- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-724-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- L.J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dainiaus Rinkevičiaus ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui L.J. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo skolą - 7 409,14 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019-09-03 su L. J. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (toliau tekste – nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovui nuomos teise naudotis trijų kambarių butą ir garažą (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo naudoti patalpas sutartyje nustatyta tvarka, mokėti nuomos mokestį. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 580 Eur nuomos mokestį (nuomos sutarties 4.1,4.2 punktai) bei mokesčius už visas komunalines paslaugas (nuomos sutarties 4.3 punktas). Nors šalių sudarytos nuomos sutarties terminas buvo iki 2020-09-02, tačiau atsakovas išsikėlė iš nuomojamų patalpų 2021-09-08. Ieškovė teigė, kad atsakovas nesumokėjo viso priklausančio mokėti nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas ir liko skolingas ieškovei 5 372 Eur nuomos mokesčio, 1 778,48 Eur komunalinių mokesčių ir 258,66 Eur už suvartotą elektrą. Ieškovė ragino atsakovą sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs savo prievoles.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-20 preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį visiškai patenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas L. J. pateikė prieštaravimus, kuriuose nesutiko su ieškiniu ir preliminariu sprendimu. Atsakovas nurodė, jog su ieškove yra atsiskaityta, nes buvo sumokėtas likutis pagal galutinį susitarimą – priedą Nr. 1 prie muomos sutarties. Ieškovė pretenzijų neturėjo beveik metus, kadangi šalys atsiskaitymų klausimą išsprendė, 2021-09-08 sudarę priedą prie nuomos sutarties, kuriame yra nurodyta, jog atsakovas yra skolingas 150 Eur (už neišvalytą butą) ir kitų pretenzijų ieškovė neturi. Atsakovas šią sumą sumokėjo ieškovei, todėl nebėra jai skolingas, su ieškove atsiskaityta.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka su prieštaravimais ir prašė palikti nepakeistą preliminarų sprendimą. Ieškovė nurodė, jog atsakovas išsikėlė iš nuomojamų patalpų, pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai, tačiau liko nesumokėjęs 5 372 Eur nuompinigių, 1 778,48 Eur mokesčių už komunalines paslaugas ir 258,66 Eur už suvartotą elektros energiją. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra sumokėjęs visus nuompinigius ir kitas skolas pagal nuomos sutartį. Atsakovas patalpas nuomojosi 24 mėnesius, laikotarpiu nuo 2019-09-03 iki 2021-09-08, todėl privalėjo sumokėti 13 920 Eur nuompinigių. Atsakovas sumokėjo 8 548 Eur nuompinigių bei 117,24 Eur komunalinių mokesčių. Atsižvelgiant į tai, atsakovas liko skolingas 5 372 Eur nuompinigių (13 920 Eur – 8 548 Eur). Iš daugiabučio namo administratoriaus pateiktų sąskaitų matyti, kad atsakovas turėjo sumokėti 1 895,72 Eur komunalinių mokesčių, tačiau sumokėjo 117,24 Eur ir liko skolingas 1 778,48 Eur bei 258,66 Eur už suvartotą elektros energiją. Šalių tarpusavio susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas nuolat žadėjo sumokėti skolą, tačiau iki šiol to nepadarė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-22 galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-20 preliminarųjį sprendimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuomos sutarties 4.1 punktu šalys susitarė dėl buto ir garažo (duomenys neskelbtini), nuomos kainos – 580 Eur per mėnesį, bendra nuompinigių suma už visą nuomos laikotarpį turėjo būti 13 920 Eur (580 x 24), tačiau byloje nėra duomenų, jog visi nuompinigiai yra sumokėti. Nuomos sutarties 3.5 ir 4.3 punktais šalys sutarė, kad atsakovas kartu su nuompinigiais mokės už visas komunalines paslaugas. Nuomos sutarties 4.2 punktu šalys susitarė, jog atsakovas nuomos mokestį mokės į ieškovės banko sąskaitą. Atsakovas nurodė, kad likusią nuompinigių sumą grynais pinigais sumokėjo ieškovei, grąžindamas nuomotas gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas grynais pinigais būtų sumokėjęs kokią nors dalį nuompinigių ar kitų mokėjimų pagal nuomos sutartį, nuomos sutartimi buvo sutarta atlikti mokėjimus į banko sąskaitą, todėl atsakovo teiginius atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).
