Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-02-15 · Administracinė byla Nr. eI3-1276-816/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
eI3-1276-816/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03605-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Trečiasis asmuo
Švietimo mainų paramos fondas
Pareiškėjas
VšĮ Interogym
Advokatai
Saulius Aviža, Aurimas Banys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1276-816/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03605-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei A. S.,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Aurimui Baniui,atsakovių atstovui advokatui Sauliui Avižai,trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Interogym“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Švietimo mainų paramos fondui, dėl įsakymo panaikinimo ir žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja VšĮ „Interogym“ skunde prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. V-1685 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-867 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ pakeitimo“ dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos VšĮ „Interogym“ projekto įgyvendinimui (iš esmės įsakymo priede esančios lentelės 146 p.); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 295 091,54 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0263 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtros“ (toliau – Paraiška). Skundžiamu įsakymu finansavimas Projektui nebuvo skirtas, nes buvo padaryta išvada, kad Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo (Paraiška buvo įvertinta 58,5 balais) pagal ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“.

Nurodo, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo” Nr. V-1866 (toliau – ir Kvietimas). Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – Aprašas), 40 punktą ir Kvietimo 32 punktą paraiška pagal bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus maksimaliai gali surinkti 85 balus, o pagal specialiuosius – 15.

Pareiškėjos įsitikinimu, ekspertas (ekspertai), vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privaloma Kvietimo 3 priede patvirtintos Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje (toliau – Forma) pateiktomis bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Atkreipia dėmesį, jog Paraiška buvo vertinama du kartus. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) sprendimu buvo konstatavusi, kad, atliekant pirminį Paraiškos vertinimą, Švietimo mainų paramos fondas nesilaikė sporto projektų vertinimo tvarkos. Analogiški neteisėti veiksmai buvo atlikti ir pakartotinio Paraiškos vertinimo metu.

Pareiškėjos įsitikinimu, ekspertas, skirdamas du balus Paraiškai, turėjo pagrįsti, jog pareiškėja neturi patirties dalyje veiklų, susijusių su Projektu, bei neturi projektų įgyvendinimo patirties ir tai, kad projekto komandos nariai turi tik dalį reikiamos patirties arba kompetenciją įgyvendinant projekte numatytas funkcijas. Pažymi, jog ekspertas (ekspertai), atlikęs pakartotinį vertinimą nepagrindė, jog pareiškėja turi patirties tik dalyje veiklų, susijusių su Projektu. Priešingai, pats ekspertas nurodo prie aptariamo vertinimo kriterijaus stiprybių, jog „4.1. pareiškėja turi patirties vykdydamas fizinio aktyvumo veiklas sporto klube „Intero GYM““. Vadinasi, ekspertas pripažįsta, jog pareiškėja turi patirties ne tik dalyje veiklų, susijusių su Projektu, bet ir visose su Projektu susijusiose veiklose.

Pažymi, kad ekspertas (ekspertai), atlikęs pakartotinį Paraiškos vertinimą pagal pirmojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto aktualumas ir svarba“ pirmąjį elementą „Sporto projekto atitikimas Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams su sporto politikos valdymo sritimi susijusiems strateginiams dokumentams“ skyrė tik 3,5 balo, tačiau su tokiu įvertinimu pareiškėja nesutinka. Mano, kad pareiškėjai turėjo būti skirtas maksimalus balų skaičius 5, nes Paraiškoje nurodyti Projekto tikslai yra tiesiogiai susiję su 2014–2025 metų sveikatos strategija ir jos 15.2 ir 15.4 punktuose įvardintais tikslais. Dėl to, vertinant Paraišką, nesilaikyta Formoje pateiktų bendrųjų kriterijų vertinimo gairių, o pats pakartotinis vertinimas yra atliktas neišsamiai ir subjektyviai bei neįsigilinus tiek į Paraiškoje atskleistą Projektą tikslą, tiek ir į visą Paraiškos ir Projekto turinį.

Nurodo, kad Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Teigia, kad pareiškėjai turėjo būti skirti maksimalūs 4 balai, kadangi pareiškėja savo Paraiškoje išsamiai pagrindė ir nurodė konkrečius planuojamus gerinti vaikų sveikatos rodiklius, taip pat atskleidė, kad Projektu siekiama kryptingai gerinti dalyvių konkrečių fizinių ypatybių lygį ir ištvermės rodiklius.

Nurodo, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reiaklavimų, nes skundžiamame įsakyme nėra pagrįsta, kokiu teisiniu pagrindu remiantis buvo nukrypta nuo Formoje pateiktų bendrųjų ir specialiųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairių ir tvarkos, Paraiška įvertinta nepateikiant aiškių, konkrečių, motyvuotų, pagrįstų ir vienas kitam neprieštaraujančių komentarų.

Pareiškėjos įsitikinimu, Paraišką pakartotinai vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. LAGK savo sprendimu yra pripažinusi, jog pirminį Paraiškos vertinimą atlikę ekspertai buvo nekompetentingi ir neatitiko jiems keliamų reikalavimų. Atitinkamai, LAGK įpareigojo Ministeriją iš naujo vertinti Paraišką, pavedant jos vertinimą atlikti ekspertams, atitinkantiems teisės aktų nustatytus reikalavimus. Dėl to pareiškėja turi įtarimų, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) taip pat neatitinka jam keliamų ir Aprašo 42 p. nustatytų reikalavimų.

