Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos narei sveikatą, t. y. 2025 m. balandžio 12 d., apie 17.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto tarp jo ir D. D. metu, tyčia virtuvėje ir laiptinėje, panaudojo savo sutuoktinės D. D. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia tris kartus pastūmė nukentėjusiąją ir jai atsitrenkus į virtuvėje esančius baldus, bei laiptinėje esančias sienas, dėl ko ji patyrė muštinę žaizdą viršugalvyje apie 0,5 cm ilgio, pakaušio sumušimą pasireiškusį lokaliu minkštųjų audinių sumušimu, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje su kraujosrūva užausio srityje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 12 d. 17.42 val. į BPC skambino moteris, kuri pranešė, jog pastarosios motiną D. D. sumušė neblaivus tėvas. GMP nereikia. Pranešėja ne vietoje. Pranešėjo numeris – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 76).

2025 m. balandžio 15 d. perklausius BPC pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip D. D. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tėtis mamą sumušė, mama pati bijo išsikviesti policiją. Mamos vardas ir pavardė – D. D. Tėtis neblaivus, greitosios nereikės, vaikų mažamečių namuose nėra. Pranešėja yra ne vietoje (el. b. t. 1, b. l. 126–128).

2025 m. balandžio 15 d. peržiūrėjus vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), prie nuosavo namo. Pareigūnus lauke pasitinka moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai D. D. Pareigūnė su ja pasisveikina ir paklausia jos, kas nutiko. D. D. pareigūnei atsako, kad jos vyras durniuoja ir ji negalinti net į namus įeiti. Priėjus prie namo pagrindinių lauko durų matyti pritūpęs sėdintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai R. D.. R. D. kažką atsako nerišlia kalba pareigūnams. Kitas pareigūnas nueina į šalį pakalbėti su D. D., o pareigūnė lieka prie namo ir paklausia R. D., kodėl jisai durniuoja, R. D. nerišlia kalba ir pakėlęs balsą atsako, kad nieko jis nedarė, o miegojo ir nesenai atsikėlė ir nesupranta, ko nuo jo nori policijos pareigūnai, taip pat reikalauja, kad D. D. būtų patikrintas girtumas. Po pokalbio su D. D. kitas pareigūnas prieina prie tupinčio R. D. ir padeda jam atsistoti, kad nuvesti į tarnybinio automobilio laikinąją sulaikymo patalpą. R. D. nenori atsistoti, teigdamas, kad rūko ir niekur nevažiuos. Tada pareigūnas pastato R. D. ant kojų ir nuveda iki tarnybinio automobilio laikinosios sulaikymo kameros, į kurią pareigūnai jį įkelia, kadangi pats nelipa. Kitas pareigūnas paprašo D. D. pateikti jiems savo asmens dokumentą ir jeigu gali pateikti R. D. asmens dokumentus. D. D. nueina į namo vidų, kad atneštų pareigūnams asmens dokumentus, taip pat su ja į namo vidų įeina ir pareigūnė. D. D. pareigūnei parodo nuosavo namo viduje esančias virtuvės patalpas ir koridorių, kur viskas vyko. D. D. pasako, kad buvo ir stiklų, kuriuos R. D. sušlavė. Pareigūnei paklausus D. D., dėl ko įvyko konfliktas tarp jos ir R. D., D. D. atsako, kad tai jau ne pirmas kartas, kuomet R. D. taip elgiasi. D. D. pateikia pareigūnei savo asmens dokumentą ir pasako, kad R. D. asmens dokumentas yra pas jo brolį, tačiau jo asmens kodą ji žino mintinai. Toliau pareigūnė kartu su D. D. išeina į lauką iki tarnybinio automobilio. D. D. pasako pareigūnams R. D. asmens kodą ir taip pat pateikia savo telefono numerį. Kitas pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda D. D. pūsti, ji įpučia. Toliau pareigūnas D. D. paprašo parodyti, kur ją mušė ir nufotografuoja nuosavą namą iš išorės, po to su D. D. nueina į nuosavo namo vidų. Fone girdisi, kaip R. D. kalba necenzūriniais žodžiais vadina D. D. durne. Pareigūnui paklausus D. D., kas jai yra R. D., D. D. atsako, kad vyras. Kitas pareigūnas paklausia D. D., kas pranešė policijai apie įvykį, D. D. atsako, kad dukra, nes ji jai skambino ir papasakojo viską. Toliau pareigūnas nufotografuoja D. D. sumušimus esančius ant jos kūno ir paklausia, iš kur pas ją kirstinė žaizda, D. D. atsako, kad ją nustūmė nuo laiptų. D. D. paklausus ar R. D. pirmiau nustūmė ją nuo laiptų, ar pirmiau mušė, pastaroji atsako, kad R. D. pirmiausia ją stūmė virtuvėje, o paskui nustūmė nuo laiptų. Į pareigūno klausimą ar ji ranką ir galvą susižeidė, kai R. D. ją stūmė, ar kai trenkė, D. D. atsako, kad kai stūmė ir kad visi sumušimai ant kūno yra nuo stūmimo. Vėliau į namo kiemą atvažiuoja R. D. brolis, kuris pasako, kad dienos metu ir D. D. kabinėjosi prie R. D. Brolis pasako, kad ir D. D., ir R. D. kartu geria ir problemų prisidaro. Peržiūrėjus antrąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnas su D. D. nueina šiek tiek toliau pakalbėti, kita pareigūnė lieka prie nuosavo namo, šalia R. D.. D. D. nurodo, kad ji vakar tik gipsą nusiėmė. Pareigūnas paklausia D. D., kas nutiko, D. D. atsako, kad durniuoja jos vyras R. D. ir parodo kirstinę žaizdą galvos srityje. Pareigūnui paklausus D. D., kiek kartų ir kur jai sudavė R. D., D. D. atsako, kad ją nuolat daužo. Pareigūnui paklausus D. D., kada jai paskutinį kartą trenkė D. D., D. D. atsako, kad tada, kai kvietė pareigūnus. Pareigūnui paklausus D. D., ar jai dar kur nors trenkė R. D., apart galvos srities, D. D. atsako, kad į ranką, ir parodo į kairės rankos žąstą ir alkūnę. Pareigūnui paklausus D. D., ar ji šiandien vartojo alkoholį, D. D. atsako, kad šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) taip. Vėliau pareigūnas duoda R. D. pūsti, jis teisingai įpučia iš antrojo karto, alkotesteris parodo 2,30 promilės girtumo laipsnį. D. D. pasako, kad R. D. kiekvieną dieną taip elgiasi, nes jau du mėnesius geria. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (el. b. t. 1, b. l. 129–133).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2025 m. balandžio 12 d. 18.12 val. R. D. nustatytas 2,30 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 68).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2025 m. balandžio 12 d., 18.15 val. D. D. nustatytas 2,15 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 69).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties R. D. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai nežymų sveikatos sutrikdymą padarė R. D., specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, nukentėjusiosios apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kur užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. D., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas nežymiai sutrikdė D. D. sveikatą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji D. D. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sutuoktinės D. D., sveikatą.

