Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovui R. V., institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo R. V. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį laiku negauta net ir pratęsus atsiliepimo pateikimo terminą, nors ieškinys ir jo priedai atsakovui įteikti tinkamai, asmeniškai (b.l. 16, 17, 19).

Nuo 2015 metų sutuoktiniai gyvena atskirai. Jis jau seniai įtarė, kad U. ir A. yra ne jo vaikai, o jis nėra jų tėvas. Ieškovė visam kaimui girdavosi, kad jis nėra vaikų tėvas. Be to, ir jam pačiam asmeniškai yra sakiusi, kad vaikai nėra jo. Todėl prašo nuginčyti jo tėvystę bei jo ir ieškovės sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės.

Teismo posėdyje U. V. paaiškino, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis su tėvu nebendrauja jau kokius 3-4 metus. Kai mama su tėvu susiginčydavo, jis iš tėvo girdėdavo, kad jis nėra jo tėvas, o jis nėra jo sūnus. Jis nebenori, kad R. V. liktų jo tėčiu.

VTAS savo išvadoje nurodo, jog ieškiniui neprieštarauja. Pažymi, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis bylos nagrinėjimo metu bei atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, taip pat į tai, jog bylos nagrinėjimo metu abu vaikai gyvena su motina, mano, kad nepilnamečių vaikų - U. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina L. V. ir išlaikymo priteisimas iš tėvo R. V. nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir jų teisėtų interesų (b. l. 20-21).

Institucijos, dalyvaujančios procese išvadą duoti atstovė, teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja ieškovės pareikštam ieškiniui dėl santuokos nutraukimo, taip pat atsakovo pareikštam priešieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo dviejų vaikų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp šalių įregistruota (duomenys neskelbtini) Biržų rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nuolat išgėrinėdavo ir smurtaudavo jos atžvilgiu. Atsakovo kaltės dėl smurtavimo ji nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Teismas remtis prielaidomis negali, todėl ieškovės argumentas dėl atsakovo kaltės, atmestinas, kaip nepagrįstas. Atsakovas neneigė, kad retkarčiais išgerdavo, teigdamas, kad jų santuoką iširo ne tik dėl jo vieno kaltės, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismo nuomone, sutuoktiniai, nustoję gyventi kartu, abu pažeidė sutuoktinių pareigas. Teismas turi pagrindą konstatuoti, kad abu sutuoktiniai per mažai dėjo pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo kompromisų, nebuvo lojalūs ir nerodė pagarbos vienas kitam, todėl aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė, negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo, todėl visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas dalinai, sutuoktinių santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.).

Nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui paliekama turima pavardė – V., ieškovei – jos turėta ikisantuokinė pavardė – K. (CK 3.69 str.).

Byloje nesprendžiamas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas, nes abi šalys yra darbingos ir išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.

Abu sutuoktiniai bendrai santuokoje įgyto nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, todėl nesprendžiamas ir minėto turto padalinimas. Abu sutuoktiniai jokių kreditorių, nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi, todėl nesprendžiamas prievolių kreditoriams paskirstymo klausimas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Atsakovas ginčija tėvystę nepraleidęs šio termino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.150 str. 2 d. nuginčyti tėvystę, pripažintą pareiškimu galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės. Atsižvelgiant į teismų praktiką tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, todėl pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo/nuginčijimo bylose. Šiuo atveju DNR ekspertizės išvada patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nėra vaikų U. V. ir A. V. tėvas (b. l. 93-97).

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Šiuo atveju A. V. yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, kurios atsakovas neaugino, vaiko ir tėvo ryšiai nesusiformavę. Teismo posėdžio metu nepilnametis U. V., kuris yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, teigė jis su tėčiu nebendrauja maždaug 3-4 metai ir nebenori, kad R. V. liktų jo tėčiu, todėl teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas nepakenks vaikų interesams. Net gi priešingai sudarys galimybes sužinoti vaikams tikrąją kilmę. Todėl, atsakovo priešieškinis tenkintinas visiškai ir pripažintina, kad atsakovas nėra U. V. ir A. V. tėvas, panaikinti vaiko gimimo liudijimuose duomenis apie tai, kad atsakovas yra U. V. ir A. V. tėvas.

Ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo byla šioje dalyje nutrauktina.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė nustatyti nepilnamečių vaikų U. V. ir A. V. gyvenamąją vietą su ja. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečiai U. V. ir A. V. gyvena kartu su motina ieškove L. V.. Teismui pripažinus, kad atsakovas R. V. nėra U. V. ir A. V. tėvas, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Abiem šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc., jie atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą ir pašto išlaidos tenka valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsnio 1-8 dalimis, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsnio 1-4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 4-5 punktais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priimti ieškovės L. V. atsisakymą nuo ieškinio atsakovui R. V. ir civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukti.

Nutraukti L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. V. santuokinę pavardę V. pakeisti į iki santuokos turėtą pavardę – K., atsakovui R. V. palikti jo pavardę – V.

Pripažinti, kad atsakovas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti U. V. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie vaiko tėvą R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad atsakovas R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir panaikinti A. V. gimimo liudijime (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie vaiko tėvą R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.