Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti draudimo bendrovėje „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filiale, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Specialisto L. U. rašytinių paaiškinimo matyti, kad tokio pobūdžio šašas, koks 2020 m. vasario 14 d. konstatuotas K. S. ant dešinės plaštakos II piršto, gali susidaryti per 1-4 dienas, nuo patirto sužalojimo dienos. Tokio pobūdžio šašas per 7-12 dienų nuo patirto sužalojimo būna dalinai atsidalinęs, o per 9-13 dienų nuo patirto sužalojimo - pilnai atsidalinęs. Šie duomenys yra orientaciniai, panaudoti iš medicininės literatūros. Sužalojimo mechanizmas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių (1 t., b.l. 155).

K. S. pateiktoje fotonuotraukoje, darytoje 2020 m. vasario 10 d. 08:20 val. fiksuotas dešinės rankos plaštakos II piršto sužalojimas (1 t., b.l. 179).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kaltinamosios K. S. USB laikmenoje pateikti 3 vaizdo įrašai, 1 garso įrašas ir dvi nuotraukos. "VLC media player" programos pagalba atidaromas pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu "20200208_144601". Vaizdo įrašo trukmė: 00:41 min. Vaizdo įraše matomas filmuojamas kiemas, jame stovintis "Audi" automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio prikabinta priekaba. Už minėto automobilio matomas pilkos spalvos garažas. Filmuojamo vaizdo kairėje matoma lentų krūva. Matoma, kaip filmuojanti moteris (K. S.) artėja prie vyro. Pateiktame vaizdo įraše matomas vyriškis, kaip nustatyta - K. S., fiksuotas tarp asmenų vykęs pokalbis. Antrojo vaizdo įrašo "20200208_145446" trukmė 00:12 min. Vaizdo įrašas prasideda nuo vaizdo, kuriame matoma, kaip ikiteisminio tyrimo menu nustatyta K. S., dėvintis kamufliažinę (margą) striukę, po ja mėlynos spalvos džemperį, mėlynos spalvos sportines kelnes bendrauja su K. S.. K. S. savo dešinėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, kurio nugarėlė yra mėlynos spalvos. Jo ranka šiek tiek sulenkta per alkūnę, nukreipta į K. S.. 00:00 vaizdo įraše iš arčiau yra matomi K. S. smilius ir didysis pirštai prilaikantys telefoną, uždėti ant telefono nugarėlės. Ant smiliaus po sąnariu, išorinėje pusėje matomas nedidelis odos patamsėjimas, tačiau dėl pastos vaizdo kokybės nėra galimybės įžiūrėti ar ant piršto yra padarytas konkretus sužalojimas. Vaizdo įraše girdimas asmenų pokalbis. 00:01, 00:04, 00:05 vaizdo įraše iš arčiau matoma K. S. dešinė ranka, kurioje jis laiko telefoną mėlynos spalvos viršeliu. Pateiktame vaizdo įraše, įžiūrėti akivaizdžių sužalojimo žymių nėra galimybės. Trečiojo vaizdo įrašo pavadinimu "20200208_175504" trukmė 03:01 min. Vaizdo įrašas prasideda nuo vaizdo, kuriame filmuojami daiktai, namų aplinka. Pateiktame vaizdo įraše matomas vyriškis K. S., vaizdo įraše girdimas moters - K. S. balsas, fiksuotas jų pokalbis. 01:00 - 01:02 vaizdo įraše matomas K. S., kuris savo dešinėje rankoje laiko telefoną, tačiau dėl prastos vaizdo kokybės nėra galimybės įžiūrėti ar ant K. S. pirštų yra sužalojimai. Šiame pateiktame vaizdo įraše jokių akivaizdžių sužalojimo žymių (nubrozdinimų, įdrėskimų) ant K. S. dešinės rankos pirštų nėra galimybės įžiūrėti. Naudojantis tuo pačiu tarnybiniu kompiuteriu atidaroma pateikta nuotrauka pavadinimu "20200208_145016". Nuotraukoje matomas vyriškis, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta K. S., ant galvos dėvintis šiltą žieminės, juodos spalvos kepurę, vilkintis juodos spalvos striukę. K. S. dešinėje rankoje matomas mobiliojo ryšio aparatas. Matomi K. S. dešinės rankos pirštai, prilaikantys telefoną, uždėti ant telefono nugarėlės. Ant K. S. pirštų akivaizdžių sužalojimo žymių nesimato. Užvedus "pelės" žymeklį ant nuotraukos, spustelėjus dešinį jos klavišą, pasirenkama funkcija "Properties", pasirenkama skiltis "Details". Atidarius minėtos nuotraukos parametrus, matoma, kad nuotrauka fotografuota 2020-02-08, 14:50 val., fotografuota telefonu "Samsung", vaizdo kameros modeliu GT-19515. Naudojantis tuo pačiu tarnybiniu kompiuteriu atidaroma pateikta nuotrauka pavadinimu "Screenshot_20200404_131235_com.huawei.himovie.overseas". Nuotraukoje matomas vyriškis K. S., dėvintis kamufliažinę (margą) striukę, po ja mėlynos spalvos džemperį. K. S. dešinėje rankoje matomas mobiliojo ryšio telefonas, kurio nugarėlė yra mėlynos spalvos. Ant telefono nugarėlės matomi K. S. pirštai prilaikantys telefoną. Akivaizdžių sužalojimo žymių ant K. S. pirštų nesimato. Užvedus "pelės" žymeklį ant nuotraukos, spustelėjus dešinį jos klavišą, pasirenkama funkcija "Properties", pasirenkama skiltis "Details". Atidarius minėtos nuotraukos parametrus, matoma, kad nuotrauka fotografuota 2020-04-04, 13:12 val., fotografuota telefonu "Huawei", vaizdo kameros modeliu MAR-LX1A (2 t., b.l. 34–39, 40).