- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-8785-920/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01562-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. M. (toliau – pareiškėjas) savo faktiniais veiksmais priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po savo motinos K. M. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė, kad K. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir A. M. yra pareiškėjo tėvai, žino tik tiek, kad tėvai kažkurį laiką gyveno kartu nesusituokę, tačiau vėliau išsiskyrė ir daugiau pareiškėjas nėra tėvo matęs. Pareiškėjas brolių ir seserų neturi, po motinos K. M. mirties liko vienintelis jos įpėdinis. Po motinos K. M. mirties liko gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei baldai, namų apyvokos daiktai, dvi ikonos, keli rožančiai ir santaupos 1550 Lt. Pareiškėjas būdamas vienintelis įpėdinis, šį turtą paveldėjo faktiniu valdymu – dalį santaupų išleido laidotuvėm, kitą dalį ir turtą pasiliko sau. Pareiškėjui motina vis kalbėjo, kad minėtą gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir žemę reikia įteisinti, tačiau taip to ir nepadarė. Kadangi šis turtas motinos buvo neįteisintas, pareiškėjas į notarų kontorą nesikreipė, tačiau žinodamas, kad tai priklausė jo motinai, buvo įsitikinęs, kad po jos mirties viskas priklauso jam, todėl viską prižiūrėjo. Vėliau norėdamas įteisinti minėtą turtą, kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją, kurioje sužinojo, kad žemė motinai nepriklauso, tačiau patarė įteisinti namą ir ūkinius pastatus. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). To patvirtinimui Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija pareiškėjui 2024 m. balandžio 24 d. išdavė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodančią, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad po K. M. mirties gyvenamajame name liko gyventi jos sūnus (pareiškėjas) S. M., kuris palikimą priėmė ir valdo, bet juridiškai neįteisino. Tam, kad pareiškėjas motinos vardu įregistruotų nuosavybės teisę į namą ir ūkinius pastatus, pirmiausia turi įgyti tam tikras teises – paveldėti mirusios motinos K. M. turtą ir tik po to, jos vardu registruoti nuosavybės teises į namą ir ūkinius pastatus. Pareiškėjas po motinos K. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, Teismas įsitikintų, kad po palikėjos K. M. mirties priėmė palikimą S. M. faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VMI prie FM neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjas yra K. M. ir A. M. sūnus. Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. balandžio 24 d. Pažymos apie statinius Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad (duomenys neskelbtini) tarybos 1991-1995 m. ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei po K. M. mirties, gyvenamajame name liko gyventi jos sūnus S. M., kuris palikimą priėmė ir valdo, bet juridiškai neįteisino. VĮ Registrų centro duomenimis informacijos apie K. M. nekilnojamąjį turtą, įrašų nerasta.
Po K. M. mirties, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjas motinos K. M. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti – po palikėjos mirties rūpinosi jos turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo ir pan. Po K. M. mirties, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjo prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėjas po savo motinos K. M. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. M. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo motinos K. M. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po motinos K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.