Pažymi, kad dėl nurodytų Ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė tiesioginius nuostolius (500 Eur už pareiškėjai parengtą Paraišką ir jos priedus), teisines išlaidas, kurias pareiškėja patyrė ginčydama pirminio Paraiškos vertinimo rezultatus LAGK (1 452 Eur) ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėja prašė iš Sporto rėmimo fondo – 293 139,54 Eur. Paprėžia, kad šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos veiksmų ir pareiškėjai atsiradusios žalos negautų pajamų forma – jeigu Ministerija būtų į Įsakymą įtraukusi ir Projektą, kaip finansuotiną, pareiškėja žalos nebūtų patyrusi.

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kartu atstovaujanti ir Lietuvos valstybę, atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad pagal Aprašo 40 ir pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui, ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – Taisyklės), 53 punktą Paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui. Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Pažymi, kad Švietimo mainų paramos fondas, atlikęs pirminį sporto projektų vertinimo etapą, t. y. paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą, nusprendė, kad Pareiškėjos projektas „Sportuok ir auk su Intero Gym“ atitiko vertinimo kriterijus, todėl pareiškėjos projektas perėjo į antrą projekto vertinimo etapą. Atitinkamai, Švietimo mainų paramos fondas, atlikęs antrąjį Paraiškos vertinimą – turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą, nustatė, kad Paraiška neatitiko bendrųjų sporto projektų vertinimo kriterijų. Konkrečiai paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo dėl trijų skirtingų pagrindų, t. y. pagal: Antrąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“; Trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir Ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“. Pareiškėjos Paraiška dėl projekto „Sportuok ir auk su Intero GYM“ buvo įvertinta, laikantis Įstatymo, Aprašo ir Taisyklių nuostatų, dėl ko teigti, jog priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas nėra pagrindo.

Teigia, jog nėra teisinio pagrindo teigti, jog pirminėje pareiškėjos Projekto vertinimo stadijoje buvo atlikti kokie nors Ministerijos ir Švietimo mainų paramos fondo neteisėti veiksmai.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja netinkamai vertina LAGK priimto sprendimo reikšmę. Pažymi, kad LAGK nevertino Paraiškos turinio. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl pakartotinės Paraiškos vertinimo rezultatų. Pirminės Paraiškos vertinimas nėra šio ginčo objektu, todėl mano, kad pareiškėjos argumentai dėl LAGK sprendimo yra nei aktualūs, nei pagrįsti.

Pažymi, kad Paraiškos vertintojas, vertinęs Paraišką, vadovavosi privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Paraiškos vertintojo nurodytais motyvais nereiškia, kad vertintojo nurodyti motyvai yra nepagrįsti. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto sporto rėmimo fondo ir 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo (toliau – Vertinimo lapas), vertintojas skyrė 2 balus ir motyvuotai, atsižvelgdamas į šį kriterijų, pateikė poziciją dėl tobulintinų sričių, t. y. nurodė, kad: „4.1. Paraiškoje visiškai neatskleidžiama ar Pareiškėjas turi patirties vykdant projektus, ar turi patirties veiklose susijusiose su vaikais. 24 mėnesių trukmės projekto, kurio vertė 325 710,60 Eur ir kuriame numatyta 1000/1400 dalyvių administravimo komanda susidedanti iš vadovo ir projekto buhalterio, laikytina nepakankama. Tiesioginių veiklos vykdytojų komandos narių kompetencijos aprašyme stinga reikalavimo, susijusio su patirtimi vedant treniruotes vaikams.“ Todėl mano, kad nepagrįstai pareiškėja teigia, kad vertintojas, vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privalomomis Formoje pateiktomis bendrųjų vertinimo kriterijų gairėmis ir nemotyvavo savo vertinimo. Vertintojas pagal Formoje esančias gaires įvertino šį Formoje esantį 4.1. kriterijų bei pateikė motyvuotus ir pagrįstus komentarus, kodėl buvo skirti 2 balai iš 5. Kiekviena iš pozicijų buvo pagrįsta, motyvuota.

Ministerijai yra nesuprantama, kodėl pareiškėja kelia klausimą dėl specialiųjų vertinimo kriterijų ir dėl pirmojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus, kai specialiųjų kriterijų vertinimas ir pirmasis bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijus nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas skundžiamas įsakymas nefinansuoti pareiškėjos Projekto. Kitaip tariant, tarp proceso šalių nėra ginčo dėl specialiųjų ir pirmojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijų vertinimo. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju ginčas yra kilęs dėl antrojo, trečiojo ir ketvirtojo bendrojo kriterijaus, dėl kurių pareiškėja nesurinko pereinamojo balo ir atitinkamai, vadovaujantis Aprašo 41 punkto ir Taisyklių 47 punktu, Paraiška buvo atmesta.

Mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pažymi, kad Paraiškos vertinimo etape Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Vertintojui nėra keliamas tikslas improvizuoti ir jeigu Paraiškoje yra neaiškiai išdėstytas aprašymas, vertintojas negali peržengti savo įgaliojimų ir prikurti ar sugalvoti, ką Pareiškėja turėjo omenyje. Pareiškėja, teikdama Paraišką, turėjo aiškiai ir motyvuotai pagrįsti gebėjimą ir galimybes išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui. Ministerija, įvertinusi skundžiamo įsakymo bei Vertinamojo lapo, kuris yra sudedamoji Skundžiamo įsakymo dalis, turinį, mano, kad šie dokumentai yra motyvuoti ir iš jų turinio galima suprasti, kodėl atsakingos institucijos atsisakė finansuoti pareiškėjos Projektą.

Pažymi, kad Švietimo mainų paramos fondas ne visais atvejais pasitelkia ekspertų pagalbą. Kitaip tariant, atsakinga institucija turi teisę, bet ne pareigą, pasitelkti konkretų ekspertą. Atsakingos institucijos darbuotojams atliekant paraiškų vertinimą, Aprašo 42 punkto nuostatos nėra taikomos. Šio punkto nuostatų reikalavimai yra išimtinai taikomi tik pasitelktiems ekspertams. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepagrindė aplinkybių, kad jos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko kvalifikacijai keliamų reikalavimų.

Dėl prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėja neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos, veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ar tuo labiau kaltė. Pažymi, kad pareiškėjos nurodoma žala buvo patirta išimtinai dėl pačios pareiškėjos veiksmų. Pareiškėjos pateikta Paraiška buvo nekokybiška. Dėl to, 500 Eur patirtos žalos sumą už Paraiškos parengimą, pareiškėja turėtų reikalauti ne iš Lietuvos valstybės, o iš nekokybiškai paslaugą suteikusio ūkio subjekto. Pareiškėjos nurodomos 1 452,00 Eur patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant skundą LAGK nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu, todėl jokiais būdais negali būti vertinamos ir traukiamos į žalos apimtį. Pareiškėjos nurodomos negautos pajamos – 293 139,54 Eur finansavimo suma - yra nepagrįstos. Pažymi, kad finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu, t. y. kad projekto vykdytojas gautų finansavimą, jis turi įgyvendinti finansavimo taisyklėse numatytus įsipareigojimus. Pareiškėja net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūrų, t. y. pateikė nekokybišką Paraišką, kurios atžvilgiu buvo nuspręsta neskirti finansavimo, tačiau reikalauja atlyginti viso projekto finansavimo sumą. Be to, ši suma yra išmokama keliais etapais projekto vykdytojui įvykdžius įsipareigojimus. Kadangi pareiškėja net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjos reikalavimas dėl 293 139,54 Eur žalos atlyginimo mano, kad yra nepagrįstas bei neįrodytas būtent tokios žalos dydis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas atsiliepimo argumentais palaikė atsakovės poziciją. Papildomai nurodo, kad pareiškėjos Paraišką vertino dvi Trečiojo asmens sporto programų skyriaus darbuotojos, kurios Paraišką vertino atskirai, nematydamos viena kitos vertinimų. Įvertinusios paraišką darbuotojos skyrė 60 ir 57 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 58,5 balo (konsoliduotas vertinimas). Paraiška neatitiko net trijų kriterijų grupių minimalaus pereinamųjų balų: už Sporto projekto veiksmingumą, poveikį, tęstinumą surinkti 12,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 2 dalyje – 13 balų); už sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimą surinkti 8 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); už sporto projekto valdymą surinkta 7 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

Pažymi, jog pareiškėja neginčijo fakto, jog Paraiškoje nėra nurodytos pareiškėjos patirties dirbant su didžiausia Paraiškos tikslinės grupės dalimi – vaikais. Atsakovas taip pat ginčija pirmąjį bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus Sporto projekto aktualumas ir svarba dalį „Sporto projekto atitikimas Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams su sporto politikos valdymo sritimi susijusiems strateginiams dokumentams“ vertinimą. Pažymi, kad sprendimas atmesti Paraišką buvo priimtas remiantis tuo, jog Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal antrąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“, trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“ taip pažeidžiant imperatyvias Taisyklių 54 punkto ir Aprašo 41 (kuriame nurodyta, jog nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama) punktams. Pareiškėjas surinko didesnį nei minimalų pereinamąjį balą aptariamo pirmojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijui (Sporto projekto aktualumas ir svarba). Atitinkamai, sprendimas atmesti paraišką nebuvo susijęs su šiuo vertinimu ir byloje neturi reikšmės. Nors ir byloje aptariamas punktas reikšmės neturi, tačiau pažymi, jog vertintojai vertinime išsamiai aprašė skiriamo (sąlyginai aukšto 3,5 iš 5 galimų) balo motyvaciją. Pareiškėja ginčija antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ trečią dalį „Ar pakankami sporto projekto vykdytojo gebėjimai tęsti pradėtas veiklas, naudoti įgyvendinto sporto projekto rezultatus“. Pažymi, kad pareiškėja daro tik prielaidą, kad sporto užsiėmimai vaikams bus sėkmingai organizuojami ir pasibaigus projektui. Iš pateiktos argumentacijos nėra aišku, kokiu intensyvumu ir kaip efektyviai bus naudojama įgyta įranga (vienas iš rezultatų), neatskleidžiama koks bus tolimesnis įsigytos įrangos panaudojamumas ir naudingumas ir ar turės vykdytojas pakankamą gebėjimą naudoti įsigytą įrangą numanomo panaudojamumo kontekste.

