo, neaktualu yra informuoti apie kreditorių reikalavimus prieš atliekant palikimo priėmimo valstybei įforminimo veiksmus. Prašymas teismui dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kurio nuorašai buvo siųsti ir palikimo priėmėjui, buvo tinkamas informavimas apie kreditorinius reikalavimus. Taip pat toks kreditorinis reikalavimas yra surašytas 2014-11-12 yra išsiųstas VMI. Nesant pasirinkimo priimti palikimą ar ne, kaip, kad valstybei paveldint turtą, iki paveldėjimo momento pranešimas notarui, VMI prie LR FM apie vykdomus išieškojimus netenka prasmės, juolab, kad turtas šiai dienai nėra realizuotas. Valstybinė mokesčių inspekcija prie savo skundo pateikia Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame matyti, jos turtui yra buvęs taikytas turto areštas. Turto arešto aktas buvo surašytas 2011-03-28, kuriuo areštuotas tuo metu dar gyvajam skolininkui priklausantis turtas, šiai dienai paveldėtas valstybės. 2011-08-23 buvo paskelbtos areštuoto turto varžytynės, tačiau 2011-08-24, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas pirkėjas, buvo priimtas Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ir pasiūlymas išieškotojai pasiimti turtą. Išieškotojai tokios valios nepareiškus, 2011-12-12 surašytas aktas apie turto nerealizavimą ir 2012-05-28, išsiuntus patvarkymą dėl skolos išieškojimo į VSDFV Vilkaviškio sk. dėl išieškojimo iš ten gaunamų skolininko pajamų, 2012-05-23 turto areštas panaikintas, nes vadovaujantis CPK 723 str. 1, 3 dalimis atsisakius išieškotojai priimti turtą išieškojimas pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau, kaip vieneriems metams. Skolininkas mirė 2012-06-30, t.y. nepraėjus metams po turto nerealizavimo akto surašymo. Todėl turto arešto nebuvimas paveldėjimo dienai nėra pagrindas panaikinti nutartį. Turto areštas po skolininko mirties nebuvo taikytas, nes tai trukdytų pačiam paveldėjimo procesui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta CK 5.63 straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje eksplicitiškai nustatyta praleisto kreditorių reikalavimo pateikimo termino pratęsimo galimybė – teismas gali pratęsti tokį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi visus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-18/2014).
Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad antstolio A. M. kontoroje vykdomas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998-06-26 išduotas vykdomasis raštas Nr. AV-92/1998 dėl išlaikymo (alimentų) išieškojimo iš skolininko R. V. išieškotojos R. V. naudai, užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/02/02134. Skolininkas R. V. 2012-06-30 mirė. Antstoliui 2014-09-29 patikrinus Testamentų registro informaciją, buvo nustatyta, kad R. V. palikimą 2014-05-07 priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Kaip matyti iš skundžiamos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas vykdymo procese skolininką R. V. nauju skolininku – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, tačiau visiškai nesiaiškino, ar skolininko kreditorė R. V. arba išieškojimą vykdantis antstolis laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų. Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad valstybei paveldint turtą ir nesant pasirinkimo priimti palikimą ar ne, iki paveldėjimo momento pranešimas notarui, VMI prie LR FM apie vykdomus išieškojimus netenka prasmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia natstolio pozicija prieštarauja anksčiau aptartai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar skolininko kreditorė R. V. arba išieškojimą vykdantis antstolis A. M. laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas pagal turimą bylos medžiagą šių aplinkybių nustatyti neturi galimybės, todėl atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.