Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė M. K. sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-02-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir galutinė subendrinta bausmė M. K. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo užmaskuotai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusį panaudoti fizinį smurtą ir sunaikinti jo turtą, o būtent, būdamas nuteistas ir atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), ir kaip konvojuojamasis būdamas konvojuotas į paskirties punktą – (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių, adresu: (duomenys neskelbtini), be jokios aiškios priežasties, neturėdamas teisėto pagrindo, užmaskuotai vertė nukentėjusiąją D. P. pervesti jam, kaip naudos gavėjui, 2000 litų į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriui, tai yra parašė ir 2013 m. lapkričio 19 d. per (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorių išsiuntė D. P. laišką, adresu: (duomenys neskelbtini), reikalaudamas per mėnesį laiko įvykdyti jo reikalavimą, ir, jeigu nukentėjusioji jo reikalavimų neįvykdys, grasino, jog kitu atveju sudegs būstas, nukentėjusioji bus išvežta ir taip pradanginta, dėl to nukentėjusiajai D. P. buvo sukelta baimė ir išgąstis dėl savo pačios ir artimųjų bei pakankamas pagrindas manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti, nes grasintojas nurodė, kad neturi ką prarasti, taip jis savo naudai prievartavo iš nukentėjusiosios turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino tai, kad jis įvykdė apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, jog nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, o šiuo metu teistas jau devynis kartus, taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad jis nusikalto būdamas anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumui neišnykus, BK 27 straipsnio 1 dalies prasme – recidyvistas.

Taigi, apylinkės teismas įvertino visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodo ir apeliaciniame skunde, ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantui už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Kolegijos vertinimu, nuteistajam apylinkės teismo skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausmė – laisvės atėmimas atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra mažesnė nei jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, jam skirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatomis, dar buvo bendrinama su ankstesniu nusprendžiu apeliantui paskirta ir neatlikta bausme. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra teisinio pagrindo. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo mažinti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Kartu pastebėtina, kad vien tik nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Taip pat pažymima, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nepateisina jo nusikalstamo elgesio, kadangi tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.