Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Life Distribution“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė A. A. 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Patvarkyme nurodė, kad 2011 m. birželio 1 d. priimtas vykdymui 2011-04-26 Kauno m. apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-1696-587/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo UAB „Kauno vandenys“ naudai. 2012 m. sausio 9 d. priimtas vykdymui 2011-12-19 Kauno m. apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-11646-475/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. 2011 m. birželio 2 d. priimtas vykdymui 2014-05-13 Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-2755-545/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojo UAB „Finsaltas“ (dabar UAB „Compensa Life Distribution“) naudai. Antstolė nesutinka su pareiškėjos skundu ir nurodo, kad vykdomosiose bylose esantys vykdomieji dokumentai patvirtina, kad bylose nėra ginčo dėl to, kad skolininkės R. R. skolos pagal pateiktus vykdomuosius raštus yra asmeninė skolininkės prievolė, susidariusi iki jos santuokos su T. R. sudarymo. Tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad išieškojimas pagal minėtą prievolę negali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Antstolė pabrėžė, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. antstolės raštas buvo informacinio pobūdžio pranešimas, todėl jokių įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų nukreipimą į skolininko sutuoktinio turtą, ji nepažeidė. Taip pat antstolė nurodo, kad 2014 m. vasario 20 d. (vykdomosios bylos Nr. 0036/11/01645) buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas, kuriuo informuojama, kad 2013-10-29 Croydon teisme buvo iškelta bankroto byla R. M. ir teisme patvirtinti įsiskolinimai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, antstolė kreipėsi į kreditorius, siekdama įvertinti esamą situaciją, tačiau visi kreditoriai patvirtino, jog į bankroto procedūrą nebuvo įtraukti, jų kreditorinių reikalavimų teismas nepatvirtino, todėl antstolė abejoja sėkminga bankroto procedūra užsienyje. Ji pažymėjo, kad CPK 629 straipsnyje nustatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, į kuriuos pareiškėjos skunde pateikti pagrindai nepatenka, todėl nesudaro antstoliui prielaidos priimti patvarkymą neatitinkantį imperatyvių įstatymo reikalavimų bei nutraukti vykdomąsias bylas (b. l. 3-4).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis) (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/11/01645 nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje 2011 m. birželio 2 d. patvarkymu priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 26 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1696-587/2011 dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojos UAB „Kauno vandenys“ naudai (v. b. l. 2). 2011 m. birželio 2 d. raginimu antstolė paragino skolininkę įvykdyti sprendimą (v. b. l. 4). Neįvykdžius sprendimo geruoju, antstolė 2011 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu areštavo skolininkės lėšas ir turtą (v. b. l. 17-23). 2014 m. vasario 20 d. skolininkė pateikė antstolei dokumentus apie bankroto bylos iškėlimą (v. b. l. 41-52). Antstolė paragino skolininkę pateikti tinkamai patvirtintus procesinių dokumentų dėl bankroto iškėlimo vertimus, jų negavusi, kreipėsi į kreditorę dėl informacijos pateikimo. UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu informavo, kad 2013 m. lapkričio 18 d. buvo informuoti apie skolininkės ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė kreditorinį reikalavimą pareiškė 2013 m. lapkričio 20 d., tačiau apie įtraukimą į kreditorių sąrašą atsakymo nėra gavusi (v. b. l. 66).

Vykdomosios bylos Nr. 0036/12/00128 medžiaga patvirtina, kad antstolės A. A. kontoroje 2012 m. sausio 13 d. patvarkymu priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. vykdomasis raštas Nr. 2-11646-475/2011 dėl žalos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojos AB „Lietuvos draudimas“ naudai (v. b. l. 4). 2012 m. sausio 13 d. raginimu antstolė paragino skolininkę įvykdyti sprendimą (v. b. l. 5). Neįvykdžius sprendimo geruoju, antstolė areštavo skolininkės lėšas (v. b. l. 21-23, 30-31). Skolininkės atstovei pranešus apie bankroto bylos iškėlimą, antstolė kreipėsi į kreditorę dėl informacijos apie skolininkės bankroto bylą pateikimo. AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. gruodžio 31 d. raštu informavo, kad 2014 m. liepos 16 d. gavo skolininkės bankroto administratoriaus informaciją dėl administravimo išlaidų. Kreditorė pažymėjo, kad teismo nutarimai ar kiti aktai, patvirtinantys, jog R. M. Jungtinėje karalystėje iškelta bankroto byla, siūlymai pateikti kreditorinį reikalavimą nebuvo gauti, todėl kreditorė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje neteikė (v. b. l. 40).

Vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/01478 esantys dokumentai pagrindžia, kad antstolės A. A. kontoroje 2014 m. birželio 3 d. patvarkymu priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. vykdomasis raštas Nr. 2-2755-545/2014 dėl komisinio atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. M. išieškotojos UAB „Finsaltas“ (dabar UAB „Compensa Life Distribution“) naudai (v. b. l. 7). 2014 m. birželio 3 d. raginimu antstolė paragino skolininkę įvykdyti sprendimą (v. b. l. 6). Neįvykdžius sprendimo geruoju, antstolė areštavo skolininkės lėšas (v. b. l. 18-22). Skolininkės atstovei pranešus apie bankroto bylos iškėlimą, antstolė kreipėsi į kreditorę dėl informacijos apie skolininkės bankroto bylą pateikimo. UAB „Finsaltas“ 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu informavo, kad informacijos apie R. M. Jungtinėje Karalystėje iškeltą bankroto bylą nėra gavusi, nebuvo pareiškusi finansinių reikalavimų bei nebuvo įtraukta į skolininkės kreditorių sąrašą (v. b. l. 29). Antstolė toliau atliko vykdymo veiksmus, nustatė, kad skolininkė neturi turto, pajamų, ji 2016 m. rugpjūčio 11 d. susituokė, sutuoktinis dirba. 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareikalavo skolininkę pradėti dengti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, informavo skolininkę, jog priešingu atveju, išieškojimas bus nukreiptas į sutuoktinio pajamas (v. b. l. 42). 2016 m. rugsėjo 8 d. antstolės kontoroje registruotas pareiškėjos atstovės skundas (v. b. l. 37-39).

Dėl 2016 m. rugpjūčio 17 d. rašto vykdyti sprendimą.

Kaip jau minėta, vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/01478 antstolė 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareikalavo skolininkę pradėti dengti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, taip pat informavo skolininkę, jog priešingu atveju, išieškojimas bus nukreiptas į sutuoktinio pajamas (v. b. l. 42). Pareiškėja skunde nurodo, kad jos prievolė kreditorei yra asmeninė ir išieškojimas negali būti nukreipiamas į sutuoktinio turto dalį.

Nustatyta, kad antstolė, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. Nr. 1R-352 įsakymu patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, priėmė ir vykdė vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo iš skolininkės R. M., kuriai siuntė raginimus įvykdyti sprendimus geruoju, tačiau skolininkė šia teise nepasinaudojo ir prievolių neįvykdė. Neįvykdžius vykdomų teismo sprendimų per nurodytus terminus, antstolė pradėjo priverstinį vykdymą ir nustačiusi, kad skolininkė nedirba, piniginių lėšų, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu paragino skolininkę vykdyti sprendimus ir informavo, jei skola nebus mokama, išieškojimas bus nukreiptas į skolininkės sutuoktinio darbo užmokestį. Vykdomosiose bylose nėra jokių rašytinių įrodymų, jog antstolė aprašė, areštavo turtą bei pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkės sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (CPK 667 straipsnis), todėl laikytina, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštas yra informatyvaus pobūdžio ir antstolė, informuodama skolininkę apie galimus vykdymo veiksmus, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

Pareiškėja prašo nutraukti vykdomąsias bylas, kadangi jai užsienio valstybės teismas iškėlė bankroto bylą, todėl ji atleista nuo visų skolinių įsipareigojimų.

Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste – Reglamentas). Vadovaujantis Reglamento 16 straipsnio nuostatomis, bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje.

Nustatyta, kad 2014 m. vasario 20 d. vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/01645 buvo gautas pareiškėjos atstovės pranešimas, jog pareiškėjai 2013 m. spalio 29 d. Croydono apygardos teismas Jungtinėje Karalystėje iškėlė bankroto bylą. Pareiškėjos atstovė pateikė teismo sprendimo dėl bankroto pripažinimo pagal skolininko pareiškimą skaitmenizuotą išrašą su vertimu į lietuvių kalbą. Išrašas tinkamai nepatvirtintas (v. b. l. 41-51).

Laikant, kad bankroto byla yra iškelta ES valstybėje narėje, o dalis skolininkės turto ir kreditorių yra Lietuvoje, šiai bylai taikytinas anksčiau minėtas Reglamentas Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Pagal Reglamento 16 straipsnio 1 dalį Croydono apygardos teismo sprendimas turėtų būti automatiškai pripažįstamas Lietuvoje. Remiantis Reglamento 4 straipsniu, išskyrus tam tikras išimtis (kurios šioje byloje yra neaktualios), bankroto byloms ir jų pasekmėms, taigi ir atleidimui nuo įsipareigojimų vykdymo, taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teisė, šiuo atveju – Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas. Šio akto 272 straipsnis nustato pareiškėjų pareigą pranešti teismui informaciją apie savo kreditorius. O tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento 32 straipsnis). Reglamento 40 straipsnyje numatyta bankroto bylą iškėlusio teismo ar jo paskirto bankroto administratoriaus pareiga nedelsiant informuoti žinomus bankrutuojančio asmens kreditorius, kurių gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra kitose valstybėse narėse, apie bankroto bylos iškėlimą bei jų teisę pareikšti reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui. Minėto straipsnio 2 d. numato, kad pranešime apie bankroto bylos iškėlimą turi būti nurodyta termino pabaiga, nuobaudos dėl minėto termino nepaisymo, tarnyba ar institucija, įgaliotos priimti pateiktus reikalavimus ir kitas nustatytas priemones.