Pranešus R. D. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. t. 1, b. l. 188–191). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. D. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvykio metu R. D. nustatytas 2,30 promilių girtumas (el. b. t. 1, b. l. 68).

Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. t. 1, b. l. 52–55, el. b. t. 2, b. l. 1–4), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu nebaustas (el. b. t. 1, b. l. 56–57), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Byloje nėra duomenų apie R. D. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. D. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

R. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Prokuroras surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, įvykdyta nusikalstama veika buvo kėsinamasi į nukentėjusiosios sveikatą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, vadovaujantis pastarąja teisės norma R. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens padarytą 201,66 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad buvo sužalota D. D. ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 201,66 Eur (el. b. t. 1, b. l. 160–162). Civilinės ieškovės reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamasis jo dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 201,66 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis R. D. pasirašydamas įsipareigojimą atlyginti žalą, rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi ir prašė padarytos turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Vadovaujantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi baudžiamojoje byloje priimto sprendimo dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos mokėjimo vykdymą reglamentuoja CPK, kurio 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas tokį prašymą situaciją turi vertinti individualiai, atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-61/2011, 3K-3-626-378/2015).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju civilinei ieškovei turtinė žala priteista dėl R. D. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl šių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, kurie padaryti tyčine kaltės forma, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai suteiktos Gydymo paslaugų apskaitos išraše išvardintos paslaugos. Taigi civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl R. D. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl ji turi teisę į minėtos turtinės žalos atlyginimą per kuo įmanoma trumpesnį terminą, o vien kaltinamajam palankių sąlygų atlyginant turtinę žalą sudarymas pažeistų civilinės ieškovės turtinius interesus. Esant šioms aplinkybėms, R. D. prašymas dėl CPK 284 straipsnio nuostatų jam taikymo atmestinas.

Į R. D. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 12 d. 18.12 val. iki 2025 m. balandžio 13 d. 15.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D., paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, uždraudžiant visą bausmės vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į R. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 12 d. 18.12 val. iki 2025 m. balandžio 13 d. 15.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, R. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. D. 201,66 Eur (du šimtus vieną eurą 66 ct) turtinei žalai atlyginti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.