Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-66-390/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-01-05
Bylos Nr.: e2A-66-390/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas: ADB „Gjensidige“
Atsakovas: A. P.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.1.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-66-390/2026Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00067-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.1.6.10.5.2.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1(S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 11 108,71 Eur dydžio žalos atlyginimą, 179,56 Eur kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieškovė ir UAB „Miško šaknys“ buvo sudarę transporto priemonių draudimo sutartį. 2024 m. birželio 19 d. (duomenys neskelbtini) nuvirtus medžiui buvo apgadintas draudėjai priklausantis automobilis. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 21 108,71 Eur draudimo išmoką. Įvykis įvyko dėl to, kad atsakovui priklausančioje teritorijoje nuvirto medis ant draudėjos darbuotojo palikto automobilio. Atsakovas nebuvo rūpestingas bei apdairus ir tinkamai neprižiūrėjo savo teritorijoje augančių medžių, matydamas, kad medis ligotas, turėjo kreiptis į savivaldybę dėl leidimo kirsti tokį medį, tačiau to nepadarė. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, prašo priteisti iš atsakovo 11 108,71 Eur, kadangi 10 000 Eur įskaityti pagal atsakovo sudarytą draudimo sutartį, taip pat priteisti 179,56 Eur kompensuojamąsias palūkanas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad atsakovas buvo apsidraudęs savo civilinę atsakomybę 10 000 Eur sumai pagal su ieškove sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį, todėl šiuo atveju atsakovą ir ieškovę taip pat sieja draudimo santykiai. Ieškovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką, tuo patvirtindama, kad nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir argumentai neįrodo atsakovo civilinės atsakomybės dėl draudėjos UAB „Miško šaknys“ patirtos žalos. Ant automobilio užvirto žaliuojantis uosis, tokio pat amžiaus kaip ir aplink augantys uosiai. Atsakovas elgėsi apdairiai ir rūpestingai, prižiūrėjo teritorijoje augančius medžius, tačiau negalėjo žinoti, kad vieno iš medžių šaknys pažeistos dėl ligos, nes išorinių medžio pažeidimų požymių nebuvo, medis buvo žaliuojantis ir nenudžiūvęs. Be to, automobilis stovėjo žaliojoje vejoje, kurioje neįrengta ir nepažymėta automobilių stovėjimo aikštelė. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie būtų nulėmę žalos atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismas Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo iš draudiminių santykių. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 2024 m. birželio 19 d. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), virsdamas medis apgadino ieškovės apdraustą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo padaryta žala. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudimo sutarties pagrindu 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pavedimu išmokėjo draudėjai UAB „Miško šaknys“ 21 108,71 Eur draudimo išmoką. Atsakovas padarytos žalos ir draudimo išmokos dydžių neginčija.

7. Pažymėjo, kad ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d. buvo apdraudusi atsakovo, kaip turto savininko, civilinę atsakomybę, susijusią su apdrausto turto valdymu, naudojimu, disponavimu (10 000 Eur suma), ir apdraustame turte gyvenančių asmenų civilinę atsakomybę 1 500 Eur suma), todėl šiuo atveju draudimo santykiuose atsakovas yra ir draudėjas, ir atsakingas už žalą asmuo. Atsakovas šiuo atveju apdraudęs savo civilinę atsakomybę (savo interesą), todėl ieškovė turėtų už padarytą žalą dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakyti solidariai su atsakovu. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės draudimo sumą viršijančio žalos dydžio atlyginimo.

8. Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, kad, nuvirtus medžiui, padaryta žala. Tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kažkokiu būdu susijusius su tuo, kad nuvirto jam priklausančiame sklype augęs medis, ieškovė tik abstrakčiai nurodė atsakovo neveikimą, nepagrįsdama nurodomų aplinkybių faktiniais duomenimis. UAB „Miško šaknys“ darbuotojas automobilį pasistatė ne tam skirtoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ar stovėjimo vietoje, bet privačioje teritorijoje, kurioje nebuvo jokių žymėjimų apie galimybę palikti transporto priemonę. Teismas nurodė, kad atsakovui negali kilti pareiga užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui dėl medžio nuvirtimo, kai turtas savavališkai paliktas atsakovui priklausančioje teritorijoje, tuo pačiu asmuo, savo nuožiūra palikęs automobilį ne viešoje vietoje, bet privačioje valdoje, negali tikėtis, kad už jo turto saugumą bus atsakingas žemės sklypo savininkas.

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką už visą apskaičiuotą draudėjai padarytą žalą, prisiėmė riziką, kad gali būti neatlyginti dėl draudimo išmokos išmokėjimo patirti nuostoliai.

