Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorei J. V., kaltinamajam T. V., jo gynėjui advokatui Ž. R., nukentėjusiajam R. R., jo atstovui advokato padėjėjui M. A., nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. 2020 m. vasario 21 d., apie 13.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, įvykus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė kaire ranka nukentėjusiam R. R. į dešinę akį, padarydamas R. R. poodinę kraujosruvą dešinės akies voke su jungtine kraujosruva dešinės akies obuolyje, akiduobės sienos lūžį ir tuo nesunkiai sužalojo R. R..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su junginės kraujosruva dešinės akies obuolyje, paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Turimais duomenimis, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. R. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su junginės kraujosruva dešinės akies obuolyje, akiduobės sienos lūžiu, kas komplikavosi potrauminiu dešinės akies lęšiuko padrumstėjimu. Akiduobės sienos lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti šiame klausime nurodytu būdu (t. y. Ar sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam R. R. užsidengus rankos delnu ir griūnant įsibesti su savo rankos pirštais į dešinę akį?). Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Medicinos dokumentuose nėra duomenų apie nukentėjusiojo sutrikusią regą iki 2020 m. vasario 21 d. įvykio. Paskutiniais medicinos dokumentų duomenimis, 2020 m. birželio 3 d. nukentėjusysis skundėsi neryškiu vaizdu dešine akimi. Nustatytas dešinės akies lęšiuko potrauminis padrumstėjimas. Atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo netekti sąmonės po patirtų sužalojimų, negalima (1 t., b. l. 25-26).

Iš 2020 m. vasario 26 d. R. R. protokolo-pareiškimo, matyti, kad 2020 m. vasario 21 d., apie 13.30 val., prie PC "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstamas asmuo, kuris pasišalino iš įvykio vietos automobiliu "Peugeot 806", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 5-8).

Iš nukentėjusiojo R. R. el. pašto persiųstų į (duomenys neskelbtini) el. paštą 2 vienetų fotonuotraukų, matyti automobilis "Peugeot", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis prie parduotuvės (1 t. b. l. 66).

Iš 2020 m. kovo 5 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusiajam R. R. buvo parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių nukentėjusysis R. R. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2 (T. V.), kaip vyriškį, su kuriuo vyko konfliktas (1 t., b. l. 86-93).

Iš R. R. pateiktų VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės medicinos dokumentų kopijų matyti, kad nukentėjusysis iškart po traumos kreipėsi į medikus, buvo atlikti tyrimai, nustatyti sužalojimai (1 t. b. l. 81-83).

Iš 2020 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra centrinėje Panevėžio miesto dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Tai vieno aukšto PC "(duomenys neskelbtini)" pastatas, dengtas rudos spalvos plokštėmis. Šio pastato rytinėje pusėje, per vidurį, matomas pro metalines stiklo paketo duris įėjimas į "(duomenys neskelbtini)". Virš šių durų stiklo paketo lange yra reklaminis plakatas su užrašu "(duomenys neskelbtini)". Lygiagrečiai jo kairėn, kitame stiklo paketo lange - užrašas "(duomenys neskelbtini)", o dešinėn - "(duomenys neskelbtini)". Nuo šios pastato sienos 1,5 m. atstumu palei visą sieną eina pėsčiųjų šaligatvis grįstas betoninėmis trinkelėmis. Nuo jo rytų link ir nuo PC "(duomenys neskelbtini)" pietinės pusės pietų link yra automobilių stovėjimo aikštelė. Ties įėjimu į "(duomenys neskelbtini)" ir palei visą šio pastato rytinę pusę 20 m. nuo pastato atstumu rytų link nėra sužymėtų jokių automobiliams stovėjimo juostų ir nėra jokių ženklų, draudžiančių automobiliams stovėti ar sustoti. Apžiūrėjus šią įvykio vietą bei perimetru aplink ją, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta (1 t., b. l. 11-16).

Iš 2020 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas garso įrašas (duomenys neskelbtini), kurio trukmė 1 min. 13 sek. Paskambinęs vyriškis nurodo, jog gavo į akį, Panevėžy, prie ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Patikslina, kad ten ne „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, jog „žmogus pastatė automobilį ant kelio, sakau pasitrauk, kaip žiebė akin, tai, net nebematau“. Asmuo nuvažiavo, jis „nufotkino“ mašiną, numerius. Ar kameros filmavo, nežino. Operatorius nurodo, jog suprato, reiškiasi bus ne (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) g. Vyriškis patvirtina. Operatoriui paklausus vardo, nurodo, jog yra R. R.. Paklausus, ar jam reikalinga greitoji medicininė pagalba, nurodo, jog nežino, pakolkas su ta akim nemato. Operatorius nurodo, jog jei nuspręs, kad reikės, paskambintų, o tuo metu atsiųs policijos patrulius, nurodo būti vietoje, laukti prie įėjimo (1 t., b. l. 123-125).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK tyrėjos S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad nurodytos aplinkybės, analogiškoms užfiksuotoms liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 142-143).

