Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Dovilei Radžienei, dalyvaujant ieškovei J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo įpareigotų pateikti dokumentų, nepateikė, atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovė priimtas dirbti atsakovės įmonėje buhalterės pareigomis nuo 2014-11-03. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 1035,84 Lt darbo užmokestį. Darbo sutartis pakeista 2015-01-01, nustatant, kad ieškovei mokamas 300 Eur darbo užmokestis. Darbo sutartis pakeista 2015-07-01, nustatant, kad ieškovei mokamas 325 Eur darbo užmokestis. Darbo sutartis pakeista 2016-01-01, nustatant, kad ieškovei mokamas 80 Eur darbo užmokestis, taip pat nustatomas 8 val. darbo laikas per mėnesį.

Atsakovė 2016-05-25 įsakymu „Dėl 2SD pranešimo Nr. 2SD160504 panaikinimo“ nutarė panaikinti 2016-05-05 formą Nr. 2SD160504 dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2016-05-04, nes atleidimas nebuvo suderintas su direktoriumi, nebuvo tinkamai perduoti įmonei priklausančios apskaitos dokumentai ir registrai už 2015 ir 2016 metus, nebuvo paruošti už 2015 metus finansinės atskaitomybės dokumentai bei kitos metinės ataskaitos.

Ieškovė 2016-06-07 pateikė pakartotinį prašymą atsakovei dėl atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų sumokėjimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė darbo santykiai. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymo teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), byloje pagal darbuotojo ieškinį, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiškus vieną iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytą alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 418 straipsnis) ir pan.

Ieškovė prašo pripažinti, kad ieškovė yra atleista iš darbo Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo 2016-05-04. Nurodo, kad prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovei įteikė 2016-04-20. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nemokėjo jai darbo užmokesčio daugiau nei du mėnesius. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį bei teismo reikalautų įrodymų nepateikė, savo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo neišdėstė.

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. v. UAB „Druskininkų autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-47/2012; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Vilniaus lokomotyvų depas, bylos Nr. 3K-3-98/2013; kt.).

Pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Šios teisės darbuotojas nepraranda net ir tuo atveju, jei už paskutinį mėnesį visas darbo užmokestis jam buvo sumokėtas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei daugiau nei du mėnesius iki 2016-05-04 nebuvo mokamas darbo užmokestis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2016-06-07 pateikė pakartotinį prašymą atsakovei dėl atleidimo iš darbo nuo 2016-05-04 pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį ir darbo užmokesčio bei kitų išmokų sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės 2016-05-25 įsakyme „Dėl 2SD pranešimo Nr. 2SD160504 panaikinimo“ nurodytos priežastys, dėl kurių atsakovė nutarė panaikinti 2016-05-05 formą Nr. 2SD160504 dėl ieškovės atleidimo iš darbo nuo 2016-05-04, tai yra kad nebuvo tinkamai perduoti įmonei priklausančios apskaitos dokumentai ir registrai už 2015 ir 2016 metus, nebuvo paruošti už 2015 metus finansinės atskaitomybės dokumentai bei kitos metinės ataskaitos, neturi jokios teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo neatleisti darbuotojo iš darbo pagal Darbo kodekso 128 straipsnio dalį, darbuotojui išreiškus valią.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė iš darbo buvo atleista jos nurodomu laiku, t. y. 2016-05-04. Pažymėtina, kad pranešimus VSDFV jau nuo 2016-05-25 siuntė nauja darbuotoja – O. I., kuri buvo priimta į darbą pas atsakovę vyriausiąja buhaltere. Pastebėtina ir tai, kad 2016-05-04 pranešime VSDFV nurodyta, jog įmonėje dirba trys asmenys – direktorė O. S., N. S. ir ieškovė, todėl akivaizdu, jog būtų nelogiška įdarbinti du asmenis tam pačiam vyriausiosios buhalterės darbui atlikti tuo pačiu metu.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad darbo ginčų komisijos sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas, naikintina: panaikintinas 2016-05-25 priimtas atsakovės įsakymas „Dėl 2SD pranešimo Nr. 160504 panaikinimo“, pripažintina, kad ieškovė iš darbo buvo atleista 2016-05-04 pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį.