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad K. S. 2020 m. vasario 8 d. apie 14.00 val. sodybos kieme ranka sudavė vieną smūgį K. S. į dešinę ranką, kurioje jis laikė mobiliojo ryšio telefoną, ir taip smurtaudama nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo dešinės plaštakos II piršto srityje bei sukėlė fizinį skausmą, tai yra nėra įrodyta, kad K. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius atitinkančią veiką.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieš šeimos narį, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjęs buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime nurodyto įvykio metu tarp sutuoktinių K. S. ir K. S. vyko skyrybų procesas. Iš Teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenų matyti, kad santuoka nutraukta 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu (civilinė byla Nr. E2-182-1023/2019). Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 11 d., Kauno apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus. Įvykio metu, 2020 m. vasario 8 d., kaltinamoji ir nukentėjusysis buvo santuokoje, jų santykiai vertintini, kaip ypač konfliktiniai, vienas kitą provokuojantys, tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašų turinys patvirtina kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad įvykio dieną tarp jųdviejų vyko konfliktas dėl dalijamų santuokoje įgytų daiktų. Šioje situacijoje itin svarbus atidus, kritiškas duotų parodymų vertinimas, jų patikimumas kitų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu surinktų duomenų kontekste. Pagal kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymus bei peržiūrėtus vaizdo įrašus nustatyta, kad 2020 m. vasario 8 d. apie 14.00 val. kaltinamajai K. S., atvykus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tarp nukentėjusiojo K. S. ir kaltinamosios K. S. vyko žodinis konfliktas dėl sodyboje esančių daiktų. Nukentėjusysis K. S. parodė, kad jis mobilaus ryšio telefonu filmavo K. S., vaikščiojančią po sodybą. Ėjo paskui kaltinamąją, nuo jos buvo nutolęs apie metrą ir filmavo. Telefoną laikė delne, dešinės rankos plaštakos II pirštas buvo uždėtas ant nugarinės telefono dalies. Tuomet K. S. atsisukusi kaire ranka iš viršaus trenkė jam per ranką, kurioje laikė telefoną, ir pasakė „nefilmuok“. Telefonas neiškrito, tik krito kartu su ranka. Šiuo veiksmu K. S. pataikė į pirštą, įdrėskė piršto odą, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Sužeidimą pamatė vėliau, kai sugrįžo iš policijos komisariato. Kaltinamoji K. S. parodė, kad įvykio dieną atvyko į sodybą. Pamatė automobilyje ir priekaboje sudėtus daiktus, kurie yra bendras dalijamas turtas. Dėl šio įvykio paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji vaikščiojo po sodybą. K. S. ėjo jai už nugaros ir filmavo ją. Ji paprašė, kad K. S. jos nefilmuotų. Jis nenutraukė filmavimo, todėl ji atsisuko ir kaire ranka telefoną paėmė už viršuje buvusios laisvos telefono dalies ir jį nuleido žemyn. K. S. rankos fiziškai nepalietė. Nulenkiant telefoną lietė telefono šoną ir viršų. Jos nagai buvo trumpi, padarytas gelinis lakavimas, todėl tokiu nagu įdrėskimo negalėjo padaryti. Įraše girdimas garsas, susijęs su telefono nuleidimu. Iš nukentėjusiojo K. S. pateikto vaizdo įrašo (1 t., b.l. 32, 33 – 39) 03:21 matyti, kad K. S. per kairį petį atsisuka į K. S. pusę, matosi K. S. ranka, girdėti duslus garsas ir K. S. žodžiai “prašau manęs…”, toliau įrašas nutrūksta. Iš šio įrašo nematyti, kaip K. S. atliktu veiksmu buvo nulenktas K. S. rankoje laikytas telefonas ir nutrauktas filmavimas. Darytina išvada, kad šis vaizdo įrašas nepatvirtina K. S. fizinio sąlyčio su nukentėjusiojo kūnu fakto. Nors nukentėjusysis K. S. parodė, kad po šio K. S. veiksmo jautė fizinį skausmą, tačiau to nepatvirtina jokie duomenys. Iš įvykio suvestinės duomenų matyti, kad pranešimas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate įregistruotas 2020 m. vasario 8 d. 14:50 val. (1 t., b.l. 163). Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis K. S. aplinkybės dėl jo sužalojimo nenurodė. Tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. J.. Taip pat liudytojas D. J. parodė, kad sužalojimų ant K. S. kūno nematė. Priešingai, buvo aiškinamasi dėl galimo K. S. sužalojimo, dėl ko vyko į policijos komisariatą. Būnant policijos komisariate ir aiškinantis aplinkybes, K. S. aplinkybės dėl jo sužalojimo taip pat nenurodė. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad K. S. dėl jos 2020 m. vasario 8 d. galimo sužalojimo 2020 m. vasario 11 d. kreipėsi į policijos komisariatą (1 t., b.l. 66). Nukentėjusysis K. S. apie jo atžvilgiu 2020 m. vasario 8 d. padarytą nusikalstamą veiką 2020 m. vasario 13 d. 15:36 val. pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (1 t., b.l. 1–6, 21–23). Sužalojimas K. S. nustatytas 2020 m. vasario 14 d., medicinos ekspertui jį apžiūrėjus (1 t., b.l. 65). Teismas pažymi, kad smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už fizinio skausmo sukėlimą kilti, nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti išreikštas. Ištyrus įrodymus teisme, nenustatyta jokių objektyvių duomenų dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam. Taip pat įvertinus visus bylos duomenis, teismui kyla pagrįsta abejonė dėl nukentėjusiojo patirto sužalojimo, K. S. atlikus veiksmą, kurio metu buvo nutrauktas jos filmavimas. Kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusiojo K. S. pateiktas vaizdo įrašas (1 t., b.l. 32) nepatvirtina kaltinamosios fizinio sąlyčio su nukentėjusiojo kūnu. Nukentėjusiojo reakcija ir po įvykio buvęs elgesys nesudaro teismui manyti, kad dėl šio veiksmo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą ar kitas fizines kančias. Abu proceso dalyviai patvirtino, kad filmavimo metu K. S. laikė telefoną tokiu būdu, kaip užfiksuota vaizdo įrašuose ir iš vaizdo įrašo padarytoje nuotraukoje (1 t., b.l. 167, 168, 2 t., b.l. 34 – 39, 40), tai yra viršutinė telefono dalis buvo laisva, nukentėjusiojo dešinės rankos plaštakos II pirštas buvo laikomas ant telefono nugarinės dalies. Tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis parodė, kad smūgis buvo suduotas iš viršaus ir telefonas nulenktas žemyn. Įvertinus šiuos duomenis, kyla pagrįsta abejonė, kad šio veiksmo metu kaltinamoji K. S. ranka galėjo paliesti ir sužaloti nukentėjusiojo dešinės rankos II pirštą, uždėtą ant nugarinės telefono dalies. Be to, po įvykio darytuose vaizdo įrašuose ir fotonuotraukoje, sužalojimo žymių ant nukentėjusiojo dešinės rankos plaštakos II piršto nestebima (1 t., b.l. 167, 168, 2 t., b.l. 34 – 39, 40). Specialisto išvada Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatant asmens kaltę, tačiau tai yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, jis neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti bylos duomenys ir turi būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-390-1073/2017). Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje (1 t., b.l. 65) nurodyta, kad K. S. odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršto srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas, tačiau, įvertinus visus kitus bylos duomenis, vien tik specialisto išvada neįrodo kaltinamosios K. S. kaltės, neįrodo priežastinio ryšio tarp K. S. atlikto veiksmo ir nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo buvimo. Pažymėtina, kad specialistas nenustatinėja aplinkybių, susijusių su konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybėmis. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamoji K. S. savo veiksmu siekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį K. S.. Kaltinamosios K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. vasario 14 d. duoti parodymai (1 t., b.l. 83–85), kad įvykio dieną ji nebuvo artimame kontakte su nukentėjusiuoju, ir kad jo nelietė, smurto jo atžvilgiu nevartojo, negali būti laikomi jos kaltės įrodymu, kadangi pagal įstatymą kaltinamasis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, juos keisti, be to, viso proceso metu kaltinamoji neigė nukentėjusiojo atžvilgiu vartojusi smurtą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013).

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laikosi nuomonės, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, jog K. S. 2020 m. vasario 8 d. apie 14.00 val. nežymiai sužalojo ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam K. S., nenustatyta. Byloje esančios abejonės ir prieštaravimai aiškintini kaltinamosios naudai, nes buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, K. S. išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktiniai įrodymai – CD laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti 1000 eurų neturtinės žalos ir advokato atstovavimo išlaidas. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog K. S. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, K. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir advokato išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

CD laikmenas su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.