Kaltinamasis T. V. nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino. Kaltinamasis pripažino, jog kaltinime nurodytu metu, t. y. 2020 m. vasario 21 d., apie 13.30 val., jis buvo adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir įvykus žodiniam konfliktui, sudavė kaire ranka nukentėjusiam R. R. į dešinę akį, tačiau teigia, kad tokį veiksmą padarė gindamas save ir savo turtą – automobilį t.y. veikė būtinosios ginties atveju. Iš T. V. duotų paaiškinimų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog jis nuosekliai nesutinka su jam inkriminuojama veika, nes mano, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą – spyrė į automobilį, vartojo necenzūrinius žodžius ir pirmas trenkė kaltinamajam, todėl jis turėjo teisę gintis, tačiau teismas pažymi, jog kaltinamojo T. V. parodymai, kaip ir visų kitų byloje esančių liudytojų duoti parodymai, privalo būti vertinami visų byloje surinktų įrodymų visumoje.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, teismas vadovaujasi Teismo medicinos specialisto R. Ž. posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad kraujosrūva nukentėjusiojo R. R. junginės obuolyje atsirado nuo traumos, nuo smūgio. Kietu buku daiktu buvo kontaktuojama ir su akimi, ir su akiduobės kaulu. Akis nuo smūgio buvo traumuota. Vieno smūgio pasekoje įvyko 2 efektai: lūžo akiduobė ir kraujas išsiliejo į junginę ir dešinės akies lęšiukas padrumstėjo. Jei akis būtų neliesta, negali pasakyti, kas būtų, jei būtų. Smūgio metu buvo kontaktuota ne tik su kaulu, bet ir su pačia akimi ir smūgio pasekoje traumuotas akies obuolys ir padrumstėjo lęšiukas. Taip pat vertinamos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad turimais duomenimis, R. R. sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 20); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad R. R. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su junginės kraujosruva dešinės akies obuolyje, akiduobės sienos lūžiu, kas komplikavosi potrauminiu dešinės akies lęšiuko padrumstėjimu. Akiduobės sienos lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu į dešinės akies sritį. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, užsidengus rankos delnu, ar griūnant įsibesti su savo rankos pirštais į dešinę akį. Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Paskutiniais medicinos dokumentų duomenimis, 2020 m. birželio 3 d. nukentėjusysis skundėsi neryškiu vaizdu dešine akimi. Nustatytas dešinės akies lęšiuko potrauminis padrumstėjimas. Atmesti galimybės, kad nukentėjusysis galėjo netekti sąmonės po patirtų sužalojimų, negalima (1 t., b. l. 25-26).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Vertinant kaltinamojo T. V. bei jo gynėjo advokato Ž. R. teiginius, jog T. V. veikė būtinosios ginties sąlygomis ir tai šalina jo baudžiamąją atsakomybę, pažymėtina, jog ne kartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartyse bei nuosprendžiuose nurodyta, kas numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnyje, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi (kasacinės nutartis baudžiamojoje bylose Nr. 2K-207-1073/2018).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reguliavimas numato šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdus, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-7-313/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018). LAT formuojamoje praktikoje nurodoma, kad įstatymas nereikalauja, jog gynybos priemonės ir intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ir neriboja naudojamų priemonių gynybai nuo pavojingo kėsinimosi. Tačiau yra pažymėtina, kad apibojamas tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis, kuris turi rodyti aiškų neatitikimą tarp tos žalos, kuri padaryta ar galėjo būti padaryta užpultajam, ir žalos, kuri realiai padaryta pasikėsinusiam asmeniui. Būtinoji gintis nėra teisėta, jei kėsinimuisi atremti kaltininkas atlieka veiksmus, kurie akivaizdžiai tiek objektyviu požiūriu (išoriškai), tiek subjektyviu požiūriu (kai pačiam kaltininkui yra aišku) neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-350-222/2015, 2K-568-139/2015, 2K-31-788/2015, 2K-416-942/2016).