Pažymi, kad, nors pareiškėjos Paraiška atmesta dėl trijų skirtingų pagrindų (t. y. dėl trijų vertinimo kriterijų minimalaus balo nesurinkimo), tačiau kiekvienas iš šių pagrindų yra savarankiškas ir imperatyvus pagrindas atmesti paraišką. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja neginčija trečiojo bendrojo sporto kriterijaus vertinimo „sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“, daro išvadą, jog pareiškėja sutinka su vertinimo rezultatu, atitinkamai ir su Paraiškos atmetimu.

Nurodo, kad specialiųjų kriterijų vertinimas nebuvo pagrindas, dėl kurio priimtas sprendimas atmesti pareiškėjos paraišką kaip nekokybišką.

Pažymi, kad Aprašo 42 punktas, kuriuo remiasi pareiškėja, yra skirtas ekspertams – trečiojo asmens viešųjų pirkimų būdu įsigytas paslaugas teikiantiems asmenims. Šie reikalavimai nėra taikomi institucijos darbuotojams. Atitinkamai, nesant paskirtų ekspertų, trečiasis suinteresuotas asmuo neturi galimybės pateikti reikalavimų apie ekspertus, patvirtinančių ekspertų atitiktį Aprašo 42 punkto reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju nėra paskirta ekspertų.

Nurodo, kad Paraiška buvo vertinta tinkamai – nebuvo neteisėtų veiksmų, atitinkamai, pareiškėjai negalėjo kilti ir nekilo žalos. Be to, pareiškėja reikalauja visos Paraiškoje nurodytos sumos, kuri Paraiškos finansavimo atveju pareiškėjai būtų skirta dalimis pareiškėjai tinkamai įgyvendinant projektą. Pareiškėja reikalauja pelno – sumokėti Paraiškoje nurodytą sumą be pareigos įgyvendinti sporto projektą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą iš esmės palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjas nepasisako dėl vertinimo visų trijų kriterijų, dėl kurių paraiška buvo atmesta, nors kiekvienas jų sudaro savarankišką pagrindą paraišką atmesti.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pasisakė dėl pareiškėjo paraišką pakartotinai vertinusių dviejų darbuotojų kvalifikacijos, jų užimamoms pareigybėms keliamų reikalavimų ir patirties vertinant su sportu susijusias paraiškas. Pažymėjo, kad paraiška, kuri gavo finansavimą pagal aptariamą projektą, mažiausiai buvo surinkusi 80 balų iš 100 galimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl 2021 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Nr. V-1685 įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas VšĮ „Interogym“ paraiškai Nr. SRF-FAV-2021-1-0263, teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.3. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur.

Pareiškėja 2021 m. sausio 5 d. Ministerijai pateikė paraišką Nr. SRF-FAV-2021-1-0286.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2021 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. V-1685, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 21R-547 (AG-479/06-2021) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), 52 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. V-1493 „Dėl viešosios įstaigos „Interogym“ sporto projekto paraiškos Nr. SRF-FAV-2021-1-0263 pakartotinio vertinimo atlikimo“ pagrindu atliktą paraiškos turinio ir išlaidų tinkamumo pakartotinį vertinimą, - neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui, nes Paraiška nesurinko minimalaus pereinamojo balo pagal antrąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“, trečiąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ ir ketvirtąjį bendrąjį sporto projektų vertinimo kriterijų „Sporto projekto valdymas“, o iš viso Paraiška surinko 58,5 balo.

Pareiškėja nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė (2 dalis). Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose <…> nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas (5 dalis). To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

Aprašo 1 punkte nustatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių (toliau – sutartys) sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką. Aprašo 4 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles (toliau – Taisyklės). Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo (toliau – išvados) pateikia sporto projektų komisijai (toliau – komisija) (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Paraiškų turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atsakinga institucija atlieka pagal Aprašo ir Taisyklėse nustatytas sąlygas (Aprašo 38 p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123, detalizuoja Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (53 punktas). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 punktas). Paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus. Vertintojams paraiškos priskiriamos atsitiktine tvarka. Gavę vertinamų paraiškų sąrašus ir pastebėję galimą interesų konfliktą, kaip nurodyta Aprašo 42 punkte, vertintojai nedelsdami informuoja Atsakingą instituciją. Tokiu atveju paraiška, dėl kurios vertintojas deklaruoja galimą interesų konfliktą, pakeičiama kita atsitiktine paraiška (Taisyklių 58 punktas). Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą atlieka vienas vertintojas (Taisyklių 59 punktas). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 eurų (60.1 p.); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 eurų. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi. (Taisyklių 60.2 punktas).