Pareiškėja nurodo, kad bankroto administratorius per 80 dienų turėjo informuoti kreditorius ir informavo. Tačiau vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/01645 esantis antstolės ir pareiškėjos atstovės susirašinėjimas įrodo, kad pareiškėja nepateikė antstolei tinkami patvirtinto Croydono apygardos teismo sprendimo bei duomenų, jog bankroto byloje buvo įtraukti kreditorių UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Finsaltas“ kreditoriniai reikalavimai (v. b. l. 41-63). Be to, 2015 m. rugsėjo 8 d. raštu UAB „Finsaltas“ informavo, kad informacijos apie skolininkei iškeltą bankroto bylą nėra gavusi, nebuvo pareiškusi finansinių reikalavimų bei nebuvo įtraukta į R. M. kreditorių sąrašą (vykdomoji byla Nr. 0036/14/01478, b. l. 29). 2016 m. sausio 8 d. raštu AB „Lietuvos draudimas“ pranešė, kad dokumentai apie tai, jog R. M. buvo iškelta bankroto byla, taip pat siūlymas pateikti bankroto byloje kreditorinį reikalavimą nebuvo gauti, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nepareiškė (vykdomoji byla Nr. 0036/12/00128, b. l. 40). Vienintelė kreditorė UAB „Kauno vandenys“ 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu pranešė, kad buvo informuota 2013 m. lapkričio 18 d. apie skolininkės ketinimą kreiptis į teismą dėl vykdomosios bylos iškėlimo, ji 2013 m. lapkričio 20 d. pareiškė kreditorinį reikalavimą, tačiau atsakymo į kreditorinį reikalavimą negavo (vykdomoji byla Nr. 0036/11/01645, b. l. 66).

Aptarti vykdomosios bylos dokumentai įrodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog bankroto administratorius pranešė jos kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą, taip pat įrodymų apie kreditoriams nustatytą tvarką bei terminus pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje. Kreditoriai atsiliepimuose į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, jog jie nebuvo informuoti apie bankroto bylos iškėlimą R. M. bei apie terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus bankrutuojančiam asmeniui. Ši aplinkybė nei vykdomųjų bylų medžiaga, nei pareiškėjo pateiktais įrodymais nepaneigta.

Reglamento 4 straipsnyje nurodyta, kad nuo kokių prievolių atleidžiamas bankrutavusiu pripažintas asmuo, turi būti nustatoma pagal tos valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisės aktus. Kaip jau buvo minėta nagrinėjamu atveju taikomas Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės 1986 m. Nemokumo aktas. Nemokumo akto 281 straipsnyje nustatyta, kad atleidus skolininką nuo įsipareigojimų, šis atleidimas yra taikomas visoms skolininko skoloms, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Sistemiškai aiškinant Nemokumo akto 272 straipsnio (nustatančio skolininko pareigą pateikti teismui informaciją apie jo kreditorius) bei 281 straipsnio nuostatas, akivaizdu, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali atleisti (ir atleidžia) skolininką tik nuo tų įsipareigojimų vykdymo, apie kuriuos jam buvo pranešta. Priešingas aiškinimas reikštų, kad skolininkas galėtų būti atleidžiamas nuo įsipareigojimų tiems kreditoriams, kurių apskritai nenurodė, tačiau nebūti atleidžiamas nuo prievolių žinomiems kreditoriams plane nurodytų įsipareigojimų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atveju. Tokiu būdu būtų paneigiama nemokumo, kaip kolektyvinio proceso, esmė, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai – galbūt nesąžiningas skolininkas įgytų didesnę įstatymo apsaugą nei visiškai sąžiningas subjektas, atskleidžiantis savo kreditorius, tačiau galbūt dėl objektyvių priežasčių nepajėgiantis įvykdyti skolų nurašymo plane išdėstytų įpareigojimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama antstolei prašymą nutraukti vykdomąsias bylas, privalėjo pagrįsti prašyme nurodytą vykdomųjų bylų nutraukimo pagrindą. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog R. R. (M.) pareiškime Croydono apygardos teismui įtraukė į kreditorių sąrašą UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Finsaltas“ pagal antstolės A. A. vykdomus vykdomuosius dokumentus. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo pranešta apie antstolės A. A. vykdomus R. R. kreditorius bei jų reikalavimus.

Kadangi pareiškėja nepateikė nei antstolei, nei teismui įrodymų, patvirtinančių, jog ji, kaip bankrutavęs asmuo, pagal Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teisės aktus yra atleista nuo prievolių vykdymo kreditoriams UAB „Kauno vandenys“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Finsaltas“ (dabar pavadinamas UAB „Compensa Life Distribution“), todėl 2013 m. spalio 29 d. Croydono apygardos teismo sprendimo dėl bankroto bylos pagal skolininko pareiškimą išrašas negali sukelti teisinių pasekmių pareiškėjos prievolių kreditoriams vykdymui Lietuvos Respublikoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti neteisėtu antstolės atsisakymą nutraukti vykdomąsias bylas, todėl skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 510 – 513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. R. skundą dėl antstolės A. A. veiksmų.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.