Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. B., A. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (trečiasis asmuo V. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškiniu, šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą ir terminuotai apribojo D. B. motinos valdžią ir A. B. tėvo valdžią dukters S. B. atžvilgiu, nustatė S. B. nuolatinę globą, paskyrė V. B. S. B. nuolatine globėja ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su globėja, priteisė iš atsakovų S. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 80 Eur iš kiekvieno iki vaiko pilnametystės nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2019 m. spalio 30 d.) šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, V. B. paskiriant išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-314-378/2021 Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. gruodžio 3 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro informacija, D.B. sudarytas pagalbos planas, A.B. nesudarytas, nes jis 2 kartus neatvyko į atvejo vadybos posėdžius (2021 m. liepos 15 d., 2021 m. liepos 23 d.). 2021 m. liepos 15 d. atvejo vadybos posėdyje D.B. atsisakė prisidėti prie dukters išlaikymo. D.B.i buvo suorganizuoti keturi susitikimai su dukrai, buvo suteiktas nemokamas transportas, ji nuvyko į du, nes neturėjo medicininės pažymos vykstant į (duomenys neskelbtini) bei sirgo kiti du jos vaikai. 2021 m. rugsėjo 30 d. į posėdį dėl šeimos pagalbos plano peržiūrėjimo D.B. neatvyko, sakė, kad sirgo vaikai, ji lankėsi pas medikus. 2021 m. spalio 13 d. į posėdį atvyko D.B., nors buvo kviestas ir A.B. D.B. ne visada pasiekiama telefonu, susitikimai derinami per A.B. tėvus, kurie ne visada perduoda informaciją. Darbo su šeima eigos aprašymais nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., nustatyti darbo su šeima aspektai. 2021 m. Užimtumo tarnybos duomenimis, A. B. darbu domėjosi, buvo du siūlymai dirbti, tačiau darbdavys pasirinko kitus kandidatus, į 2021 m. spalio 19 d. darbo mugę A.B. neatvyko, teigė, kad su vaiku guli ligoninėje, dokumentų nepateikė, telefonu su juo susisiekti nepavyko. (Duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 23 d. informacija, D.B. bendradarbiauja, siekiama atstatyti ryšį su dukra, A.B. ryšio nekuria. D.B. su dukra bendravo telefonu 2021 m. sausio 4,8,15 d., vasario 1, 3 d. 2021 m. sausio 28 d. atsakovai prašė, kad globėja siųstų po vieną mergaitės nuotrauką kiekvieną savaitę. D.B. 16 kartų kreipėsi dėl informacijos apie dukrą gavimo nuo 2021 m. kovo mėnesio iki gruodžio mėnesio. 2021 m. lapkričio 4, 5 d. skambinta D.B., susisiekti su ja nepavyko, ji pati neperskambino. 2021 m. gruodžio 6 d. skambinta D.B., atsiliepė kita moteris, sakė, kad D. išvykusi, D.B. neperskambino. 2021 m. balandžio 4 d. V.B. siūlė inicijuoti B. susitikimą su S., tačiau tėvai siūlymu nepasinaudojo. 2021 m. balandžio 6 d. D.B. norėjo bendrauti su dukra nuotoliniu būdu su vaizdu, tačiau informacijos apie susitikimo su vaizdu datą ir laiką nepateikė. 2021 m. balandžio 6, 28 d., gegužės 6 d. D.B. inicijavo, gegužės 15 d. planavo atvykti į susitikimus su S., tačiau likus 4 dienom iki susitikimo, pranešė, kad neatvyks, nes negali gauti reikalaujamos medicininės pažymos 027/a. 2021 m. liepos 15 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centro organizuotas atvejo vadybos posėdis dėl A. ir D. B. ryšio su dukra atkūrimo, tačiau A.B. nedalyvavo. Buvo organizuoti keturi atsakovų susitikimai su dukra, tačiau D.B. buvo dvejose (2021 m. rugsėjo 3 d., 2021 m. rugsėjo 17 d.). 2021 m. rugsėjo 17 d. atsivežė kitą dukrą A. B. Susitikimai vyko sklandžiai, D.B. su dukra bendravo šiltai, ramiai, džiaugėsi pamačiusi dukrą. Seserys susipažino, žaidė. S. jautėsi rami, bendravo su mama, klausinėjo apie brolius, seseris, su mama fotografavosi. D.B. su S. atsisveikimo gražiai, susitarė susitikti kitą kartą. 2021 m. rugsėjo 17 d. susitikimo metu globėjai trumpam norėjus išeiti iš susitikimų kambario, S. išsigando, globėjos klausė, kur eina, su mama ir seserimi neliko, išėjo kartu su globėja. Kai vėl grįžo, žaidė, D.B. vadino mama. D.B. paskambinus telefonu A.B. ir klausus S., ar ji nori su juo pasikalbėti, S. nenorėjo. 2021 m. lapkričio 23 d. Globojamo vaiko aplankymo aktu nustatytas, kad S. B. globėjos V. B. šeimoje sudarytos geros, tinkamos vaiko gyvenimo, auklėjimo, vystymosi sąlygos, saugi aplinka, tenkinami vaiko fiziniai poreikiai, nurodyta, koks vaiko charakteris, kokios ligos nustatytos, kaip vaikas jaučiasi po įtampos, streso. Šiuo dokumentu nustatyta, kad S. B. teigė turinti dvi mamas (V. ir D.), apie tėvą neužsiminė, myli D., tačiau gyventi pas ją nenorėtų, nenori pas ją važiuoti, S. su sese norėtų bendrauti. Po susitikimų su mama S. jaučia baimę, nerimą, globėja stengiasi ją nuraminti. Biologiniai tėvai, globėjos nuomone, nepažįsta S. kaip vaiko, prie dukters išlaikymo neprisideda. 2021 m. liepos 15 d., liepos 23 d., spalio 13 d. sudarytas Pagalbos D.B. šeimai planas. A. B. ir D. B. yra vaikų A. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. A. B. ir D. B. su vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad moka 90 Eur/mėn. už buto nuomą, tačiau nuomos sutartis teismui nepateikta. 2022 m. balandžio 11 d. Užimtumo tarnybos pažyma nustatyta, kad A. B. statusas Užimtumo tarnyboje – asmuo, paradęs bedarbio statusą, jis registruotas tarnyboje nuo 2022 m. balandžio 11 d. 2021 m. lapkričio 24 d. Medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, nėščiosios kortele, pradėta (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D.B. nėščia. D.B. pajamos už 2021 m. kovo 1 d. – 2022 m. kovo 1 d. laikotarpį – 111,47 Eur našlaičių pensija, 185,28 Eur netekto darbingumo pensija, iš 185,28 Eur išskaityta 55,58 Eur, išmokėta 129,70 Eur. D.B., auginanti vaiką iki 3 metų, drausta valstybiniu socialiniu draudimu. A.B., laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d., nedraustas valstybiniu socialiniu draudimu.

