Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Erikai Balvočienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui A. B., byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- priteisti iš atsakovo A. B. vaiko E. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise tvarkyti ieškovei;

- Nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos motina D. B.;

- Iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovės atstovas advokatas Vigintas Strička teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai.

5. Atsakovas A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Prieš teismo posėdį telefonu informavo, jog yra pas gydytojus, prašė bylos nenagrinėti jam nedalyvaujant. Tačiau atsakovas jokių dokumentų, įrodančių jo vizitą pas gydytoją, nepateikė, todėl teismas bylą nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą kurioje nurodė, kad ieškovės šeima dėl vaiko teisių pažeidimų yra žinoma, šeimai nuo 2020-08-04 taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Nuo 2020-08-01 Skyriuje gauti 7 pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus, susijusius su vaikų tėvų tarpusavio konfliktais, vaikų tėvo A. B. alkoholio vartojimu. 2025-01-31 Skyriuje buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato pranešimas apie tai, kad policijos pareigūnai reaguodami į pranešimą dėl konflikto šeimoje, vaikų tėvui A. B. paskyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį. 2025-02-02 Skyriuje buvo užregistruotas vaiko teisių linijoje gautas anoniminis pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus, susijusius su vaikams netinkamomis sąlygomis, galimu vaikų giminaičių psichologiniu smurtu vaikų atžvilgiu ir vaikų giminaičių alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog įvertinus vaiko situaciją, abiem aukščiau minėtais atvejais vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2025-03-05 Skyriuje buvo gautas vaiko tėvo A. B. pranešimas, kuriame nurodoma, jog vaiko motina neleidžia matytis su vaikais. 2025-03-06 vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodoma, jog šeima gyvena vaikų seneliams nuosavybės teise priklausančiame name, kartu su vaikų seneliais. Name yra 3 kambariai, virtuvė. Du kambariai skirti D. B. su vaikais. Namuose tvarkinga, švaru. Yra visi komunaliniai patogumai, kambariai apstatyti baldais. Vaikas miega atskiroje vaikiškoje lovelėje, aprūpintas jam reikalingais daiktais. Vaikas gyvena su mama, kuri tinkamai rūpinasi dukra, jos kasdieniais poreikiais, vaikui gyventi su mama yra saugu, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama, geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę neturi, tačiau jis yra jaunas, darbingo amžiaus, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo po 300 Eur periodinėmis išmokomis, laikytinas pagrįstu.

7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Erika Balvočienė pateiktą išvadą palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi, ieškinys atitinka geriausius vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad šalys A. B. ir D. B. yra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. D. B. augina 4 vaikus. Dukra E. nuo pat gimimo gyvena su mama D. B. jos tėvams priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su vaiko seneliais. Namuose yra visi patogumai, 3 kambariai, namuose tvarkinga, švaru, vaikas miega atskiroje lovelėje, aprūpintas jam reikiamais daiktais.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

10. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

11. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros E. B. gyvenamąją vietą su ja. Šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, vaiko motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaiko atžvilgiu faktų nenustatyta, ieškovė tinkami rūpinasi mažamečiu vaiku, užtikrina tinkamas gyvenimo, augimo sąlygas, saugią aplinką. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina D. B.

Dėl išlaikymo priteisimo.

12. Ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

13. CK įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

15. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2025-01-01 yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Laikant, kad minimali orientacinė suma, kurią tėvai turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė nuo 2025-01-01 skiria 122,50 Eur dydžio išmoką vaikui, kuria mažintinas tėvų teiktino išlaikymo dydis. Nagrinėjamu atveju, kadangi atsakovė augina 4 vaikus, išmoka vaikui sudaro 194,60 Eur.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 1780 Eur (1007 Eur socialinė pašalpa, 778 Eur išmokos vaikui). Sodros duomenimis ieškovė nedirba, augina vaiką iki 3 metų. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi, turi transporto priemonę TOYOTA COROLLA VERSO. Atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę bei galimybes dirbti neteikė. Iš teismo iniciatyva surinktų duomenų nustatyta, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, nuo 2025-04-01 iki 2025-05-31 gavo iš Sodros po 166,34 Eur išmokų per mėnesį. Nekilnojamojo turto atsakovas neturi, transporto priemonių neturi. Ieškovė teigia, kad nuo pat gimimo viena augina ir rūpinasi dukra, jai vienai tenka su vaiko išlaikymu susijusios išlaidos. Atsakovas įrodymų, kad teikia vaikui išlaikymą, į bylą nepateikė.

17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovė neturi pareigos įrodinėti. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnamečiam vaikui yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Tokių duomenų atsakovas teismui neteikė, todėl teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti vaiką ir nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas įvertina, kad atsakovas turi dar vieną dukrą A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai Šiaulių apylinkės teismo 2024-04-26 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, priteistas iš atsakovo išlaikymas dukrai po 200 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų jei ir E. B., kuri yra A. B. sesuo, butų priteistas iš atsakovo tokio pat dydžio išlaikymas, t. y. po 200 Eur. Atsižvelgiant į vaiko amžių (duomenys neskelbtini), į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar vieną dukrą, atsakovo turtinę padėtį, valstybės mokamus vaiko pinigus, teismas vertina, kad minimaliausių ir būtiniausių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga iš atsakovo 200 Eur suma (300 - 194,60:2) (CK 3.192 str.).

33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje tenkintas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025-02-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196-3.198 str., 3.200 str.).

34. Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Ieškinį tenkinus iš dalies, tačiau įvertinant, kad civilinė byla buvo pradėta ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo valstybei priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis, 241,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 31,72 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 80, 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio vaiko E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina D. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2025-02-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 54,00 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 241,67 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro 67 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.