- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-927-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02912-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal VĮ ,,Turto bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB „Kauno energija“ prašė iš atsakovo priteisti 2 457,81 Eur skolą už ieškovo parduotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-10-31, 5 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia šilumą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo atsakovas. Nuosavybės teisės į butą Lietuvos Respublikai perėjo paveldėjimo teisės pagrindu. Nuo 1993-02-04 butas nuosavybės teise priklausė J. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovas, sužinojęs apie buvusios buto savininkės mirtį ir buto perėmimą, Atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 170400002187, PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 170500002136, PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 170800001676, PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 170900001711, PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 171000002209 dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta. Ieškovas tinkamai vykdo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovas privalo laiku už ją sumokėti. Paaiškino, kad tuo atveju, kai su patalpų savininkais individuali rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta, tokia sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173. Pažymėjo, kad atsakovui naudojant šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti priskaičiuotus mokesčius. Atsakovas nėra atsiskaitęs už parduotą šilumos energiją, todėl jam susidarė 2457,81 Eur skola už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-10-31.
2. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Ieškinio reikalavimus priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo skaičiuojant nuo nesumokėtos skolos už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-10-31 bei bylinėjimosi išlaidas prašė atmesti kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo pirmas mokėjimas buvo atliktas 2017-06-01 už 2017 m. gegužės mėnesį. Kiti kas mėnesį priskaičiuoti mokesčiai atsakovo buvo mokami, tačiau jie nedengė atsakovui priskaitytos po palikėjos mirties skolos sumos.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutiko su 73,43 Eur skolos suma ir 5 procentų procesinėmis palūkanomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AB „Kauno energija“ iš atsakovo VĮ „Turto bankas“ 2 457,81 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanas už priteistą 2 457,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 92,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2017-07-14 registruotas Lietuvos Respublikos vardu. Buto šildymas centrinis iš centralizuotos šildymo sistemos. Nustatė, kad butą paveldėjo valstybė kaip universalus paveldėtojas po J. M. mirties (duomenys neskelbtini), neatsiradus įpėdinių.
7. Nurodė, kad atsakovas privalo vykdyti prievolę kaip paveldėtojas palikėjo turto, ir kaip paveldėto buto savininkas, turintis pareigą išlaikyti turtą.
8. Pažymėjo, kad iš pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos, matyti, kad atsakovo sumokėtos sumos buvo išskaičiuotos ir prašoma skolos suma yra jau po sumokėtų sumų išskaitymo, todėl atsakovo reikalavimas nepriteisti 73,43 Eur yra nepagrįstas.
9. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., priteisė 5 procentų metines procesines palūkanas iš atsakovo nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs išimties nemokėti procesinių palūkanų tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė.
10. Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisė 55 Eur žyminio mokesčio, 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,87 Eur už duomenų iš Nekilnojamojo turto registro gavimą, viso – 52,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. VĮ ,,Turto bankas“ (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir atsakovu byloje nurodyti Lietuvos Respubliką, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo dalį dėl 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuo 2 457,81Eur skolos.
12. Nurodė, kad teismas sprendimu skolą priteisė ne iš ieškovo ieškinyje nurodyto atsakovo. Paaiškino, kad nuo 2015-03-20, tais atvejais, kai valstybė paveldi nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, valstybe bylose, susijusiose su paveldėtu turtu, atstovauja VĮ ,,Turto bankas“. Ieškovo Teismui pateiktame ieškinyje atsakovu taip pat buvo nurodyta Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“. Todėl visiškai nepagrįstas ir neteisėtas yra teismo sprendimas skolą priteisti ne iš Lietuvos Respublikos, kuri yra atsakovas šioje civilinėje byloje, o iš atsakovo atstovo – VĮ ,,Turto bankas“.
13. Nurodė, kad tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo kaltas ir ieškovas (kuris nepateikė atskirų sąskaitų už šilumos energiją patiektą iki palikėjos mirties ir po palikėjo mirties), reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo skolos, bei bylinėjimosi išlaidas, vertintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad Lietuvoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paprastai remiasi principu „pralaimėjęs moka“, tačiau šioje byloje, kada valstybė neturi pasirinkimo priimti palikimą ar ne, ir dėl to privalo kartu su palikimu priimti ir mirusiojo asmens įsipareigojimus pagal sutartis, mano, kad teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d.), turėjo nukrypti nuo CPK 93 str. 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
Atsiliepimas
14. Ieškovas AB „Kauno energija“ atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
15. Nurodė, kad ieškovas atsakovu šioje byloje nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ ,,Turto bankas“. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje taip pat pateikė išsamius argumentus, kodėl jis ieškinį tenkina ir kodėl nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas skolą priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ ,,Turto bankas“. Vien tai, kad rezoliucinėje dalyje nėra detalizuota skolą priteisti iš „Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas“ galėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina CPK 276 straipsnio pagrindu, tačiau nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
16. Nurodė, kad CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos „procesinėmis“, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki pat visiško teismo sprendimo įvykdymo. Išlygų dėl šių teisės normų taikymo nėra numatyta. Jų taikymas siejamas su civilinės bylos iškėlimu ir teisminiu skolos išieškojimu. Atsakovui nevykdant prievolės padengti skolos, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl procesinėmis palūkanomis turi būti kompensuojami kreditoriaus nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Byloje apeliacine tvarka sprendžiamas ginčas dėl valstybės, kaip savininko, kuriam nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą perėjo mirus ankstesniajam jo savininkui ir neatsiradus kitų įpėdinių, atsakomybės už skolas, susidariusias iki nuosavybės teisės perėjimo valstybei.
20. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad valstybės nuosavybėn buvo perduotas butas Aušros g. 23-2, Kaune, nuosavybės teise Lietuvos Respublikos vardu, registruotas nuo 2017-07-14, atitekęs valstybei paveldėjimo keliu, po ankstesnės savininkės, (duomenys neskelbtini) mirusios J. M., neatsiradus kitų paveldėtojų. Taip pat nėra ginčo, kad visa skola - 2457,81 Eur susidarė jau po palikėjos mirties, prieš nuosavybės teisės perėjimą valstybei laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2017-10-31. Apeliantas teismo sprendimą ginčija dviem aspektais: nurodo, kad teismas nepagrįstai skolą priteisė ne iš atsakovo (Lietuvos Respublikos), bet iš ieškovo atstovo AB „Turto Bankas“ taip pat nesutinka su priteistomis kompensacinėmis 5 procentų palūkanomis už laikotarpį iki ankstesnės savininkės mirties.
21. Remiantis CK 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis valstybei civiliniame procese atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2014 09 29 yra priėmusi nutarimą Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“, kurio 3.2 punkte numatyta, jog bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, kai šis turtas neperduotas kitai valstybės institucijai ar įstaigai, valstybę atstovauja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu yra VĮ Turto bankas. Todėl apeliantas teigia jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą priteisė iš VĮ Turto banko, o ne iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko.
22. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais apelianto argumentais, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas iš pat pradžių priimdamas ieškinį tinkamu atsakovu byloje laikė Lietuvos Respubliką, tačiau rezoliucinėje dalyje atsakovu klaidingai nurodė VĮ Turto banką. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, todėl sprendimo rezoliucinė dalis taisytina patikslinant, kad skola ieškovui priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko.
23. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia, jog palikėjo teisės ir pareigos (prievolės) pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai ar šios aplinkybės jam buvo žinomos. Įpėdinis neturi teisės priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo ir arba priima visą palikimą besąlygiškai, tiek palikėjo teises, tiek pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Siekdamas išvengti palikėjo skolų viršijančių paveldimą turtą įpėdinis gali pasinaudoti CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, tokiu atveju už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu. Tuo tarpu valstybė, remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, visada atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
24. Šioje byloje visa skola yra susidariusi jau po palikėjos mirties todėl CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata sprendžiant šalių ginčą netaikytina.
25. Pažymėtina, jog valstybė paveldi pagal įstatymą CK 5.62 straipsnio 1,2 dalyse numatytais atvejais ir neturi teisės atsisakyti priimti palikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Kitaip tariant valstybei priimant palikimą neturi reikšmės valios priimti ar ne išreiškimas. Valstybė per savo institucijas privalo imtis veiksmų tinkamai įforminti palikimo perėjimo valstybei pagal įstatymą juridinį faktą, siekdama įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto pradėti vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus, bei atlyginti su turto išlaikymu, komunalinių paslaugų teikimu susijusias paslaugas.
26. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo procesines palūkanas. Kasacinis teismas, aiškindamas teisę dėl palūkanų, yra nurodęs, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 41 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka.
27. Vadovaujantis išdėstytu kolegija taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, kad iš valstybės neteisinga ar nesąžininga, kaip teigia apeliantas, yra priteisti bylinėjimosi išlaidas, remiantis tuo, jog valstybė negali atsisakyti priimti palikimą, kadangi valstybė, priėmusi palikimą turi visas galimybes turtą valdyti juo disponuoti, atsiskaitydama su kreditoriais, siekiant išvengti ginčų teisme. CPK 93 straipsnio nuostatos reguliuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių priklausomai nuo bylos baigties nenumato išimčių, kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tais atvejais, kai atsakovė yra valstybė, priėmusi palikimą.
28. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių lakėsi šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos nustatydamas reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui faktines aplinkybes, tinkamai taikė aktualias ginčui spręsti materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
29. Sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina, nurodant, kad skola priteisiama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, rezoliucinę sprendimo dalį patikslinti ir išdėstyti taip: priteisti ieškovui AB „Kauno energija”, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 2 457,81 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 81 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 457,81 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 92,17 Eur (devyniasdešimt du eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.