8. Skundžiamame sprendime taip pat nustatyta, kad nuomos sutarties 3.4 punktu šalys susitarė, jog nuomotų patalpų grąžinimas bus fiksuojamas patalpų perdavimo – priėmimo aktu. Nuomotos patalpos atsakovo ieškovei buvo grąžintos, 2021-09-08 pasirašant priedą Nr. 1 prie nuomos sutarties 2019-09-02 ir priėmimo – perdavimo aktą. Šiame akte šalys užfiksavo skaitiklių rodmenis, grąžinamų tinklų ir inventoriaus būklę. Šio akto pastabose yra nurodyta: „bendra pretenzija, jei nepataisysiu pastato lygi 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eur). Kitų pretenzijų neturi buto savininkai“.
9. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, jog iš Perdavimo – priėmimo akto matyti, kad pastabos buvo surašytos dėl neišvalyto buto, vonios stiklo ir rankenėlės. Būtent šių trūkumų šalinimui pakankama suma yra 150 Eur ir atsakovas nurodė, jog „bendra pretenzija, jei nepataisysiu pastato lygi 150 Eur“. Perdavimo – priėmimo akte nėra užfiksuotas nei atsiskaitymas grynais pinigais, kaip teigė atsakovas, nei aptarti nuompinigių ir kitų mokėjimų klausimai. Be to, akto kitame lape nurodyta, kad yra įsiskolinimas: „Grafiką dėl skolos suderinsim per savaitę nuo šio akto pasirašymo ir garantuosiu vekseliu. Skola už nuomą paskutiniu laišku yra gauta per gmail. Skolą sumokėsiu iki naujųjų metų 2022.01.01“. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad atsakovas yra raštu nurodęs, jog skola yra tokia, kokia nurodyta elektroniniame laiške ir ją įsipareigojo sumokėti iki naujųjų metų. Tą teismui patvirtino netiesiogiai ir atsakovo 2021-11-17 susirašinėjimas su ieškove, kur į ieškovės klausimą, kada bus sumokėta skola, atsakovas nurodė, jog „sakiau metų gale ar sausį <...> Gal net iki Kalėdų 2021“. Iš elektroninio laiško, siųsto 2021-07-08 atsakovui ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad ieškovė buvo paskaičiavusi atsakovo skolą 6 769,97 Eur be mokesčių už rugpjūčio mėnesį, kurie bus skaičiuojami papildomai. Galutinį sprendimą priėmęs teismas taip pat nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas yra skolingas ieškovei, netiesiogiai patvirtina ir tolimesnis šalių susirašinėjimas, kuriame nurodoma „Laukiu mokėjimo, kaip žadėjote iki Kalėdų“, t. y. atsakovas nebuvo sumokėjęs likusio įsiskolinimo, kaip buvo nurodęs savo rašte. Sprendime prieita prie išvados, kad pastabose užfiksuotas sakinys: „Kitų pretenzijų neturi buto savininkai“ aiškintinas, jog ieškovė neturi kitų pretenzijų atsakovui dėl grąžinto buto, tinklų ir inventoriaus būklės, tačiau nėra patvirtinimas, kad atsakovas yra sumokėjęs įsiskolinimą už nuomą ir komunalinius mokėjimus.
Atsiliepimas
10. Atsakovas tvirtino, jog yra visiškai atsiskaitęs su ieškove, savo teiginius grįsdamas priedu 1 Perdavimo – priėmimo aktu, tačiau šie teiginiai buvo atmesti, kaip nepagrįsti. Atsakovas neįrodinėjo, jog ieškovė netinkamai apskaičiavo nuompinigių ir komunalinių mokesčių dydį. Skolų dydį patvirtina byloje esantys bankų sąskaitų išrašai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-20 preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovei iš atsakovo buvo priteista 7 409,14 Eur skolos (5 372 Eur nuompinigių, 1 778,48 už komunalines paslaugas ir 258,66 Eur už suvartotą elektros energiją), paliktas nepakeistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti.
12. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar nuomos sutartyje butas yra ieškovės. Ieškovė nuomos laikotarpio metu nebuvo ir šiuo metu nėra nuomos sutartyje nurodyto buto savininkė. O tai reiškia, kad nuomos sutartimi ieškovė neteisėtai disponavo nuomotojo teisėmis ir iš esmės negalėjo nuomoti šio buto. Pažymėjo, kad būtent dėl šios priežasties ji nedeklaruoja pajamų grynaisiais pinigais ir, tikėtina, nemoka mokesčių VMI, neapskaitė iš atsakovo gautų grynųjų pinigų, kuriuos atsakovas tvirtina padavęs tikrajai savininkei jos akivaizdoje, kuri pasirašė, kad kitų pretenzijų neturi ir visiškai nedalyvauja šioje byloje.
13. Teigia, kad teismas galutiniame sprendime nurodė, jog nuomos sutartyje buvo sutarta mokėjimus atlikti į banko sąskaitą. Pažymėjo, kad draudimo mokėti grynais nėra sutartyje, o civilinis kodeksas nedraudžia atsikaityti grynais. Paaiškina, kad aptariamu metu pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį turėjo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl banko sąskaitos tuo metu ir iki 2021-10-28 buvo areštuotos (civlinė byla Nr. e2-2685-779/2021). Dėl to ir buvo sumokėta grynaisiais pinigais, nes kitaip negalėjo to padaryti. Laikosi pozicijos, kad jei būtų nesumokėjęs, ieškovė ir jos dukra nebūtų pasirašiusios priede Nr. 1 prie nuomos sutarties.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas teisingai įvertino, kad perdavimo –priėmimo akte nėra užfiksuotas nei atsikaitymas grynais pinigais, kaip teigė atsakovas, nei aptartas nuompinigių ir kitų mokėjimų klausimai. Iš nagrinėjamo akto matyti, kad atsakovas pripažino skolą, „Grafiką dėl skolos suderinsim per savaitę nuo šio akto pasirašymo ir garantuosiu vekseliu. Skola už nuomą paskutiniu laišku yra gauta per gmail. Skolą sumokėsiu iki naujųjų metų 2022.01.01“. Atsakovo 2021-11-17 susirašinėjimas su ieškove, kur į ieškovės klausimą, kada bus sumokėta skola, atsakovas nurodė, jog „sakiau metų gale ar sausį. Gal net iki Kalėdų 2021“. Iš elektroninio laiško, siųsto 2021-07-08 atsakovui ((duomenys neskelbtini)) maktyti, kad ieškovė buvo apskaičiavusi atsakovo skolą 6 769,97 Eur be mokesčių už rugpjūčio mėnesį, kurie bus skaičiuojami papildomai. Aplinkybę, jog atsakovas yra skolingas ieškovei, patvirtina ir tolimesnis šalių susirašinėjimas: „Laukiu mokėjimo, kaip žadėjote iki Kalėdų“, t. y. atsakovas nebuvo sumokėjęs likusio įsiskolinimo, kaip buvo nurodęs savo rašte. Rašytiniai teiginiai akte: „Kitų pretenzijų neturi buto savininkai“ aiškintini, jog ieškovė neturi kitų pretenzijų atsakovui dėl perduodamo buto, tinklų ir inventoriaus, tačiau nėra patvirtinimas, kad atsakovas yra sumokėjęs įsiskolinimą už nuomą ir komunalinius mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė prieštaravimus po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, ginčydamas ieškovės reikalavimą priteisti likusį nesumokėtą nuomos mokestį ir užmokestį už komunalines paslaugas bei suvartotą elektrą.
17. Pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime nurodė, kad nuomos sutarties 3.5 ir 4.3 punktais šalys sutarė, kad atsakovas kartu su nuompinigiais mokės už visas komunalines paslaugas kartu su nuompinigiais. Nuomos sutarties 4.2 punktu šalys sutarė, jog atsakovas nuomos mokestį mokės į ieškovės banko sąskaitą. Nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas grynais pinigais būtų sumokėjęs kokią nors dalį nuompinigių ar kitų mokėjimų pagal nuomos sutartį. Nuomos sutarties 3.4 punktu šalys sutarė, kad nuomotų patalpų grąžinimas bus fiksuojamas patalpų perdavimo – priėmimo akte. Iš perdavimo – priėmimo akto matyti, kad pastabos buvo surašytos dėl neišvalyto buto, vonios stiklo ir rankenėlės. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad šių trūkumų šalinimui pakankama suma yra 150 Eur ir atsakovas nurodė, jog „bendra pretenzija, jei nepataisysiu pastato lygi 150 Eur“. Perdavimo – priėmimo akte nėra užfiksuotas nei atsikaitymas grynais pinigais, kaip teigė atsakovas, nei aptartas nuompinigių ir kitų mokėjimų klausimai. Be to, akto kitame lape nurodyta priešingai, kad yra įsiskolinimas: „Grafiką dėl skolos suderinsim per savaitę nuo šio akto pasirašymo ir garantuosiu vekseliu. Skola už nuomą paskutiniu laišku yra gauta per gmail. Skolą sumokėsiu iki naujųjų metų 2022.01.01“. Taigi, atsakovas yra raštu nurodęs, jog skola yra tokia, kokia nurodyta elektroniniame laiške ir ją įsipareigojo sumokėti iki naujųjų metų. Šią aplinkybę patvirtino ir 2021-11-17 atsakovo susirašinėjimas su ieškove. Dėl šių aplinkybių spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas nėra įvykdęs ieškinyje nurodytų prievolių.
18. Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija nuomos sutarties teisėtumą. Pažymėtina, kad šių argumentų jis nebuvo pateikęs bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (nekėlė abejonių, ar ieškovė gali būti turto nuomotoja, ar sutartis yra galiojanti). Todėl apeliacinės instancijos teisme atsakovas negali savo pozicijos grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Išnuomotas butas buvo realiai perduotas atsakovui, todėl ieškovė turėjo teisę disponuoti šiuo turtu. Nuomos sutarties neįregistravimas nedaro sutarties negaliojančios jos šalims, ja tik negalima remtis santykiuose su trečiasiais asmenimis (CK 1.75 straipsnis).
19. Spręstina, jog tai, kad atsakovas turėjo nuomos mokesčio ir užmokesčio už komunalines paslaugas bei energiją skolą, patvirtina jo (atsakovo) užrašas ant vieno iš 2021-09-08 priedo Nr. 1 prie nuomos sutarties lapų: „Grafiką dėl skolos sudarysiu per savaitę nuo šio akto pasirašymo ir garantuosiu verkseliu. Skola už nuomą paskutiniu laišku yra gauta per gmail. Skolą sumokėsiu iki naujųjų metų 2022-01-01“. Skolos buvimą ir jos nesumokėjimą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendime aprašytos aplinkybės, kad su nuoma susiję mokėjimai buvo mokami banko pavedimais, mokėjimų, atitinkančių skolos sumą, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkėlė skolos sumokėjimo įrodinėjimo naštą atsakovui, nes jis raštu patvirtino skolos buvimą ir pažadėjo atsiskaityti iki 2022-01-01. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai įvertino įrašo apie 150 Eur pretenziją 2021-09-08 priede Nr. 1 prie nuomos sutarties, nurodydamas, kad tai pretenzija dėl buto būklės pabloginimo nuomos laikotarpiu ir pagrįstai jos nesusiejo su nuomos mokesčio ir užmokesčio už komunalines paslaugas mokėjimais (šiam tikslui skirtas kitas įrašas, pagal kurį atsakovas žadėjo atsiskaityti iki 2022-01-01).
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, šalių paaiškinimais. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, atitinkamai interpretuodamas, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo.
22. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
23. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010). Pažymėtina, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Apibendrinant darytina išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-22 galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.