Pareiškėjos teikta Paraiška surinko 58,5 balo iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip netinkama finansuoti. Pareiškėjo paraišką (turinio ir išlaidų pagrįstumą) pakartotinai vertino dvi VšĮ Švietimo mainų paramos fondo darbuotojos (projektų koordinatorės). Abi vertintojos, savarankiškai atlikusios vertinimą, paraišką įvertino kaip netinkamą finansuoti. Pagal projektų koordinatoriaus pareigybės aprašymą į šias pareigas gali pretenduoti asmuo, be kita ko, įgijęs aukštąjį išsilavinimą; susipažinęs su Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, ES teisės aktais, reglamentuojančiais ES ir kitos finansinės paramos skyrimą ir valdymą; turintis projektų valdymo patirties. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė abiejų vertintojų kvalifikaciją apibūdinančius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1866 patvirtintos 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priede vertinimo gairės.

Paraiška vertintojų buvo įvertinta taip: už Sporto projekto veiksmingumą, poveikį, tęstinumą skirti 12,5 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 2 dalyje – 13 balų); už sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimą surinkti 8 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 3 dalyje – 10 balų); už sporto projekto valdymą surinkta 7 balai (minimalaus balo kriterijus nurodytas Aprašo 40 punkto lentelės 4 dalyje – 10 balų).

Pareiškėja skunde nurodo, kad ketvirtasis bendrasis sporto projekto vertinimo kriterijus „Sporto projekto valdymas“ elementas „4.1 turima patirtis ir kompetencija įgyvendinant sporto projektą“ įvertintas netinkamai.

Paraiškai už 4.1. papunktį, vadovaujantis Gairėmis, skirtas 2 balų įvertinimas iš 5 galimų.

Gairių 4.1. papunktyje nurodyta, jog 1-2 balai skiriami, kai pareiškėjas (ir (ar) partneriai) turi patirties dalyje veiklų, susijusių su projektu, bei turi projektų įgyvendinimo patirties. Projekto komandos nariai turi dalį reikiamos patirties arba kompetenciją įgyvendinti projekte numatytas funkcijas. Jei teikiama projekto paraiška priskiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams, paraiškoje užtikrinama, kad pareiškėjo organizacijoje dirbantys darbuotojai gebės organizuoti fizinio aktyvumo veiklas, skirtas neįgaliesiems – 1-2 balai.

Vertintojai prie 4.1. vertinimo kriterijaus stiprybių nurodė, jog (4.1.) pareiškėja turi patirties vykdydama fizinio aktyvumo veiklas sporto klube „Intero GYM. Paraiškoje visiškai neatskleidžiama ar pareiškėja turi patirties vykdant projektus, ar turi patirties veiklose susijusiose su vaikais. 24 mėnesių trukmės projekto, kurio vertė 325 710,60 Eur ir kuriame numatyta 1000 / 1400 dalyvių administravimo komanda, susidedanti iš vadovo ir projekto buhalterio, laikytina nepakankama. Tiesioginių veiklos vykdytojų komandos narių kompetencijos aprašyme stinga reikalavimo, susijusio su patirtimi vedant treniruotes vaikams“.

Paraiškos 3.5. papunktyje nurodyta, jog tikslinė projekto grupė susideda iš 1000 vaikų nuo 5 iki 12 metų ir 400 suaugusiųjų nuo 18 iki 64 metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai buvo skiriami balai už tai, jog ji turi patirties vykdant fizinio aktyvumo veiklas suaugusiesiems (kaip nurodyta vertinime prie stiprybių) ir sumažintas maksimalus balas už tai, jog pareiškėja neturi patirties vykdant fizinio aktyvumo veiklas vaikams. Nurodoma, kad 5 – 12 metų vaikams fizinio veiklų vedimas itin skiriasi nuo fizinių veiklų vedimo suaugusiesiems (tiek vaikų fiziologijos, krūvių prasme, tiek psichologinių, veiklos sudominimo prasme). Pareiškėjas skunde ir neneigia, kad suaugusiųjų ir vaikų fizinio aktyvumo organizavimas skiriasi.

Pareiškėja skunde teigia, jog sporto klubas (pareiškėja) yra vienas inovatyviausių ir profesionaliausių sporto klubų regione, kuriame dirba itin aukštos kvalifikacijos licencijuoti treneriai, teikiantys asmeninių treniruočių paslaugas bei teikiantys konsultacijas sporto, mitybos ir maisto papildų klausimais, sporto klube dirbantys treneriai taip pat atlieka klientų kūnų analizę. Sporto klubas turi (i) naujus prabangiausios linijos itališkus „Panatta“ treniruoklius bei itin plačią „Panatta Pininfarino“ kardio treniruoklių liniją; (ii) tris grupinių užsiėmimų sales, iš kurių viena – stacionarių dviračių salė; (iii) gimnastikos salę asmeninėms treniruotėms bei (iv) bokso salę su profesionalia įranga „Wesing“. Dėl to, ji nutarė įgyventi Projektą, kurio bus vedamos nemokamos treniruotės vaikams su Italijos mokslininkų sukurta vaikams skirta įranga ir treniruokliais „Panatta“.