Ieškovai atsiliepime pageidavo šioje byloje taikyti mediaciją. Kai kyla ginčas dėl tėvų valdžios apribojimo, toks ginčas iš karto sprendžiamas tik teisme, kadangi tokiuose ginčuose taikos sutartis negalima, taigi privalomoji mediacija tokiais atvejais taip pat netaikoma. Tokiais pačiais argumentais grindžiamas ir šalių nesiuntimas neprivalomai teisminei mediacijai, nes taikos sutartis šioje byloje negalima.

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Mažametė S. B. gyvena globėjos šeimoje. Vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis, vystytis. Teismas mano, kad pokyčiai vaikų tėvo gyvenime nuo 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo nevyksta. Praėjus daugiau nei 6 mėnesiams po sprendimo, kuriuo atsakovams laikinai apribota tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, atsakovai veiksmų, siekiančių susigrąžinti vaiką į šeimą, neatliko, ryšio su dukra neatkūrė, išlaikymo jai neteikė. Atsakovės epizodinis bendravimas su dukra (2 kartus susitiko, penkis kartus (2021 m. sausio 4,8,15 d., vasario 1,3 d.) skambino telefonu, viename susitikime buvo su kita dukra A.), atsakovo nusišalinimas nuo bendravimo su dukra, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie nuolat rūpinasi vaiku, jo ugdymu, auklėjimu. Atsakovai teigia, kad dukrą nori susigrąžinti, nori gyventi su ja šeimoje, ją išlaikys, kai ji gyvens su jais, turi vaikų auginimo įgūdžių, nes augina dar tris vaikus. Atsakovai teigia, kad rodydavo iniciatyvą susitikti su S., tačiau jiems trukdydavo globėja, valstybės institucijos, o nenuvykdavo į pasimatymus su dukra tik dėl kitų vaikų ligų, neturėjimo kam juos palikti, didelio atstumo tarp jų gyvenamosios vietos ir S. globėjos gyvenamosios vietos. Atsakovai nesikreipė su pareiškimu, kad globėja jiems trukdo susitikti su vaiku, riboja susitikimus, neatsiliepia į jų skambučius, todėl šie prieštaravimai nepašalinti. Atsakovė teigia, kad kreipsis į teismą dėl bendravimo su dukra S. tvarkos nustatymo. D.B., neteikdama vaikui išlaikymo, paaiškino, kad nepasitiki globėja, tačiau šie argumentai nėra pagrįsti.

