- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- AN2-108-626/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04180-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. M.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. (I. M.) (toliau – apelianto) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo, kuriuo I. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. I. M. nubaustas už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą. O būtent už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei žinodamas apie įmonės sunkią finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) prie FM ir kitiems kreditoriams, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tačiau to nepadarė.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – I. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą. Skunde nurodo, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2016 m. birželio 13 d. iš T. U.. Pardavėjas vengė perduoti dokumentus ir jį patikino, kad įmonė neturi jokios buhalterijos (teismui pateikiamas susirašinėjimas). Kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jam nebūtų pavykę, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organų nariai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus. Įmonė nuo 2015 metų turėjo 6118,9 Eur skolą VMI. Taip pat prašoma atsižvelgti, jog šiuo metu rengiamas ieškinys dėl restitucijos taikymo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
4. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
6. Nagrinėjamu atveju I. M. nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje išvardintų alternatyvių veikų – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Šiuo metu įmonės nemokumą apibrėžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, tačiau vadovaujantis minėto įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išimtis. Šiuo atveju yra aktualios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo metu ir priimant skundžiamą nutarimą galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018, Vilniaus apygardos teismo).
Šalies argumentai
7. Apeliantas nurodo, jog jam pardavėjas vengė perduoti dokumentus ir kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų pavykę, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organų nariai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus įmonės dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apygardos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, kad nepaisant to, kad I. M. teigia, jog jis nežinojo apie buvusias įmonės skolas ir prieš įmonės įsigijimą neturėjo galimybės tai sužinoti, tapęs įmonės vadovu, I. M. tokią galimybę turėjo ir apie tai žinojo. Minėtą aplinkybę patvirtina paties I. M. parodymai pirmosios instancijos teisme, kad jis galėjo per „Mano VMI“ pamatyti skolą, žinojo, kad galima dėl skolos kreiptis į VMI, Sodrą. Taip pat patvirtina tai, kad, kaip matyti iš VMI pateiktų Mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto istorinių duomenų, I. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo registruotas nuo 2016 m. birželio 13 d., o kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas „Mano VMI“ buvo registruotas nuo 2016 m. liepos 4 d.
9. Atmestinas I. M. apeliacinio skundo argumentas, kad kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neturint visų įmonės dokumentų jam nebūtų pavykę, nes Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neturėjo visų įmonės dokumentų ir vadovavosi tiek prie VMI pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek kitais ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis apie įmonės ūkinę ir finansinę būklę. Pats I. M. apeliaciniame skunde pripažino, kad įmonė nuo 2015 metų turėjo 6 118,9 Eur skolą VMI. VMI pateikta integruota kliento informacija patvirtina, kad jau 2013 m. birželio 25 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 6 118,9 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, tačiau nurodymo įgyvendinti nepavyko, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola VMI nesikeitė: 2015 m. gruodžio 1 d., 2016 m. liepos 1 d., 2017 m. sausio 1 d., 2018 m. sausio 1 d., 2019 m. sausio 1 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo 6 118,9 Eur. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartyje iškelti bankroto bylą nustatė, jog pareiškimo dėl bankroto įmonei iškėlimo pateikimo teismui dieną, įmonė veiklos nevykdė, nebuvo darbuotojų, skola biudžetui buvo didelė, įmonė registruotino turto neturėjo. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki kreipiantis VMI bent vienas kreditorius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kad įmonės dalyviai per nustatytus terminus ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo realiai nemoki dar prieš I. M. 2016 m. birželio 23 d. tampant vadovu ir negalėjo atsiskaityti su kitais asmenimis, o I. M., žinodamas arba turėdamas žinoti apie tai, jog įmonė realiai yra nemoki, nedėjo jokių aktyvių pastangų įmonės mokumui atkurti ir esant įmonei nemokiai, nevykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.
11. Esant realizuotiems visiems veikos požymiams, I. M. administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą neinicijuojant savo valdomai įmonei bankroto bylos, esant tam nustatytam pagrindui, patrauktas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas nuo 1 400 iki 3000 Eur bauda. Byloje nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį ir I. M. asmenybę, jam, paskirta 1 400 Eur, t. y. sankcijoje numatyta minimali bauda.
13. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020-01-01) numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
14. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) ir neskirti piniginės nuobaudos ar ją sumažinti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-01-01), neturi reikšmės, kad apeliantas rengia ieškinį dėl restitucijos taikymo, kad jaučiasi apgautas jam pardavusio įmonę asmens.
15. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).
16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes šiuo klausimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir I. M. paskirta tinkama nuobauda, todėl administracinės nuobaudos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. M. (I. M.) skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.