Iš bylos duomenų, kurie pagal BPK 20 straipsnio prasmę teismo įvertinti kaip įrodymai, matyti, jog kaltinamasis T. V. nesielgė pagal būtinosios ginties nuostatas, tai yra, R. R. atlikus viešosios tvarkos požiūriu netinkamus, tačiau ne nusikalstamus veiksmus (spyris koja į T. V. vairuojamo automobilio padangą, siekiant atkreipti T. V. dėmesį ir pareikšti pretenziją dėl ne vietoje pastatyto automobilio), T. V. neturėjo teisės išlipus iš automobilio, smogti nukentėjusiajam į veidą. Kitokia įvykio seka yra atmetama dėl anksčiau išsakytų motyvų. Šioje situacijoje niekaip negali būti būtinosios ginties sąlygų, nes nebuvo ginamo objekto. R. R. neatliko prieš T. V. ar jo vairuojamą transporto priemonę jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pavojingi tiek T. V., tiek jo valdomam turtui, todėl atmetami kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai. Kad nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai ir toks elgesys iššaukė kaltinamojo aktyvų smurtą jo atžvilgiu, gali būti vertinama tik sprendžiant dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių / sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo T. V. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Teismui nekyla abejonių, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje kilusio konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusįjį R. R., ko pasekoje nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su junginės kraujosruva dešinės akies obuolyje, akiduobės sienos lūžį, kas komplikavosi potrauminiu dešinės akies lęšiuko padrumstėjimu, tai yra nežymiai sutrikdė R. R. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis yra sveikas, neįrašytas į priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro įskaitas, todėl atlikdamas kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą nukentėjusiojo atžvilgiu, neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė galinčius kilti padarinius ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, o nukentėjusiajam nustatyti bei specialisto išvadose nurodyti sužalojimai neabejotinai susieti priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais.

Dėl bausmės

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvina, kad provokuojantis nukentėjusiojo R. R. elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant kaltinamajam T. V. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis T. V. padarė vieną tyčinį, smurtinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Vertinant kaltinamojo T. V. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis Lietuvos Respublikoje teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 121-123), penkerių metų laikotarpyje yra baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 124-126), nedirbantis (2 t., b. l. 127), Užimtumo tarnyboje registruotas (1 t., b. l. 171), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 74, 177-178). Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti tikslinga T. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri savo dydžiu būtų artima tokios bausmės rūšies vidurkiui. Kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini atitinkami įpareigojimai bei draudimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1, 2 dalimis, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam 2020 m. kovo 5 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. b. l. 13-15) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina kaip atlikusi savo paskirtį.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš kaltinamojo asmens T. V. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 148,32 Eur žalą (1 t., b. l. 128-138).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Civilinio ieškovo ieškinyje nurodyta, jog jis iš Privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto sumokėjo Respublikinei Panevėžio ligoninei už nukentėjusiajam R. R. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 148,32 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę regreso tvarka pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o T. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo R. R. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais asmens ambulatorinio gydymo statistinių kortelių duomenimis apie suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius (1 t., b. l. 134-137), todėl laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl jis tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis R. R. civiliniame ieškinyje bei patikslintame civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš T. V. turtinę 1413,49 Eur žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą (1 t. b.l. 77-83, 2 t. b.l. 57, 80, 102-108, 112, 113). Teismui papildomai pateikė duomenis, kad realiai patirta turtinė žala sudaro 1403,49 Eur, nes mažiau mokėjo už akies lęšiuko pakeitimo operaciją – vietoje planuotų 1200 eurų mokėjo 1190 eurų. Todėl 1403,49 Eur sumą galutinai ir prašė priteisti. Taip pat prašė pripažinti teisėtomis išlaidomis ir priteisti išlaidas dėl atstovo pagalbos apmokėjimo – 800 eurų (2 t. b.l. 56).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. To paties CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

CK 6.248 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

CK 6.249 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.251 straipsnyje taip pat nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Teismas, remdamasis bylos įrodymais, daro išvadą, kad T. V. atlikdamas nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį R. R., tai yra tyčia suduodamas kumščiu smūgį į nukentėjusiojo dešinės pusės akį, tuo jam nesunkiai sutrikdydamas sveikatą, ir to pasėkoje buvo būtinos nukentėjusiojo išlaidos už akies operaciją, važinėjimą pas gydytojus, yra kaltas ne tik baudžiamąja tvarka, tačiau atsakingas ir civiline tvarka.