Ieškovės prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas susijusias išmokas: kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir išeitinę išmoką. Ieškovės skaičiavimu, jai turi būti išmokėta 522,45 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų bei 2,89 Eur vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną visiškai atsiskaityti su darbuotoju pradelstą darbo dieną nuo 2016-05-05 iki visiško atsiskaitymo.

Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovės darbo ginčų komisijai pateikto atsiliepimo matyti, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei 15,60 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2016 m. vasario mėnesį, 60,80 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2016 m. kovo mėnesį, 60,80 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2016 m. balandžio mėnesį, 60,80 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2016 m. gegužės mėnesį, iš viso 198,00 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio.

Nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį, darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 160 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Pagal Darbo kodekso 175 straipsnį, atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena, einanti po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija (DK 177 straipsnio 1 dalis). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip (DK 177 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovė priimtas dirbti atsakovės įmonėje buhalterės pareigomis nuo 2014-11-03. Pagal šią darbo sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 1035,84 Lt darbo užmokestį. Darbo sutartis pakeista 2015-01-01, nustatant, kad ieškovei mokamas 300 Eur darbo užmokestis. Darbo sutartis pakeista 2015-07-01, nustatant, kad ieškovei mokamas 325 Eur darbo užmokestis. Darbo sutartis pakeista 2016-01-01, nustatant, kad ieškovei mokamas 80 Eur darbo užmokestis, taip pat nustatomas 8 val. darbo laikas per mėnesį. Pagal Darbo kodekso 204 straipsnio 1 dalį, vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas įstatymų, kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais ir yra apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio aprašo patvirtinimo 8. punkte nurodyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto pagal Aprašą, dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Kai darbuotojui per laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, buvo nustatyta skirtinga darbo laiko trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis proporcingai perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad per laikotarpį, už kurį turi būti skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ieškovės darbo laikas pasikeitė – iki 2016-01-01 ieškovė dirbo 5 darbo dienas per savaitę, nuo 2016-01-01 ieškovė dirbo 2 darbo dienas per mėnesį. Pastebėtina, kad atsakovės darbo ginčų komisijai pateiktame 2016-06-23 kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavime ieškovei už visą darbo laikotarpį pritaikytas kalendorinių metų metinis darbo dienų koeficientas 0,07, kai darbuotojas dirba 2 darbo dienas per mėnesį, neįvertinant ieškovės darbo laiko pasikeitimo, todėl šis paskaičiavimas netikslus, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo juo vadovautis kaip rašytiniu įrodymu nagrinėjamu atveju. Kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti ieškovei išmokėtinos kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydį, atsakovė nepateikė. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės nurodyti paskaičiavimai yra pagrįsti ir teismas jais vadovaujasi. Taigi ieškovei priteistina 266,91 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Byloje nesant ginčo, kad ieškovei iki šiol nėra sumokėtas jai priklausantis darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai, konstatuotina, kad ieškovė turi teisę gauti ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2016-05-05 iki visiško atsiskaitymo su ieškove (DK 141 straipsnio 3 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vidutinis dienos darbo užmokestis yra 2,89 Eur (neatskaičius mokesčių). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo ir savo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, taip pat į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove yra pačios ieškovės kaltė, ieškovei iš atsakovės priteistina po 2,89 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016-05-05 iki visiško atsiskaitymo su ieškove.

Pažymėtina, kad išmokos, susijusios su darbo santykiais, darbuotojui iš darbdavio teismo sprendimu priteisiamos pinigų sumomis, iš jų neišskaičiavus privalomų mokesčių. Darbdavys, vykdydamas teismo sprendimą ir išmokėdamas darbuotojui priteistas išmokas, iš jų išskaičiuoja privalomus mokesčius, kurių išskaičiavimo pareigą darbdaviui nustato mokesčių ir kitokie viešosios teisės aktai. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokesčius.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl visiškai tenkintinas.

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės priteistina 61,00 Eur (41,00 Eur už neturtinį reikalavimą, 20,00 Eur už turtinius reikalavimus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-08-22 sprendimo Nr. DGKS-3608 dalį.

Panaikinti 2016-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą „Dėl 2SD pranešimo Nr. 2SD160504 panaikinimo“.

Nustatyti, kad ieškovė J. J. atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį 2016-05-04.

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ 198,00 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, 160,00 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 266,91 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti ieškovei J. J. iš atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ po 2,89 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2016-05-05 iki visiško atsiskaitymo su ieškove J. J..

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 61,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.