Teisėjų kolegija, pažymi, jog pagal Gairių 4.1 papunktį pareiškėja, teikdama Paraišką, jau turėjo būti įgijusi patirties ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą tikslinei 5–12 metų amžiaus vaikų grupei. Iš pareiškėjos Paraiškos turinio, Vertinimo lapų ir pareiškėjos pateikto skundo teismui matyti, jog ji nepateikia jos teiginį, jog ji turi patirties ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą 5–12 metų vaikams, pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju teisėjų kolegija, negali nesutikti su šio kriterijaus įvertinimu.

Pareiškėja taip pat nesutinka su antrojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus „Sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas“ trečią dalį „Ar pakankami sporto projekto vykdytojo gebėjimai tęsti pradėtas veiklas, naudoti įgyvendinto sporto projekto rezultatus“.

Gairių 2.3.2. papunktyje dėl šio balo skyrimo tvarkos nurodyta, jog „paraiškoje sporto projekto vykdytojo / partnerių gebėjimai ir galimybės išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui aprašytas nepakankamai išsamiai – 2-3 balas“.

Vertintojai Paraiškos vertinime nurodė: „2.3. Paraiškoje sporto projekto vykdytojo gebėjimai ir galimybės išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui aprašytas“.

Pareiškėja, aprašydama paraiškos 4.5. dalį „Pareiškėjo gebėjimai naudoti įgyvendinto sporto projekto rezultatus“ ir atsakydamas į klausimą „Kokie pareiškėjo ir partnerių (jei taikoma) gebėjimai padės išlaikyti pasiektų projekto rezultatų tęstinumą pasibaigus projektui?“, pateikia argumentaciją: „Įsigytas sporto inventorius padės projekto vykdytojui lengviau įvykdyti planuojamas veiklas ir užtikrinti jų tęstinumą. Kadangi sporto klubas "Interogym" jau turi patirties organizuojant treniruotes suaugusiems, yra pagrindas teigti, kad sporto užsiėmimai vaikams bus sėkmingai organizuojami ir pasibaigus projektui, o įsigytas inventorius užtikrins veiklų kokybę ir vaikų motyvaciją sportuoti. Tikimasi, kad nauja vaikų sporto erdvė, organizuojamos fizinio aktyvumo veiklos ir interaktyvios treniruotės taps labai populiarios ir daugelio vaikų geidžiama veikla laisvalaikiu.“.

Paraiška dėl sporto projekto vykdytojo gebėjimų ir galimybės išlaikyti pasiektų rezultatų tęstinumą ir naudoti rezultatus pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui įvertinti kaip neįrodyti, kad turės pakankamą gebėjimą naudoti įsigytą įrangą, įrangą naudos tęstinį laiką ir ją naudos tuo tikslu pasibaigus Projekto įgyvendinimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pareiškėjai neturint patirties ir kompetencijos įgyvendinti sporto projektą 5–12 metų amžiaus vaikų grupei, nėra pagrindo teigti, jog ji šiai amžiaus grupei turi gebėjimus ir galimybes išlaikyti pasiektus rezultatus tęstinį laikotarpį ir teikti šias paslaugas pasibaigus projekto finansavimo laikotarpiui. Todėl ir dėl šio vertinimo kriterijaus teismas negali nesutikti su Ministerija ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymėtina, kad su skundu teismui išvadas paneigiančių įrodymų nepateikta.

Pareiškėja taip pat skunde nesutinka su specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka ir pirmojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijumi. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos Paraiška atmesta, nes neatitiko antrojo (sporto projekto veiksmingumas, poveikis, tęstinumas), trečiojo (sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas) ir ketvirtojo (sporto projekto valdymas) bendrojo kriterijaus, dėl kurių pareiškėja nesurinko pereinamojo balo, todėl pareiškėjos skundo argumentai dėl specialiųjų vertinimo kriterijų projektui „Sportuok ir auk su Intero GYM“ ar pirmojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus nepakeis Paraiškos vertinimo ir galutinių Paraiškai skirtų balų skaičiaus, dėl to plačiau dėl jų nepasisakytina.