Nėra faktinio pagrindo taikyti atitinkamas civilinio kodekso normas ir mažinti priteisiamos turtinės žalos dydį, nes CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, pvz., nukentėjusysis eidamas per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, būna sužalotas transporto priemonės (ir panašiai). Tai yra, padaryta žala turi būti tiesiogiai susijusi su nukentėjusiojo veiksmais (neveikimu). Šioje situacijoje nukentėjusiojo R. R. sudavimas koja į kaltinamojo transporto priemonės galinį ratą niekaip neįtakojo žalos atsiradimui, nes žalą savo tyčiniais veiksmais padarė kaltinamasis T. V. ir tokius nukentėjusiojo veiksmus teismas jau įvardijo, kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Taip pat nėra jokio pagrindo mažinti žalos dydžio dėl kaltinamojo turtinės padėties, nes jis yra jaunas, darbingas, sveikas, neaišku dėl kokių paskatų nedirbantis, neturintis šeimos bei išlaikytinių, taigi niekas netrukdo kaltinamajam dirbti ir atlyginti žalą. Be to, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Atsakant į gynėjo teiginius, kad žala negali būti atlyginama, nes asmuo, padaręs žalos teisėtai gindamasis ar gindamas kitą asmenį, neatsako už užpuolikui padarytą žalą, nurodytina, kad teismas jau nustatė, jog nebuvo būtinosios ginties sąlygų, todėl toks reikalavimas atmestinas.

Nukentėjusysis taip pat pareiškė 2000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė, nes jam kaltinamojo smūgio pasėkoje sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, buvo būtina akies lęšiuko pakeitimo operacija, jis patyrė didelį skausmą, ilgą laiką buvo ištinusi su kraujosruvom dešinioji akis, vokai, patyrė didelius nepatogumus, darbinės veiklos apsunkinimus. Taip pat, tiek ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant ikiteisminio tyrimo veiksmuose, tiek teisminiame nagrinėjime nukentėjusioji šalis iš tiesų jaučia ne pačius maloniausius jausmus, kyla nepatogumai, stresas dalyvaujant su įtariamuoju akistatoje, duodant parodymus teisme žodinio proceso tvarka ir t.t.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytu įstatymo reglamentavimu, daroma išvada, kad neturtinės žalos dydis, vadovaujantis padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas – 2000 eurų yra atitinkantis teismų praktikoje suformuotus preliminarius (rekomenduotinus priteisti) neturtinės žalos dydžius, tačiau dėl to, kad nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą visuomenėje nepriimtinomis priemonėmis, įspirdamas į kaltinamojo vairuojamo automobilio galinį ratą, taip norėdamas atkreipti jo dėmesį dėl ne vietoje pastatytos transporto priemonės, nors šį klausimą jis galėjo išspręsti taikiai priėjęs prie vairuotojo ir pasikalbėjęs apie kažkokią problemą, teismas mažina neturtinės žalos dydį iki 1500 eurų.

Nukentėjusysis R. R. dar ikiteisminio tyrimo metu pasikreipė pagalbos į advokato A. A. kontorą ir jį advokato pavedimu atstovavo iki pat bylos išnagrinėjimo teisme advokato padėjėjas M. A., kuris teismui pateikė kvitą, jog jam už paslaugas sumokėta 800 Eur. Teismas, remdamasis nukentėjusiojo teise turėti įgaliotąjį atstovą byloje (BPK 55 str.), taip pat BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d., daro išvadą, kad įgaliotajam atstovui nukentėjusiojo sumokėta suma yra pagal šalies pragyvenimo lygį protinga, ne per didelė, todėl priteistina visiškai iš kaltinamojo T. V..

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Todėl iš kaltinamojo valstybei priteistinos išlaidos, teismo patirtos dėl teismo šaukimų bei procesinių dokumentų siuntimo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1, 3, 4 punktais, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiu, įpareigojant:

- per 6 mėn. laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. R. padarytą turtinę žalą, kurią nustatė teismas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. V. 148,32 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis eurus 32 ct) išlaidų nukentėjusiojo R. R. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 191351679.

Nukentėjusiojo R. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. V. turtinę 1403,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus tris eurus 49 cnt) žalą ir 1500 Eur (vieną tūkstantį perkis šimtus eurų) neturtinę žalą.

Priteisti iš T. V. R. R. 800 (aštuonis šimtus) Eur išlaidų už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą.

Priteisti iš T. V. valstybei 34,20 Eur (trisdešimt keturis eurus 20 ct ) pašto išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).