10. Teismas sprendė, kad nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo išvadai, kad padaryta žala yra priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais, todėl ieškinį atmetė.

11. Ieškinį atmetęs, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (402,93 Eur pirmosios instancijos teisme ir 392,04 Eur apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįsti nenustatė, jog atsakovas pažeidė Želdinių įstatymo nuostatas, taip pat Švenčionių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, kuriuose įtvirtinta, kad savininkas privalo tinkamai prižiūrėti želdinius, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Nurodyti teisės aktai patvirtina, kad atsakovas, būdamas atsakingas už jo teritorijoje esančių želdinių ir želdynų (medžių) priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Akivaizdu, kad medis nebuvo tinkamos būklės, jis buvo papuvęs, sutrūnijęs, atsakovas privalėjo pastebėti papuvusias ir pažeistas nuvirtusio medžio šaknis bei imtis priemonių dėl medžio pašalinimo. Atsakovas į bylą nepateikė visiškai jokių įrodymų, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi siekdamas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti, bei užtikrinti medžio gerovę. Taigi atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis neveikė taip, kaip pagal teisinį reguliavimą privalėjo veikti, t. y. tinkamai nevykdė jo nuosavybės teise valdomame sklype esančių medžių apsaugos, tvarkymo, nevykdė jų būklės stebėsenos, netikrino, ar nesupuvę seni medžiai, kokia jų šaknų būklė ir esant reikalui, jų nešalino, taip pat ir ten augusio ir nuvirtusio medžio. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą, kai nuvirtęs medis apgadino ieškovės draudėjo turtą.

12.2. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes. Pažymi, kad ieškovės draudėjas transporto priemonę Mercedez-Benz paliko automobilių aikštelėje, kurioje taip pat stovėjo kitos transporto priemonės. Šias aplinkybes patvirtina draudėjo pranešimas (t.1., b. l. 12) Kadangi atsakovas užsiima kaimo turizmu (šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu pripažino ir atsakovo atstovas), aikštelėje stovėjo kitos transporto priemonės bei ženklų draudžiančių stovėti nebuvo, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad buvo pažeistas KET 150.5 punktas. Taigi, draudėjas pagrįstai paliko stovėti automobilį Mercedez-Benz leidžiamoje vietoje, kurioje stovėjo ir kiti pastatyti atsakovo automobiliai. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovė prisiėmė riziką, kad gali būti neatlyginti dėl draudimo išmokos išmokėjimo patirti nuostoliai.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie jau buvo išdėstyti ieškinyje bei įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant sprendimą. Apeliaciniu skundu ieškovė nepaneigia teismo išvadų, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar neveikimą dėl nuvirtusio medžio, taip pat neteisingai interpretuoja atskiras teisės aktų nuostatas dėl želdinių apsaugos bei priežiūros. Nė viename ieškovė nurodytame teisės akte nėra nustatyta atsakovo prievolė užtikrinti, kad įvykio vietoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nurodyti teisės aktai yra skirti želdinių ir želdynų apsaugai ir užtikrinimui, kad želdiniai nebūtų be teisėto pagrindo pjaunami, šalinami ar kitaip niokojami.

13.2. Teismas teisingai įvertino ir nustatė, kad automobilis buvo pastatytas pievoje, o ne pažymėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Pažymėtina, kad teismas šią aplinkybę grindė pačios ieškovės pateiktais duomenimis, kurių ji apeliaciniame skunde nepaneigė.

13.3. Pažymi, kad ieškovė ginčo įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudimo išmoką pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT 4067964, t. y. neįžvelgė jokių atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie pagal šiai draudimo sutarčiai taikytas Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 suteiktų teisę ieškovei nemokėti draudimo išmokos, tačiau ir pareiškė ieškinį atsakovui, kuriame tvirtina, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sukėlė ieškovės reikalaujamą atlyginti žalą. Akivaizdu, kad teisiniu požiūriu neįmanomas tų pačių atsakovo veiksmų (neveikimo) dėl to paties įvykio vertinimas kaip teisėtų, ieškovei priimant sprendimą pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti atsakovui draudimo išmoką pagal draudimo sutartį ir tuo pačiu vertinti tuos pačius atsakovo veiksmus (neveikimą) neteisėtais, siekiant prisiteisti draudimo išmoką viršijančią žalos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

15. Bylos duomenimis ieškovė (Draudikas) ir UAB „Miško šaknys“ (Draudėja) pagal Transporto priemonių savanoriško draudimo taisykles Nr. 049 buvo sudariusi draudimo sutartį Nr. GJELT 4096388, pagal kurią nuo 2023m. gruodžio 18d. iki 2024 m. gruodžio 17d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis lengvasis automobilis „Mercedes Benz (USA) GL63 AMG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

16. Byloje nustatyta ir tai, kad 2024 m. birželio 19 d. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), virsdamas medis apgadino ieškovės apdraustą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo padaryta žala.

17. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudimo sutarties pagrindu 2024 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo pavedimu išmokėjo draudėjai UAB „Miško šaknys“ 21108,71 Eur draudimo išmoką.

18. Ieškovė, išmokėjusi draudiminę išmoką draudėjui, remdamasi CK 6. 1015 straipsnio pagrindu (subrogacija) pareiškė reikalavimą atsakovui, prašydama iš jo priteisti 11 108,71 Eur dydžio žalos atlyginimą, 179,56 Eur kompensuojamų palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas atsakingas už padarytą žalą, nes medis nuvirto iš atsakovui nuosavybės teise priklausančios privačios valdos, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovas nevykdė Želdynų įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimo, kad už želdynų ir želdinių apsaugą atsako želdynų ir želdinių savininkai ar valdytojai, 27 str. 1 d. 1 p. nustatytos želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams pareigos saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę. Atsakovo pareiga įtvirtinta ir Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 25 d. sprendimu (Nr. T-117) patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 12 p. C K 6.263 str. 1, 2 d., nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, kai padaroma žala, tai atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo 11108,71 Eur dydžio žalos atlyginimą.

20. Atsakovas atsikirtinėjo, kad nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos padarytai žalai atlyginti, neįrodyta, kad žala padaryta dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), nes atsakovas iš medžio išorės negalėjo nustatyti, jog medžio šaknys pažeistos dėl ligos, be to, medis nuvirto dėl šaknų pažeidimo neatlaikęs stipraus vėjo. Taip pat argumentuoja, kad UAB „Miško šaknys“ darbuotojas automobilį pastatė draudžiamoje vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 p. reikalavimus. Be to, ieškovę ir atsakovą siejo civilinės atsakomybės draudimo santykiai, ieškovė atsakovui jau išmokėjo draudimo išmoką, tuo pripažindama, kad nebuvo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo.

21. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ir neveikimą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) padaryta žala nebuvo priežastiniame ryšyje su atsakovo veiksmais. Ieškovės nurodyti teiginiai yra abstraktūs, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų baustas administracine tvarka už pareigos tinkamai prižiūrėti nuvirtusį medį nevykdymą, byloje neįrodyta, kad medis buvo pažeistas ir, kad atsakovas galėjo įžvelgti, kad medis yra ligotas.

22. Ieškovė ginčija teismo sprendimą motyvuodama tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai prižiūrėjo nulūžusį medį bei nepažeidė pareigos, numatytos Želdinių įstatyme 11, 27 straipsniuose. Apeliantės nuomone, atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis neveikė taip, kaip pagal teisinį reguliavimą privalėjo veikti, t. y. tinkamai nevykdė jo nuosavybės teise valdomame sklype esančių medžių apsaugos, tvarkymo, nevykdė jų būklės stebėsenos, netikrino, ar nesupuvę seni medžiai, kokia jų šaknų būklė ir esant reikalui, jų nešalino, taip pat ir ten augusio ir nuvirtusio medžio. Apeliantė įsitikinusi, kad būtent tai ir lėmė žalos atsiradimą, kai nuvirtęs medis apgadino ieškovės draudėjo turtą. Apeliantė tvirtina, kad ji įrodė visas sąlygas atsakovui civilinei atsakomybei kilti, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai ieškinį atmetė. Nepagrįsta teismo konstatuota aplinkybė, kad ieškovė prisiėmė riziką, jog gali būti neatlyginti dėl draudimo išmokos išmokėjimo patirti nuostoliai.

23. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

25. Gyventojų turto draudimo liudijimas (Nr. GJELT 4067964) patvirtina, kad nuo 2023m. lapkričio 24d.iki 2024m. lapkričio 23d. ieškovė buvo apdraudusi atsakovo, kaip turto savininko, civilinę atsakomybę, susijusią su apdrausto turto valdymu, naudojimu ir disponavimu -10000 Eur suma, ir apdraustame turte gyvenančių asmenų civilinę atsakomybę - 1500 Eur suma. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė draudėjai UAB „Miško šaknys“ išmokėjo 21 108,71 Eur draudimo išmoką bei 10 000 Eur išmokėta draudėjai Gyventojų turto draudimo sutarties pagrindu. Tarp šalių ginčo dėl išmokėtų draudiminių išmokų nekyla.

26. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

27. CK 6.263 str. 1 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

28. Byloje nėra ginčo, kad nuvirtus medžiui buvo padaryta žala. Kaip ir buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo, kad ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas, būdamas atsakingas už jo teritorijoje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad įvykio vietoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir turtui. Ieškovės nuomone, yra akivaizdu, kad nuvirtęs medis buvo neprižiūrimas atsakovo ir nepastebėta jo prasta būklė. Pirmosios instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutiko, motyvuodamas, kad ieškovės teiginiai dėl pareigos neatlikimo tinkamai prižiūrėti medį abstraktūs, norminių aktų pagrindu nedetalizuoti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių medžio pažeidimus ar jo netinkamą priežiūrą. Teisėjų kolegija tokioms apylinkės teismo konstatuotoms aplinkybėms pritaria ir pažymi, kad vien tik ieškovo nurodomi abstraktūs teiginiai dėl pareigos prižiūrėti augantį medį tinkamo neatlikimo, o taip pat nedetalizuoti norminiai aktai savaime nepatvirtina aplinkybių parodančių atsakovo netinkamų pareigų atlikimą, ar neveikimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje objektyvių įrodymų, kad medis buvo pažeistas dėl ligos, taip pat nepateikta, o ieškovės pateiktos fotonuotraukos tokių faktų negali patvirtinti ( CPK 178 straipsnis). Vertinant ieškovės pateiktas fotonuotraukas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad medis buvo akivaizdžiai pažeistas ligos. Kad medžio šakos buvo be lapų, nesant specialistų patvirtinimo, nereiškia, kad medis buvo ligotas.

29. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad medis nuvirto ir ieškovės draudėjai UAB „Miško šaknys“ žala buvo padaryta atsakovui priklausančiame sklype. Apylinkės teismas, vertindamas tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktus įrodymus bei kitus byloje esančius duomenis nustatė, kad UAB „Miško šaknys“ darbuotojas, atvykęs apžiūrėti mišką, paliko automobilį šalia atsakovui priklausančio namo esančioje pievoje. Atstovas patvirtino, kad minėtoje pievoje nebuvo ženklų, kuriais būtų pažymėta stovėjimo aikštelė ar stovėjimo vieta, nurodė, kad draudėjos darbuotojas nematė kitos vietos, kurioje galėtų pasistatyti automobilį, be to, pievoje stovėjo kiti automobiliai. Iš nustatytų aplinkybių teismas, nagrinėjęs bylą, sprendė, kad UAB „Miško šaknys“ darbuotojas automobilį pasistatė ne tam skirtoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje ar stovėjimo vietoje, bet privačioje teritorijoje, kurioje nebuvo jokių žymėjimų apie galimybę palikti transporto priemonę. Vieta, kurioje buvo paliktas automobilis, atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai nėra viešosios nuosavybės objektas – automobilių stovėjimo aikštelė ar stovėjimo vieta, kurios yra bendro naudojimo ir kuriomis gali naudotis visi asmenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui negali kilti pareiga užtikrinti, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui dėl medžio nuvirtimo, kai turtas savavališkai paliktas atsakovui priklausančioje teritorijoje. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad asmuo, savo nuožiūra palikęs automobilį ne viešoje vietoje, bet privačioje valdoje, negali tikėtis, kad už jo turto saugumą bus atsakingas žemės sklypo savininkas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad medis nuvirto dėl atsakovo neveikimo, ir neįrodžius norminiais aktais numatytos atsakovui pareigos užtikrinti, kad nuvirtus jo privačiame žemės sklype medžiui, nebūtų padaryta žalos šiame žemės sklype savavališkai paliktam trečiojo asmens turtui.

30. Byloje nenustačius atsakovo neteisėto neveikimo bei priežastinio ryšio, jog dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala, konstatuotina, jog deliktinė atsakomybė šiuo atveju atsakovui netaikytina, t. y., nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinys buvo atmestas pagrįstai (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).

31. Apeliantė ( ieškovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmus turėjo konstatuoti kaip neteisėtus, tačiau neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo padarė priešingą išvadą.

32. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė šalių ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

34. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės galutiniam ginčo išsprendimui, jie buvo nurodyti ir ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl neanalizuotini.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos atsakovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal atsakovo A. P. pateiktus įrodymus, jis turėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2025m. liepos 31d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės ADB „Gjensidige“ juridinio asmens kodas, 110057869 priteisti atsakovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 968 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisDiana Labokaitė