Pareiškėja, nors ir nurodė, kad jai abejones sukėlė vertintojų, vertinusių Paraišką, turima kvalifikacija, tačiau šių abejonių jokiais įrodymais nepagrindė. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pagarsino paraišką vertinusių darbuotojų turimas kvalifikacijas, kurias, be kita ko, prieš tai jau buvo įvertinęs už paraiškų vertinimą atsakingas Švietimo mainų paramos fondas. Darbuotojos buvo priimtos į projektų koordinatorių pareigybes, kurioms keliami atitinkami reikalavimai, paskirtos Paraiškos vertintojomis ir savo funkcijas atlikto pagal aukščiau aprašytų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, turinčių pagrindą abejoti darbuotojų tinkama kvalifikacija, vertinant būtent tokio pobūdžio ir turinio paraiškas, todėl teismas neturi pagrindo šių pareiškėjos abejonių vertinti kaip pagrįstų. Tuo labiau, kad abejonės dėl darbuotojų kvalifikacijos grindžiamos daugiau abstrakčiais pagrindais. Argumentai, kad paraiškos vertintojoms keltini Apraše ir Taisyklėse nurodyti ekspertams keltini minimalūs reikalavimai, yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju paraiškos vertinimą atliko paskirti atsakingi darbuotojai pagal Taisyklių 58 punktą, o ne ekspertai, nusamdyti pagal viešųjų pirkimų procedūras pagal Taisyklių 62 punktą. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus (58 punkto antras sakinys), tačiau neprivalo, kadangi išorės ekspertų pasitelkimas institucijai papildomai kainuoja.

Pareiškėja Įsakymo neteisėtumą taip pat grindžia tuo aspektu, kad Paraiškos vertinimo rezultatai (skiriami balai) nėra aiškiai atskleisti (ar visai nepakomentuoti).

Paraiškos turinio vertinimo 1 lape nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys).

Iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo teigti, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad Paraiškos vertintojos, pateikdamos vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodydamos stiprybės ir tobulintinas sritis, pažeidė vertinimo procedūrą. Kita vertus, pareiškėja nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, todėl laikytina, kad jos nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina jos įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką. Pareiškėja, nesutikdama su vertintojų skirtais balais, jokių įrodymų (pvz. kito eksperto atliktas vertinimas ar pan.), paneigiančių jau priimtas išvadas, nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisingai atliktą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, skundo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).

Nenustatyta, kad pareiškėja dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų patyrė tiesioginius nuostolius 500 Eur už pareiškėjai parengtą Paraišką ir jos priedus, ir žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro Projekto finansavimo suma, kurios pareiškėja prašė iš Sporto rėmimo fondo – 293 139,54 Eur. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovės neteisėto neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus taip pat nebuvo nustatyta, todėl darytina išvada, kad Ministerijos veiksmuose neteisėtumo nėra nustatyta.

Dėl negautų pajamų pažymėtina, jog pagrįstai atmestos paraiškos atveju nėra teisino pagrindo projektui neskirstas finansuoti lėšas laikyti pareiškėjos negautomis pajamomis, kurias ji būtų gavusi. Sąlyga finansavimo gavimui buvo paraiškos atitiktis visiems keliamiems reikalavimams, reikiamo balų skaičiaus surinkimas ir didesnio balų skaičiaus už kitas atranką praėjusias paraiškas surinkimas. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Taisyklių atitinkamų nuostatų, vien minimalaus balų skaičiaus surinkimas dar taip pat negarantavo, jog netgi pilnai atranką praėjusiai paraiškai (pareiškėjos paraiška jos nepraėjo) finansavimas bus skirtas, nes finansuotiniems sporto rėmimo projektams buvo numatytas ribotas biudžetas. Be to projekto finansavimui skirtina suma negali būti laikoma pareiškėjos negautomis pajamomis, nes įgyvendindama projektą ir atitinkamai patirdama su projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (be kurių projektas ir nebūtų įgyvendintas), pareiškėja niekuomet tokio dydžio pajamų nebūtų gavusi. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008). Dėl to atsakovui nekyla civilinė atsakomybė dėl pareiškėjo nurodomų projektui finansuoti sumų negavimo.

Pažymėtina, kad paraiškos rengimo išlaidos yra patirtos pareiškėjo, nusprendusio dalyvauti kvietime teikti paraiškas, laisva valia ir, paraiškai nesurinkus reikiamo balų skaičiaus turinio vertinimo etape, nėra pagrindo konstatuoti, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovo veikomis. Kiekvienas asmuo nusprendęs dalyvauti konkurse savo rizika sprendžia dėl investavimo į paraiškos rengimą išlaidų prisiėmimo. Kvietimą teikti paraiškas pateikusi institucija nenumatė (viešai neįsipareigojo), jog, paraiškai nepraėjus paraiškų turinio vertinimo, su paraiškos rengimu susijusios išlaidos bus kompensuojamos. Nenustačius neteisėtų veiksmų dėl paraiškų konkurso organizavimo, nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovo civilinės atsakomybės.

Dėl to nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo (dėl negautų pajamų ir projekto rengimo išlaidų) negali būti tenkinamas, todėl reikalavimas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti turtinę žalą iš Ministerijos, kuri buvo patirta pirmą kartą ginčą nagrinėjant LAGK (1 452 Eur).

Pareiškėja teismui pateikė įrodymus (2021 m. birželio 18 d. ir 2021 m. liepos 17 d. PVM sąskaitas už teisines paslaugas, 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą), kurie patvirtina, kad anksčiau nurodytos sumos buvo pervestos pareiškėjo atstovui – advokatui Aurimui Baniui (2020 m. gegužės 31 d. atstovavimo sutartis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4527-968/2020).