Teismo nustatytos aplinkybės, tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; visiškai nesirūpina vaikais. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Teismas pažymi, kad po 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimo priėmimo vaiko teisių apsaugos institucija 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams. Pandemija, didelis atstumas tarp vaiko ir tėvų, iš dalies trukdė atkurti tėvų ryšį su vaiku. Tačiau kartu pažymėtina, kad mokėti priteistą išlaikymą vaikui pandemija netrukdė, nes atsakovų pajamos nepriklauso nuo pandemijos suvaržymų. Tačiau teismas neturi pagrindo ieškinį atmesti. Teismas vadovaujasi aukštesnių teismų suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, konkrečiose bylose atsakovų atžvilgiu priimtais aukštesnių teismų sprendimais.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Analizuojama, ar bylą nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai. Tai, kad atsakovai šios bylos nagrinėjimo metu galimai pradėjo keisti savo elgesį (pažadėjo pervesti išlaikymą vaikui, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Byloje matyti, kad S. nelaiko atsakovų savo šeima, nors žino, kad yra mama D., broliai, seserys, tėvas, močiutė. Susitikimo su motina metu S. su mama bendravo pozityviai, tačiau globėjai trumpam palikus susitikimų kambarį, ji sunerimo, su motina nepasiliko, išėjo su globėja, po to grįžo su globėja ir toliau bendravo su motina.

Nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti EŽTT ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad valstybės būtinumas įsikišti į šeimos gyvenimą paimant iš jos vaiką, o vėliau ir ribojant tėvams tėvų valdžią, pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis, ugdytis, jei tai esamu momentu nėra įmanoma vaiko tėvų šeimoje, net ir teikiant jiems būtiną pagalbą. Sprendžiant vaiko ir jo tėvų interesų pusiausvyros klausimą, nepaisant vaiko tėvų pirmumo teisės auginti savo vaiką ir vaiko teisės būti ugdomam ir auklėjamam jo tėvų šeimoje, tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė skubiai privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą, nes vaikas yra lengvai pažeidžiamas teisės subjektas, kuriam parama ir tinkamas suaugusiųjų vedimas reikalingi kasdien. Tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis.

Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovų tėvų valdžios apribojimo dukters S. atžvilgiu, teisiškai reikšmingas ne rūpinimasis jaunesniais atsakovų šeimoje augančiais vaikais, o atsakovų santykis su trečiųjų asmenų globojama vyresniąja dukterimi S., kurią jie siekia susigrąžinti, taip pat realus, o ne vien deklaruojamas tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų įgyvendinimas – reguliarus rūpinimasis jos auklėjimu, raida, ugdymu, sveikata ir gerove. Minėta, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-314-378/2021 sutinka, kad 200 km atstumas iki dukters gyvenamosios vietos objektyviai apsunkina atsakovams galimybes dažnai ją lankyti ir gyvai bendrauti, tačiau, kita vertus, byloje nustatyta, kad valstybės institucijos pasiūlo atsakovams ir pavėžėjimo paslaugas, siekdamos šias kliūtis kompensuoti, dėl to jos savaime negali pateisinti tėvų neveikimo. Byloje matyti, kad vaiko globėjos ir vaiko tėvų santykiai įtempti, globėja susitikimų metu telefonu užgauliojama vaiko tėvo, jo motinos, 2022 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje D.B. pareikalavo iš globėjos pačiai vaiką grąžinti šeimai. Nesutariant dėl skyrium gyvenančių vaiko ir tėvų bendravimo, būtina nustatyti detalią vaiko ir tėvų bendravimo tvarką. Teismas nenustatė, kad pokyčiai atsakovų gyvenime būtų pakankami spręsti, jog atsakovai įgyvendina savo kaip tėvų pareigas ne tik su jais gyvenančių jaunesniųjų vaikų, bet ir vyresniosios dukters atžvilgiu, konstatavęs, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas šiai dukteriai. Esminę reikšmę priimant sprendimą turi tas faktas, kad atsakovai nepakankamai puoselėjo emocinį ryšį su vaiku, nuosekliai ir reguliariai su vaiku nebendravo, nesirūpino juo, nepaisė valstybės institucijų siūlomos pagalbos (pvz., pavėžėjimo paslaugos). Atmestini atsakovų argumentai dėl valstybės institucijų pareigų netinkamo vykdymo, globėjos V.B. trukdymo sutikti su dukra, neva lėmusio atsakovų ryšio su dukterimi nutrūkimą. Byloje matyti, kad vaikas perduotas globėjams, kai dar nebuvo nustatyta jo tėvystė. Tėvystė nustatyta (duomenys neskelbtini) Todėl ieškoti artimų tėvo giminaičių (motinos A. T., tėvo) nebuvo galimybės. D.B. artimų giminaičių neturi. A. B. artimi giminės iki šio laiko nepateikė prašymų dėl globėjo pakeitimo, vaiko perdavimo jiems. Teismas sutinka su atsakovais, kad iš dalies pandemija, karantinas ir jo suvaržymai (judėjimo tarp savivaldybių suvaržymai, medicininių pažymų gavimas prieš važiuojant į susitikimą) sumažino galimybes atkurti ir toliau palaikyti motinos D.B. ryšį su S. Vaiko tėvas šio ryšio nesukūrė, tačiau tam pandemijos suvaržymai reikšmės neturėjo. Tačiau pažymėtina, jog valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką. Byloje nustatyta, kad atsakovams buvo teikiamos socialinės paslaugos, D.B. sudarytas pagalbos planas, tačiau atsakovė jo laikosi tik iš dalies. Pažymėtina, kad iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaiku pirmiausia tenka tėvams, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais. Vaikas gyvena skyrium nuo motinos nuo 2018 m. sausio 10 d., su tėvu jis niekada negyveno kartu. Teismas neneigia vaiko teisės į biologinę šeimą, tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi būti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui. Atsižvelgiant į vaiko interesus, teismas sprendžia, kad vaiko atskyrimas nuo globėjos, sugrąžinimas į jo biologinę šeimą šiuo metu pažeis vaiko interesus, sukels jam neigiamas pasekmes. Net ir atmetus šį ieškinį, vaikas į biologinę šeimą negali būti grąžintas, kaip mano atsakovai, nes išliktų laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Iš ieškinio, rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės, atsakovų, jų atstovės, trečiojo asmens paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad atsakovės D.B. ryšys su dukra nėra nutrūkęs, dukra su ja bendrauja, tačiau trumpam palikta su motina nerimauja. Tėvo ryšys su dukra neatkurtas, nes jis ir nebuvo susiformavęs. Tėvų valdžia neterminuotai apribojama todėl, kad atsakovai vaiko neišlaiko, negali išlaikyti, jų noras susigrąžinti dukrą į šeimą grindžiamas jų pačių interesais ir reikalavimais, o ne vaiko interesais. Pažymėtina, kad atsakovų elgesys intensyvėja prieš teismo posėdžius, teismo posėdyje atsakovė pareiškia, kad jie vaiko išlaikymui perves pinigus. Nuo teismų sprendimų priėmimo 2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. birželio 9 d., atsakovai neatliko veiksmų, kuriais siektų vaiką susigrąžinti į šeimą. Pažymėtina, kad epizodinis atsakovų bendravimas su vaiku nėra pastovus rūpinimasis vaiku, ryšio su vaiku kūrimas, jo išlaikymas, gyvenimo sąlygų sudarymas vaikui gyventi kartu su tėvais. Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovams D.B. ir A. B. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų dukters S. B. atžvilgiu. Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsakovams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovams įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą bei gali auklėti savo vaiką (CK 3.180 straipsnio 3 dalis, 3.181 straipsnio 1 dalis).

2022 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos A. B. ir D. B. suteikimo, atsakovams suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba (CPK 404 straipsnio 4 dalis). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nenurodytos, pažyma dėl jų nepateikta. Tačiau iš atsakovų atstovavimo išlaidos valstybei ir nebūtų priteisiamos. Ieškinį visiškai patenkinus, šios išlaidos nepriteisiamos ir iš ieškovo ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98, 99 straipsniai).

Teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei šios išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos, nes jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 270, 282, 402, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.