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamos administracinės bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė, priimdama 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. V-867 dalyje, kuria neskirtas finansavimas projektui „Sportuok ir auk su Intero GYM“, ir kuris Lietuvos administracinių ginčų komisijos panaikintas 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, iš esmės atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovė nesutinka su tuo, kad atliko neteisėtus veiksmus ir savo poziciją argumentuoja tuo, kad pareiškėjos nurodomos patirtos išlaidos už teisinę pagalbą rengiant LAGK skundą nėra susijusios su šios administracinės bylos ginčo objektu. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vertintini būtent atsakovės veiksmai priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo dalies, kuris buvo panaikintas LAGK 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, bei aptariamoje LAGK byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai, kad atsakovė, LAGK panaikinus 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą, vėliau priėmė teisėtą ir pagrįstą įsakymą, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai, priimant 2021 m. gegužės 25 d. įsakymą, buvo teisėti ir pagrįsti ar kad pareiškėja neturi teisės į žalos (t. y. atstovavimo išlaidų LAGK byloje) atlyginimą, kurios buvo patirtos nagrinėjant bylą LAGK būtent dėl atsakovės 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsiteisėjusiame LAGK sprendime nustatytos aplinkybės dėl 2021 m. gegužės 25 d. įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo leidžia daryti išvadą, kad atsakovei kyla viešoji atsakomybė, numatyta CK 6.271 straipsnyje. Nagrinėjamuoju atveju byla teisme dėl LAGK nenagrinėta, ginčas užbaigtas nagrinėti ikiteisminėje institucijoje, todėl pareiškėja, patyrusi išlaidų, pagrįstai jas vertino kaip turėtą turtinį nuostolį ir kreipėsi dėl turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (minėta, toliau – ir Rekomendacijos).

LVAT yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjos skundas LAGK buvo surašytas ir pateiktas 2021 m. III ketvirtį, todėl pagrindu imami 2021 m. I ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą laikotarpį buvo 1 517,4 Eur, todėl maksimali priteistina suma už pareiškimo LAGK surašymą yra 455,22 Eur (1 517,4 * 0,3). Pateiktas procesinis dokumentas – skundas LAGK – atitinka anksčiau minėto ir Rekomendacijose apibrėžto procesinio dokumento sąvoką - pareiškimas spręsti ginčą ne teisme, jis atitinka šio dokumento esmę.

Apibendrinus, dėl aukščiau pateiktų argumentų skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjai 455,22 Eur žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo priteisti atsakovės naudai iš pareiškėjos VšĮ „Interogym“ 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į skundą parengimą (1 452 Eur) ir už atstovavimą teismo posėdyje (363 Eur). Teismui pateikė 2021 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 21-0927, 2022 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 22-0069, jų apmokėjimą patvirtinančius 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymus.

Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teismo prašo atmesti atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje. Nurodo, kad Ministerijos vidiniai resursai yra pakankami, kad ji galėtų pati save ir Lietuvos valstybę atstovauti administracinėje byloje. Ministerijos teisės skyrius yra Ministerijos Teisės ir administravimo departamento struktūrinis padalinis. Šiam departamentui vadovauja taip pat teisinį išsilavinimą turintis Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, atliekantis Teisės ir administravimo departamento direktoriaus funkcijas. Pastarasis Ministeriją atstovavo ne vienoje analogiškoje Vilniaus apygardos administracinėje byloje nagrinėtoje byloje - pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. eI3-957-1063/2022, dėl kurios nagrinėjimo Pareiškėjas Teismui buvo pateikęs prašymą atidėti administracinėje byloje paskirtą 2021 m. sausio 24 dienos posėdį).

Pažymi, kad administracinė byla nėra sudėtinga, yra tiesiogiai susijusi su Ministerijos vykdomomis funkcijomis, nėra didelės apimties ir joje nėra keliami nauji teisiniai klausimai, kuriais būtų formuojama teismų praktika. Ministerija į administracinę bylą nepateikia jokių duomenų, kad buvo objektyvi būtinybė administracinėje byloje naudotis advokato paslaugomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką.

Teisėjų kolegija, taikydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytas teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą aiškinimo ir taikymo taisykles, prieina prie išvados, kad atsakovo atstovas turėjo galimybių valstybės tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Kita vertus, nepaneigta ir galimybė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kitų jai pavaldžių ar ministerijos reguliavimo srityje veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus tam, kad būtų sumažintos atstovavimo išlaidos ir kitai bylos šaliai tenkančių pareigų, jei sprendimas priimamas ne jos naudai, atlyginti atstovavimo išlaidas apimtis. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo jokios objektyvios būtinybės (byla nėra ypatingai sudėtinga, apimtis taip pat nelaikytina tokia pateisinančia priežastimi) naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.

Dėl to atsakovo (viešojo administravimo subjekto) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies pareiškėjos VšĮ „Interogym“ skundą.

Priteisti pareiškėjai VšĮ „Interogym“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 455,22 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir dvidešimt du euro centus) turtinę žalą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Netenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jovita EinikienėIveta PelienėVioleta Petkevičienė